sarlauskiene

Angelė Šarlauskienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus Pilaitės bendruomenės tarybos narė, šios bendruomenės tinklaraščio įkūrėja ir palaikytoja, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė, šio judėjimo laikraščio „Žalioji Lietuva“ bendradarbė.

Ji taip pat ir publicistė: leidinių apie Pilaitę, teisėtas demokratijos išsikovojimo priemones autorė; kultūrinių, visuomeninių renginių organizatorė; dokumentinių filmų kūrėja.

Bet šiandien su Angele ŠARLAUSKIENE kalbamės ne apie Lietuvą ir jos aktualijas, o apie Šveicariją, kur jai teko gyventi maždaug mėnesį ir savo akimis išvysti triukšmingąjį 8-ąjį Street paradą. Šveicarijoje patirtais įspūdžiais Angelė ŠARLAUSKIENĖ dalinasi su Slaptai.lt žurnalistu Gintaru Visocku.

Continue reading „Tolimoji Šveicarija – Angelės Šarlauskienės akimis”

visockas-gintaras-portretas

Jeigu būčiau verčiamas nurodyti bent vieną teigiamą poslinkį šiandieninėje Lietuvos politikos arenoje, – neturėčiau ką pateikti.

Kur tie gerieji pavyzdžiai?! Iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms pagrindiniu politikų užsiėmimu tapo pažadų dalinimas.

Pažadai dalinami televizijos ekranuose, internetiniuose portaluose, laikraščių puslapiuose. Net ir Facebook erdvė jau užversta lietuviškaisiais pažadais.

Kam kreipti dėmesį į tuos kalbėjimus, jei žinome, kad pažadai vis tiek nebus įgyvendinti? Nepamirškime, politikai pasižymi itin lakia fantazija tik tada, kai reikia ieškoti pasiteisinimų, kodėl per ketverius metus jie nesugebėjo realizuoti vieno ar kito uždavinio. 

Continue reading „Kai prarandamas savisaugos instinktas”

senderovic_2

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia antrąją Rusijos žurnalisto ir politikos komentatoriaus Viktoro Šenderovičiaus interviu, duoto RTVi laidoje “Osoboje mnenije”, dalį.

Antrojoje dalyje ironiškai svarstoma, ar pagal naujai priimtus įstatymus galima šalyje rodyti garsųjį multiplikacinį filmuką “Na, palauk”. Žodžio kišenėje neieškantis Viktoras Šenderovičius dėsto net taip: “Viskas aišku ir paprasta tik debilams”.

Skaitytojams turėtų būti įdomus ir V.Šenderovičiaus požiūris į vadinamuosius “kompromatus”, ką jis manąs apie įspūdingus Vladimiro Putino turtus…

Continue reading „RTVi laidoje “Osoboje mnenije” – ypatingoji Viktoro Šenderovičiaus nuomonė ( 2 )”

Gintaras_originalas

Lietuva rizikuoja susipykti su Latvija. Oficialia susipykimo priežastimi gali tapti Medininkų žudynių byla. Latvijos Generalinė prokuratūra neleidžia Lietuvai teisti buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino pagal 100-ąjį straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui Lietuvos prokurorų pageidaujamoje apimtyje.

Tiksliau tariant, latviai nesutinka, kad prie lietuviškųjų karo nusikaltimų epizodų lietuviai prijungtų dar ir latviškuosius “nusikaltimus žmoniškumui”.

Mat latviškųjų epizodų tiesiog nėra. Latvijos generalinė prokuratūra neturinti jokių žinių, duomenų ir faktų, leidžiančių manyti, jog Latvijoje K.Michailovas būtų dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėjęs civilius gyventojus, juos kankinęs, žeminęs ar net žudęs.

Continue reading „Dėl buvusio Rygos omonininko Lietuva rizikuoja susipykti su Latvija”

eizenhaueris_dvaitas

Komitetas 5412 – Konsultacinė taryba, kurią 1955 metais įkūrė Amerikos Nacionalinio saugumo taryba.

Konsultacinė taryba užsiimdavo tuo, kad Baltųjų rūmų vardu oficialiai sankcionuodavo svarbiausias ar delikačiausias slaptas operacijas bei priemones.

