Putinas

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Galų gale pradėkime sakyti tiesą, kokia ji karti bebūtų. Tik tiesą ir nieko daugiau. Tiesą privalome rėžti į akis visiems – draugams, partneriams, priešams. Pirmiausia – sau.

Tai – Ukrainos prezidento administracijos patarėjo kariniams reikalams Aleksejaus Arestovičiaus mintis. Ji buvo pagarsinta viename iš video interviu. A. Arestovičius džiaugėsi, kad jo šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis būtent taip ir daro – visiems sako karčią teisą. Neišskiria nei Maskvos, nei Vašingtono, nei Briuselio.

Taip, paskutinieji keli dešimtmečiai buvo paženklinti melo ženklu. Mes visi visiems melavome. Nesakėme visos tiesos. Europos Sąjunga ir NATO dėjosi esančios pačios sąžiningiausios, garbingiausios organizacijos. Šiandien paaiškėjo, jog padorumą ir sąžiningumą dažnusyk nurungia godumas, atsargumas, bailumas. Ukrainą buvo galima išgelbėti nuo baisaus karo senų seniausiai, bet Vakarų politikai pabijojo ryžtingai, garbingai, dorai elgtis. Neiškastravo Vladimiro Putino nei 2008-aisiais, nei 2014-aisiais. Užtat išaušo 2022-ųjų vasario 24-oji.

Dabar jau akivaizdu, jog Europoje – gausu labai gražiai pliurpiančių politikų, kurie moka dirbti tik šiltnamio sąlygomis. Vos tik užgriūna rimtesni sukrėtimai – čia pat tampa bailiais ir pragmatikais.

Akivaizdu: Europa labai drąsiai, atmesdama bet kokius kompromisus, gina seksualinių mažumų teises. O štai Ukrainoje nuo rusų karių bombų žūstančių vaikų, rusų karių prievartaujamų moterų apginti, – nepajėgia. kartais – net ne itin stengiasi.

Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs

Šį Europos gėdos sąrašą tęsčiau ir tęsčiau…

Bet baisiausia, kad šiandieniniai Europos politikai dedasi nežinantys, kas yra tikroji atsakomybė už karo nusikaltimus. Be abejo, Vladimiras Putinas ir visa jo šutvė privalo sėdėti teisiamųjų suole. Geriausiu atveju – kalėjimas iki galvos pačiomis griežčiausiomis, sunkiausiomis sąlygomis. O dar geriau – mirties bausmės. Jokio pasigailėjimo šitiems išgamoms.

Tačiau už tai, kad Ukrainoje žūsta vaikai, moterys, seneliai, atsakomybę turėtų jausti ir tie, kurie nesilaikė Budapešto memorandume duotų įsipareigojimų, kurie neskubėjo Ukrainai tiekti rimtų ginklų, kad ši veiksmingiau apsigintų nuo agresoriaus. Kaltos Vakarų žvalgybos, kurios manė, jog užpulta Ukraina po dviejų parų kris. Kalta buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir buvęs Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy, flirtavę su V.Putinu. Kalti Vakarų ambasadoriai, karo išvakarėse sprukę iš Ukrainos tarsi žiurkės iš skęstančio laivo. Kalti politikai, neįvedę žiaurių ekonominių sankcijų Rusijai tą pačią dieną, kai 2008-aisiais buvo užpulta Gruzija, kai 2014-aisiais buvo atakuojama Ukraina. Kaltas buvęs JAV prezidentas Barakas Obama, kadaise nedavęs deramo atkirčio Kremliui. Kaltas Nobelio komitetas, davęs B. Obamai taikos premiją kaip avansą.

Džo Baidenas – dešinėje

O vertinant JAV prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, viešai skelbiančius, ko amerikiečiai nesiims daryti gelbėdami Ukrainą, – tiesiog trūksta žodžių. Kodėl J. Bidenas viešai, o dabar – ir J. Stoltenbergas, kartoja, esą NATO nesiųs savo karių Ukrainai ištiesiant tvirtą pagalbos ranką? Juk tai – NATO karinės paslapties išdavimas. Jei JAV – teisinė valstybė, jei NATO – teisinė organizacija, J. Bidenui ir J. Stoltenbergui turėtų būti surengtos apkaltos – juos derėtų teisti už valstybės paslapčių išdavimą. Bent jau už tai, kad jų ilgas liežuvis atriša rankas žiauriam, ciniškam agresoriui dar labiau siautėti, o sunkiai, bet didvyriškai besiginančiai šaliai nuo jų pliurpalų – tik sunkiau.

Džulijaną Asandžą už „WikiLeaks“ erdvėje atskleistas paslaptis amerikiečiai štai kaip atkakliai persekioja! Tebeieško ir, jei tik galėtų, labai griežtai baustų Edvardą Snoudeną, besislapstantį Rusijoje! O JAV preizdentui ir NATO generaliniam sekretoriui nelaikyti liežuvio už dantų – leistina?

Taip, Vakarams šiandien privalu dėkoti, jog vis tik po truputį atsikvošėja ir dabar remia Ukrainą konkrečiau, solidžiau, ne vien apgailestavimais bei užuojautomis, ne vien ligoninių įranga ir maistu. Už tai – nuoširdus ačiū, nuoširdi pagarba. Kur elgiamasi gražiai – pagirkime. Kur niekingai – smerkime.

Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Ir vis tik, sakau, gal imkime rengti specialias kasmetines apklausas, kurios ES šalies politikai – patys bailiausi? Gal, sakau, tokios apklausos taptų bent mažyte paskata ES lyderiams elgtis sąžiningiau ir principingiau? Rinkimai – rinkimais, o užsimaukšlinti ant galvos simbolinę niekingiausio Europos Sąjungos ir NATO politiko karūną – menkas malonumas. Tokie „mini“ referendumai parodytų, kaip sąvokas „bailys“ ar „išdavystė“ suvokia, pavyzdžiui, lietuviai, vokiečiai, prancūzai, italai.

Europos Sąjungos prezidentams, pirmininkams, komisarams, europarlamentarams nūnai, deja, dalinami vien meduoliai. Bizūnas – tik rikimų dieną kas ketverius ar penkerius metus. O „bailio“ ir „išdaviko“ titulas liktų įrašytas į asmeninę biografiją visiems laikams. Juk taip nusprendė ne keletas istorikų, ne keletas politologų, taip nusprendė ES piliečiai oficialios apklausos metu.

Man regis, būtų labai įdomu.

2022.04.07; 10:05

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Prabėgo daugiau nei mėnesis, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą mesdama gausias karines pajėgas. Tad turime teisę brėžti preliminarias išvadas, kas gi nutiko.

Mano supratimu, išryškėjo daug negražių dalykų, kuriuos derėtų vadinti arba išdavyste, arba sabotažu, arba šokiruojančia nekompetencija.

Sprendžiant iš kai kurių į viešumą vis dažniau prasiveržiančių informacijų, Vakarai, net ir žinodami, jog Vladimiras Putinas puls iš visų pusių panaudodamas tankus, karo lėktuvus ir galingas raketas, nesiruošė rimtai padėti Ukrainai. Nesiruošė jos gelbėti ne tik todėl, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas pilnas keisto antiukrainietiško nusistatymo, o tai reiškia, kad į Baltųjų rūmų lyderį norom nenorom priversti lygiuotis ir prancūzų, vokiečių, britų vadovai. Esama dar vienos priežasties: puikiai žinoję, jog Kremlius ruošiasi šturmui, JAV analitikai buvo įsitikinę, esą Ukraina neišsilaikys nė dviejų parų (vienas Vakarų lyderis taip ir prasitaręs: kam padėti Ukrainai, jei ji po dviejų parų kris?).

Degantis tankas

Beje, egzistuoja dar ir trečioji priežastis, kodėl oficialusis Vašingtonas senų seniausiai galėjo išmušti V.Putinui iš galvos norą kariauti, bet drąsiai ir ryžtingai nesielgė. Ne vien pragmatiškais sumetimais netramdė Kremliaus diktatoriaus (pelninga prekyba dujomis ir nafta). JAV žvalgybos buvo įsitikinusios, jog Rusijos kariuomenė – labai galinga. Proto bokštai iš CIA, CŽV, Pentagono nenumatė korupcijos ir apsileidimo faktorių.

Ukraina šias JAV analitikų išvadas apvertė aukštyn kojomis. Pasirodo, Kijevas, nepaisant milžiniškų Rusijos pastangų milijardais papirkti ukrainiečių politikus bei kariškius, gavo į kaulus taip, jog visiems akivaizdu: kad ir kaip baigsis šis karinis konfliktas, Ukraina švenčia moralinę pergalę, ir šios pergalės iš jos niekas nebeatims, net jei V.Putinas ją užmėtys atominėmis bombomis. Taigi Vašingtonas apsižioplino du kartus. Pirma, Vašingtonas nesitikėjo, jog Ukrainos kariai moka ne tik kariauti, ne tik drąsūs, bet dar, labai svarbu, myli savo Tėvynę, nesiruošia jos išduoti. Kad amerikiečiai brėžė neteisingas išvadas dėl neva Ukrainos kariuomenės silpnumo, JAV išsidavė tuomet, kai, karo išvakarėse iš Kijevo atšaukė savo ambasadorius ir pirmosiomis karo valandomis pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui bėgti iš šalies, garantuodami politinį prieglobstį.

