oleg_gordijevskij

Olegas Gordijevskis – itin vertingas Didžiosios Britanijos agentas sovietiniame KGB.

Olegas Gordijevskis dirbo anglams 11 metų, bet 1985 metais buvo išduotas sovietinio agento iš Amerikos CŽV pusės. Paskutiniu momentu jam pavyko laimingai pabėgti iš Sovietų Sąjungos į Didžiąją Britaniją.

O.Gordijevskis mokėsi Maskvos tarptautinių santykių institute, kurį baigęs 1962 metais atėjo dirbti į KGB. Praėjęs metų parengties kursą 1963 metais O.Gordijevskis gavo KGB centriniame aparate Maskvoje pirmąją užduotį: analizuoti informaciją, gaunamą iš Vakaruose veikusių nelegalų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Olego Gordijevskio pabėgimas”

vine_portretas

Grevilas Vinas – britų biznierius, buvęs tarpininku tarp Amerikos ir Anglijos specialiųjų tarnybų, iš vienos pusės, ir Vakarų slapto agento sovietų karinėje žvalgyboje (GRU) pulkininko Olego Penkovskio, – iš kitos.

Grinas Vinas (Greville Wynne, 1919 – 1990) įgijo išsilavinimą Notingemo universitete ir per antrąjį pasaulinį karą tarnavo karinėje žvalgyboje. 1950 metais jis pradėjo nuosavą verslą – eksportavo sunkiuosius pramonės įrenginius. Pradėjo dažnai važinėti su reikalais į užsienį, ne kartą lankėsi Sovietų Sąjungoje.

Continue reading „KGB kalėjime laikymo sąlygos buvo ypatingai sunkios”

spionaz_01

Anatolijus Michailovičius Golicinas – KGB majoras, 1961-aisiais metais pabėgęs į Vakarus. KGB majoras pabėgo iš Suomijos sostinės Helsinkio (Suomija), kur tuo metu dirbo kaip diplomatas.

Pasitraukimo į Vakarus metu KGB majoras buvo žinomas kaip Anatolijus Klimovas. Amerikiečiams jis papasakojo, kad, jo žiniomis, CŽV struktūrose dirba aukšto rango sovietų agentas.

A.Golicinas gimė Ukrainoje. Jo motina – ukrainietė, tėvas – rusas. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Raudonojoje Armijoje, mokėsi žvalgų mokykloje. Vėliau dirbo NKVD, KGB. Iš pradžių – centriniame aparate Maskvoje, o nuo 1953-ųjų iki 1955 metų – Austrijos sostinėje Vienoje, kur jam buvo pavesta sekti sovietų emigrantus. 1960-aisiais jis buvo parvestas į rezidentūrą Helsinkyje.

Continue reading „Temperamentingasis agentas “Kago””

czv_pilka

Michalas Golenevskis – žymus lenkų žvalgybos darbuotojas. Šis pulkininkas į pasaulio žvalgybos istoriją pakliuvo daugiausiai dėl to, kad, pabėgęs į Vakarus, Vakarų specialiosioms tarnyboms suteikė svarbios informacijos.

Toji informacija padėjo demaskuoti ir suimti KGB agentą Džordžą Bleiką, dirbusį Didžiosios Britanijos žvalgyboje MI 6. Į Vakarus pabėgęs lenkų žvalgybos pulkininkas taip pat demaskavo Portlendo karinės jūrų bazės tarnautoją Harį Chautoną, kuris, kaip paaiškėjo, irgi dirbo sovietams.

Continue reading „Lenkų žvalgybos karininko paslaptis: kuoktelėjęs ar perverbuotas?”

rugsejo_11

Kaip pranešė Britanijos parlamentaras Devidas Devis (David Davis), Amerikos valdžia nutraukė bylą, iškeltą dviejų Didžiosios Britanijos verslininkų.

Byla nutraukta neatsitiktinai. Byla nutraukta specialiai. Byla galėjo atskleisti rimtą žvalgybos apsižioplinimą prieš pat rugsėjo 11-osios teroro aktus. Šitaip rašo „The Times”.

D.Devis, kuris tyrė tą epizodą visą pusmetį, apie jį papasakojo ryšium su prieštaringais Britanijos vyriausybės pasiūlymais įvesti įstatymą, panašų į tą, kuris buvo pritaikytas JAV verslininkams ir kuris leistų MI – 5 ir MI – 6 slėpti savo darbo broką.

Continue reading „Kad paslėptų apsižioplinimą, susijusį su rugsėjo 11-osios įvykiais”

canada_1

Kanados karališkoji raitoji policija – tai Kanados organizacija, kontržvalgybą vykdžiusi iki 1984 metų, kai buvo įsteigta Kanados žvalgybos ir saugumo tarnyba. 