Į komitetą buvo įtraukti: Centrinės žvalgybos direktorius Alenas V. Dalesas (Allan W. Dullas), o taip pat prezidento Dvaito Deivido Eizenhauerio, Valstybės departamento ir Gynybos ministerijos atstovai. Ypatingą dėmesį Komitetas 5412 (vėliau pavadintas Specialiąja grupe) skyrė tyrinėjimui tų slaptųjų operacijų, kurios galėjo padaryti politinės žalos prezidento administracijai ir asmeniškai D.D.Eizenhaueriui (A.Daleso parengta „Atsitraukimo legendos“ doktrina turėjo sumažinti riziką).

Continue reading „Komitetas 5412 sankcionuodavo delikačiausias slaptas operacijas”

« 1 2 »

Rugpjūčio 23 dieną, minint Baltijos kelio metines, Nacionalinis susivienijimas “Už Lietuvą Lietuvoje” (Tautininkų sąjunga, Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Tautos vienybės sąjunga) surengė automobilių žygį Baltijos keliu iki pasienio su Latvija.

Įvyko mitingai Ukmergėje, Panevėžyje, Pasvalyje ir Saločiuose. Žygio dalyvius lydėjo, gėles barstė Lietuvos aviatorių pilotuojami lėktuvai. Saločiuose buvo pasirašyta Latvijos ir Lietuvos vienybės deklaracija ir Nacionalinio susivienijimo “Už Lietuvą Lietuvoje” ir Nacionalinio susivienijimo “Visu Latvijai/TB/LNNK” komunikatas.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.08.25

lenin

Kai kurios istorijos paslaptys gali būti atskleistos atliekant medicininius tyrimus.

Maryland’o universiteto medicinos fakultete mokslininkai organizavo konferenciją, kur nagrinėtos žymių asmenų mirčių priežastys. Nemenkas dėmesys čia skirtas Sovietų Sąjungos vadovui Leninui.

53 metų Sovietų lyderis prieš savo mirtį 1924 metais patyrė keletą priepuolių, tačiau niekada nebuvo visiškai aišku, kas juos sukėlė. Skrodimo metu politiko smegenyse rastos susiaurėjusios kraujagyslės mirties priežasties išaiškinti nepadėjo.

Continue reading „Kas nužudė Leniną?”

g.visockas-portretas

Nūnai Lietuvos televizijos, neišskiriant ir visuomeninio transliuotojo LRT, vis dažniau parodo įdomių laidų istorinėmis temomis. Omenyje pirmiausiai turiu Lietuvos tematiką. Sakykim, “XX amžiaus slaptuosius archyvus”.

Sunku nesutikti, jog tai – pirmasis išsamus lietuviškas istorinės dokumentikos serialas. Be to, turįs keletą itin svarbių privalumų. Jis parengtas išradingai, patraukliai, įtikinamai, naudojant vaidybinius elementus.

Žodžiu, “sukaltas” be nuobodumo, be primityvumo elementų. Kūrėjų išradingumo dėka jis turėtų tapti patraukliu ir mūsų jaunimui. Už serialo pasirodymą viešumoje privalome dėkoti dr. istorikui Arvydui Anušauskui bei TV žurnalistei Gražinai Sviderskytei.

Continue reading „Švediško akibrokšto pasekmės”

seiliuviene_m

Vilniaus apygardos administraciniam teismui šių metų gegužės mėnesį buvo įteiktas skundas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, jo nenagrinėti – negalima.

Tačiau situacija – sudėtinga. Mat skunde nurodytas atsakovas – pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Skundą pasirašė VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė.

Profesinės sąjungos lyderės V. Seiliuvienės tvirtinimu, Vyriausybė jiems, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, per pastaruosius trejetą metų dėl diskriminacinių veiksmų padarė neturtinę žalą, kuri, pareiškėjų nuomone, įvertinta trimis milijonais litų.

Oficialus skundo pavadinimas – “DĖL ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL CENTRINIŲ VALSTYBINIO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO”.

Continue reading „Vilniaus apygardos administraciniam teismui – sudėtingas galvosūkis dėl trijų milijonų, o gal teismas išsprendė bylą jai dar neprasidėjus?”