Antroji Vašingtono klaida: Amerikos analitikai pervertino Rusijos karinės mašinos pajėgumus. Rusijos kariuomenė pasirodė esanti ne tokia stipri, kokia dėjosi visus pastaruosius keliolika metų.

Trečiasis variantas – pats blogiausias, pats baisiausias. JAV žinojo, kokia ištižusi V.Putino karinė armada, o Ukrainos kariuomenė, – tvirta kaip uola, bet vis tiek nusprendė nesikišti. Amerika nusprendė, kad Rusiją verčiau tramdyti ukrainiečių rankomis.

Žodžiu, dabar Amerika priversta keisti savo strategijas ir taktikas. O tai – nėra lengva. Techniškai sudėtinga. Vašingtonas manė teiksiąs tik lengvąją ginkluotę po Ukrainą išblaškytiems ukrainiečių partizanams (šaunamieji ginklai, rankiniai kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai). Dabar gi paaiškėjo, jog Ukrainai reikia karo naikintuvų, oro gynybos įtaisų, tankų. Šią ginkluotę perduoti Ukrainai – jau sudėtingiau. Tačiau jei norėtų, tai suskubtų. Bet kažkodėl trypčioja vietoje. Tvirtina duodanti Ukrainai kiek tik galinti. Bet tai – melas. Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo. Palyginkime JAV prezidento ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl siunčiamos ginkluotės su V.Zelenskio maldavimais kreipiantis į JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos parlamentus teikti sunkiuosius, tikruosius ginklus. Skiriasi kaip diena ir naktis. Vakarai teikia Ukrainai labai mažai, labai skūpiai, labai atsargiai. Viena iš mažiausiai Ukrainą remiančių šalių – būtent JAV. Palyginkime, ką Ukrainai persiunčia, sakykim, Čekija, ir ką – amerikiečiai. Amerikai turėtų būti labai gėda.

Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu

Kodėl Vakarai taip lėtai, tarsi nenoromis padeda Ukrainai? Bijo Kremliaus atominio šantažo? Nė kiek. Tik apsimeta, kad drebina kinkas. Jei rimtai bijotų, aplink Ukrainos atomines jėgaines senų seniausiai būtų dislokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos kariai. Galų gale, baimindamiesi neva atominių atakų iš Rusijos mes išsiduodame, jog V.Putino branduolinis šantažas galįs veikti ir tuomet, kai Rusija pareikalaus NATO priešakiniams gynybos daliniams nešdintis iš Baltijos šalių. Mąstykime logiškai: jei Vakarai bijotų atominio karo dėl Ukrainos, jie bijotų atominių užpuolimų ir dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos. J.Bidenas nuolat išdidžiai kartoja, jog gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą. Bet šiuose jo žodžiuose pasigendu būtent sveiko proto. Nes radiacijai nusispjaut, kur NATO, o kur ne NATO žemės.

Greičiausiai egzistuoja visai kitos priežastys, kodėl J.Bidenas taip akivaizdžiai nenori padėti Ukrainai. Į šį klausimą būtų lengva atsakyti, jei žinotume, kokių priežasčių paskatintas JAV slaptųjų tarnybų vadovas prieš karą buvo nuvykęs į Maskvą ir ten net dvi paras tarėsi su Rusijos žvalgybų vadovais. Kad ir kaip nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau man dingojasi, jog vyriausiasis JAV „džeimsas bondas“ į Maskvą vyko ne tam, kad aptartų, kaip saugoti Ukrainą. Tarėsi dėl kažko kito. Gal kurpė planus, kaip su Rusija teks bendradarbiauti, kai ši okupuos visą Ukrainą?

Išdavystės varianto neatmetu. Tik prisiminkite, kiek sykių J.Bidenas viešai kartojo, jog Amerika nepasiųs savo karių į Ukrainą, net jei V.Putinas ten siautės kaip išmanąs. Net jei toks J.Bideno apsidraudimas – racionalus, teisingas, kam viešai, atvirai priešui pasakoti, kokių veiksmų tu nesiimsi? Tokiais savo plepėjimais senukas J.Bidenas tarsi atriša rankas V.Putinui Ukrainoje žudyti be pasirinkimo, be atvangos (nuo žemės paviršiaus nušluojami milijoniniai miestai, ukrainiečių civiliams trukdoma pasitraukti iš bombarduojamų miestų, specialiai bombarduojamos ligoninės, mokyklos, naftos perdirbimo įmonės). Kalbėkime atvirai, Ukrainą pažemino. Esą ukrainiečių gyvybės nerūpi. Esą į ukrainiečių vaikų skausmą – nusispjauti.

Beje, plepėdama, jog Ukrainos ji ginklu negelbės, Baltųjų rūmų administracija siunčia ženklą ir toms valstybėms, kurios nori padėti Ukrainai. Vašingtono valdžia tarsi sako: turėkite omenyje, kad J.Bidenas nesiųs savo karių į Ukrainą. Vašingtono bosai tarsi sako: neverta persistengti padedant Ukrainai.

Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Jau daugiau nei trisdešimt parų, kai kiekvieną vakarą peržiūriu Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidentūros atstovu, karo ekspertu Aleksiejumi Arestovičiumi. Kuo toliau, tuo atviriau šis analitikas tvirtina, jog Vakarų pagalba Ukrainai – nei šiokia, nei anokia. Vienas žingsnis – į priekį, du žingsniai – atgal. Ukraina dabar galėtų daug kur pereiti į kotrpuolimą, bet jai trūksta ginklų. Tuo tarpu Rusija visais įmanomais ir neįmanomais būdais sukrapštė rezervų, ir dvi būsimos savaitės Ukrainos kariuomenei bus labai sunkios.

Šiandien taip matau tarptautines intrigas dėl Ukrainos: renkuosi žodį „IŠDAVYSTĖ“. Net jei Amerikos administracija dabar kardinaliai keisis gerojon pusėn, pirmosiomis karo savaitėmis J.Bidenas elgėsi tarsi būtų Ukrainos oponentas.

2022.04.02; 06:36

Gordijo mazgas

Putino fizionomija

Maskva, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Kremlius atmetė Vakarų žvalgybų duomenis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klaidingai informuojamas apie padėtį Ukrainoje.
 
„Pasirodo, kad nei Valstybės departamentas (JAV), nei Pentagonas neturi patikimos informacijos apie tai, kad vyksta Kremliuje, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie tiesiog nesupranta, kas vyksta Kremliuje. Jie nesupranta prezidento V. Putino. Jie nesupranta sprendimų mechanizmo. Jie nesupranta mūsų darbo stiliaus“.
 
D. Peskovas pridūrė: „Tai ne tik apmaudu. Tai mums kelia nerimą. Nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus sprendimus, pernelyg lengvabūdiškus sprendimus, kurie turi labai rimtų padarinių“.
 
Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pareiškė, kad V. Putinas savo patarėjų klaidingai informuojamas apie karo eigą. Jie bijo jam pasakyti tiesą, teigė britų žvalgybos GCHQ vadovas Jeremy‘is Flemingas. JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad neramina tai, jei V. Putinas gauna klaidingą informaciją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.02; 07:54
 
Gordijo mazgas

Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Jau galbūt pirmadienį Rusijos ir Ukrainos derybininkai atnaujins taikos derybas akis į akį, tikimasi, kad jos parodys, ar beveik aklavietėje atsidūrusios kovos privertė Maskvą sušvelninti savo reikalavimus.
 
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino naujas derybas, vildamasis, kad jos atneš taiką „neatidėliojant“. Per antrą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją žuvo tūkstančiai žmonių, nusiaubta daugybė Ukrainos miestų.
 
Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi pradėti „humanitarinę operaciją“, kad per kelias dienas būtų evakuoti civiliai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekiantis gauti Rusijos kolegos Vladimiro Putino sutikimą.
 
Keli ankstesni taikos derybų ratai nesugebėjo sustabdyti kovų ar įveikti esminių nesutarimų dėl Kyjivo krypties į Vakarus ir Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijos okupacijos. Tačiau įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas pristabdė Rusijos kariuomenę ir privertė nutraukti pastangas užimti Kyjivą, o tai atgaivino derybų viltį. „Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje“, – sakė V. Zelenskis vėlyvo vakaro vaizdo žinutėje ir taip pat išdėstė savo derybines raudonąsias linijas.
 
„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos“, – sakė jis.
 
