politinis prieglobstis

Politinės intrigos

Birželio 23 dieną Edvardas Snoudenas išvyko iš Honkongo, palikdamas paskui save diplomatinio skandalo pėdsaką. Iš pradžių jis keliavo į Islandiją, paskui į Ekvadorą, bet pakeliui įstrigo Rusijoje. Pilietybės pakeitimą ne visada lydi tokios aistros, bet tarp sportininkų, mokslininkų, muzikos atlikėjų ir aktyvistų jo istorija labai sena. "The New Republic" žurnalistai Julija Joffė ir Kevinas Mankenas sudarė pilietybę pakeitusių garsenybių sąrašą.

Antai 1967 metais pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas Josifo Stalino duktė Svetlana Alilujeva. 1984 metais ji grįžo į SSSR, pareiškusi, kad Amerikoje „nė dienos nebuvo laisva“, tačiau po poros metų vėl išvyko į JAV.

Continue reading „Prašiusiųjų prieglobsčio, negrįžusių į tėvynę ir pakeitusių pilietybę įžymybių žinynas” →

Politinės intrigos

Pabėgus į Rusiją, Edvardą Snoudeną ištiks toks pat tragiškas likimas, kaip ir daugelį amerikiečių disidentų

Tikriausiai Edvardas Snoudenas to nesuvokė, išskrisdamas iš Honkongo, bet jis tapo dalimi daugiametės tradicijos, kuri atsirado dar prieš pradedant rinkti duomenis internete, iki Wikileaks‘o ir iki pačios Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) atsiradimo. Jis tapo Amerikos disidentu, keliavusiu į Rusiją.

Šiandien jau ketvirta savaitė, kai E.Snoudenas pakibęs ore, ir tas žmogus, atskleidęs pasauliui NSA programos „Prizma“ paslaptis, tikriausiai jaučia nerimą dėl jo priėmimo, kuris nėra nei šiltas, nei šaltas, o kažkoks keistas, nei šis, nei tas. Jeigu jis susipažintų su kitų amerikiečių, kuriuos abejotinai gynė Kremlius, istorija, tada jam tai nebūtų netikėta.

Continue reading „Maskva – ne vieta perbėgėliui” →

Atsargiai

Kol viso pasaulio žurnalistai stengiasi išsiaiškinti, kur yra Edvardas Snoudenas, dingstantis po kiekvieno naujo interviu, ir spėlioja apie jo likimą, į žiniasklaidą plaukia detalės apie didžiausių internetinių kompanijų bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis.

Interviu Kinijos leidiniui "South China Morning Post" 29-rių metų analitikas papasakojo apie programišių atakų programą prieš Kiniją, sakoma "Daily Mail" išspausdintame straipsnyje „Demaskuotojas Edvardas Snoudenas pareiškė, kad JAV vyriausybė ketverius metus įsilauždavo į Kinijos universitetų, kompanijų ir politikų kompiuterius“. Pasak jo, Nacionalinio saugumo agentūra vykdo 61 tūkstantį operacijų visame pasaulyje.

Continue reading „Nauji Edvardo Snoudeno demaskavimai: JAV rengia programišių atakas prieš Kiniją nuo 2009-ųjų” →

Atsargiai

Rusija neprieštarautų apsvarstyti amerikiečio maištininko Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) prašymą suteikti politinį prieglobstį – tai paprastas Kremliaus žingsnis bandant kritikuoti Vakarus, mano "The Guardian".

E.Snoudenas pabėgo iš JAV, prieš išduodamas šį mėnesį laikraščiui "The Guardian" informaciją apie slaptą Amerikos sekimo programą, primena Miriam Elder. Manoma, kad dabar jis Honkonge, bet tiksliai jo buvimo vieta nežinoma.

Bijodamas JAV keršto, E.Snoudenas savaitgaly sakė, kad „linkęs ieškoti prieglobsčio bendrų vertybių šalyje“, kaip pavyzdį paminėdamas Islandiją.

Continue reading „Rusija siūlo svarstyti Edvardo Snoudeno užklausą dėl politinio prieglobsčio” →

Aktualijos

Kaip rašo Vokietijos Tageszeitung, Prahoje Vaclovo Havelo oro uoste nutiko įvykis, kuris labai tiktų kokiam nors aštraus siužeto filmui.

