Portalo Slaptai.lt skaitytojams primename, kad šiuo metu skandalingoji Medininkų žudynių byla nagrinėjama Lietuvos Apeliaciniame teisme. Šia rezonansine byla besidomintiems savo skaitytojams artimiausiu metu pateiksime naujų žurnalisto Gintaro Visocko publikacijų.

O šiandien skelbiame išsamų buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo interesus ginančio advokato Arūno MARCINKEVIČIAUS ir Ramūno MARKEVIČIAUS tekstą.

Ši smulki, detali analizė atskleidžia 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto užpuolimo ir pareigūnų nužudymo tyrimo chronologiją bei ypatumus.

Continue reading „Medininkų posto pareigūnų nužudymo tyrimo chronologija bei ypatumai”

visockas-gintaras-portretas

Tikriausiai nieko kito ir nereikėjo tikėtis. Lietuvos parlamentas panaikino Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Šis Seimo daugumos žingsnis lyg ir suprantamas, lyg ir teisingas. Tačiau – tik iš pirmo žvilgsnio. Po birželio 26-osios balsavimo tiesos ir teisingumo Lietuvoje nepadaugėjo nė per nago juodymą. Už tai nepasitikėjimo lietuviškosios Temidės sprendimais ir lietuviškosios Temidės tarnais – dar daugiau.

Jeigu kalbėsime argumentais tų, kurie reikalauja preciziškai tiksliai laikytis kiekvienos įstatymo raidės, turėtume pripažinti, jog mažąją Deimantę iš globėjos  antstolė galėjo atimti tik dabar, po birželio 26-osios balsavimo, kai N.Venckienė oficialiai prarado teisinę neliečiamybę, o ne ankstų gegužės 17-osios rytą, kai N.Venckienę dar saugojo teisinės neliečiamybė statusas.

Šią nuostatą ypač akcentavo visuomeninės komisijos Garliavos įvykiams ištirti nariai, birželio 21-ąją Seimo konferencijų salėje žurnalistams išguldę savo argumentus bei raginę parlamentarus “nepriimti teisiškai nepamatuotų bei konjunktūriškai neatsakingų sprendimų”.

Continue reading „Kai vyrauja “teisiškai nepamatuoti bei konjunktūriškai neatsakingi sprendimai””

skiudaite-audrone

„Lietuvos vyrai, aš jus kviečiu stoti į mano organizuojamą Vietinę rinktinę.

Visi vykite pas savo apskričių karo komendantus, nes atėjo laikas ginti savo tėvynę. Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų savanorių ir partizanų kraujas neveltui pralietas.

Tęskime jų pradėtą darbą ir neužmirškime mūsų tautos himno žodžių: „Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme“. Tad, vyrai, už ginklų“.

Iš gen. Povilo Plechavičiaus kreipimosi į Lietuvos gyventojus 1944 m. vasario 16 d.

Manote, kad karžygių būta tik senovėje? Nieko panašaus. Štai penkiasdešimt Pašvitinio apylinkės (dabartinis Pakruojo rajonas) vyrų 1944 m. vasarą, kviečiamų Lietuvos laisvės armijos ir Lietuvių aktyvistų fronto, su ginklais žygiavo į Žemaitiją ir ten, prie Sedos, susikovė su iš naujo Lietuvą okupuojančia sovietine kariuomene.

Continue reading „Pašvitinio karžygiai prie Sedos”

meskauskaite_1

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išskirtinį Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojos, advokatės Liudvikos MEŠKAUSKAITĖS interviu.

Pagrindinė pokalbio tema – iššūkiai, su kuriais susiduria šiandieninė mūsų žiniasklaida. Tie iššūkiai – labai rimti. Esama požymių, jog Lietuvoje bandoma užčiaupti burnas kritiškai rašantiems žurnalistams, kėsinamasi į žodžio laisvę. Su advokate Liudvika MEŠKAUSKAITE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Lietuvos įstatymuose vis dar įteisinta nuostata, jog žurnalistai gali būti baudžiami privataus kaltinimo tvarka. Tiksliau tariant, prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams. Taip, žurnalistai, ypač tie, kurie rašo kritiškai ir dažnai, turi užtektinai priešų, kurie, pasitaikius pirmai progai, norėtų ne tik atkeršyti, bet ir užčiaupti jiems burnas. Bet ar žurnalistams už jų profesinę veiklą galima taikyti pačias griežčiausias bausmes? 

