g.visockas-portretas

Praėjusią savaitę įtakingas, didelį tiražą turintis internetinis leidinys www.15min.lt paskelbė mano publikaciją “Gintaras Visockas: Apie FNTT skandalą nuomonės neturiu, bet Vytauto Landsbergio, Tomo Dapkaus ir Dariaus Kuolio pareiškimai keisti”.

Publikacija sulaukė nemažo atgarsio. Net prof. Vytautas Landsbergis  reagavo. Netrukus tame pačiame 15min.lt leidinyje pasirodė jo atsakymas. Savo repliką profesorius pavadino “Turbūt profesionalumo stoka”.

Continue reading „Reikalas per daug rimtas, kad būtų galima juokauti”

gintaras_portretas_2

Mūsų skaitytojai tikriausiai pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt neskuba veltis į pastarųjų dienų skandalą dėl FNTT vadovų atleidimo. Taip elgiamės sąmoningai. Kol kas mums trūksta informacijos, kad galėtume užimti aiškesnę poziciją vertindami atleistųjų FNTT vadovų nuopelnus ar klystkelius.

Tiesiog kol kas turime per mažai žinių apie Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado nuveiktus darbus. Tiek prasmingus, tiek galimai neteisingus. O aklai pasitikėti viešojoje erdvėje pasirodančia informacija – per daug rizikinga. Karti gyvenimiška patirtis byloja, jog panašiais atvejais vienintelis veiksmingas vaistas nuo galimų apsirikimų – kruopštus faktų tikrinimas. Ir ypatingai atsargus, rezervuotas žvilgsnis į politikus, komentatorius, žurnalistus bei visuomenininkus, kuriems visuomet viskas aišku ir kurie turi susidarę itin kategorišką nuomonę.

Continue reading „Keisti prof. V.Landsbergio, žurnalisto T.Dapkaus ir visuomenininko D.Kuolio pareiškimai”

marcinkevicius_2-portretine

Šis viešas advokato Arūno Marcinkevičiaus laiškas išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentei, LR Seimo Pirmininkei, LR Seimo Vicepirmininkams, LR Ministrui Pirmininkui, LR Seimo, Nacionalinio Saugumo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų Pirmininkams, LR Seimo nariams, Europos Parlamento nariams, LR Generaliniam prokurorui, LR Vidaus reikalų ministrui, LR  Teisingumo ministrui, Lietuvos Advokatų Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų etikos Inspektoriui, Lietuvos žiniasklaidos priemonėms ir visuomenei.

Kreiptis į Tamstas ir Lietuvos visuomenę paskatino nuo 2012 m. vasario 17 d. prasidėjusi kryptinga visuomenės klaidinimo ir poveikio darymo Teismui bei nepagrįstai ir neteisėtai apkaltintojo asmens Medininkų žudynių byloje gynėjams bei šmeižto kampanija.

Continue reading „Dėl neleistino Lietuvos visuomenės klaidinimo ir kitų neteisėtų veiksmų Medininkų žudynių byloje”

sernas_1

Kaip besvarstytume, o Medininkų žudynių byloje – per daug dviprasmybių ir nelogiškumų. Apie kai kurias pečiais gūžčioti verčiančias Lietuvos Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos teismo išvadas visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau išsamiai rašė.

Skelbdami savo išvadas visuomet stengėmės būti atsargūs. Nuolat klausdavome: o gal tokiose sudėtingose, painiose bylose, kur neabejotinai įsipainiojusios ir Rusijos slaptosios tarnybos, neįmanoma išvengti keistenybių? Juk šiandieninę Rusiją vargu ar dera laikyti valstybe, kuri mums nuoširdžiai padeda ieškoti tikrųjų žudikų. Tad pritariame nuostatai, esą į kiekvieną buvusio sovietinio draugovininko, omonininko ar desantininko liudijimą žvelgti privalu atsargiai, nepatikliai.