Paskutiniu momentu Čekijos finansų ministras Miroslavas Kalousekas kartu su savo kolega užsienio reikalų ministru Karelu Švarcenbergu bandė sustabdyti Rusijos verslininko Aleksejaus Torubarovo deportavimą į tėvynę. Tam politikai griebėsi netradicinių metodų, sakoma toliau: oro uosto darbuotojai gavo nurodymą užtverti lėktuvų pakilimo/nusileidimo juostą degalų pilstymo mašina.

Esmė tokia, pabrėžia leidinys, kad vietinė teisingumo ministerija per klaidą uždegė žalią šviesą verslininko deportavimui, nors prieglobsčio suteikimo jam klausimas dar nebuvo galutinai išspręstas ir Čekijos valdžia turėjo rimto pagrindo nerimauti dėl jo gyvybės.

Continue reading „Deportacijos detektyvas Prahos oro uoste” →

Atsargiai

Vokietijos laikraštyje "Die Welt" pasakojama apie situaciją, į kurią pakliuvo ukrainiečių pornografijos aktorė ir trijų vaikų motina Anastasija Hagen, žinoma slapyvardžiu Wiska.

Straipsnio autorė Sara Borufka rašo, kad merginai, spėjusiai per penkerius metus nusifilmuoti daugiau nei 40-yje filmų „suaugusiems“ ir leidusiai honorarus savo vaikams, gresia deportacija iš Čekijos į Ukrainą, o tėvynėje jos jau laukia nutarimas suimti už pornografijos platinimą.

„Pagal naują, ne visai tiksliai suformuluotą įstatymą, tokios medžiagos platinimas Ukrainoje pripažintas neteisėtu“, – aiškina žurnalistė. Taigi, tęsia Sara Borufka, A.Hagen išgarsėjimas jai virto tikra bėda, kai tuo tarpu pati „Anastasija filmų, kuriuose ji dalyvauja, niekada neplatino ir jokių teisių į juos neturi“.

Continue reading „Persekiojama už filmavimąsi pornografiniuose filmuose” →

Atsargiai

Dorotėja Han Berlyno laikraštyje "Tageszeitung" pasakoja apie JAV armijos kariškę, pirmos klasės eilinę Kimberli Riverą, kurią Kolorado valstijos karinis tribunolas nuteisė 10 mėnesių kalėti už dezertyravimą: 30-metė D.H.Rivera yra pirmoji moteris JAV istorijoje, kuriai buvo paskelbtas nuosprendis už tai, kad ji savavališkai paliko savo tarnybą armijoje ir atsisakė dalyvauti daugiau nei prieš metus pasibaigusiame kare Irake, pasakoja autorė.

Per atostogas dar 2007 metais sužinojusi, kad jai vėl teks vykti į Iraką, kariškė kartu su savo ligotu vyru ir vaikais be leidimo išvyko į Kanadą, kur amerikietė padavė prašymą suteikti jai pabėgėlės statusą, kuris, savo ruožtu, buvo atmestas.

Continue reading „Kaltinama dėl dezertyravimo” →

Atsargiai

Tomas Kirchneris ir Frankas Ninguizenas naujame „Süddeutsche Zeitung“ numeryje bando atsakyti į klausimą, kas gi vis dėlto atsitiko rusų opozicionieriui Aleksandrui Dolmatovui, Eduardo Limonovo Nacionalbolševikų partijos nariui, figūruojančiam „Bolotnaja“ byloje.

Aleksandras Dolmatovas nusižudė Olandijoje prieš deportaciją į tėvynę, taip ir negavęs politinio prieglobsčio. Ar 36-rių metų inžinierius, kuris ne kartą buvo sulaikytas už dalyvavimą antivyriausybinėse demonstracijose, suvedė sąskaitas su gyvenimu iš nevilties, ar reikia ieškoti kitų jo mirties priežasčių?

Continue reading „Mirtis deportacijos centre” →

Atsargiai

Klausimai apie RusRusų opozicionierius, nusižudęs Olandijoje deportacijos centre po to, kai valdžia atmetė jo prašymą suteikti politinį prieglobstį, buvo palaidotas trečiadienį, rašo “The Washington Post”, remiantis AP medžiaga.

36-rių metų amžiaus raketų inžinierius Aleksandras Dolmatovas, bijojęs arešto Rusijoje dėl dalyvavimo opozicijos protesto akcijoje gegužę, buvo nugabentas į kalėjimo tipo deportacijos centrą Roterdame sausio 16-ąją. 