Ne kartą važiavau Alytaus – Prienų keliu, bet į “Visuomenės harmonizavimo parką” praėjusį šeštadienį buvau užsukęs pirmą kartą. Porai valandų. Mačiau jį tik nuo kelių takelių. Su mano pinigine kitaip jo nepamatysi. Bet ir tai, ką pamačiau vaikštinėdamas ir važinėdamas, padarė labai malonų įspūdį. Ačiū parko įkūrėjui ponui Augustinui Rakauskui, kad už dyką leidžia bent tokią promogą: pasižvalgyti į giraites, tvenkinius, gėlynus, moderniškus statinius. Net avelių banda čia pamiškėje ganosi, net visai nebaikščią putpelę mačiau.

Kažkada apleistą Vazgaikiemį dideli pinigai išgarsino po visą pasaulį. Tikiuosi, kad išgarsino, nes liepos mėnesį čia keturias dienas gyveno ir bendravo, klausėsi paskaitų lietuvių jaunimas, suvažiavęs iš viso pasaulio. Girdėjau, kad jiems tas renginys patiko.

Man pasisekė, nes tuo metu hipodrome vyko tarptautinės konkūrinio jojimo varžybos. Kas gali būti gražesnio už žirgą ir raitelį!

“Jojimas yra gražus, ir jis gali tapti menu. Kiekvienas raitelis mėgsta save laikyti menininku. Bet tikrasis menininkas tėra tas, kas moka gerai pažinti žirgo psichiką ir ne jėga, o tik jausmu pasiekia jojimo harmoniją. Jausmas – tai ne juodoji magija. Kiekvienas raitelis gali išsiugdyti labai didelį sugebėjimą jausti žirgą.

Visiška harmonija tarp raitelio ir žirgo, taigi grožis, yra galutinis bet kurio išjodinėjimo tikslas. Iš žirgo išvaizdos turi būti matyti, kad jis puikiai jaučiasi, bet raitelis neturi parodyti, kaip sunku tai pasiekti”, – savo knygoje “Jojimas” rašo Vilhelmas Miūzeleris (Wilhelm Museler).

Žinau, kad ši knyga išversta į keliolika pasaulio kalbų. 1973 m. “Minties” leidykloje ją man teko išleisti lietuviškai. Tikiuosi, iki šiol ja naudojasi, iš jos mokosi ir pradedantieji, ir patyrę raiteliai.

O apie Vazgaikiemio Visuomenės harmonizavimo centro žirgyną ir hipodromą reklaminiame buklete rašoma taip:

“Parke įrengtas tarptautinius standartus atitinkantis žirgų maniežas, kur organizuojamos tarptautinės žirgų varžybos. Manieže taip pat mokomasi jodinėti, rengiamos jodinėjimo stovyklos, kiti renginiai.

Baltijos šalyse ir Rytų Europoje vieninteliame atitinkančiame tarptautinius standartus hipodrome vyksta ir tarptautinių konkūrų jojimo pasaulio taurės etapai, FEI pasaulio dailiojo jojimo varžybos ir kt. Hipodrome yra 2 salės, skirtos konferencijoms ir renginiams, 150 vietų VIP tribūna. Jojimo arena su 2 000 vietų dengta tribūna. Komplekse yra 150 stacionariųjų gardų žirgams laikyti”.

Štai ką aš pamačiau Visuomenės harmonizavimo parke.

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.08.20

g.visockas-portretas

Užverstas paskutinis neseniai knygynuose pasirodžiusios Manto Martišiaus knygos “(Ne)akivaizdus karas” puslapis. Iš karto privalau pabrėžti – vertingas veikalas. Jame – gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų.

Atidžiai perskaičius Manto Martišiaus veikalą įmanoma susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje nūnai kariaujami informaciniai karai.

Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis. Ypač – žurnalistams, narpliojantiems žvalgybines istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys.

Continue reading „Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus”

rubavicius-rubavicius

Aiškesnis nacionalinio tapatumo kaitos vaizdas reikalingas ne tik mūsų pačių savivokai, bet ir eurointegracinių vyksmų skatinimo politikai, taip pat ieškant deramų atsakų į vis naujus ne tik mums, bet ir Europos Sąjungai kylančius iššūkius bei grėsmes. Europiniam tapatumui (europinimo ar europeizacijos vyksmas) kurti pasitelkiamas nuo nacionalumo apraiškų apvalytas pilietinis europietiškumas.