Continue reading „Medininkų žudynių byloje labiausiai nepasitikima Tomo Šerno parodymais?”

konstantinas_2

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo Aloyzo Kruopio, šių metų sausio 26-ąją pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1A-146/2012. Tai – skandalingoji Medininkų žudynių byla. Tikriausiai nereikia priminti, kodėl šią bylą apibūdiname būtent “skandalingosios” epitetu.

Kitokie apibūdinimai čia tiesiog netinka. Vilniaus apygardos baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjos Sigitos Bieliauskienės, praėjusiais metais nusprendė, jog buvęs Rygos OMON eilinis milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas dalyvavo 1991-ųjų liepos 31-osios Medininkų posto pareigūnų skerdynėse.

Continue reading „Medininkų žudynių bylą tyrę prokurorai dar labiau susipainiojo”

kembelas_1

Airio Maiklo Kembelo (Michael Campbell) pavardė nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir toli už mūsų šalies ribų. Šių metų spalio mėnesį 39-erių metų amžiaus Maiklą Kembelą Vilniaus apygardos teismas nuteisė kalėti 12-a metų. Už ką tokia griežta bausmė?

Lietuvos teisėsauga nuteisė šį vyrą už tai, kad jis iš ginklų prekeiviais apsimetusių slaptųjų tarnybų agentų bandė įsigyti ginklų bei sprogmenų. Tiek Didžiosios Britanijos, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų agentai įsitikinę, jog M.Kembelo įsigyjami ginklai galėjo būti panaudoti rengiant teroro aktus Šiaurės Airijoje bei žemyninėje Didžiosios Britanijos dalyje. Tiek britų, tiek lietuvių teisėsauga neabejoja, jog 12-a metų už grotų praleisti pasmerktas vyriškis teikė paramą teroristinei grupuotei.

Continue reading „Ar Lietuva deramai išnarpliojo terorizmu kaltinamo Maiklo Kembelo bylą?”

kusaite_portretas

Kokie įstatymai šiandien Lietuvoje gina piliečius, kuriems paskirta kardomoji priemonė – laisvės atėmimas kalėjime, nuo pareigūnų (kalėjimo prižiūrėtojų, administracijos, tyrėjų, liaudiškai – tardytojų, ir pan.) fizinio, psichologinio ir kitokio smurto, siekiant išgauti „reikalingus“ parodymus?

Kaip nekeista, jokie, nors tarptautinės žmogaus teisių konvencijos įpareigoja.

Atvirkščiai, bandymas pasiskųsti tokiais tikslais naudotu smurtu gali atsisukti prieš patį nukentėjusį. Tai labai gerai išryškėjo Lietuvos Respublikos pilietės Eglės Kusaitės naujame baudžiamajame persekiojime, susijusiame su įvykiais jai būnant kalėjime.

Continue reading „Ar Lietuvoje ginamos nenuteisto žmogaus teisės nelaisvėje?”

esafotas_2

Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jei turi užtektinai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms apmokėti, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus itin objektyvus, sąžiningas, principingas.

Lietuviškosios Temidės tarnui sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Lietuviškąją teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, jog, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, kad nenumatytojos jokios sąlygos efektyviai gintis, jei mūsų teisėjai nesivadovauja lietuviškųjų įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma. Praktiškai – ne.

Continue reading „Kaip tapau prisiekusiųjų teismo šalininku”

marcinkevicius_2-portretine

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skiria ypatingą dėmesį istorinės, rezonansinės Medininkų žudynių bylos tyrimui.