Anksčiau V. Zelenskis sakė „nuodugniai“ svarstąs Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „neutralumo“. „Šis derybų punktas man yra suprantamas ir jis yra svarstomas, atidžiai nagrinėjamas“, – sakė V. Zelenskis per interviu kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms. V. Putinas vengia detalizuoti savo invazijos tikslus ir tik pareiškė, kad nori „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą.
 
Apžvalgininkai tikisi, kad neapibrėžtumas suteiks jam daugiau erdvės pritarti susitarimui, paskelbti pergalę ir baigti karą.
 
Daugeliui Ukrainos gyventojų tebekelia įtarimų tai, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip galimybe persigrupuoti ir išspręsti rimtas taktines ir logistines Rusijos kariuomenės problemas. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad V. Putinas vis dar gali siekti padalyti šalį panašiai kaip yra padalyta Korėja – „nustatyti atskyrimo liniją tarp okupuotų ir neokupuotų regionų“. „Nepavykus užimti Kyjivo ir nušalinti Ukrainos vyriausybę, V. Putinas keičia savo operatyvinės veiklos kryptis. Dabar jos yra pietūs ir rytai, – feisbuke parašė jis. – Tai bus bandymas įkurti Ukrainoje Pietų ir Šiaurės Korėjas“.
 
Rusija de facto kontroliuoja pietinį Krymo regioną ir nepriklausomomis pasiskelbusias Donecko bei Luhansko respublikas šalies rytiniame Donbaso regione. Ukrainos Luhansko separatistinio regiono vadovas sakė, kad gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Pasipriešinimas apgultame Mariupolyje yra pagrindinė kliūtis, trukdanti Maskvai kontroliuoti sausumą nuo Donbaso iki Krymo. Tačiau akivaizdu, kad pirminės Rusijos viltys nekliudomai nušluoti Ukrainą išblėso. Rusijos pajėgos padarė menką pažangą siekiant užimti svarbiausius miestus, todėl perėjo prie civilių bombardavimo iš oro. Su Vakarų tiekiamais ginklais Ukrainos kovotojai ir toliau sulaiko Rusijos armiją arba net stumia ją atgal.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.28; 12:00
Trumposios naujienos

Putinas – pats tikriausias karo nusikaltėlis

Vašingtonas, kovo 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl kruvinos jo surengtos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
 
„Manau, kad jis yra karo nusikaltėlis”, – sakė J. Bidenas žurnalistams.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.17; 08:30
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Vardan Lietuvos. Žurnalo „Karys” publikacija. Slaptai.lt foto

Man jau – beveik šešiasdešimt. Per savo amžių rimčiau domėtis teko penkiais karais. Tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino pradėtą karą prieš maištingąją Čečėniją vienu akies krašteliu pats regėjau. Apie karą, kurio metu nuo Moldovos buvo atplėšta Padniestrė, – mažiausiai išmanau. Tačiau apie tai, kaip Rusija, pasinaudodama separatizmo korta, nuo Gruzijos atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją, – daug skaičiau, daug rašiau. Ypač rimtai įsigilinau į 1988- 1994 konfliktą, kuomet Rusija, dirbtinai įsiūbavusi armėniškąjį separatizmą, padėjo Armėnijai okupuoti Azerbaidžanui priklausiusį Kalnų Karabachą (apie tai išleidau du straipsnių rinkinius: „Juodojo Sodo tragedija“ ir „Juodojo Sodo byla“; beje, 2020-ųjų pabaigoje Azerbaidžanas jėga susigrąžino beveik visas prarastas Karabacho teritorijas). Dabar – dėmesys sutelktas į karą Ukrainoje.

Tad manau turįs teisę brėžti keletą liūdnų apibendrinimų. Žinoma, visų šių karų kaltininkė – Rusija. Bet jei tuoj po sovietų imperijos žlugimo Kremliaus diktatoriai elgėsi kiek įmanoma santūriau (puldinėjo tik mažas, silpnas valstybes), tai, bėgant metams, Rusijos apetitai išaugo. Pats įžūliausias, pats baisiausias Rusijos žingsnis – agresija prieš Ukrainą, nes ukrainiečių tauta – kur kas gausesnė nei čečėnų, moldavų ar gruzinų (sakartvelų) nacijos.

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Taigi leiskite paklausti: kodėl Rusija, bėgant metams, tampa vis bjauresnė, vis agresyvesnė? Taip, Rusijos sukeltus karus Vakarai smerkė. Tačiau regiu paradoksą: kuo dažniau Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos prezidentai skambindavo į Kremlių, kuo meiliau bušai, makronai ir merkelės įtikinėjo Vladimirą Putiną elgtis santūriau, tuo šis tapdavo žiauresnis ir baisesnis. Prisiminkime Amerikos prezidentą, kuris pažvelgė V.Putinui į akis ir neva išvydo sąžiningą, padorų, jautrų žmogų. Prisiminkime europiečių ataskaitas, kas kaltas dėl Rusijos – Gruzijos konflikto: didžiausia nuodėmė tenka Maskvai, bet ir Tbilisis, pasirodo, elgėsi neatsakingai, provokuojančiai. Prisiminkime, kiek kartų Vokietijai ir Pasauliui melavo Angela Merkel, esą dujotiekis Nord Stream 2 nėra politinis ginklas. Prisiminkime, kokio būta susierzinimo, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trampas priekaištavo NATO sąjungininkėms dėl skūpumo skiriant pinigus karinėms reikmėms?

Vienas iš paskutiniųjų europietiško „budrumo“ pavyzdžių: Danijos Karalystė rengs birželio 1-ąją referendumą, ar danai sutinka dalyvauti Europos Sąjungos gynybos politikoje. Teiraujuosi ironiškai: kam taip skubėti, juk šią apklausą įmanoma surengti rudenį, kai visi pailsėję bei žvalūs grįš iš atostogų.

Naudodamasis proga noriu prisiminti lietuviškus „išminčius“, kurie mane, kadaise šešetą metų leidusį specializuotą karinį priedą „Vardan Lietuvos“, pašiepdavo, esą ką gi Lietuva susiruošė pulti. Vertėtų tikriausiai paminėti ir kelių kolegų, visai neseniai tvirtinusių, esą Lietuva dar niekad nebuvo tokia saugi kaip šiandien, pavardes.

Čečėnijos Prezidento Džocharo Dudajevo knyga

Tiek to. Ne tai – svarbiausia. Svarbiausia, kad mes visi beveik visuomet mielai įsiklausome į primityvių politikierių sapaliojimus, bet neatkreipiame deramo dėmesio į rimtų politikų rimtus pareiškimus. Pavyzdžiui, prisiminkime pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo pastabas, jog Vakarai, negindami barbariškai naikinamų čečėnų, sulauks dienos, kai Kremlius ims naikinti visus aplink. Neįsidėmėjome ir Dž.Dudajevo įžvalgos, jog, įveikęs čečėnus, Kremlius puls būtent Ukrainą (apsiriko tik dėl datų; pirma – Gruzija, po to – Ukraina). Dėl šių nuojautų autentiškumo nėra ko abejoti: jų pilna youtube.com erdvėje. Ten aiškiausiai kalba Dž.Dudajevas.

Todėl dėl Ukrainos kančių, drįstu manyti, kaltas ne tik V.Putinas. Kalti mes visi. Kalti, nes per pastaruosius kelis dešimtmečius nestabdėme sovietų imperiją atkurti sumaniusio V.Putino. Nežengėme svarbiausio žingsnio – nė sykio nesmogėme V.Putinui tiesiai į tarpuakį. Medžiojome Huseiną, Kadafį, Osamą bin Ladeną, serbų generolus, o V.Putiną kviesdavome į pačius svarbiausius amerikietiškus ir europietiškus pobūvius. JAV ir Europos politinis elitas tiesiog lenktyniavo, kas daugiau sykių paskambins vyriausiąjam Rusijos valdovui, kas ištars jam daugiau meilių žodelių. Blogiausiu atveju – apsiribodavome paburnojimais, jog įvesime ekonomines sankcijas. Bet sankcijas arba pamiršdavome įvesti, arba įvesdavome tokias, kad V.Putinas juokdavosi susiėmęs pilvą.

Kaip vertintinas mūsų atsargumas su banditu kautis vien pareiškimais, prašymais ir kelių sąskaitų uždarymu? Atsiverskime bet kurį demokratinės, civilizuotos valstybės baudžiamąjį kodeksą. Ten numatyta atsakomybė ne tik tam, kuris puola, bet ir tiems, kurie mato, kaip daromas nusikaltimas, bet nusikaltėlio netramdo. Vertėtų pavartyti ir demokratinėms, civilizuotoms valstybėms priskirtinus Moralės kodeksus apie tikrą artimo meilę…

J. Bideno ir V. Putino susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Atvirai sakau: nesuprantu JAV prezidento Joe Bideno, kuris viešai, atvirai sako, jog amerikiečių kariai nesivels į Rusijos – Ukrainos karą. Kaip jis drįsta taip kalbėti, kai jo pirmtakas 1994-aisiais pasirašė Budapešto memorandumą, įsipareigodamas saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukrainiečių atiduotus atominius ginklus? Jei po 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumu suraitytas JAV prezidento parašas – nieko nevertas, tai ko verti J.Bideno žodžiai, esą Amerika gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą?