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: “žurnalistų tikrai negalima bausti už tai, ką gali pamanyti statistinis skaitytojas””

meskauskaite_1

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, paskelbęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų.

Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Kol kas dar tik kartas nuo karto į dienos šviesą išlendantį pavojų ir grėsmes įžvelgia tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, tiek su panašiomis bylomis ne kartą susidūrusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė. Kategorišką savo nuomonę turi ir praėjusiais metais baudžiamojoje byloje nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Lietuvos teismų smūgiai žurnalistams”

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Demokratija yra grįsta ne tik valdžių atskyrimu, bet ir pasitikėjimu tomis valdžiomis. Viena iš jų – teismai. Šiandien ir plika akimi matosi daug neargumentuotos kritikos, noro sąmoningai sunaikinti pasitikėjimo likučius. Tačiau reikia pasakyti, kad ir patys teisėjai prisideda prie šio proceso.

Be jokios abejonės, pats ryškiausias pavyzdys – tai teisėjo Antano Virbalo sprendimas išteisinti Algirdą Paleckį dėl teiginio, kad „savi šaudė į savus“ per Sausio 13-ąją. Pasirodo, tai tik nuomonė, kuri buvo grindžiama kitais šaltiniais, tarp kurių atsidūrė ir visuotinai žinoma šmeižikiška knyga „Durnių laivas“.

Continue reading „Teismų pasitikėjimo likučių naikinimo metas”

marcinkevicius_2-portretine

Šis viešas advokato Arūno Marcinkevičiaus laiškas išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentei, LR Seimo Pirmininkei, LR Seimo Vicepirmininkams, LR Ministrui Pirmininkui, LR Seimo, Nacionalinio Saugumo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų Pirmininkams, LR Seimo nariams, Europos Parlamento nariams, LR Generaliniam prokurorui, LR Vidaus reikalų ministrui, LR  Teisingumo ministrui, Lietuvos Advokatų Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų etikos Inspektoriui, Lietuvos žiniasklaidos priemonėms ir visuomenei.

Kreiptis į Tamstas ir Lietuvos visuomenę paskatino nuo 2012 m. vasario 17 d. prasidėjusi kryptinga visuomenės klaidinimo ir poveikio darymo Teismui bei nepagrįstai ir neteisėtai apkaltintojo asmens Medininkų žudynių byloje gynėjams bei šmeižto kampanija.

Continue reading „Dėl neleistino Lietuvos visuomenės klaidinimo ir kitų neteisėtų veiksmų Medininkų žudynių byloje”

esafotas_2

Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku.

“Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko byla susidomėjo tarptautinė organizacija “Reporteriai be sienų””

valiusaitis_radijas

Neseniai Lietuvoje viešėjo Aidanas White’as, ilgametis Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius, vadovavęs šiai profesinei organizacijai nuo 1987-ųjų iki šių metų balandžio. Organizacijos Transparency International Lietuvos filialo kvietimu jis dalyvavo „Žurnalistų pusryčiuose”, kur rugsėjo 26 dieną skaitė paskaitą apie žurnalistų profesinę etiką. Svarbiausioji A. White’o paskaitos mintis ir raginimas – išlaikyti gyvą žurnalistų profesinės etikos liepsną. Jis pabrėžė, kad skelbti tiesą yra svarbiausioji žurnalisto pareiga ir negali būti pateisinimų šio principo laužymui.

Continue reading „Ar yra riba tarp žiniasklaidos kritikos ir persekiojimo?”

video_cip

Teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis. Toks reiškinys verčia ieškoti būdų, kaip užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų. Beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos principams. Faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės normų taikymas teismo procesuose ir paskatino surengti šią diskusiją. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų įmanoma užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas?

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt organizuotojo apskritojo stalo diskusijoje dalyvauja buvęs ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir Europos Parlamento teisės komiteto narys prof. Aloyzas SAKALAS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius RADZEVIČIUS ir advokatas Arūnas MARCINKEVIČIUS. Diskusijai vadovauja Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. 