Šalia grynai policinių funkcijų, KKP (skaisčiai raudoni mundurai ir plačiabrylės skrybėlės) tradiciškai tyrė prieš Kanadą nukreiptą veiklą.

Tačiau šie policininkai visada vilkėdavo civilius drabužius, o patį tokių tyrimų faktą valdžia laikydavo paslaptyje. 1896 metais, nuo “aukso karštligės” pradžios Jukono kasyklose, Kanados valdžios žmonės su siaubu stebėjo, kaip į šalį plūsta ne tik aukso ieškotojai, bet ir kitokie žmonės.

Continue reading „Kanados slaptųjų tarnybų pergalės ir pralaimėjimai”

mi_5_karaliene

2012 metų sausio 19 dieną Džonatanas Pauelas, buvęs Didžiosios Britanijos ekspremjero Tonio Bleiro kanceliarijos vadovas, interviu BBC pripažino „šnipinėjimo akmens“ egzistavimą.

„Tai buvo nemalonu. Mus sučiupo už rankos. Įsitikinęs, jie (FST – Rusijos Federalinė saugumo tarnyba) apie tai sužinojo gerokai iki skandalo, bet politiniais sumetimais kurį laiką informacijos neskelbė“, – pareiškė Dž.Pauelas.

Continue reading „Skandalas, kilęs dėl vadinamojo “šnipinėjimo akmens””

marina_litvinenko

Prieš penkerius metus vienoje Londono ligoninėje mirė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, knygos „FSB sprogdina Rusiją“ autorius Aleksandras Litvinenka.

Visus tuos metus jo mirties aplinkybes kruopščiai tiria Skotland-Jardas, bet dokumentuotai nustatytų faktų kol kas nedaug: Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyvia medžiaga polonis-210, ir tas faktas klasifikuojamas kaip nužudymas. Lieka neatskleisti esminiai klausimai: kas slepiasi už buvusio specialiųjų tarnybų karininko nužudymo, kas vykdytojas, iš kur paimtas polonis ir daug kitų dalykų.

Continue reading „Praėjus penkeriems metams po Aleksandro Litvinenkos nužudymo”

litvinenko_marina

Didžiosios Britanijos sostinėje radioaktyviuoju poloniu nužudyto Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenka pasiekė reikšmingą pergalę.

Klausimas, ar perbėgėlio į Vakarus FSB karininko Aleksandro Litvinenkos mirties priežastis – Kremliaus ir FSB kerštas, bus svarstomas atviruose teismo posėdžiuose. Taip leidinyje “The Independent” teigia Teri Džadas.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė britų valdžios atstovams, kad oficialioji Maskva niekad neišduos britų teisėsaugai Andrėjaus Lugavojaus. Priminsime: kai kurie Didžiosios Britanijos ekspertai įtaria, kad būtent A.Lugovojus perbėgėliui pakišo mirtiną radioaktyvaus polonio dozę.

Continue reading „Aleksandrą Litvinenką nužudė rusų agentai?”

kembridzo_penketukas_1

Seksualinės nuostatos – svarbi aplinkybė žvalgybinėse intrigose. Ypač šis faktorius laikytas svarbiu anais laikais, kai netradicinė seksualinė orientacija, kitaip tariant – homoseksualumas, buvo smerkiamas ir laikomas “kažkuo labai negražiu”. Sudėtinga, paini Didžiosios Britanijos žvalgybos istorija žino ne vieną atvejį, kai jos darbuotojai buvo šantažuojami užsienio žvalgybų vien dėl seksualinės oreintacijos – polinkio į homoseksualumą. Žvelgiant šių dienų akimis, tokia dilema neatrodo kuo nors ypatinga ar skandalinga. Juk daugelio valstybių visuomenės šiandien tapo kur kas tolerantiškesnės ir palankesnės minėtos orientacijos žmonėms. Bet dar prieš keletą dešimtmečių homoseksualumas buvo puikus pretekstas šantažui.

Continue reading „Pasakojimas apie šantažo aukomis tapusius žvalgybininkus homoseksualus”

mi6_hq

Laikraščio “The Guardian” žurnalistui pavyko susipažinti su itin slaptu dokumentu, kuris leidžia susidaryti išsamią nuomonę, kaip Didžiosios Britanijos žvalgyboms MI 5 ir MI 6 buvo leista elgtis su ne šalies teritorijoje laikomais pavojingais kaliniais. Ogi britų žvalgybos agentai turėjo teisę patys spręsti, kokias poveikio priemones taikyti svetur sučiuptiems ir kalinamiems įtariamiesiems. Jei britų žvalgybininkas manydavo, jog suimtasis turi svarbios arba labai svarbios informacijos, jam leista taikyti grubias, didelį skausmą sukeliančias priemones. Jei agentas būdavo įsitikinęs, jog įtariamasis neturi svarbių, aktualių, reikšmingų žinių, kankinimai galėdavo būti švelnesni arba jų iš viso galėjo nebūti.