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

Nesuprantu ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, kai šis tvirtina, jog Aljansas – gynybinis, todėl nebus patenkintas prezidento Volodymiro Zelenskio prašymas blokuoti galimybę Rusijos kariniams orlaiviams skraidyti virš Ukrainos. Jei NATO – gynybinis aljansas, tai ir ginkite Ukrainos oro erdvę. Ukrainos prezidentas neprašo pulti Rusijos. Jis prašo apginti Ukrainos oro erdvę. Ukraina – ne šiaip valstybė, o toji, kuri beldėsi į NATO duris, ir NATO nepasakė Ukrainai – nė nesvajokite. Todėl NATO turėtų jausti bent mažytę atsakomybę bent jau dėl žūstančių civilių ukrainiečių. Juolab kad prieš Ukrainą bandoma mesti dar baltarusiškas ir Ramzano Kadyrovo pajėgas. Juolab kad Rusija šiandien intensyviai bombarduoja būtent gyvenamuosius Ukrainos miestų rajonus, apšaudo iš miestų trokštančias pasitraukti ukrainiečių moteris, vaikus, senukus.

Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos

Beje, keistas NATO generalinio sekretoriaus net skaičiavimas, kuriuo atveju aukų bus mažiau – jei NATO stos ginti Ukrainą ar kai NATO iš baimės krūpčios po kiekvieno V.Putino pagrūmojimo? Iš kur jis žino, kaip suskaičiavo? Ponui J.Stoltenbergui turėtų būti žinomas įkvėpiantis Turkijos, NATO narės, pavyzdys. Turkai vos prieš keletą metų numušė vienui vieną Rusijos naikintuvą. V.Putinas sapaliojo apie turkiškus pomidorus, grasino stabdysiantis rusų turistų antplūdžius į Marmario ir Antalijos kurortus, bet jo naikintuvai liovėsi veržtis į Turkijos oro erdvę. Rusija nepradėjo karo prieš Turkiją.

Tragedijos, kuri ištiko Ukrainą, buvo galima išvengti. Jei jau JAV žvalgyba 2021-ųjų pabaigoje tikrai žinojo, jog Kremlius ruošiasi plačiam Ukrainos puolimui, tai kodėl prie Charkovo, Mariupolio, Kijevo ir Černobylio atominės elektrinės dar iki 2021-ųjų gruodžio nebuvo permesti koviniai JAV ir Didžiosios Britanijos, atsakingų už Budapešto memorandumą, daliniai?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tūkstantį kartų teisi, kai sako, jog NATO retorika, esą Aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“. Prezidentė taikliai pastebėjusi: „Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, esą „negali veltis į konfliktą dėl Ukrainos“.

Išties – gėda. Nežinau, kaip mes šią gėdą išpirksime, nuplausime, pamiršime?

Draugas – JAV lietuvių laikraštis

Dabar tapo madinga tyčiotis iš V.Putino. Tyčiokimės į valias. Jis to tikrai nusipelno (netikiu, kad ištižę Vakarai sugebėtų jį pasodinti į kalėjimą už karo nusikaltimus). Tačiau bent retsykiais žvilgtelėkime į veidrodį pasižiūrėti, kaip mes patys apgailėtinai atrodome. Pagarbos šiandien verta tik Ukraina.

JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org

2022.03.11; 06:45

Gordijo mazgas

J. Bidenas pasmerkė „diktatorių“ Putiną ir jo karą Ukrainoje. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas antradienį daug kartų sulaukė ovacijų, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą. Visa pirmoji J. Bideno vienos valandos kalbos jungtinėje Kongreso sesijoje dalis buvo skirta kruvinai Rusijos invazijai į provakarietišką Ukrainą.
 
Kai J. Bidenas pavadino prezidentą Vladimirą Putiną „Rusijos diktatoriumi“, pažadėjo padėti Ukrainos kovotojams ir konfiskuoti Rusijos oligarchų jachtas, abiejų partijų nariai plojo stovėdami – tai buvo retas vaizdas šiandieniniame Kongrese.
 
Savaitėmis dirbęs siekdamas suvienyti Vakarų sąjungininkes, kad būtų paskelbtos precedento neturinčios ekonominės sankcijos Rusijai ir teikiama karinė pagalba NATO nepriklausančiai Ukrainai, J. Bidenas nupiešė, jo teigimu, atgaivintos pasaulinės JAV lyderystės paveikslą. „Demokratijos ir autokratijos kovoje demokratijos šią akimirką kyla“, – sakė jis.
 
Daugelis Kongreso narių buvo pasipuošę geltona ir mėlyna Ukrainos vėliavos spalvomis.
 
Girdamas Ukrainos „stiprybės sieną“, kuri atsilaiko prieš Rusijos įsibrovėlius, J. Bidenas aiškiai pasakė, kad per savaitę trunkantį karą prie Europos slenksčio JAV nepasiųs karių į Ukrainą. „Mūsų pajėgos nedalyvauja ir nedalyvaus konflikte su Rusijos pajėgomis Ukrainoje“, – sakė demokratų lyderis. Nepaisant to, J. Bidenas negailestingai kritikavo V. Putiną. „Rusijos diktatorius, įsiveržęs į svetimą šalį, turi išlaidų visame pasaulyje“, – pabrėžė jis.
 
J. Bidenas paskelbė draudimą visiems Rusijos orlaiviams skristi JAV oro erdvėje, tai jau padarė Kanada ir daugelis Europos šalių, uždariusių oro erdvę Rusijos lėktuvams ir kitiems orlaiviams, atsakant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
 
Pasak J. Bideno, V. Putinas smarkiai neįvertino galingo Vakarų valstybių atsako į jo invaziją, nes sankcijos yra „skausmingos“ Rusijos ekonomikai. „Putino karas buvo iš anksto apgalvotas, visiškai neišprovokuotas“, – teigė jis. „Jis atmetė visas diplomatijos pastangas. Jis manė, kad Vakarai ir NATO neatsakys. Jis manė, kad gali mus suskaldyti, – kalbėjo J. Bidenas. – Jis manė, kad gali mus suskaldyti ir Europoje. Tačiau Putinas klydo. Mes pasirengę. Esame vieningi“.
 
J. Bidenas ypač gyrė Rusijai pasipriešinusius ukrainiečius. V. Putinas „manė, kad gali įvažiuoti į Ukrainą ir pasaulis apsivers. Vietoj to, jis susidūrė su stiprybės siena, kokios nesitikėjo ir neįsivaizdavo, – kalbėjo J. Bidenas. – Jis susitiko su Ukrainos žmonėmis“.
 
JAV prezidentui sakant kalbą Ukrainos ambasadorė Vašingtone Oksana Markarova sėdėjo greta pirmosios ponios Jill Biden. Kongreso nariai plojo pasisukę ir į Ukrainos diplomatę.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.03.02; 07:33
Aktualijos

CNN emblema

Tiesiogiai kalbėdama per CNN iš Vilniaus Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė nebuvusi nei šokiruota, nei labai nustebinta prezidento Vladimiro Putino veiksmų, apie kuriuos paskelbta pirmadienio vakarą.
 
„Būdami arti prie Rusijos, buvome vieni iš tų, kurie nuolat kalbėjo apie Rusijos grėsmę. Deja, tai, ką dabar matome, mūsų buvo jau senokai numatyta“, – CNN sakė Lietuvos premjerė.
 
Paklausta apie vokiečių reakciją stabdyti dujotiekį – ar tai geras ir šiuo metu teisingas sprendimas, I. Šimonytė atsakė: „Tai, ko gero, netikėčiausias sprendimas, nemanau, kad Kremlius to tikėjosi, nes buvo labai daug spėlionių dėl „Nord Stream2“ projekto. Mes jį kritikavome nuo pat pradžių, nes manėme, kad jis taps geopolitiniu įrankiu“.
 
„Mes išmokome praeities pamokas. Žinome, kas būna, kai dujotiekis staiga sugenda ir niekas jo neremontuoja 15 metų. Taigi, tai labai savalaikis Vokietijos vyriausybės sprendimas, nors jis neįeina į sankcijų paketą. Tai suverenus Vokietijos vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė I. Šimonytė.
 