Continue reading „Klausimai apie Rusijos opozicionieriaus mirtį Nyderlanduose” →

basar_asad_zzmona
Aktualijos

Nuversti lyderiai, gavę prieglobstį Rusijoje, linkę apsigyventi Barvichoje, rašo „The New York Times”. „Tai miestelis lyg iš bukolikų pušyne šalia Maskvos“, – aiškina žurnalistas Andrew I. Crammeris.

Prieš keletą metų Kirgizijos prezidentas Askaras Akajevas apsigyveno Barvichoje po „stresų kupinos dienos“, kaip išsireiškia autorius. Priešais prezidento rūmus Biškeke suplūdo įniršusi minia, ir A.Akajevas „išvažiavo kaip stovi“, kaip vėliau jis pasakojo žurnalistams. Po keleto dienų A.Akajevas atsidūrė valstybinėje sanatorijoje Barvichoje. „Ir geroje draugijoje: tas fantastiškas vilų ir prašmatnių krautuvėlių miestelis, pastatytas aplink sanatoriją, – pustuzinio nuverstų lyderių ir jų šeimų narių gyvenamoji vieta“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Lyderiai, panašūs į Asadą, emigravę į Rusiją, gyvena nerūpestingai” →

visockas-gintaras-portretas
Politinės intrigos

Gegužės mėnesį Lietuva turės galimybę susipažinti su Valstybės saugumo departamento ataskaita, bylojančia apie 2011-aisiais metais nuveiktus mūsų saugumiečių darbus. Bent jau taip viešojoje erdvėje pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Vadinasi, laukti liko visai mažai.

Bet ar nenusivilsime, išvydę ataskaitą? Juk greičiausiai perskaitysime tik keletą nieko nepaaiškinančių bendrųjų frazių apie nuolat stiprinamą nacionalinį saugumą. Ir – nieko daugiau. Vis dėlto perskaityti baigiamą rengti saugumietišką ataskaitą verta bus bet kokiu atveju. Kas ką besakytų, tai – neabejotinas žingsnis į priekį. Mat iki šiol dar niekas iš oficialių Lietuvos pareigūnų nėra garsiau užsiminęs, jog ir visuomenė turi teisę bent šį tą žinoti apie saugumietiškus reikalus. Bent mažą kruopelytę. Bent jau turėti viltį, jog mūsų “džeimsai bondai’ išties gina Lietuvos valstybės interesus.

Continue reading „Krokodilo ašaros” →

timosenko-
Atsargiai

Žurnalistas Daniele Spinola aiškina, kad istorijos su Julija Timošenko pagrindas – energetinių resursų kontrolė, rašo italų leidinys Tempi.it.

Julija Timošenko, Ukrainos ekspremjerė, 2004 metų „oranžinės revoliucijos“ lyderė, kurią Vakarų spauda vadina mūsų dienų Žana d‘Ark, kalinama nuo praėjusių metų lapkričio 11 dienos. Šiuo metu ji laukia Europos Žmogaus teisių teismo, kuris labai atidžiai stebi jos bylą, sprendimo, sakoma straipsnyje. Neseniai Timošenko pademonstravo spaudai sužeidimus, padarytus jai kalėjimo prižiūrėtojų.

Tuo tarpu jos duktė – Jevgenija Timošenko – susitikinėja su Europos šalių lyderiais, kad atkreiptų dėmesį į neteisingą sprendimą įkalinti motiną, o Europa grasina boikotuoti Europos futbolo čempionatą, kuris turi vykti Lenkijoje ir Ukrainoje.

Continue reading „Už Julijos Timošenko bylos slypi rimti energetiniai žaidimai” →

kostiajev_111
Atsargiai

Rusijos aplinkosaugos aktyvistas Michailas Kostiajevas teisme Kaliningrade pasakė paskutinį žodį. M.Kostiajevas Kaliningrado teisme kaltinamas dėl finansinių sukčiavimų.

Šių metų kovo pabaigoje jis sulaikytas Černiachovske, kai grįžo iš Lietuvos, kur slapstėsi nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. M. Kostiajevas teisme teigė, kad jo byla sufabrikuota, o liudininkams daromas spaudimas. Teismas nuosprendį pakelbė penktadienį. Jis nuteistas kalėti dvejis metus sugriežtinto režimo kolonijoje.