Savo dėmesį sukoncentravome į šią bylą pirmiausia dėl to, kad čia itin gausu keistų, sveiku protu sunkiai besuvokiamų dalykų. Labiausiai į akis krenta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo teisėjai buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną nubaudė kalėti iki gyvos galvos neturėdami jokių, nei konkrečių, nei šalutinių, įrodymų. Į akis krenta ir keista prokurorų Rolando Stankevičiaus bei Sauliaus Versecko, ir net advokato padėjėjo Algimanto Kliunkos, buvusio vyriausiojo prokuroro, laikysena – viešojoje erdvėje komentuoti šios išties sudėtingos bylos ypatumus, išankstinis teisėjos Sigitos Bieliauskienės interviu apie būsimą nuosprendį.

Continue reading „Ydingi ir netoleruotini įpročiai griauna Teisingumą”

satyra_galutiniausia_galutiniausia

“Galiu drąsiai pareikšti: jeigu mėgstate satyrą, jeigu šis žanras jums prie širdies, tai skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis, ir visąlaik turėsite iš ko juoktis. Tai – ne mano pastebėjimas. Šiuos žodžius ištarė rašytojas Vytautas Petkevičius. Nesu didelis V.Petkevičiaus kaip rašytojo ir kaip politiko gerbėjas. Ypač po jo knygos “Durniškės” pasirodymo. Tačiau būtent šiame palyginime įžvelgiu daug karčios tiesos.

Šiuos V.Petkevičiaus kadaise ištartus žodžius prisiminiau nūnai perskaitęs BNS pranešimą, jog “Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas penktadienį išnagrinėjo Generalinės prokuratūros prašymą už akių skirti kardomąjį suėmimą trims įtariamiesiems Medininkų žudynių byloje – Aleksandrui Ryžovui, Česlavui Mlynikui ir Andrėjui Laktionovui”. Puiku, sveikintina, pagirtina. Tačiau kokiais duomenimis remiantis mūsų prokuratūra grindžia šį prašymą?

Continue reading „“Jeigu mėgstate satyros žanrą, skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis””

kalasnikov

Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, esą lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų – nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas narpliojant amžiaus bylą.

1991-aisiais metais tuoj po žudynių iki tol nežinoma “Saugumo tarnyba”, ginanti Baltijos valstybių rusakalbių teises (“Služba bezopastnosti” zaščity prav ruskojazyčnogo naselenija Pribaltiki) buvo viešai paskelbusi esanti atsakinga už Medininkuose pralietą kraują. Apie tai buvo net spaudoje rašyta. Tame tarpe – ir rusiškoje, ir lietuviškoje. Tuo skambiu vardu pasivadinusieji tvirtino, jog būtent jie ėmėsi drastiškų veiksmų, siekdami įbauginti bei pamokyti nepaklusniuosius “litovcus”. Bent jau taip toji “Služba bezopastnosti” prisistatė žurnalistei iš to meto “Nezavisimaja gazeta”.

Continue reading „Baltijos rusakalbių teisių gynimo organizacija buvo prisiėmusi atsakomybę už Medininkuose pralietą kraują”

Copy of meskauskaite_foto

Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas.

Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko skundą Strasbūro teismas nagrinės”

generaline-prokuratura1

Medininkų nelaimės minėjimas – čia pat. Liepos 31-ąją ir vėl prisiminsime tragiškąją naktį, nusinešusią septynių mūsų muitinės ir pasienio pareigūnų gyvybes. Prisiminsime jau dvidešimtąjį kartą.

Bet ir ši iškilminga ceremonija bus be deramo džiugesio, kuris ateina žinant, jog tikrieji kaltininkai vis dėlto sulaukė pelnytos bausmės. Ir šis minėjimas vargu ar atneš Lietuvai pasitikėjimo savo jėgomis. Juk per dvidešimt metų nesugebėjome nubausti nei tų, kurie užsakė skerdynes, nei tų, kurie atliko šią kruviną užduotį. Tiksliau tariant, mes vis dar tiksliai nežinome, kas tikrieji užsakovai, o kas – iešmininkai ir žudikai.

Continue reading „Medininkų tragedijos minėjimo išvakarėse – keistas prokurorų žingsnis”

Copy of meskauskaite_foto

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad skundas į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre jau išsiųstas.

