Baltarusija užblokavo populiariausią opozicinę interneto svetainę, nes ši esą skelbė „neteisėtą“ turinį, ketvirtadienį informavo šalies Informacijos ministerija.

Portalo „Chartija 97“, kurį įkūrė 2010 metų prezidento rinkimuose iššūkį Aleksandrui Lukašenkai metęs opozicijos politikas Andrejus Sanikovas, užblokuotas trečiadienį vakare.

Informacijos ministerija teigė, kad buvo nuspręsta „riboti prieigą“ prie portalo, nes jame esą buvo „skelbiama informacija, kurią platinti yra neteisėta“.

Ministerija citavo įstatymą, draudžiantį žiniasklaidai skelbti informacijas, kurias ji gauna iš neregistruotų organizacijų, ir bet ką, kas skatintų ekstremizmą arba kenktų šalies nacionaliniams interesams. Ministerija nepatikslino, kurį konkrečiai apribojimą pažeidė portalas.

Po 2010 metų prezidento rinkimų A. Lukašenka pradėjo susidorojimą su opozicija ir įkalino dešimtis politinių veikėjų.

Tuomet portalo „Chartija 97“ būstinėje buvo atlikta krata, o jo redaktorė pabėgo iš Baltarusijos ir veiklą tęsė Vilniuje bei Varšuvoje.

Remiantis svetainės charter97.org duomenimis, kas mėnesį ji sulaukia 3 mln. lankytojų. Jos redaktorė Natalija Radina pastarąjį šalies valdžios žingsnį pavadino „dar vienu smūgiu žodžio laisvei Baltarusijoje“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.26; 00:01

Europos Sąjungos (ES) ir šešių Rytų partnerystės šalių lyderiai penktadienį susitinka Briuselyje rengiamame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime, kuriame bus siekiama stiprinti ryšius. Tačiau tokie opūs klausimai, kaip Rusijos įtaka ir karas Ukrainoje, buvo išbraukti iš darbotvarkės.

Lyderiai didžiausią dėmesį skirs planams padėti Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Baltarusijai kovoti su korupcija, stiprinti teisinės valstybės principus ir modernizuoti jų ekonomiką.

Remiantis naujienų agentūros dpa pranešimais, tai bus penktasis nuo 2009 metų viršūnių susitikimas, kuriame ES susitinka su Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos lyderiais, siekiant ekonomiškai ir politiškai priartinti šias šalis prie Europos.

Taip pat bus diskutuojama, kaip toliau bendradarbiauti kuriant stipresnę ekonomiką, valdymą ir visuomenę šiose šešiose Rytų partnerystės šalyse. Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldova ir Ukraina į viršūnių susitikimą siunčia savo prezidentus ir ministrus pirmininkus, tuo tarpu Baltarusija siunčia užsienio reikalų ministrą Vladimirą Makejų, nors kvietimas buvo skirtas prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Tai pirmasis kartas, kai ES pakvietė A. Lukašenką, nes ankstesnių Rytų partnerystės viršūnių susitikimų metu prezidentas buvo įtraukas į ES sankcijų sąrašą.

Taip pat tikėtina, kad susitikimą Briuselyje temdys Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES, nes jame taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.24; 00:01

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nepriėmė kvietimo dalyvauti šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime. Ten jis buvo pakviestas pirmą kartą nuo to meto, kai Bendrija panaikino jam taikytas sankcijas, antradienį sakė ES pareigūnai.

Minsko teigimu, vietoje A. Lukašenkos susitikime šaliai atstovaus užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.

„Tai pirmas kartas, kai kvietimas buvo adresuotas tiesiogiai prezidentui Lukašenkai“, – naujienų agentūrai AFP sakė ES pareigūnas.

„Į ankstesnius aukščiausiojo lygio susitikimus prezidentas Lukašenka nebuvo kviečiamas, nes buvo įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Tačiau sankcijos buvo panaikintos“, – dėstė pareigūnas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, savo ruožtu, sakė, kad kvietimas „atspindi Baltarusijos ir ES santykių pažangą po ilgo nesutarimų laikotarpio“.