Ko galima tikėtis iš Europos sankcijų paketo dabar? Ar jų pakaks sustabdyti V. Putiną, ar jis jų bijo?
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
 
„Prezidentas V. Putinas yra iš kito pasaulio nei mes politikai iš Vakarų liberalių demokratinių šalių, nes turime būti išrinkti, o tai reiškia, esame atskaitingi savo piliečiams. Jis ne, – pabrėžė Lietuvos ministrė pirmininkė. – Jis gali nekreipti dėmesio, kiek nukentės jo šalis, tačiau kuo labiau Vakarų šalys nusitaikys į jo padėjėjus, jo tarnus ir sėbrus iš schemų, kurios atneša pinigus jo režimui, tuo labiau jis tai pajus“.
 
I. Šimonytė taip pat sakė, kad, be to, labai svarbu suteikti Ukrainai aiškią perspektyvą.
 
„Manau, kad ne sankcijos labiausiai gąsdina V. Putiną, o Ukrainos potenciali sėkmė, kad ji taps tikrai europietiška šalis. Tai jį gąsdina labiausiai, nes jis tada neturės jokių argumentų savo šalies piliečiams“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.02.23; 08:24
Trumposios naujienos

Maskva, vasario 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažins Rytų Ukrainos separatistinių respublikų nepriklausomybę, pirmadienį sakoma Kremliaus pranešime, kuriame priduriama, kad apie savo sprendimą jis pranešė Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams.
 
„Artimiausiu metu prezidentas planuoja pasirašyti įsakymą“, – nurodė Kremlius. Jis pridūrė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu „išreiškė nusivylimą“ V. Putinui dėl šio sprendimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.02.22; 07:08
Gordijo mazgas

V. Zelenskis: Vakarai turėtų labiau remti Ukrainą, nes ji gina Europą nuo Rusijos. EPA-ELTA nuotr.

Kijevas, vasario 19 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra Europos „skydas“ nuo Rusijos ir Vakarai ją turėtų labiau remti galimo Rusijos puolimo akivaizdoje, praneša AFP.
 
Dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje V. Zelenskis pasmerkė nuolaidžiavimo politiką Kremliaus atžvilgiu.
 
„Aštuonerius metus Ukraina buvo skydas. Aštuonerius metus Ukraina sulaikė vieną stipriausių pasaulio kariuomenių“, – kalbėjo V. Zelenskis.
 
Jis pareikalavo, kad Ukrainai būtų nustatytas aiškus ir realus narystės NATO terminas. Jis taip pat išsakė norą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad išsiaiškintų jo siekius.
 
Galimos Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Vakarų lyderiai pagrasino Kremliui sankcijomis. Kai kurios Europos šalys taip pat rekomendavo savo piliečiams išvykti ir nekeliauti į Ukrainą.
 
Tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pranešė, kad itin padaugėjo paliaubų pažeidimų Ukrainos rytuose, fronto linijoje tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
 
Pastarosiomis dienomis ten buvo iššauta šimtai artilerijos ir minosvaidžių sviedinių. Šeštadienį abi pusės kaltino viena kitą dėl ugnies atidengimo, o Kijevas paskelbė, kad per apšaudymą žuvo du ukrainiečiai kariai. Tai pirmosios aukos daugiau nei po mėnesio pertraukos.
 
Dešimtys artilerijos sviedinių šeštadienį sprogo už poros šimtų metrų nuo Ukrainos vidaus reikalų ministro, kuris lankėsi prie fronto linijos ir susitiko su žurnalistais.
Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto
 
Be to, šeštadienį separatistai jų užimtose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse paskelbė visuotinę mobilizaciją ir ragino vyrus imti į rankas ginklus bei pradėjo masinę moterų ir vaikų evakuaciją į Rusiją.
 
Maskva ir separatistai apkaltino Kijevą planuojant puolimą rytų Ukrainoje. Tačiau tokią informaciją griežtai paneigė tiek Ukraina, tiek Vakarai, sakydami, kad Rusija tiesiog ieško preteksto karui.
 
Rusijoje buvo pradėtas tyrimas po to, kai vienas neva Ukrainos pajėgų iššautas sviedinys sprogo Rusijoje, Rostovo srityje, maždaug 1 km nuo sienos. Sprogimas jokios žalos nepadarė ir niekas nenukentėjo.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pranešimai apie į Rusijos teritoriją nukritusius sprogmenis yra melagingi.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.02.20; 08:31
Trumposios naujienos

V. Putinas stebėjo branduolinių pajėgų pratybas. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, vasario 19 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Rusijoje buvo surengtos branduolinių pajėgų pratybos, kurias stebėjo prezidentas Vladimiras Putinas. Jos vyko Vakarams nerimaujant, kad Kremlius artimiausiomis dienomis rengiasi pulti Ukrainą, praneša AFP.
 
Rusijos valstybinė televizija transliavo vaizdus, kuriuose V. Putinas ir Aliaksandras Lukašenka sėdi prie stalo Kremliuje ir ekranuose stebi naujausių hipergarsinių ir sparnuotųjų raketų, galinčių nešti branduolinį ginklą, paleidimą.
 
Kremlius paskelbė, kad pratybose dalyvavo bombonešiai TU-95 ir povandeniniai laivai, o visos raketos pataikė į taikinius.
 
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas užsiminė apie branduolinius ginklus.
 
„Tokie bandymai, be abejo, neįmanomi be valstybės vadovo. Juk žinote apie garsųjį juodą lagaminėlį su raudonu mygtuku“, – sakė jis.
 
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad pratybose dalyvavo beveik visos kariuomenės rūšys, įskaitant strateginių raketų pajėgas bei Šiaurės ir Juodosios Jūros laivynus, turinčius povandeninių laivų ginkluotų branduolinėmis raketomis.
 
JAV perspėja, kad Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė 150 000 karių, o įskaitant separatistų pajėgas – 190 000 karių, ir jau apsisprendė pulti Ukrainą.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį dalyvauja Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje. Jis siekia užsitikrinti Vakarų paramą tuo metu, kai separatistai suaktyvino Ukrainos pajėgų apšaudymą šalies rytuose. Per artilerijos apšaudymą žuvo vienas ukrainietis karys.
 
Kremlius neigia ketinantis pulti Ukrainą, nes šalis siekia narystės ES ir NATO. Tačiau Maskva nesiėmė jokių žingsnių, kad paneigtų nuogąstavimus dėl galimos invazijos, o Rusijos valstybinė televizija ėmė skleisti gandus, kad tai Kijevas rengiasi pulti prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose. Neva dėl to separatistai pradėjo žmonių evakuaciją į Rusiją.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.02.20; 04:00
Trumposios naujienos

V. Putinas ir A. Lukašenka nori plėsti bendradarbiavimą. EPA – ELTA foto

Maskva, vasario 18 d. (dpa-ELTA). Spaudžiami Vakarų sankcijų, Rusijos ir Baltarusijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka nori toliau plėsti savo bendradarbiavimą. „Sunku dėl sankcijų, – penktadienį Kremliuje sakė paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka. – Tačiau jie mūsų neuždusins“. Kartu šalys esą ras išeitį iš situacijos.
 
V. Putinas, kuris, nepaisant pandemijos, apsikabino A. Lukašenką, dar kartą pasmerkė sankcijas, pavadindamas jas „neteisėtomis“ ir pažeidžiančiomis tarptautinę teisę.
Bendradarbiavimas. EPA – ELTA nuotr.
 
ES ir JAV taiko sankcijas Baltarusija ir Rusijai dėl jų Vakaruose ginčytinos politikos ir žmogaus teisių pažeidinėjimo. Turėdamas omenyje augančią įtampą su Vakarais, be kita ko, dėl Ukrainos, V. Putinas sakė, kad Rusija ir Baltarusija turi nusiteikti tolesnėms sankcijoms.
„Sankcijos bus įvestos bet kuriuo atveju“, – sakė Kremliaus šeimininkas.
 
Vakarai esą visad ras „dingstį“ sankcijoms, kad sulėtintų abiejų šalių vystymąsi. „Tai ne kas kita, kaip nesąžininga konkurencija“, – kalbėjo V. Putinas. Pasak jo, sankcijų spaudimas jau seniai padeda stiprinti Rusijos ekonomiką iš vidaus. Vakarai, vykdydami savo sankcijų politiką, esą siekia pranašumo sau.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.02.19; 07:30
Trumposios naujienos

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, vasario 17 d. (AFP-ELTA). Rusija ketvirtadienį pareiškė galinti inicijuoti karinį atsaką, jei JAV nepatenkins jos saugumo reikalavimų, ir nurodė norinti visų JAV karių išvedimo iš Rytų ir Vidurio Europos.
 