Skunde – kelios dešimtys priekaištų lietuviškosios Temidės tarnams. Omenyje turima žurnalisto Gintaro Visocko baudžiamoji byla. Ją privataus kaltinimo tvarka žurnalistui iškėlė atsargos generolas, Prezidento posto siekęs Česlovas Jezerskas. Žurnalistą Gintarą Visocką gynusių advokačių Liudvikos Meškauskaitės ir Kristinos Čeredničenkaitės manymu, lietuviškoji Temidė netinkamai išnagrinėjo bylą, ar žurnalistas įžeidė Prezidento rinkimuose dalyvavusį poną Č.Jezerską.

Continue reading „Skundas Strasbūro teismui dėl žurnalisto Gintaro Visocko bylos jau išsiųstas”

advokatas_a.marcinkevicius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius pagarsėjęs savo keistomis nutartimis ir nuosprendžiais. Štai tik keli paskutinieji atvejai: Vilniaus Apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė sudėtingoje terorizmo byloje akivaizdžiai trukdo liudininkei išdėstyti visas aplinkybes, kurias ji norinti papasakoti teismui, o to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis milžiniška bauda baudžia žurnalistą ne už tai, ką šis konkrečiai parašė, bet už tai, ką galėjo pamanyti kažkokie “statistiniai skaitytojai”.

Šių metų birželio 23-osios dienos Vilniaus apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Viktoro Dovidaičio, Vladislavo Lenčiko ir Artūro Pažarskio pasirašyta nutartis, mano manymu, taip pat priskirtina prie sveiku protu sunkiai suvokiamų sprendimų. Atvirai sakant, klausiausi tądien Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Dovidaičio skelbiamos nutarties rezonansinėje Medininkų žudynių byloje ir negalėjau patikėti savo ausimis.

Continue reading „Kas nulėmė nuosprendį Medininkų byloje: Temidės grimasos ar intrigos?”

armene

Lietuviško leidinio www.slaptai.lt steigėjas, leidėjas ir redaktorius Gintaras Visockas 40 dienų  greičiausiai praleis kalėjime, nes neįstengia sumokėti teismo nuosprendžiu jam paskirtos milžiniškos sumos – 33 000 litų (apie 10 000 eurų) kaip kompensacijos už įžeidimą.

Visockas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ne konkrečiai už šmeižikiškus ar įžeidžiančius pasisakymus, o už „išvadą, kurią galėjo padaryti vidutinis statistinis skaitytojas“, perskaitęs žurnalisto medžiagą.

Su Gintaru Visocku mes susitikome per birželio 7–8 dienomis Vilniuje surengtą ESBO konferenciją žurnalistų saugumo klausimais. Visockas, 25-rius metus nušviečiantis karines ir politines temas, paskutiniuoju Lietuvos prezidento rinkimų laikotarpiu parašė straipsnį apie kandidatą į Lietuvos prezidentus, atsargos generolą Česlovą Jezerską, kuriame pristatė kandidato praeitį.

Continue reading „Lietuvos žurnalistas teisiamas už išvadą, kurią galėjo padaryti vidutinis statistinis skaitytojas”

advokatas_a.marcinkevicius

Būta laikų, kai įtariai žiūrėdavau į advokatų pastangas ginant kaltinamuosius visuomeniškai svarbiose, rezonansinėse bylose. Suprask, už pinigus advokatai pasiruošę liaupsinti kad ir patį Velnią.

Šiandien ši nuostata keičiasi. Keičiasi kardinaliai. Ne teisėjų ir prokurorų labui.