Tačiau ir europinimui, ir pilietinio europietiškumo sklaidai reikalingi nacionalinių kultūrų “mechanizmai”, taip pat europinių komunikacijos ir informacijos tinklų plėtra. Drįstume teigti, kad norėdami sukurti veiksmingas ES plėtros, europinio pilietiškumo ugdymo programas, o ypač bandydami įveikti ES būdingas demokratijos, visuomenės ir kitokias stokas, turime pasitelkti nacionalinių jausenų “klijus” socialinei sanglaudai stiprinti – laisvoje demokratinėje Europoje nacionalinių tapatumų savikūra ir raiška turi laiduoti europinio bendrumo jausenos ugdymą, o ne skatinti tautinį uždarumą ir priešiškumą.

Continue reading „Nacionalinio tapatumo politika strategijoje “Lietuva 2030””

ccczzzvvv

“Komanda B” – tai nepriklausomų ekspertų grupė, kuri turėjo neribotą priėjimą prie slaptos informacijos ir kuriai buvo iškeltas uždavinys įvertinti CŽV parengtą pranešimą apie Sovietų karinę galią.

Nepriklausomo recenzavimo organizacijos idėja gimė dėl nesutarimų, kilusių žvalgybos bendrijoje po to, kai ten nukeliavo CŽV pranešimas su išklotinėmis apie sovietų 1975 metų strateginę galią. Admirolas Džordžas V. Andersonas – jaunesnysis (George Whelan Anderson), prezidento konsultacinės tarybos išorės žvalgybos klausimais vadovas, pareiškė, kad rusų galia pranešime deramai neįvertinta.

Reaguodamas į tai, prezidentas Fordas nusprendė atlikti nepriklausomą CŽV informacijos recenzavimą, ir tam buvo sudaryta “Komanda B”.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: paslaptingoji Amerikos “Komanda B””

v.visockas_slaptai.lt

Dvi dienas dalyvavau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XIV Seimo posėdžiuose. Norėjau iš arčiau pamatyti ir išgirsti žmones, kurie ne Lietuvoje gyvena Lietuva, stengiasi išlikti lietuviais, lietuviais išauginti savo vaikus ir vaikaičius, visokeriopai padeda toli esančiai savo Tėvynei.

Dažnai pagalvoju: kokia šiandien būtų Lietuva, jeigu karo pabaigoje inteligentija nebūtų pabėgusi į Vakarus, o būtų atsidūrusi Sibire, kaip jos dalis ten atsidūrė 1940-aisiais ir 1941-aisiais? Ne iš PLB Seimo nario Rimanto Dirvonio žinau, ką Amerikos lietuviai darė, kad neišnyktume iš pasaulio žemėlapio, taptume laisvi.

Continue reading „Ar dviguba pilietybė – vaistas nuo visų ligų?”

« 1 2 »

Jeigu šis pasaulis kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Justinas Marcinkevičius

Pirmieji mano nuotraukų “herojai” buvo vaikai: seserys, pusseserės, gatvės ir mokyklos draugai. Nes ir pats buvau vaikas, kai Tėvai nupirko stebuklingą dėžutę – fotoaparatą “Liubitel” (“Mėgėjas”).

Ir dabar man maloniausia fotografuoti gamtą ir vaikus, ypač tuos, kurie žengia pirmuosius žingsnius arba dar sėdi ant mamyčių ir tėčių rankų. Jie tokie išraiškingi, tokie tikri ir gražūs! Gaila, kad jų vis mažiau ir mažiau mano Tėvynėje… Kad jie, Jos gerai nepamatę, nepažinę, nepamilę, bėga į svečias šalis. Ne visi, žinoma, ir ne be mūsų – jų tėvų ir senelių – kaltės. Ne be Lietuvos valdžios kaltės…

 Viena iš čia pateikiamų nuotraukų – ne mano. Ta, kur grupė plikagalvių vaikų, o šalia jų – jauna moteris – pirmoji mano Mokytoja, kurios nei vardo, nei pavardės nežinau.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.08.06

Jeigu šis pasaulis kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Justinas Marcinkevičius

Pirmieji mano nuotraukų “herojai” buvo vaikai: seserys, pusseserės, gatvės ir mokyklos draugai. Nes ir pats buvau vaikas, kai Tėvai nupirko stebuklingą dėžutę – fotoaparatą “Liubitel” (“Mėgėjas”).