„Jei amerikiečių pusė neparodys ryžto derėtis dėl teisiškai įpareigojančių saugumo garantijų (…), Rusija bus priversta reaguoti, įskaitant karinių–techninių priemonių panaudojimą“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Šie ministerijos komentarai yra naujausi tarp Rusijos ir Vakarų gruodį prasidėjusiame dialoge, kai Maskva iškėlė virtinę saugumo reikalavimų. JAV nusiuntė Rusijai atsaką, kuriame atmetė pagrindinius Maskvos reikalavimus, įskaitant tai, kad Ukraina niekada negalėtų įstoti į NATO.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė savo pranešimą JAV ir jos sąjungininkėms skelbiant, kad Rusija prie Ukrainos sienų ir Kryme sutelkė daugiau kaip 100 000 karių. Taip buvo pakurstyti būgštavimai, kad Maskva galimai planuoja puolimą.
 
Putinas senatvėje. Foto montažas

Rusija savo raštiškuose atsakymuose į JAV pasiūlymus dėl saugumo taip pat pareiškė neturinti ketinimų užpulti Ukrainą ir taip paprieštaravo JAV skelbiamoms prognozėms, kad ataka gali prasidėti bet kurią akimirką.
 
„Nėra jokios Rusijos invazijos į Ukrainą, kurią Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkai anonsuoja dar nuo praėjusių metų rudens, ir ji neplanuojama“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį teigė, kad Rusijos invazijos grėsmė yra „labai aukšta“.
 
Maskva anksčiau šią savaitę paskelbė nuo Ukrainos sienų patraukianti dalį savo karių, tačiau, pasak Vakarų šalių lyderių, ženklų apie pasitraukimą kol kas nėra.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.02.18; 06:05
Trumposios naujienos

Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Vakarų ir Rusijos nesutarimai dėl Ukrainos krizės yra „įveikiami“, antradienį Maskvoje po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
 
„Padėtis rimta, skirtumai dideli, – per bendrą spaudos konferenciją sakė V. Orbanas. – Bet esami pozicijų skirtumai yra įveikiami, įmanoma sudaryti tokį susitarimą, kuris garantuotų ir taiką, ir Rusijos saugumą, ir kuris būtų priimtinas NATO narėms“.
 
Šį V. Orbano vizitą smarkiai kritikavo Vengrijos opozicija, apkaltinusi jį nacionalinių interesų išdavyste, Vakaruose vis labiau baiminantis Rusijos atakos prieš Ukrainą.
 
V. Orbanas, NATO narei Vengrijai vadovaujantis nuo 2010 metų, palaiko draugiškus santykius su V. Putinu, tuo pat metu prastėjant šalies santykiams su Europos Sąjunga.
 
putinas-orbanas

„Dirbame kartu 13 metų, tai jau 12 mūsų susitikimas, o dėl dabar susiklosčiusios tarptautinės situacijos šis susitikimas akivaizdžiai buvo pats svarbiausias“, – sakė V. Orbanas.
 
„Į šį vizitą žiūrėjau ir kaip į taikos misiją. Galėčiau pasakyti prezidentui, kad ES yra vieninga, kad nėra tokio ES lyderio, nė vieno, kuris norėtų konflikto su Rusija“, – sakė jis.
 
„Pasakiau prezidentui ir visada sakau tai mūsų sąjungininkams: tęskite šias derybas, naudokite visas diplomatines priemones įtampai sumažinti“, – pridūrė V. Orbanas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.02; 07:39
Trumposios naujienos

Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com

Vašingtonas, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasikalbės telefonu, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.
 
Abiejų lyderių pokalbis vyks ruošiantis gyvam jųdviejų susitikimui kitą mėnesį. Skambučio metu jie aptars „virtinę įvairių temų“, nurodė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne, ir tai bus jau antrasis jų pokalbis per mažiau nei mėnesį.
 
„J. Bideno administracija tęsia intensyvią diplomatiją su savo Europos sąjungininkais ir partneriais bei konsultuojasi ir veikia koordinuotai, siekdama bendros pozicijos Rusijos karinio telkimo Ukrainos pasienyje atžvilgiu“, – sakoma atstovės trečiadienį išplatintame pranešime.
 
Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi dešimtis tūkstančių karių. Vakarai baiminasi 2014 metų įvykių pasikartojimo, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir Ukrainos rytuose pratrūko kovos.
 
Siekdami galimo įtampos numalšinimo, aukšti JAV ir Rusijos pareigūnai sausio 10 dieną planuoja susitikti Ženevoje. Šis susitikimas vyks Rusijai pareikalavus JAV ir NATO saugumo garantijų.
 
JAV jau yra atmetusios kai kuriuos Rusijos prašymus, tačiau pareiškė ryžtą kalbėtis.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.12.30; 05:50
Trumposios naujienos

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija sausio 10 dieną ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Tai pirmadienį agentūrai AFP pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. Tada po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąhą – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
 
„Kai susėsime, Rusija galės išsakyti savo nuogąstavimus. Ir mes taip pat išsakysime savo nuogąstavimus dėl Rusijos veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis patikino, kad nebus priimami jokie sprendimai dėl Ukrainos be Ukrainos.
 
Rusija yra paskelbusi dviejų susitarimų su JAV ir NATO projektus, kuriais norima sustabdyti Aljanso plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
 
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Rytų Ukrainoje jau nuo 2014 merų vyksta karas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų. Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą karinėmis priemonėmis remiant separatistus, Kremlius tai neigia.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.28; 08:22
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Nesuprantu tautiečių, kurie džiaugiasi JAV prezidento Džo Baideno (Joe Bidenas) ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino paskutiniuoju pokalbiu. Esą JAV prezidentas labai drąsiai ir aiškiai perspėjo Kremliaus valdovą, kokių skaudžių pasekmių jis sulauksiąs, jei dabar puls Ukrainą.

Pirma, Rusija turėjo būti kaip reikiant pamokyta dar 2008-aisiais, kai puolė Gruziją (Sakartvelą). Jei tuomet būtų deramai pakratyta už apykaklės, galbūt nebūtų buvę ir Krymo okupacijos 2014-aisiais metais. Bet net po 2014-aisiais prarasto Krymo oficialiąjam Vašingtonui užteko įžūlumo tik žodžiais, o ne konkrečiais darbais ištiesti Ukrainai pagalbos ranką. JAV nenoras rimtai ginti Ukrainos prieš septynerius – aštuonerius metus įžūlus jau vien dėl to, kad Vašingtonas 1991-aisiais įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Ukrainos atsisakymus disponuoti branduoliniu ginklu. Tokį įsipareigojimą pasirašė ne politinis ar finansinis sukčius. Jį pasirašė JAV prezidentas. Kaip Barakas Obama, Donaldas Trampas, o dabar ir ponas J. Bidenas drįsta pamiršti savo pirmtako įsipareigojimus? Demokratinė, civilizuota, teisinė valstybė tokių įsipareigojimų nepamiršta.

Dabar – 2021-ųjų pabaiga. Labai panašu į tai, kas klostėsi ir 2008-aisiais, ir 2014-aisiais. Daug skambių, gražių, viltingų patikinimų, bet kiek realių darbų? Vien tušti grasinimai įvesti naujas, dar griežtesnes sankcijas, nors jau net puikią atmintį turintys politologai, regis, painiojasi, kokios iš sankcijų tebegalioja, kurios sustabdytos, kurios pakeistos kiek kitais ekonominiais suvaržymais, kiek iš viso realiai nuo vakarietiškų apribojimų kenčia Rusijos įmonių ir politikų – šimtai tūkstančių ar tik kelios dešimtys.

Ką belieka daryti Vladimirui Putinui, matančiam išsigandusių vakariečių tūpčiojimus „vienas žingsnis į priekį, du – atgal“? Jei Vakarai bedančiai, nesugeba apginti net tų, kuriuos visąlaik ragino įsilieti į europietišką glėbį, kodėl Kremliui neatplėšus naujų teritorijų? V. Putino elgesys – logiškas. Jei chuliganui leidžiama siautėti, jis – siautėja.

Antra, iš kur ištraukėte, kad V. Putinas tikrai ruošiasi pulti visą Ukrainą? Taip tvirtina visa demokratų partijai (J. Bideno partija) simpatizuojanti amerikietiškoji žiniasklaida? Sutinku, V. Putinas tikrai turi tokių planų – paimti į savo rankas ne tik Rytų, bet ir Vakarų Ukrainą. Nesiginčiju, prie Ukrainos sienų tikrai dislokuota daug rusiškos kariuomenės. Bet ar jos užtenka plačiam puolimui? Kai kurie Vakarų leidiniai tvirtina, kad prie Ukrainos permesta maždaug 175 tūkst. rusų kariškių, kai kuriose karinėse apygardose centrinėje ir rytų Rusijoje pastebima nerimą keliančių sujudimų. Žodžiu, Rusijai tikrai nebus labai sunku per keletą savaičių patraukti Ukrainos pusėn gausesnių pajėgų.

Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA foto

Tačiau 175 tūkstančiai – tai ne tos karinės pajėgos, kurios galėtų įveikti Ukrainos kariuomenę, turinčią 255 tūkst. karių, 200 tūkst. rezervistų ir 400 tūkst. parako uosčiusių karo veteranų. Plačiam puolimui Rusija turėtų sutelkti bent pusę milijono kariškių. Be to, nereikia pamiršti, kaip V. Putinas okupavo Krymą. Tyliai, be triukšmo. V. Putino planų neperprato net JAV žvalgybos: tvirtino, jog neturi žinių, patvirtinančių Kremliaus ketinimų įsiveržti į pusiasalį, o po trijų parų Krymas buvo užgrobtas. Ši detalė – labai svarbi. Jei tikrai Rusija ruoštųsi pulti Ukrainą iki pat Kijevo, greičiausiai iki paskutinės akimirkos apie tai nežinotų nei Vakarų džeimsai bondai, gėdingai pražiopsoję Krymo okupaciją, nei mes – žurnalistai, politologai, ekspertai.

Trečia, įvardinkite bent vieną teigiamą aspektą, kodėl J. Bideno ir V. Putino paskutinįjį nuotolinį pokalbį derėtų vadinti Ukrainai sėkmingu? Jei J. Bidenas būtų padorus politikas, jis V. Putinui būtų pareiškęs – apie Ukrainos problemas šnekėsimės tik tuomet, kai pokalbyje dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Bet Ukrainos teritorinį vientisumą saugoti įsipareigojusios šalies prezidentas taip nepasielgė. Ukrainos likimą jis narpliojo apeidamas … Ukrainą (kokios garantijos, kad taip nebus pasielgta ir su Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija?).

Be to, J. Bidenas vis garsiau tvirtina, jog vienintelė galimybė taikiai sureguliuoti Kijevo ir Maskvos konfliktą – tai ukrainiečių pažadas laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų. JAV prezidento manymu, oficialusis Kijevas privalo nusileisti Donbaso ir Luhansko separatistams suteikdamas jiems veto teisę. Tai, žinoma, reikštų Ukrainos kapituliaciją. Reikalauti, jog Ukraina laikytųsi Minsko susitarimų taip, kaip juos supranta V. Putinas, – pati tikriausia Ukrainos išdavystė. Bet jei J. Bidenas Ženevoje prasitarė apie Minsko susitarimus tik Amerikos vardu, šiandien jis jau kalba neva visų NATO partnerių vardu. Apie tai, kada V. Putinas grąžins Krymą, – J. Bidenas nedrįso net prasižioti. O V. Putino apetitai – nuolat auga. Dabar jis jau reikalauja, kad Vakarai atitrauktų nuo Rusijos sienų NATO karius, duotų raštišką įsipareigojimą, jog NATO daugiau nebesiplės į Rytus, jog NATO į savo šeimą neprims Ukrainos. J. Bidenas klusniai prasitaria – šiuos Kremliaus priekaištus teks aptarti pačiu aukščiausiu lygiu.

Bideno ir Putino suokalbis

Tad kas iš tiesų dedasi Rytų fronte? Norint brėžti savas išvadas tėra viena išeitis – atidžiai perskaitytų kuo daugiau nuomonių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau lietuviškąja puse tenka vis labiau nusivilti. Štai Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas portalui delfi.lt tvirtina teigiamai vertinantis nuotolinį Bideno ir Putino pokalbį internetu. Esą Amerika stengiasi sudrausminti Kremlių ir demonstruoja solidarumą Ukrainai. Suprask, Rusija patirsianti labai daug politinių ir ekonominių nuostolių, jei puls Ukrainą. Pasak ministro A. Anušausko, ukrainiečiai nėra palikti „vienui vieni“, JAV, NATO ir Europos Sąjunga remia Ukrainą.

O va garsusis politikos ekspertas Andrėjus Ilarionovas (gyvena JAV) televizijai Feigin Live (Marko Feigino internetinis kanalas), įrodinėjo, jog paskutinysis J. Bideno ir V. Putino pokalbis jam primena 1938-ųjų Miuncheno suokalbį. Tuomet buvo paaukota dalis Čekoslovakijos viliantis, jog diktatoriui Adolfui Hitleriui to užteks. Dabar, pasak A. Ilarionovo, aukojama Ukraina. Jo įsitikinimu, triukšmas dėl Rusijos telkiamos ginkluotės prie Ukrainos tėra akių dūmimas. Susikukavusiam su V. Putinu ponui J. Bidenui tiesiog reikia fono: Rusija tuoj tuoj puls, prasidės didelis didelis karas, todėl jam belieka derėtis su V. Putinu bei įtikinėti Ukrainos valdžią sutikti su nuolaidoms dėl vadinamųjų Minsko susitarimų. Tik tuomet neva bus išvengta didelio bumbtelėjimo. Ukrainos prezidentas jau tarsi sutinka, kad „geriau bloga taika nei geras karas“. O ir V. Putinas, jei Donbaso ir Luhansko sritys turės politinę autonomiją, priklausančią tiesiogiai Kremliui, jei Amerika įsipareigos daugiau nebeplėsti NATO į Rytus, – atsitrauks ir taika pasaulyje vėl įsivyraus. Tuomet J. Bidenas galės girtis išgelbėjęs Pasaulį nuo didelio „žvanginimo ginklais“, todėl vertas ne tik susižavėjimo ir pagyrų, bet ir konkrečios Nobelio taikos premijos. Žodžiu, V. Putinas siekia išpešti kuo daugiau nuolaidų, leisiančių jam kaip tinkamam šeimininkauti buvusiose SSRS teritorijose, o J. Bidenui reikalinga garbė. Ir vienam, ir kitam nusispjaut į ukrainiečių tautos kančias. Ir vienam, ir kitam tiesa ir teisingumas – nė motais. Maždaug taip pusantros valandos trukmės diskusijoje savo pastebėjimus dėliojo A. Ilarionovas.

Andrėjus Ilarionovas kalba Marko Feigino laidoje Feigin Live

Kritiškas A.Ilarionovo komentaras šių eilučių autoriui atrodo įtikinamesnis nei balsai tų, kurie giria Ameriką už drąsą ir principingumą. Man regis, neteisinga manyti, esą be atsitraukimų, nuolaidų ir paaukotos Ukrainos V. Putino neįmanoma pažaboti. Jei Vakarai nesielgtų kaip ištižę impotentai, jei imtų rimtai spausti V. Putiną, tai ir sutramdytų. Tereikia pradėt tramdyti.

Taigi kol kas širdyje – nusivylimas, kad JAV vadovaujama NATO vis dar nesugeba pastatyti į vietą kaimynines šalis puldinėjančio V. Putino. Ištisus trylika metų šokame pagal Kremliaus diktatoriaus, manančio, jog Sovietų Sąjungos griūtis – didelė katastrofa,  dūdelę. Mums, vakariečiams, turėtų būti velniškai gėda.

Amerikoje leidžiamas JAV lietuvių laikraštis Draugas.org

2021.12.17; 06:00

Trumposios naujienos

Joe Bidenas šypsosi. EPA – ELTA foto

Maskva, gruodžio 7 d. (dpa-AFP-ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV lyderio Joe Bideno virtualus viršūnių susitikimas, kuriame turėjo būti aptariama auganti įtampa Ukrainos konflikte, Baltųjų rūmų ir Kremliaus duomenimis, truko tik kiek daugiau nei dvi valandas.
 
Kremlius prieš tai teigė, kad dėl daugybės konfliktinių temų prezidentų pokalbis gali būti labai ilgas. Apie pokalbio turinį kol kas nieko nežinoma.
 
„Būkite pasveikintas, pone prezidente“, – sakė V. Putinas trumpame vaizdo įraše, kurį Kremlius paskelbė pokalbio pradžioje. J. Bidenas pareiškė, kad „gera“ jį matyti. Jis tikįs, kad kitas susitikimas vėl galės vykti asmeniškai.
 
Kremliaus duomenimis, V. Putinas ir J. Bidenas kalbėjosi ypač apsaugotu ir nuo pasiklausymų saugiu ryšiu. Susitikime, kuris prasidėjo netrukus po 17.00 val. Lietuvos laiku, turėjo būti kalbama ir apie galimas abipuses Rusijos ir NATO saugumo garantijas. V. Putinas neseniai paragino Vakarų gynybinį aljansą nutraukti plėtrą į rytus ir pareikalavo raštiškų to garantijų.
Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
 
JAV kaltina Rusiją telkiant karius netoli sienos su Ukraina. Vakarai baiminasi Rusijos invazijos į buvusią sovietinę respubliką. Maskva tokius planus neigia.
 
Po pokalbio su V. Putinu J. Bidenas turėtų pasikalbėti su kadenciją baigiančia Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu, sakoma pranešime.
 
Diena anksčiau sąjungininkai susitarė palaikyti glaudžius ryšius, siekiant parengti koordinuotą ir visapusišką atsaką į Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.08; 06:25
Trumposios naujienos

Putinas senatvėje. Foto montažas

Maskva, lapkričio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad pernai priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios jam siekti dar dvi prezidento kadencijas, „stabilizuoja“ šalį, bet nepasakė, ar jis iš tikrųjų kandidatuos.
 