Tačiau kodėl A. Lukašenka nusprendė nedalyvauti susitikime, ministerija nepaaiškino.

Pernai ES panaikino didžiąją dalį sankcijų, kurias pastaraisiais metais buvo įvedusi 170-iai Baltarusijos gyventojų, tarp jų – ir A. Lukašenkai. Tokiu žingsniu ji siekė šalyje paskatinti pažangą žmogaus teisių srityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.22; 00:01

Europa didžiuojasi savo nuopelnais demokratijai, tad kodėl gi grupelei užguitų disidentų taip sunku kovoti su paskutiniuoju žemyno diktatoriumi? – klausia "Foreign Policy" puslapiuose Kristina Odonė, Centre for Policy Studies (Londonas) mokslinė bendradarbė, leidinio Free Faith redaktorė.

Garsus dramaturgas Tomas Stopardas remia Baltarusijos laisvąjį teatrą (kurio spektakliai uždrausti Baltarusijoje už Aleksandro Lukašenkos kritiką). Buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus opozicionierius Andrejus Sanikovas mano, kad išėjo į laisvę (praleidęs už grotų 16 mėnesių) dėka T.Stopardo įsikišimo.

Ir vis tiktai nei tas disidentas, nei tas dramaturgas nesugeba rimtai pasipriešinti A.Lukašenkai, mano straipsnio autorė. Baltarusija garsėja kaip viena iš blogiausių šalių politinių teisių ir pilietinių laisvių paisymo požiūriu. Režimas kruopščiai režisuoja rinkimus ir referendumus. „Nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos veikia slapta „mirties komanda“. Apie tuzinas opozicionierių dingo be žinios, kai kurie aktyvistai laikomi politiniais kaliniais“, – rašo K.Odonė. Baltarusijos KGB seka piliečius. A.Lukašenka taip pat organizuoja kibernetines atakas prieš aktyvistus.

Continue reading „Mažytė purvina Europos paslaptis“

Įsileisdamas Rusijos karines bazes į Baltarusiją, Lukašenka gauna iš Rusijos indulgenciją valdyti Baltarusiją mažiausiai iki 2020 metų.

Atsiveria galimybės neribotoms spekuliacijoms dviem frontais: Rytuose Lukašenka gaus finansinių ir energetinių preferencijų, o Vakaruose – politinį palankumą arba pasyvų neutralitetą. Yra perspektyvų papurtyti ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Paties Aleksandro Lukašenkos nedomina nei suverenitetas, nei Baltarusija. „Jeigu jis bus garantuotas, kad NATO tankai šalia Smolensko užtikrins ilgesnį baltarusių tautos valdymą, tai tie tankai atsiras šalia Smolensko per vieną naktį“, – įsitikinęs Nacionalinio atgimimo Tarybos organizacinio komiteto pirmininkas Vladimiras Borodačius.

Rusijos karinio potencialo didinimą Baltarusijoje ir jo padarinius analizuoja interviu laikraščiui „Belaruskij partizan“ (Baltarusijos partizanas) Vladimiras Borodačius.

Continue reading „Vladimiras Borodačius: „Rusijos bazės – indulgencija Lukašenkai valdyti Baltarusiją““

Minsko priemiestyje – privačiame name tarp sodų ir vasarnamių, pasislėpusiame nuo pašalinių akių už aukštos tvoros – jau dešimt metų nelegaliai veikia Baltarusijos humanitarinis licėjus, rašo Andrė Eichhoferis laikraštyje “Der Spiegel”.

Vaikams tenka mokytis konspiracinėje mokykloje todėl, kad ji šalies prezidento nutarimu buvo uždaryta dar 2003 metais.

