Rusijos – Gruzijos karas

Politinės intrigos

Rusija negali šito karo pralaimėti. Ukrainai reikia bet kokia kaina su Rusija susitarti. Mes nepyksime, jeigu Ukraina prisijungs ne prie Europos Sąjungos, o prie Putino sąjungos. Kijevas rytų Ukrainos nepajėgs išlaikyti, o mes jam padėti negalime. Ką galėjome – padarėme. Mūsų sankcijomis pasiekėme bent to, kad dabar Rusija į Ukrainą siunčia ne karinę, o humanitarinę pagalbą.

Maždaug tokią žinią pasauliui ir Putinui siunčia įtakingoji Angelė. Kaip jums, ponai, tai patinka?

Continue reading „Ironiškas vaizdelis: kaip jums tai patinka, ponai?” →

g.visockas-portretas
Aktualijos

Užverstas paskutinis neseniai knygynuose pasirodžiusios Manto Martišiaus knygos “(Ne)akivaizdus karas” puslapis. Iš karto privalau pabrėžti – vertingas veikalas. Jame – gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų.

Atidžiai perskaičius Manto Martišiaus veikalą įmanoma susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje nūnai kariaujami informaciniai karai.

Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis. Ypač – žurnalistams, narpliojantiems žvalgybines istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys.

Continue reading „Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus” →

tankas_liepsnoja
Aktualijos

Paskutinysis Gruzijos – Rusijos karas baigėsi 2008 metų rugpjūčio mėnesio antrojoje pusėje. Tačiau šiandien šis karas tęsiasi.

Tęsiasi virtualioje ervėje – kino teatrų salėse, televizijos ekranuose, internetiniuose portaluose. Ne mažiau aršus nei tikrasis karas. Tai – leidinio “The Independent” pastebėjimas. Šiame leidinyje Šonas Džokeris rašo, jog abi pusės finansuoja kūrimą filmų, kuriuose labai daug primityvaus patriotizmo ir labai trūksta įvairiausių niuansų bei atspalvių.

Continue reading „Tarp Gruzijos ir Rusijos prasideda virtualūs karai” →

ala_1
Politinės intrigos

2007 metų spalio 7 d. demokratinės Čečėnijos Respublikos Ičkerija prezidentas Dokka Umarovas, paskelbė Šariato valdomą Islamo valstybę visame Šiaurės Kaukaze – Kaukazo Emyratą.

Toks sprendimas buvo priimtas visų pirma dėl to, kad nepavykus pasiekti demokratinės Čečėnijos valstybės diplomatinio pripažinimo didelė dalis ginkluotų čečėnų dalinių pakriko. Dabartinis Kaukazo Emyrato emyras D. Umarovas neseniai pripažino, kad tuo metu su Rusijos Federalinės valdžios ginkluotais daliniais kai kuriuose frontuose kovojo vos kelios dešimtys čečėnų kovotojų.

Continue reading „Kaukazo Emyratui – beveik ketveri metai” →

panfilovas_panfilovas
Politinės intrigos

Olego Panfilovo gyvenimą be išlygų galima priskirti drąsiųjų keliams. Prisimenate, kadaise Lietuvoje buvo leidžiama speciali serija knygų, kuriose pasakota apie  netikėčiausius piratų, kariškių, detektyvų, keliautojų ar žvalgų nuotykius?

Beje, knygos su ženklu “Drąsiųjų keliai” tuomet buvo labai populiarios, iš po prekystalių graibomos. Dabar pasakytume – deficitinės. Kiekvienas to meto lietuvis laikė garbe namie sukaupti kuo skaitlingesnę “Drąsiųjų kelių” seriją.

Continue reading „Olegas Panfilovas: “Rusiškų televizijų žiūrėjimas kenkia sveikatai”” →

butkevicius_aaudrius
Aktualijos

Tai – dar vienas buvusio Krašto apsaugos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus interviu, duotas visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt. Čia svarstoma, kuo Iranas skiriasi nuo Izraelio, ar deramai prisiminėme prieš dvejis metus kilusį Rusijos – Gruzijos karą, kuo skiriasi istoriko Česlovo Laurinavičiaus ir žurnalisčių Valerijos Novodvorskajos, Julijos Latyninos samprotavimai apie Kremliaus – Tbilisio nesutarimų priežastis bei pasekmes, ką omenyje turi S.Hantingtonas, kalbėdamas apie “civilizacijų karą”. Taip pat diskutuojama, ar Turkiją verta priimti į Europos Sąjungą. Įdomūs ir buvusio KAD vadovo samprotavimai, ar, pakeitus kardomąją priemonę “suėmimą”, OMON milicininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas gali pabėgti į Rusiją.