Continue reading „Prisiekusiųjų teismai: prabanga ar būtinybė?”

temide__________

Lietuviškųjų teismų procesai visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose šiandien pasižymi gausybe keistų, logiškai nepaaiškinamų dalykų. Ypač vertinant faktinius bylos duomenis. Toks reiškinys verčia ne tik ieškoti priežasčių, bet ir būdų, kaip derėtų užtikrinti principingai nešališką teismo procesą ir išvengti išankstinių, dažnai tikrovei prieštaraujančių nuostatų, beje, lemiančių teismo sprendimo prieštaravimą bendražmogiškiems logikos ir teisingumo principams.

Faktinių aplinkybių vertinimas ir teisės normų taikymas teismo procesuose privertė pakviesti diskusijai teisininkus, politikus, žurnalistus. Diskusijos tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti teismo proceso objektyvumą. Galbūt tokio objektyvumo ir teisingumo garantu galėtų tapti prisiekusiųjų teismo įteisinimas ir įtvirtinimas? O gal teisi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskutiniuoju metu užsimenanti apie teismų pertvarkos ir tarėjų institucijos būtinumą?

Continue reading „Diskusija: Prisiekusiųjų teismai – prabanga ar būtinybė?”

Copy of meskauskaite_foto

Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas.

Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”.

Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko skundą Strasbūro teismas nagrinės”

cemnolonskiene_regina_teiseja

Šių metų liepos 4-ąją portale Slaptai.lt buvo paskelbtas žurnalisto Gintaro Visocko straipsnis “Kauno apygardos prokuratūra siekia kur kas griežtesnės bausmės”.

Publikacijoje, be kita ko, rašoma, jog Kauno Apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė neleido žurnalistui G.Visockui susitikti su kaltinamaisiais čečėnų jaunuoliais – Muradu Utsajevu, Ali Latajevu ir Halidu Temiralijevu.

Teisėjos motyvas lyg ir suprantamas – kad nebūtų pakenkta objektyviam bylos tyrimui. Mat šios teisėjos nuosprendį Kauno apygardos prokuratūra apskundė apeliacinėms instancijoms.

Tačiau šiandien portalas Slaptai.lt sulaukė informacijos, kad ši teisėja nebe pirmą kartą neleidžia žurnalistams susitikti su kaltinamaisiais. Štai keli paskutiniai faktai. 2010-11-08 Kaune lankėsi žymūs užsienio žurnalistai: Arkadijus Babčenko (Novaya gazeta), Dmitrijus Florinas ( Rusijos interneto portalas «Caucasian Knot») ir Oksana Čelyševa (Suomijos interneto portalas www.voima.fi).

Continue reading „Kauno apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė retai tenkina žurnalistų prašymus”

cenzura_2

Šių metų birželio 7-8 dienomis Vilniuje (viešbutyje „Radisson Blu Lietuva”, Konstitucijos pr. 20) dirbs ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti.

Į konferenciją suvažiuos atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijoje bus kalbama apie šiandieninės žiniasklaidos tendencijas, jos bėdas, skaudulius, ateitį.

Taip pat bus kalbama apie kai kuriose šalyse egzistuojančius grubius spaudos laisvės suvaržymus. Nuo šių metų ESBO pirmininkaujanti Lietuva teiks pasiūlymų, kaip išvengti cenzūros, spaudos laisvės suvaržymų, kaip pažaboti bandymus persekioti žurnalistus už įsitikinimus ir kritišką nuomonę.

Tačiau juk ir pačioje Lietuvoje – ne viskas idealu, gražu. Jau ir Lietuvoje pradedama persekioti žurnalistus už kritišką nuomonę. Omenyje turima žurnalistui Gintarui Visockui privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis neva įžeidė generolą, kandidatą į šalies Prezidento postą Česlovą Jezerską. Todėl birželio 7 dieną 8 valandą ryto Vilniuje bus surengtas piketas, kurio dalyviai protestuos dėl žurnalisto G.Visocko teisminio persekiojimo. Piketo dalyviai sieks atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį, jog ir pačioje Lietuvoje klostosi ne itin gražios tendencijos. Jei jau Lietuvos žurnalistai baudžiami kaip kriminaliniai nusikaltėliai milžiniškomis finansinėmis baudomis net ne už tai, ką konkrečiai parašė, o už tai, ką apie jų rašinius gali pamanyti kažkoks “statistinis skaitytojas”, – tokios šalies, matyt, negalima vadinti demokratiška, spaudos laisvę gerbiančia valstybe.