Continue reading „Britiški kankinimai”

janedaskaja_2

Šios moters gyvenimas – unikalus. Daug kuo panašus į garsiosios Matos Hari gyvenimą. Tik ne toks tragiškas. Janedos baronienės Marijos Benkendorf niekas oficialiai neapkaltino šnipinėjimu. Juo labiau už tarnavimą priešo žvalgybai jos niekas nenuteisė mirties bausme.

Tiesa, tiek britų, tiek amerikiečių žvalgybos dėjo dideles pastangas, kad išsiaiškintų, kam ji iš tikrųjų tarnauja. Štai Didžiosios Britanijos žavlgyba Mariją Benkendorf akylai sekė kelis dešimtmečius iš eilės. M.Benkendorf – unikalus atvejis britų žvalgybos istorijoje. Vienu metu ją sekė ir MI 5, ir MI 6 – dvi pagrindinės Didžiosios Britanijos žvalgybos. Britams ramybės nedavė vienas vienintelis klausimas: sovietams ar vokiečiams talkina gražuolė.

Britų agentas Briusas Lokartas, vėliau tapęs žvalgybos legenda ir nenugalimo agento Džeimso Bondo prototipu, ne vienerius metus dirbo Rusijoje. Apie Mariją Benkendorf štai ką jis yra pasakęs: “Marija – tikroji savo gyvenimo šeimininkė. Niekas kitas nepajėgus jai diktuoti, tik ji pati. Ji tikra aristokratė. Galėjo tapti ir komuniste. Tik ne buržua”.

Continue reading „Baronienę Mariją Benkendorf ne veltui vadino “žvalgybos karaliene””

tomlin

Kas domisi žvalgybinėmis temomis, be abejo, bus girdėjęs Ričardo Tomlinsono pavardę. Tai tas pats britas, kurį užverbavo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. Verbavo dar tuo metu, kai jis mokėsi Kembridžo universitete. R.Tomlinsonas tvirtina, kad oficialusis Londonas jam pavedė iš Maskvos vogti itin slaptus dokumentus, susijusius su atominio ginklo kūrimu, atlikti keletą sudėtingų užduočių Bosnijoje bei neutralizuoti nelegalių ginklų prekeivių gaują, siekusią parduoti cheminių ginklų Iranui.

Kai kas Londone buvo tikras, kad jaunuolio laukia puiki žvalgybininko karjera. Deja, maždaug po penkerių metų R. Tomlinsonas netikėtai atleistas iš MI – 6. Kodėl britų užsienio žvalgyba atsisakė jo paslaugų – tiksliai niekas nežino išskyrus tuos, kurie priėmė tokį sprendimą. Įdomiausia, kad teisme R.Tomlinsonas nesėkmingai bandė apginti savo teises – įrodyti, jog išmestas nepagrįstai. Tada buvo apkaltintas valstybės paslapčių išdavimu ir … pasodintas į kalėjimą. Ne į bet kokį – į tokį, kuriame kaliniai turi mažiausiai teisių ir privilegijų. Kai išėjo į laisvę, jam kilo mintis parašyti knygą apie išgyvenimus, patirtus dirbant žvalgyboje ir sėdint kalėjime. Nepaisant įvairiausių trukdymų, 2001-aisiais išleido savo pirmuosius prisiminimus, pavadinęs juos „Didelė nesėkme”. 

Continue reading „Ričardo Tomlinsono laukė puiki žvalgybininko karjera”

glenmor

Ar skaitėte internetiniame portale Agentura.ru pasirodžiusį interviu su britų žvalgybos ir saugumo ekspertu Glenmoru Trener – Harvi? Verta susipažinti. Žinoma, jokių sensacijų ponas Glenmoras Trener – Harvi neatskeidė. Ir vis dėlto keli niuansai turėtų būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavyzdžiui, pasakojimas, kaip britų žvalgyba bendrauja su savos šalies žurnalistais.

Jei tai, ką sako ponas G.Trener – Harvi, yra teisybė, vadinasi, Didžiosios Britanijos žvalgyba turi specialųjį padalinį, kuris reguliariai rengia spaudos konferencijas saugumo temomis besidomintiems žurnalistams. Bet įdomiausia net ne tai, kad britų “džeimsai bondai” turi, mūsų terminais tariant, spaudos atstovus, kuriems privalu britų visuomenę karts nuo karto informuoti apie svarbiausias savo veiklos kryptis.