Advokatų veikla ieškant kaltinamiesiems palankių, juos teisinančių aplinkybių jau nebeatrodo visuomeniškai nereikalinga, juolab – visuomeniškai kenksminga. Advokatų gildijai palankios nuostatos pradėjo formuotis atidžiai stebint čečėnų Gatajevų, neva žiauriai pasielgusių su savo globotiniais, ar terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės, neva ketinusios skristi į Maskvą ir ten susisprogdinti, teismo procesus. Beje, advokatų darbas, kai jie kliento interesus gina pasiraitoję rankoves, o ne atmestinai, ne formaliai, – įtemptas, sudėtingas, alinantis. Kai kada – net pavojingas. Ypač kai narpliojami politiškai aktualūs nutikimai. Pavyzdžiui, Medininkų žudynių byla.

Continue reading „Lietuviškosios Temidės bandymai nutildyti principingai dirbančius advokatus”

sutov_sutov_sutov_2

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” ne sykį rašė, jog šių metų gegužės mėnesį Medininkų žudynių bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas vis tik paliko daugybę neatsakytų klausimų.

Taip pat nuošalyje paliktos ir versijos, jog galbūt Medininkų postą 1991-aisiais užpuolė visai ne Rygos OMON milicininkai. Šiandien skaitytojų dėmesiui pateikiame dar vieną pasakojimą, kuris leidžia manyti, jog Lietuvos teisėsauga išties ne viską padarė, ką privalėjo padaryti, ieškodama Medininkų žudikų.

Grįžkime į 2006-uosius metus. 2006-ųjų vasarį Maskvoje buvo surengtas teismo posėdis. Posėdis – išskirtinis, rezonansinis. Jo metu Rusijos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo buvusio Sankt Peterburgo miesto deputato Jurijaus Šutovo ir jo gaujos narių skundus.

Continue reading „Medininkų žudynių organizavimu įtariamo žmogaus pavardė buvo žinoma?”

konstantinas_2

Puikiai prisimename posakį apie neteisingoje vietoje padėtą kablelį, kuris kardinaliai pakeitė įtariamojo likimą. Vietoj išteisinamojo nuosprendžio kaltinamąjam buvo pritaikyta griežčiausia – mirties – bausmė.

Užuot išėjęs į laisvę jis neteko gyvybės. Sušaudytas buvo tik dėl to, kad kažkas, gal teisėjas, gal sekretorė, tyčia ar netyčia, ne toje vietoje padėjo kablelį. Derėjo parašyti “nuteisti negalima, išteisinti”, o buvo parašyta “Nuteisti, negalima išteisinti”. Šios klaidos laiku niekas nepastebėjo, ir Temidė žmogaus likimą apvertė aukštyn kojomis. Neteisingai pasmerkė myriop. Šis pavyzdys rodo, jog smulkmenų teisminėse batalijose nėra ir negali būti. Čia kiekviena detalė, kiekvienas niuansas – aukso vertės.

Continue reading „Kai teismo sprendimas “absoliučiai nesuprantamas””

stungys_portretas

Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės istorijoje – nauji netikėtumai. Merginą ginantis advokatas Kęstutis Stungys tvirtina, jog Generalinės prokuratūros atstovai neteisėtai manipuliuoja kai kuriomis itin svarbiomis sąvokomis. Pavyzdžiui, E.Kusaitės skundas dėl smurto ir psichologinio poveikio tirtas vadovaujantis ne Proceso įstatymu, o manipuliuojant Proceso įstatymu.

Tokiais žingsniais siekta išsaugoti išgalvotai surašyto kaltinamojo akto teisėtumą ir pagrįstumą. Juk pirminiame Eglės Kusaitės skunde ir paskesniuose skunduose argumentai dėl fizinio smurto ir psichologinio poveikio siekiant, kad mergina apkalbėtų pati save ir pripažintų jai pareikštą kaltinimą, teisiniu požiūriu pateikti nepilnai. Ypatingai apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui dėl prokuroro Gintaro Jasaičio 2010-12-10 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, girdi, „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

Continue reading „Advokatas Kęstutis Stungys: “Neteisėtai tikslindami skundą prokurorai pakeitė skundo esmę””