Su buvusiu KAD direktoriumi Audriumi BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir laikraščio “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Kodėl Izraelis gali turėti bombikę, o Iranas – ne”” →

latynina_1
Aktualijos

Be jokios abejonės, naktį į rugpjūčio 8 dieną Cchinvalį apšaudė gruzinų artilerija. Ir apšaudymas buvo santykinai tikslus. Artilerija apšaudo tiksliai, tokia jau artilerijos paskirtis. Tačiau kas vyksta po 2-os valandos nakties, kada E. Kokoity gėdingai pabėgo į Džavą, ir Chinvalio gatvėse pradėjo vaikščioti Gruzijos armijos kareiviai. Kas tada apšaudė ir bombardavo Cchinvalį ? Štai Rusijos armijos TV kanalo “Zvezda“ korespondentas Algis Mikulskis aprašo pamuštą gruzinų tanką prie Cchinvalio kultūros rūmų:   “Rusijos lėktuvo paleista raketa į tanką pataikė kaip tik tuo metu, kai tankas ruošėsi šauti. Sprogo visas tanko sviedinių kovinis komplektas. Tanko bokštą nunešė kokius 20 metrų“.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 7 )” →

latynina_1
Aktualijos

Galima drąsiai teigti, kad Michailas Saakašvilis nieko nežinojo apie Rusijos armijos išdėstymą. Jo reakcija rodo, kad jis nieko nežinojo net apie smogiamuosius Rusijos armijos dalinius Džavoje. Ir ta kolona, apie kurią rašo “Zvezda“ korespondentas Nazulinas, į šio karo istoriją  pateko tik todėl, kad ją subombardavo Gruzinų KOP.

Rusijos armijos oficiozas “Krasnaja Zvezda“ rašo: „Prieš pradedant kolonai žygį į Cchinvalį, kapitonas Denisas Sidirstyj praneša kovinės užduoties tikslą – įeit į pietinę Cchinvalio miesto dalį ir užimti gynybines pozicijas tarp Cchinvalio ir gruzinų gyvenvietės Nikozi. Tos pozicijos buvo šalia Rusijos taikdarių kontingento pozicijų”. Po šios publikacijos Rusijoje kilo skandalas, straipsnis buvo išimtas iš “Krasnaja zvezda” internetinio portalo paaiškinus, kad neva “žurnalistas sumaišė datas“. Tačiau šiuo atveju datos nieko nebereiškė. Visa esmė buvo įvardinta kovinėje užduotyje.

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą” ( 6 )” →

francuaza_1
Aktualijos

Istoriką Rusijos ir Europos santykiuose labiausiai pritrenkia tai, kad vakariečių iliuzijos dėl Rusijos nesikeičia ir ši sugeba primesti idėjas, pagal kurias užsieniečiai ją – dar ir klaidingai – interpretuoja. Taip paaiškina ir kitą Rusijos ir Europos bendradarbiavimo dėmenį: stulbinamą Vakarų partnerių kurtumą. Greitai pamirštama bene viskas: nuolatinės rusų verslininkų nesėkmės, Europos pareigūnų įžeidinėjimai, žmogžudystės, diplomatų įžeidimai, nacionalizacijos, neįvykdyti įsipareigojimai ir tarptautinės teisės pažeidimai.

Vos Rusija pradėjo karą užimdama penktadalį kaimyninės valstybės teritorijos, Jungtinės Valstijos prabilo apie santykių “perkrovimą iš naujo”, pamirštant senas klaidas (taip pat ir vertingą patirtį, iš kurios būtų galima pasimokyti). O Prancūzija, parduodama “Mistral” tipo desantinių laivų, duoda priemonių kitam karui prieš kaimynę.

Continue reading „Rusija ir Europa: “Perkrovimo iš naujo” pavojai” →

saakasvislis_portretas
Aktualijos

Per Gruzijos TV “Imedi“ parodytas reportažas apie Rusijos armijos invaziją į Gruziją sukėlė nemenką ažiotažą tiek pačioje Gruzijoje, tiek pasaulinėje spaudoje. Lietuvos politologas Kęstutis Girnius suskubo pareikšti: “Manau, kad Michailas Saakašvilis norėjo įbauginti savo valstybės piliečius, siekė visuomenėje išlaikyti įtampą, parodyti, kad Rusija – priešas, o nuo to išgelbėti gali tik jis – Gruzijos prezidentas. Tokie prezidento žingsniai rodo, kad šalies politiniame gyvenime vyksta nemažai keistų ir negerų dalykų. Paprasčiau sakant, tai tiesiog įrodo, jog M.Saakašvilis negali vadovauti valstybei“ (bernardinai.lt).

Deja, K.Girnius klysta – M.Saakašvilis, jeigu ir jis dalyvavo tame TV žaidime, nieko nenorėjo įbauginti. Jis tik dar kartą įrodė, kokie gali būti scenarijai, o šis scenarijus – labai tikėtinas. Vargu ar Kremlius susitaikys su tuo pažeminimu, į kurį jį įstūmė E. Kokoity režimas, ir visa nevykusi Kremliaus avantiūra P.Osetijoje.