Continue reading „Ko britų žvalgyba ieško Rusijoje?”

gordijevskij_rastrel

Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų šiuo metu nagrinėjama į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.

Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašoma, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.

Omenyje turima būtent toji rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašo, kad teismo procesas dirba “uždaru režimu”: į teismo salę neįleidžiami žurnalistai, be to, įslaptinti net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Continue reading „Skirtingi į Vakarus pabėgusių rusų žvalgybininkų likimai: nuo mirčių iki prabangaus gyvenimo”

smogikai_1

Seniai esu skaitęs tokią įdomią, kvapią gniaužiančią knygą apie žvalgus. Jos pavadinimas – “Raudonasis voratinklis: MI 6 ir KGB žvalgybų veikla Baltijos šalyse”.

Jos autorius – Tom BOWER. Pirmą sykį ši knyga anglų kalba išleista 1989 metais Londone pavadinimu “The Red Web”. 2000-aisiais į lietuvių kalbą ją išleido UAB “Europos lietuvis” (iš anglų kalbos vertė Alvydas Germanas).

Continue reading „Tom Bower knyga apie šnipus – verta didesnio dėmesio”

mi6_hq

Jam pasisekė. Ir ne vieną kartą. Jis išdavė dešimtis  (kiti sako – šimtus) britų šnipų, ilgą laiką žaidė dvigubą žaidimą, buvo nuteistas 42-ejis metus kalėti, pabėgo iš kalėjimo, atsidūrė Maskvoje, antrą kartą vedė, sulaukė savo aštuoniasdešimtmečio, apie jį rašyta laikraščiuose, su juo kalbėta televizijos laidose.

Omenyje turime buvusį įtakingą Didžiosios Britanijos MI 6 darbuotoją Džordžą Bleiką, slaptai tarnavusį KGB. Tai vienas vertingiausių kada nors sovietų žvalgybos užverbuotų šnipų. Tikroji jo pavardė – Džordžas Benas. Jis – olandės liuteronės ir Egipto žydo sūnus, gimęs 1922 m.

Continue reading „Išdavė mažų mažiausiai 42 agentus”

pistolet_2

Ką Rusijos gyventojai žino apie Lietuvos slaptąsias bei specialiąsias tarnybas? Kokie mitai apie Lietuvos žvalgus kuriami Rusijoje leidžiamuose laikraščiuose ir internetiniuose portaluose?

Ar mūsų žvalgybininkai pajėgūs Maskvoje pagrobti liudininką ir jį slapta pargabenti į Vilnių? Ar Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojai verbuoja Rusijos piliečius, ar moka užverbuotiesiems honorarus?

Į šiuos klausimus Rusijos piliečiai greičiausiai atsakytų: “taip”. Nes Rusijos leidiniuose apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos žvalgybas rašoma daug ir, žinoma, priešiškai. Beieškodamas straipsnių apie Baltijos kraštų žvalgybų operacijas rusiškuose leidiniuose radau išties sensacingų pasakojimų.

Beje, neužtenka pasakyti, jog publikacijų apie mūsų žvalgybas rusakalbėje spaudoje – nors vežimu vežk. Taip pat nepakanka pabrėžti, jog rusakalbė žiniasklaida Baltijos kraštų žvalgybas laiko klusniomis Jungtinių Amerikos Valstijų (CŽV) ir Didžiosios Britanijos slaptųjų tarnybų (MI 5 ir MI 6) tarnaitėmis.

Continue reading „Baltijos šalių žvalgybos rusiškuose leidiniuose traktuojamos kaip agresyvios ir pavojingos”

savukynas_gera_m

Sociologiniai tyrimai rodo, kad net trečdalis amerikiečių tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis. Potraukis visur matyti sąmokslus tikriausiai slypi žmogaus prigimtyje. Juk tokios populiarios nuomonės, kad pasaulį valdo masonai, iliumnatai ar kitos slaptos organizacijos.

Filosofas Carlas Popperis yra išsitaręs, kad sąmokslo teorijos suvešėjo tada, kai žmogus nustojo tikėti į Dievą ir paklausė: o kas yra vietoje jo? Juk atsitiktinumais nepasikliausi. Norisi tikėti, kad už įvairių atsitikimų pasaulyje stovi kažkas, kažkieno protas ir ranka diriguoja įvykiams. Kažkas nusprendžia, o mums telieka vykdytojų vaidmuo, kartais netgi to nesuprantant.

Ir tada ką galime daryti? Belieka tik stebėti. Na, dar galime nepasiduoti manipuliacijomis ir visur įžvelgti slaptą valią. O tie, kurie tai neigia, yra tų valdytojų parankiniai arba šiaip naivūs žmonės.

Continue reading „Vien tik sąmokslai apie mus?”