Čia, „laisvoje atmosferoje ir be komunistinės propagandos“, pasakoja mokymo įstaigos direktorius ir steigėjas žinomas baltarusių opozicionierius Vladimiras Kolasas, mokosi 60 moksleivių nuo 13 iki 18 metų. „Sugriuvus Sovietų Sąjungai, šalyje nebuvo neutralių vadovėlių, mūsų mokytojai patys rašė medžiagas pamokoms, – sako V.Kolasas. – (…) O štai problemos su oficialia valdžia mums prasidėjo beveik iškart po įsikūrimo 1991 metais“.

Continue reading „“Pogrindinės” mokyklos atestatas“

lukasenka_piktas

Aleksandras Lukašenka išleido specialų įsaką, kad sustabdytų Baltarusijos piliečių iškeliavimą į kitas šalis, pirmiausia į Rusiją, kur algos žymiai didesnės.

Minsko profsąjungų veikėjas Aleksandras Jaroščiukas pavadino tą potvarkį baudžiaviniu, praneša vokiškas leidinys „Tageszeitung“.

Leidinys pažymi, kad tikslių duomenų apie tėvynę palikusių baltarusių skaičių nėra, nes siena tarp Rusijos ir Baltarusijos atvira, tačiau, profsąjungų vertinimu, iš dešimties milijonų gyventojų turinčios Baltarusijos kasmet išvyksta apie 150 tūkstančių. A.Jaroščiuko duomenimis, 85 procentai iškeliauja į Rusiją, kiti – į kaimynines Europos Sąjungos šalis, pirmiausia – į Lenkiją.

Continue reading „Baltarusija: šių laikų baudžiava“

lukasenka_piktas

KGB, politiniai kaliniai – kaip tai įmanoma 2012 metais? – klausia straipsnyje „Foreign Policy“ Kristianas Kerilas, „Legatum Institute ir MIT Center for International Studies“ vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Jis aprašo įkalinto baltarusių teisių gynėjo Alesio Beliackio likimą. A.Beliackis nuteistas ketveriems su puse metų kalėti.

„Oficialiai jis apkaltintas vengimu mokėti mokesčius, bet visiems žinoma, koks jo tikrasis nusikaltimas: A.Beliackis vadovauja organizacijai, kuri padeda politiniams kaliniams“ (centras „Viasna“), – rašo autorius. Tuo tarpu Lenkija, Lietuva ir Latvija, besiribojančios su Baltarusija, – ES ir NATO narės, valstybės, turinčios laisvą spaudą ir nepriklausomus teismus.

Continue reading „Europos mėgstamas diktatorius“

lukasenka_piktas

Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ko par­la­men­to rin­ki­mai. Pa­rei­gū­nai pa­skel­bė 109 lai­mė­ju­sius kan­di­da­tus, iš 110 vie­tų Na­cio­na­li­nio Su­si­rin­ki­mo At­sto­vų Rū­muo­se.

Vi­si lai­mė­ju­sie­ji at­sto­vau­ja re­ži­mo po­li­ti­ką pa­lai­kan­čioms par­ti­joms. De­pu­ta­tas ne­iš­rink­tas tik Go­me­lio sri­ty­je, No­vo­be­lec­ko apy­gar­do­je. Bu­vo 16 apy­gar­dų, vi­sur rink­ta tik iš vie­no kan­di­da­to.

Nuo­sai­kio­sios opo­zi­ci­jos vei­kė­jai, ku­rie da­ly­va­vo rin­ki­muo­se, iš par­ti­jos „Tei­sin­ga­sis pa­sau­lis“ ir Li­be­ra­lų de­mok­ra­tų par­ti­jos sa­vo kan­di­da­tų ne­at­šau­kė, ta­čiau jie vis tiek į par­la­men­tą ne­pa­te­ko.