2011.06.06

gintaras_portretas_2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Benediktas Stakauskas, Rimantas Baumilas ir Viktoras Aidukas atmetė mane ginančios advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimą “dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo”.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų nutartis, mano supratimu,  keistoka. Joje išsamiau nepaaiškinta, kodėl atmestinas “nuteistojo G.Visocko gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo”.

Continue reading „Maždaug 40-šimt parų teks praleisti kalėjime”

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Iš karto pasakysiu, kad, mano nuomone, negalima. Tačiau remiantis kai kurių teisėjų sprendimais, tai būtų leistina, nes žodis „pavogė” – tik populistika.

Tiesa, jau kitų teisėjų nuomone, už tokį klausimą galiu susilaukti baudžiamosios bylos su aiškiu nuosprendžiu: „Kaltas”.

Bet apie viską nuo pradžių. Prieš penketą metų vienas įsižeidęs politikas kitą politiką padavė į teismą (neminėsiu jų pavardžių, nes ne jos svarbiausios) dėl garbės ir orumo. Buvo pasakyti tokie žodžiai: „pavogė milijardus… per pagarsėjusius projektus iš vilniečių pavogta net pusė milijardo litų”.

Continue reading „Ar galima Andrių Kubilių vadinti „vagimi”?”

Pilipauskas_vilnius

Dar niekada per visą Nepriklausomybės dvidešimtmetį nebuvo teisiamas žurnalistas už tai, kad paminėjo visiems žinomą tiesą apie KGB kontrolę.

Vyresnės kartos žmonės savo kailiu yra patyrę šios visagalės struktūros įtaką ne tik visuomeniniame, politiniame, bet ir asmeniniame gyvenime.

KGB ne tik kontroliavo viską, bet daugeliu atveju ir nulemdavo žmonių galimybes studijuoti, siekti profesinės karjeros ir net gyventi.  Su neįtikusiais būdavo susidorojama fabrikuojant bylas, grūdant į psichiatrines ligonines ar paprasčiausiai pastumiant po pravažiuojančio sunkvežimio ratais, kaip kad nutiko kunigui B. Laurinavičiui prie „Tėvynės“ kino teatro Vilniuje.

Turėjusieji sąsajų su KGB niekur nedingo. Jie bei jų artimieji sėkmingai gyvena ir darbuojasi Lietuvoje, tad suprantama, kad bet koks rašinys šia tema gali kelti susierzinimą.

Susidaro įspūdis, kad žurnalistas G. Visockas priklauso neįtinkantiems, nes skelbia kritiškus, ar kai kam nepalankius straipsnius. Galima suprasti, kai žurnalistas už garbės ir orumo įžeidimą baudžiamas administracine tvarka. Bet kaip paaiškinti, kai už šį veiksmą taikoma baudžiamoji atsakomybė?  Aiškios čia atrodo tik bausmės pasekmės: žurnalistas realiai neturi galimybių sumokėti baudą, todėl priverstas rinktis laisvės atėmimo bausmę, o kol jis sėdės, iš jo leidinio gali nieko ir nebelikti.

Continue reading „Slapyvardis: „Statistinis skaitytojas“”

Copy of meskauskaite_foto

Pirmą kartą mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje, demokratine save vadinančioje Europos Sąjungos valstybėje buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas žurnalistui, vykdančiam savo tiesioginę pareigą: baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka mane nubaudė už nuomonę, už kritiką, kvalifikuojant tai kaip įžeidimą. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kasacine tvarka nuosprendį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Mano atžvilgiu du Lietuvos teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, pažeidė pagrindinius teisės principus, iš esmės nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė esminių LR BPK pažeidimų.

Continue reading „Kas tai? Teismų nekompetencija ar susidorojimas?”

radzevicius_lrytas.lt

Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų ne už tai, kad jis įžeidė buvusį kandidatą į prezidentus Česlovą Jezerską, o už tai, ką galėjo pamanyti skaitytojas.

Apie precedento ES neturintį Lietuvos teismo sprendimą – „Lietuvos ryto” pokalbis su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

– Ką tokia bylos baigtis, kai žurnalistas baudžiamas ne už tai, ką jis parašė, ir ne už savo nuomonę, o už tai, ką po šio rašinio galėjo pamanyti „statistinis skaitytojas”, reiškia mūsų valstybei?

Continue reading „Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius po teismo sprendimo G.Visockui: „Kyla abejonių, ar Lietuva dar laisva“”