Continue reading „Ko gi pasaulis nesuprato dėl “Imedi” reportažo?” →

latynina_1
Aktualijos

Rusija šiame kare padarė didelę strateginę klaidą – į Chinvalį nusiuntė daugybę žurnalistų, kurie turėjo vaizdžiai aprašyti, kaip Pietų Osetijos “partizanai“ duoda triuškinantį atsaką “gruzinų fašistams“.  Kad būtų galima kontroliuoti ir nepasirodytų netinkama informacija, Rusijos pusė į Pietų Osetiją pasiuntė atrinktus ir patikrintus, parankius ir ištikimus Kremliui žurnalistus. Viena iš tų žurnalisčių buvo Marina Perevozkina iš “Nesavysimaja gazeta“, kuri rašė apie “korupcinį – marionetinį“  Saakašvilio režimą Gruzijoje. O su patriotiškai nusitekusiu TV kanalo “Zvezda“ žurnalistu Algiu Mikulskiu, kuris “savo akimis matė“ Gruzijos armijos “žvėriškumus“, bet taip ir nesugebėjo jų nufilmuoti, įvyko kuriozas – prieš pat karą jis iš Kaliningrado buvo perkeltas dirbti į Maskvą, o iš ten staiga gavo komandiruotę į Kaukazą, ir įvykių centre atsirado rugpjūčio 7 dieną.

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą” ( 5 )” →

latynina_1
Aktualijos

Iš E. Kokoity interviu IA “Interfaks“: “P. Osetija pasilieka sau teisę smogti Gruzijos miestams. Mes turime galimybę juos pasiekti“ .  Bet kuom gi pasieks P. Osetijos savigynos pajėgos Gruzijos miestus ? Internete pasirodo informacijos apie P. Osetijos turimą ginkluotę : 87 vienetai T-80,  90 vienetų – BMP-1 ir BMP-2,  BTR – 70  ir BTR – 80 – 23 vienetai , artilerinės sistemos “Grad“, apie 200 nešiojamų zenitinių kompleksų “Igla“, daugiau negu 200 valdomų prieštankinių raketų PTUR ir  kt. Jeigu tikėti šiais duomenimis, tai P.Osetija skaičiuojant vienam gyventojui yra labiausiai militarizuota teritorija pasaulyje. Tačiau jokių sunkiosios technikos pėdsakų P. Osetijos pajėgų veiksmuose nesimato. Cchinvalio gynėjai taip pat pasakoja, kad jokios sunkiosios ginkluotės jie neturėjo. Savigynos pajėgų kariai buvo ginkluoti tik automatais, kuriuos išmetė kur papuola , bėgdami nuo Gruzijos armijos. P. Osetijos savanoriai buvo priversti paslėpti savo uniformas, nes neturėjo su kuo pasipriešinti gruzinams.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 4 )” →

latynina_1
Aktualijos

Prieš pat karą Gruzija savo anklave tarp Džaavos ir Cchinvalio pastatė apie 20 objektų. Prokremlietiško leidinio “Komsolskaja pravda” žurnalistas Dmitrijus Stešinas savo reportaže rašė: “Mane stebina gruzinų kaimai – nauji visuomeniniai pastatai iš plieno ir tonuoto stiklo, kinoteatras su šokių sale, nauja vaistinė, viešbutis. Blizganti “Lukoilo” degalinė, sporto aikštelė, padengta plastiko danga, baseinas…“.

Žinoma, augant visai Gruzijos ekonomikai, šie nauji objektai Kurta kaime atrodė kaip Potiomkino kaimai – Pietų Osetijos savigynos pajėgų kovotojas, į rankas gaunantis 5000 rublių, tačiau pasirašantis už 9000 rublių, bėgdavo į Gruzijos pusę. Ten jis gaudavo naują dviejų kambarių butą naujame name ir 500 JAV dolerių atlyginimą. Tačiau įdomiausia tai, kad šis “Potiomkino kaimas“ iš tiesų funkcionavo.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 3 )” →

latynina_1
Aktualijos

Vienas iš šio karo fenomenų – tai itin skausminga Kremliaus reakcija į bet kokią kritiką. Tai labai keista. Juk karą pralaimėjo M. Saakašvilis, o V. Putinas šiame kare liko absoliučiu nugalėtoju, ir karo rezultatai tik dar labiau įtvirtino V. Putino pozicijas Rusijoje. Bet vietoj džiugesio Kremliaus reakcija tokia, lyg Rusija būtų pralaimėjusi šį karą. Kad suprastumėme šį fenomeną, panagrinėkime, koks tai buvo karas, kaip jis vyko ir kaip prasidėjo. Labiausiai, kas šiame kare krenta į akis, – tai Rusijos kariuomenės gausa ir puolimo frontų geografija.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą (2)” →