Ir dabar man maloniausia fotografuoti gamtą ir vaikus, ypač tuos, kurie žengia pirmuosius žingsnius arba dar sėdi ant mamyčių ir tėčių rankų. Jie tokie išraiškingi, tokie tikri ir gražūs! Gaila, kad jų vis mažiau ir mažiau mano Tėvynėje… Kad jie, Jos gerai nepamatę, nepažinę, nepamilę, bėga į svečias šalis. Ne visi, žinoma, ir ne be mūsų – jų tėvų ir senelių – kaltės. Ne be Lietuvos valdžios kaltės…

Viena iš čia pateikiamų nuotraukų – ne mano. Ta, kur grupė plikagalvių vaikų, o šalia jų – jauna moteris – pirmoji mano Mokytoja, kurios nei vardo, nei pavardės nežinau. Dar kelios pokario nuotraukos – gal mano, o gal mano fotografavimo mokytojo Laimučio Igno Sidabro.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.08.04

slicyte_slaptai.lt

Panevėžio apygardos prokuratūra išplatino pranešimą, kad nutraukia ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą paimti globotinę D.K. iš Nerginos Venckienės, nes pareigūnų veiksmuose nenustatė įgaliojimų viršijimo.

Tyrimas buvo pradėtas pagal globėjos N.Venckienės pareiškimus, kuriuose teigiama, kad š. m. kovo 23 d. jos tėvų namuose buvo sužalota globotinė mergaitė bei teta. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės, policijos ir apsaugos pareigūnų veiksmuose nebuvo nei įgaliojimų viršijimo, nei tarnybos pareigų neatlikimo požymių, todėl prokurorai priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Continue reading „Keistas Panevėžio apygardos prokurorų sprendimas”

v.visockas_slaptai.lt

Daugiau kaip dvidešimt metų šalia mažo upeliuko, šalia dulkėto keliuko, žemė ilsėjosi – be plūgo ir be dalgio.

Negerai, žemė turi dirbti, nešti naudą, pasakė žemės ūkio ministras, ūkininkas. Ir žmogaus ūgio žolė, kurioje gyveno, slėpėsi paukščiai, žvėreliai, vabalai vabalėliai, išnyko.

Liko tik galingo traktoriaus ratų pėdsakai, apibarstyti smulkiais šiaudeliais. Varlės ir varlytės, gandrų džiaugsmui, blaškėsi likusios be namų. Toje žemėje nei rudenį, nei pavasarį nebus sodinama, sėjama. Kai žolės žolelės vėl sužaliuos ir stiebsis į saulę, atvažiuos tas pats galingas traktorius… Žemės savininkas su traktorininku jau iš anksto susitarė.

Continue reading „Mintys, kilusios liepos karščių išvargintoje galvoje”

konstantinas_michailovas_222

Kreipiuosi į Jus dėl savo likimo, kuris dėl nesuprantamų ir iki šiol nepagrįstų priežasčių yra 1991 m. liepos 31 d. įvykių Medininkuose tyrimo atžvilgiu vykdomos politikos įkaitu.

Apgailestauju, kad esu priverstas vėl kreiptis į Jus, prašydamas įsigilinti į šios bylos ir paties jos tyrimo, kurio pasėkoje aš buvau nepagristai nuteistas, nesant tam reikalaujamų pagrindų bei įrodymų, o Lietuvos valstybė ir visuomenė iki šiol neturi galimybės sužinoti istorinę tiesą apie Medininkų tragediją ir jos aplinkybes.

Continue reading „Konstantino Michailovo viešas kreipimasis”

oleg_gordijevskij

Olegas Gordijevskis – itin vertingas Didžiosios Britanijos agentas sovietiniame KGB.

Olegas Gordijevskis dirbo anglams 11 metų, bet 1985 metais buvo išduotas sovietinio agento iš Amerikos CŽV pusės. Paskutiniu momentu jam pavyko laimingai pabėgti iš Sovietų Sąjungos į Didžiąją Britaniją.

O.Gordijevskis mokėsi Maskvos tarptautinių santykių institute, kurį baigęs 1962 metais atėjo dirbti į KGB. Praėjęs metų parengties kursą 1963 metais O.Gordijevskis gavo KGB centriniame aparate Maskvoje pirmąją užduotį: analizuoti informaciją, gaunamą iš Vakaruose veikusių nelegalų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Olego Gordijevskio pabėgimas”