Rusijos investicijų forume per vaizdo įrašą V. Putinas sakė, kad „dar nenusprendė“, ar kandidatuos į prezidentus 2024 m., kai baigsis dabartinė, antra iš eilės, kadencija.
 
„Bet pats šios teisės egzistavimas jau stabilizuoja vidaus politinę situaciją“, – sakė ilgametis Rusijos vadovas. „Kol kas užtenka to, kad turiu teisę būti išrinktas“, – sakė jis ir pridūrė, jog dar per anksti kalbėti apie 2024-uosius.
 
69 metų V. Putinas šiuo metu eina ketvirtąją prezidento kadenciją, į valdžią jis atėjo 2000 metais. Pernai valdžios institucijos pakeitė Rusijos Konstituciją, kad V. Putinas galėtų eiti dar dvi šešerių metų kadencijas iš eilės, tad jis gali likti valdžioje iki 2036 metų.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
 
Rusijos opozicija kritikavo pataisas sakydama, kad V. Putinas, kuriam 2036 m. sukaks 84 metai, planuoja valdyti iki gyvos galvos.
 
Praėjusį mėnesį interviu CNBC V. Putinas atsisakė pasakyti, ar planuoja likti Kremliuje po 2024-ųjų, ir teigė, kad kalbos apie galimą jo įpėdinį „destabilizuoja“ šalies politinę sistemą.
 
Pirmaisiais metais Kremliuje V. Putinas stiprino savo valdžią žadėdamas stabilumą po audringo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, sekusio po Sovietų Sąjungos žlugimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

AFP-ELTA lapkričio 17-ąją pranešė, esą buvo surengtas Angelos Merkel ir Aliaksandro Lukašenkos pokalbis. Taigi – Baltarusijos prezidentas Lukašenka ir Vokietijos kanclerė Merkel trečiadienį telefonu susitarė, jog migrantų krizė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje turėtų būti aptarta Minsko ir Briuselio. Apie tai džiugiai raportavo Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.

Ką dar žinome apie šį pokalbį? Baltarusijos lyderis ir A. Merkel sutarė, kad problema bus analizuojama „pačiu aukščiausiu lygiu“. Taip įrodinėja valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama A. Lukašenkos spaudos tarnybą, bei pridurdama, esą „abiejų šalių pareigūnai nedelsiant pradės derybas.“

Tai, beje, jau antrasis šią savaitę kadenciją baigiančios Vokietijos lyderės ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamo Baltarusijos vadovo pokalbis.

Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ką jis byloja, jei įvykiai klostosi būtent taip, kaip praneša žiniasklaida? Arba Vokietijos kanclerė A.Merkel visiškai prarado sveiką nuovoką, arba ji sąmoningai išduoda pagrindinius Europos Sąjungos principus. Ir vienu, ir kitu atveju turime bjaurų precedentą.

Reikia būti ypač dideliu kvailiu, kad nesuvoktum: oficialusis Minskas specialiai sukurpė nelegalių migrantų krizę prie Lenkijos ir Lietuvos sienos. A.Lukašenka siekia kelių tikslų: jis trokšta priverst Vakarus pripažinti jį teisėtu Baltarusijos vadovu, deda milžiniškas pastangas, kad būtų atšaktos ekonominės sankcijos, taip pat viliasi, kad bus pamiršti gausūs „žmogaus teisių pažeidimai“.

Kokie kiti Lukašenkos tikslai? Jis talkina Kremliui, mėginančiam atitraukti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos (galbūt V.Putinas vėl ruošiasi pulti Ukrainą). Neatmestina ir tai, kad skubama sukurti bendrą Rusijos – Baltarusijos valstybę. Ji ypač reikalinga V.Putinui, kad vėl formaliai galėtų tapti prezidentu – vadovautų iki gyvos galvos jau ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai. Bet, norint sulydyti Maskvą ir Minską į vieną darinį, reikia, kad Vakarai bent tyliai pripažintų A.Lukašenką esant teisėtu šalies vadovu.

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Žodžiu, pabėgėlių krizė prie Lietuvos ir Lenkijos sienų sukurpta specialiai – tegul išsigandę Vakarai puola maldauti Lukašenkos ir Putino atsisakyti provokacijų, o Maskva ir Minskas tuomet turės puikią progą reikalauti nuolaidų.

A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Būdami protingi ir principingi Vakarai privalėjo atsisakyti nuo skambučių, vizitų, flirtų, kol Putinas ir Lukašenka neatsiprašė. Briuselis, Berlynas, Paryžius, Roma, Briuselis, Strasbūras privalo taip konstruoti tarptautinius santykius, kad būtent Lukašenka su Putinu atisklauptų ant kelių. Bet Europos Sąjunga, deja, turi Angelą Merkel, kuri, vos tik kas nutinka, tuoj išsigąsta – puola skambinti į Maskvą ir Minską.

Taigi Lukašenkos – Putino tandemas pasiekė reikšmingą pergalę – pirmoji ant kelių atsiklaupė A.Merkel. Ji pademonstravo ne tik vakarietišką silpnumą, bet ir įžeidė Varšuvą su Vilniumi. Kodėl A.Merkel, prieš skambindama ponui Lukašenkai, nesiteikė atvykti į Varšuvą ir Vilnių konsultacijoms? Jei ES būtų normali sąjunga, Vokietijos kanclerė, prieš ieškodama kontaktų su Lukašenka ir Putinu, privalėjo paklausti lenkų ir lietuvių nuomonės. Ne telefonu paklausti, o atvykdama oficialaus vizito. Bet ji taip nepasielgė. Ji derybas su A.Lukašenka pradėjo mums už nugarų. Atvirai kalbant, mus išdavė, į mus nusispjovė. Kodėl ji taip elgiasi? Gal jau seniai pasirašyti susitarimai, kad, išėjusi į pensiją, ji taps vienos iš Rusijos naftos ar dujų kompanijos garbės pirmininke, konsultante? Gal ji žygiuoja Gerhardo Šrioderio pramintu keliu?

Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

O jei A. Merkel nerūpi įsitrinti į Kremliaus kontroliuojamas dujų ir naftos kompanijas, tai kas – tada? Ponia įsivaizduoja esanti Europos gelbėtoja? Deja, tokie gelbėtojai sužlugdys Europą. Jei, iškilus krizei, galima nusispjauti į principą, jog su „diktatoriais ir teroristais nesiderama“, vadinasi, galima šnekučiuotis ne tik su A. Lukašenka. Leistina derėtis su visais – su Šiaurės Korėjos, Kinijos, Sirijos, Talibano, Islamo valstybės vadovais. Taip elgtis galima visoms ES narėms. Net ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Jokių taisyklių, jokių principų. Jei tik ekonomiškai naudinga – nuolaidžiauk, pataikauk?

Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas

Lietuva dedasi esanti labai drąsi, principinga, sąžininga. Mes net Kiniją mokome, kaip jai privalu gyventi. Tad jei nebijome Pekino, bent sykį pastatykime į vietą savo sąjungininkę Vokietiją. Išsiųstoje į Berlyną griežtoje protesto notoje Lietuvos URM tegul nurodo: Vokietijos kancleriams, kokiai partijai jie bepriklausytų, privalu svarbius ginčus derinti su Vilniumi. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui privalu išsikviesti „ant kilimo“ Vokietijos ambasadorių ir deramai paauklėti: daugiau tokių kiaulysčių nepakęsime!

Taip turėtų būti. Bet taip, puikiai suprantu, – nebus. Neišdrįsime. Nes tokios europietiškos taisyklės. Lietuva joms, deja, aklai paklūsta. Kinijai akis draskyk, kiek tik nori, o štai Vokietija – šventa karvė. Lietuva pamiršusi posakį: „Viepatie, apsaugok mane nuo blogų draugų, nuo priešų aš ir pats apsisaugosiu”. 

Laimė, ne visi – akli. Štai ką parašė šia tema Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) straipsnyje „Pasienio etika“ (BNS): „Tačiau didžiausiai nesėkmė yra geopolitinė. Vakarai lengvai galėtų spausti Baltarusijos režimą ir jo finansuotoją Kremlių. Tačiau jie renkasi šito nedaryti, nes pirkti rusiškas dujas, plauti pinigus, šykštėti lėšų gynybai ir skleisti antiamerikietiškas nuostatas yra lengviau ir populiariau. Rezultatas – kad Lenkija ir Baltijos šalys paliekamos ginti priešakinės linijos ir verčiamos priimti sunkius sprendimus, išvaduodamos nuo jų valstybes, besimėgaujančias šventeivišku neveiklumu. Tai yra gėdinga ir bailu.“

Už šį pareiškimą ponui Edvardui Lukasui – didžiausia pagarba.

2021.11.18; 11:38