M. Kostiajevas kaltinamas apgaulės būdu pasisavinęs 250 tūkst. rublių, kurie iš biudžeto buvo skirti jo vadovautam gyvūnų pagalbos fondui. Prokuratūra reikalauja M. Kostiajevui penkerių metų kalėjimo. Baimindamasis susidorojimo, jis lapkričio 1 dieną praėjusiais metais nepasirodė teisme Kaliningrade ir atvyko į Lietuvą, kur paprašė politinio prieglobsčio.

Continue reading „Prieš Kaliningrado atominę jėgainę kovojusį aktyvistą nuteisė kalėti dvejis metus” →

g.visockas-portretas
Aktualijos

Vilniaus centre sutikau rašytoją Petrą Dirgėlą. Susitikimo būta atsitiktinio, trumpo, lyg ir mažai reikšmingo. Tačiau įsiminė net ir tos kelios minutės, praleistos šnekučiuojantis Gedimino prospekte. Įsiminė kaip, beje, atmintyje išliko ir visi ankstesnieji mūsų susitikimai. Rašytojas džiaugėsi, kad trys jo istoriniai romanai “Kūlgrinda”, “Joldijos jūra”, “Anciliaus ežeras” ne tik išversti į latvių kalbą, bet jau ir išleisti Latvijoje, taigi prieinami latvių skaitytojams.

Rašytoją P.Dirgėlą visąlaik laikiau ir tebelaikau vienu iš giliausių, brandžiausių lietuvių istorinio romano kūrėjų. Tuos tris istorinius romanus, su kuriais nūnai gali susipažinti ir broliai latviai, esu itin atidžiai perskaitęs. Vaizdžiai tariant, skaičiau rankose laikydamas pieštuką, kad čia pat galėčiau pasižymėti daugiausiai minčių sukėlusias vietas. Kūriniai man palikę gilų įspūdį. Spaudoje paskelbiau ne vieną dešimtį išsamių, plačių interviu su rašytoju P.Dirgėla. Todėl nuoširdžiai džiaugiausi, kad dešimtmečiais trukęs P.Dirgėlos triūsas gilinantis į sudėtingą, tragišką Lietuvos istoriją sulaukė pripažinimo ir broliškoje Latvijoje.

Continue reading „Kas pastatė Trakų pilį?” →

timosenko-jevgenija
Politinės intrigos

Leidinys „Tagesspiegel” spausdina interviu su Julijos Timošenko dukterimi Jevgenija.

Pirmiausias klausimas buvo apie Ukrainos opozicijos lyderės, gruodžio pabaigoje išvežtos etapu į koloniją Charkove, sveikatą.

Jevgenija Timošenko pranešė, kad jai leista lankyti motiną dukart per savaitę. Pasak jos, šiuo momentu Julija Timošenko negali nei sėdėti, nei vaikščioti, nes jai labai skauda nugarą. Pasak Jevgenijos, „sekmadienį mano motina prarado sąmonę, išgėrusi kažkokių vaistų, ir išbuvo be sąmonės porą valandų“. Pasak jos, gydytojas atėjo tik po 20 minučių.

Continue reading „Interviu su Jevgenija Timošenko: “Mano motinos gyvybė pavojuje”” →

zilinskas001
Politinės intrigos

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas ragina Lietuvos institucijas labai rimtai svarstyti Rusijos visuomenininko prašymą dėl politinio prieglobsčio. Planuojamai atominei elektrinei Karaliaučiaus srityje besipriešinančios grupės lyderis Michailas Kostiajevas, neatlaikęs persekiojimo, į Lietuvą pabėgo praėjusią savaitę.

„Ponas Kostiajevas vadovauja iniciatyvinei grupei, siekiančiai Karaliaučiaus srityje surengti referendumą dėl „Baltijos“ atominės statybos. Daug kartų dėl visokių biurokratinių priekabių atmetusi grupės iniciatyvą, gniuždžiusi grupės protestus, srities valdžia galų gale iškėlė Kostiajevui baudžiamąją bylą dėl valstybės turto grobstymo“, – pasakoja R. Žilinskas ir priduria: „pažymėtina, kad tariami turtiniai ar mokestiniai nusikaltimai Rusijoje yra dažniausias būdas susidoroti su disidentais. Prisiminkime garsiąją naftos magnato Michailo Chodorkovskio bylą: jis neišeina iš kalėjimo nuo tada, kai pareiškė ketinimus dalyvauti didžiojoje politikoje ir buvo iš karto apkaltintas mokesčių slėpimu“.