Dėl gau­sių rin­ki­mų tvar­kos pa­žei­di­mų ir pro­tes­tuo­da­mos prieš de­pu­ta­tų „sky­ri­mą“ Bal­ta­ru­si­jos par­la­men­to rin­ki­mus boi­ko­ta­vu­sios dvi pa­grin­di­nės opo­zi­ci­jos jė­gos – Jung­ti­nė pi­lie­čių par­ti­ja ir Bal­ta­ru­si­jos liau­dies fron­tas – ra­gi­no žmo­nes ver­čiau vyk­ti gry­bau­ti ar­ba žve­jo­ti, užuot bal­sa­vus, to­kiu bū­du iš­reikš­ti pro­tes­tą dėl di­si­den­tų ka­li­ni­mo ir rin­ki­mų klas­to­ji­mo.

Continue reading „Rinkimai Baltarusijoje – be pokyčių“

g.visockas-portretas

Viešojoje erdvėje karts nuo karto pasirodo patarimų, kaip rinkėjai galėtų susigaudyti, už kurią partiją jiems protingiausia balsuoti 2012-ųjų rudens rinkimuose. Įvairiausio plauko pranašai sudaro net specialius klausimynus.

Esą protingais klausimais vadovaujantis įmanoma atskirti, kokia partija sąžiningiausiai gina plačiosios visuomenės interesus.

Gal ir prasmingi tokio pobūdžio testai. Bet politiniai žaidimai klausiant – atsakant turi silpnąją pusę. Žodžiai skiriasi nuo darbų, o darbai – nuo prisiimtų įsipareigojimų. Ne tik Lietuvoje. Tik pats kandidatas į parlamentą žino, ar jis rimtai nusiteikęs įgyvendinti į kairę ir dešinę dalijamus gražius pažadus. Juk kandidatų nepasodinsi į melo poligrafo kėdę ir neišsiaiškinsi, kiek jų žodžiuose – nuoširdumo.

Be to, siekiantys perrinkimo politikai dažnai sugalvoja netikėčiausių pasiteisinimų, kodėl per pastaruosius ketverius metus nuveikė žymiai mažiau nei žadėjo. Ir pasiteisinimai ne visuomet – laužti iš piršto. Gyvenime pasitaiko visko. Kartais išties itin nepalankiai susiklosto aplinkybės, trukdančios atlikti numatytus darbus.

Continue reading „Amžiaus „vagystė“, kontaktai su KGB ir primityvus demokratijos gynimas“

anusauskas_slaptai.lt

Dabar jau aiškėja kai kurios naujos vadinamojo “pliušinių meškiukų desanto” aplinkybės. Jos leidžia kelti versiją, esą galbūt nesankcionuotas skrydis iš Lietuvos į Baltarusiją tebuvo viso labo mums nenaudinga provokacija, kurios pagrindinis tikslas – ne demokratijos skatinimas Baltarusijoje, o tiesiog sumaniai užmaskuotas bandymas Lietuvą sukiršinti su … Švedija.

Būtent – sukiršinti su Švedija. Atkreipkite dėmesį – netrukus po daug triukšmo ir politinių aistrų sukėlusio nelegalaus skrydžio Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinės grupės. Prisijungimas numatytas 2015-ųjų metų viduryje. Tokį kvietimą Lietuvai įteikė ne kas kitas, o Švedijos ambasadorė Lietuvoje J.E. Cecilia Ruthstriom – Ruin. Kvietimą pasirašė pati Švedijos gynybos ministrė Karin Enstriom.

Continue reading „Didžiausios bėdos – kai kalbama puse lūpų“

g.visockas-portretas

Nūnai Lietuvos televizijos, neišskiriant ir visuomeninio transliuotojo LRT, vis dažniau parodo įdomių laidų istorinėmis temomis. Omenyje pirmiausiai turiu Lietuvos tematiką. Sakykim, “XX amžiaus slaptuosius archyvus”.

Sunku nesutikti, jog tai – pirmasis išsamus lietuviškas istorinės dokumentikos serialas. Be to, turįs keletą itin svarbių privalumų. Jis parengtas išradingai, patraukliai, įtikinamai, naudojant vaidybinius elementus.