Continue reading „Ragina rimtai svarstyti Karaliaučiaus visuomenininko prašymą dėl politinio prieglobsčio” →

radina
Aktualijos

Aš nežinau, ką jauti, kai tavo dirbančią ypatingu porinkiminiu režimu redakciją ketvirtą valandą ryto šturmuoja specialiosios pajėgos. Nežinau ir, Dievas duos, niekada nesužinosiu.

Užtat apie tai galėtų papasakoti Natalija Radina – Baltarusijos žurnalistė, portalo „Chartija 97″ (www.charter97.org) vyriausioji redaktorė, šiomis dienomis paprašiusi politinio prieglobsčio Lietuvoje. „Chartija 97″ redakcija buvo šturmuota praeitų metų gruodžio 20 d. anksti ryte (po gruodžio 19 d. vykusių prezidento rinkimų ir įvykių Nepriklausomybės aikštėje Minske). Visi buvę redakcijoje žmonės buvo suimti ir išvežti į KGB tardymo izoliatorių. N. Radina praleido ten daugiau nei mėnesį. Galiausiai ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Nežiūrint į tai, N. Radina pasitaikius pirmai progai pabėgo iš Baltarusijos. Šiandien ji nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur po paminėto šturmo yra persikėlusi ir „Chartija 97″ redakcija.

Continue reading „Suteikite prieglobstį Natalijai Radinai!” →

berezovskij_besharova
Aktualijos

Londone gyvenantis milijonierius Borisas Berezovskis po metus trukusių teisminių procedūrų galų gale išsiskyrė su žmona – Galina Bešarova. Politinio pabėgėlio statusą Didžiojoje Britanijoje turinčio Boriso Berezovskio žmona Galina pamaloninta rekordinio dydžio kompensacija.

Aukščiausiame Londono teisme susitarta, kad Galina Bešarova gaus šimtus milijonų dolerių siekiančią kompensaciją. “Evening Standart” teigia, kad kompensacijos dydis – milžiniškas, įspūdingas. Leidinys BFM.ru bandė teirautis B.Berezovskio, kiek pinigų jis sutiko atseikėti buvusiai žmonai. Bet verslininkas nepanorėjo nurodyti, kokia konkreti suma numatyta jo buvusiai žmonai. Sprendžiant iš B.Berezovskio tono galima įtarti, kad verslininkas nėra labai nusiminęs.

Continue reading „Boriso Berezovskio skyrybos” →

KGB_dokumenty
Žvalgyba

1961 metų gruodžio 22 dieną KGB majoras Anatolijus Golicynas kartu su žmona ir dukrele paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Iki tos lemtingos dienos KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos skyriaus kontržvalgybininkas apsimetė esąs sovietinis diplomatas Aleksandras Klimovas, dirbantis vicekonsulu Suomijoje. Amerikiečiai pasirūpino, kad perbėgėlių šeima saugiai pasiektų JAV.

Vos tik Golicynų šeima atsidūrė Amerikoje, 35 metų Anatolijų iš karto ėmė tardyti CŽV agentai. Juos domino viskas, nes A.Golicynas užsiėmė informacijos apie NATO pajėgumus rinkimu. Po pirminių apklausų Anatolijų pradėjo tardyti CŽV kontržvalgybos šefas Jamesas Engletonas.

Continue reading „Filantropas ir verslininkas A.Hammeris iš tikrųjų buvo KGB įtakos agentas?” →

Copy of Murad_seima
Aktualijos

Šių metų birželio 9-ąją Kaune bus skelbiamas nuosprendis rezonansinėje turto prievartavimo byloje. Joje kaltinamaisiais oficialiai įvardinti trys čečėnų tautybės jaunuoliai.

Piniginių sumų, kurių reikalauta neva neteisėtais būdais, – didelėmis nepavadinsi. Oficialiai kalbama apie kelis tūkstančius litų. O Karmėlavos miestelio gyventojas Saulius Saladžius, kurį, remiantis oficalia Lietuvos teisėsaugos versija, reketavo čečėnų jaunuoliai, – smarkiai nenukentėjo. Taigi Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla lyg ir nėra išskirtinė. Tačiau ją vis tik laikyčiau ypatingo dėmesio vertu atveju. Ir štai dėl ko.

Continue reading „Kodėl netikiu oficialia Karmėlavos reketo versija” →