Žodžiu, “sukaltas” be nuobodumo, be primityvumo elementų. Kūrėjų išradingumo dėka jis turėtų tapti patraukliu ir mūsų jaunimui. Už serialo pasirodymą viešumoje privalome dėkoti dr. istorikui Arvydui Anušauskui bei TV žurnalistei Gražinai Sviderskytei.

Continue reading „Švediško akibrokšto pasekmės“

lukasenka_piktas

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino, jog liepos 4 dieną į šalies oro erdvę neteisėtai buvo įsibrovęs užsienio lengvasis lėktuvas.

Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė Švedijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad nedidelis lėktuvas kirto sieną iš Lietuvos pusės į Baltarusiją ir nuleido mažyčiais parašiutais šimtus meškiukų su šūkiais, reikalaujančiais žmogaus teisių ir politinių laisvių.

Netrukus A.Lukašenka atleido iš pareigų Valstybinio pasienio komiteto pirmininką Igorį Račkovskį ir Karinių oro pajėgų (KOP) bei priešlėktuvinės gynybos kariuomenės vadą Dmitrijų Pachmelkiną, kai kuriems jėgos struktūrų vadovams paskelbti papeikimai.

Continue reading „Aleksandras Lukašenka: “Lietuvai dėl to mažai nepasirodys”“

g.visockas-portretas

Užverstas paskutinis neseniai knygynuose pasirodžiusios Manto Martišiaus knygos “(Ne)akivaizdus karas” puslapis. Iš karto privalau pabrėžti – vertingas veikalas. Jame – gausu konkrečių duomenų iš praeities, apstu dabarties faktų. Čia pateikiama naujausių teorijų, koncepcijų, šokiruojančių palyginimų.

Atidžiai perskaičius Manto Martišiaus veikalą įmanoma susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir kodėl pasaulyje nūnai kariaujami informaciniai karai.

Su knyga patarčiau susipažinti visiems, kurie domisi politinėmis, karinėmis, ekonominėmis temomis. Ypač – žurnalistams, narpliojantiems žvalgybines istorijas. Visi jie ras svarbių žinių, kaip savo nuomonę pasauliui primesti stengiasi JAV, Vakarų Europa, Rusija, Kinija, kai kurios arabų šalys.

Continue reading „Ko pasigedau Manto Martišiaus knygoje apie informacinius karus“

lukasenka_piktas

„Vietiniai Žečpospolitos gerbėjai neturi nei išteklių, nei smegenų, užtat turi didžiulį norą tapti vartojimo visuomenės dalimi. Niekinga. Išsaugant urvinę vadybą ir samtelio mentalitetą. Jiems atrodo, kad jie gali tam panaudoti Lenkiją ir Lietuvą taip pat, kaip tai daro su Rusija – mainant į žodį „brolybė“, – pareiškė liepos 24-ąją IA Regnum baltarusių politologas Nikolajus Mališevskis.

Jis komentavo ypatingą dėmesį, kurį demonstruoja Baltarusijos aukščiausioji vadovybė Žečpospolitos palikimui. Priminsime, kad 2012 metais sausio 6 dieną Baltarusijos Ministrų Tarybos patvirtintos valstybinės programos „Baltarusijos pilys“ rėmuose planuojama atstatyti keletą Lietuvos kunigaikščių ir Lenkijos magnatų, kurių dauguma buvo istoriniai Rusijos priešai, pilių.

Continue reading „Ekspertas: „Baltarusijos polonizuotojai“ prognozuojamai pavojingi neprognozuojamu bukumu“

borodac_dar-km

Straipsnyje „Lietuvoje ruošiamas „Batkos“ nuvertimas?“ pateikiamos Vokietijoje gyvenančio buvusio Baltarusijos generolo ir opozicinės „Nacionalinio atgimimo tarybos“ vadovo Vladimir Borodač interviu rusiškajai „delfi.lt“ versijai ištraukos.

V.Borodač pabrėžia, jog dabartinė Baltarusijos opozicija yra kontroliuojama, o jos valdžią reikėtų pakeisti jėga.

V.Borodač veikla siejama su Lietuvoje įvykusiu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatoriaus John McCain vizitu ir jo metu Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio išsakytomis mintimis.

Continue reading „Lietuvoje ruošiamas „Batkos“ nuvertimas?“

baltarusija_kariuomene

Naujienų agentūros „BelaPAN“ duomenimis, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sudaryta speciali komisija pradėjo tikrinti visus Baltarusijos KOP ir PLG dalinius.

Daugiausia iš Baltarusijos saugumo tarybos ir Gynybos ministerijos atstovų sudaryta komisija atlieka tyrimą dėl vienos Švedijos kompanijos suorganizuotos protesto akcijos. Žiniasklaidos duomenimis, liepos pradžioje du Švedijos piliečiai su ultralengvuoju lėktuvu kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną ir Ivanieco bei Minsko apylinkėse išmetė pliušinius meškiukus su Baltarusijos opoziciją palaikančiais šūkiais.

Continue reading „Speciali komisija tikrina visus Baltarusijos KOP ir PLG dalinius“

belarusija_1

“Pastarąją parą nebuvo nė vieno Baltarusijos oro erdvės pažeidimo. Jokio. Nei smulkaus, nei stambaus. Nei iš Vakarų, nei iš Rytų. Į Baltarusijos oro erdvę pastaruoju metu nebuvo įskridęs nė vienas orlavis, kurio ekipažas neturėtų leidimo kirsti valstybinę Baltarusijos sieną”.

Tokį pareiškimą trečiadienį paskelbė šalies Baltarusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Šis pareiškimas nuskambėjo tuoj po to, kai užsienios žiniasklaidos priemonės išplatino pranešimą, esą trečiadienio rytą iš Lietuvos teritorijos pakilo nedidelis lėktuvas, pilotuojamas Švedijos piliečio, ir, neturėdamas tam teisės, įskrido į Baltarusijos oro erdvę.

Continue reading „Oficialusis Minskas neigia“

borodac_dar-km

Liustracija (lot. lustratio – apsivalymas) – asmenų, einančių atsakingas valstybines pareigas, o taip pat kandidatų į tas pareigas, patikrinimo, ar anksčiau jie nepriklausė nusikalstamomis laikomoms organizacijoms, procedūra. Liustraciją taiko atėję į valdžią revoliuciniai režimai savo politinių priešininkų atžvilgiu – asmenims, priklausiusiems ikirevoliucinėms politinėms partijoms, dirbusiems nuverstos valdžios policijoje ir specialiosiose tarnybose.

Teisiniu požiūriu liustracijos įstatymai yra juridinis kazusas, nes norminiai aktai veikia atgaline data (pripažįstama galimybė patraukti atsakomybėn asmenis už teisės pažeidimus, kurie buvo padaryti iki jų priėmimo) ir numato tikimybę nuteisti už veiksmus, formaliai nelaikytus neteisėtais (slaptą bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, už žurnalistinę, visuomeninę bei politinę veiklą ir pan.).

Continue reading „Liustracija – žvilgsnis iš Baltarusijos“

lukasenka_piktas

Baltarusijos opozicinė žiniasklaida tvirtina, kad Gardine buvo suimtas lenkų dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas Andžejus Počobutas.

Minėtas asmuo 2011-aisiais metais jau buvo nuteistas už šmeižtą.

Teismas jam skyrė 3-jų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo salėje žurnalistas buvo išleistas į laisvę 2-iems metams lygtinai.

Tuo metu Baltarusijos teismas pripažino, kad jo straipsniuose vartojamas terminas „diktatorius“ žeidžia ir šmeižia šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Internetinis leidinys „Charter97.org“ ir kiti informacijos šaltiniai teigia, kad A. Počobuto namuose Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai atliko kratą ir konfiskavo kompiuterį bei kitus asmeninius užrašus.

Continue reading „Baltarusijoje suimtas lenkų dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas“