Algimantas Rusteika

Aktualijos

Laimė yra hormonas. Jei pasiseka, Dievas, kurio nėra, paspaudžia mygtuką. Tik švirkšt į kraują endorfino – ir pasijunti kažkelintam danguj. Įsigalioja tvarka, teisingumas ir kiti orgazmai. Štai tu ir laimingas.

Kam vargai, baudžiamasis ir administracinis? Tie mantijomis apsisiautę senoliai, kankinami hemorojaus ir susireikšminimo? Sąžinės graužatys paryčiais ir savaitę nesikalbėsim? Kam skausmingos gyvenimo priežastys? Galima pigiai pasekmę. Viską padarysim tablete. Serijiniu būdu, kiekvienam prieinama kaina, kliniškai patikrinta.

Continue reading „Nuo durnumo tablečių nėra” →

Aktualijos

Štai nuostabi moteris. Protinga, švelni, turinti Dievo dovaną mylėti. Seksuali iki beprotybės – kiekvienas apie tokią masturbuodamasis svajoja. Ištikima ir dora. Su ja niekada nenuobodu. Puiki mama vaikams,draugė ir mylimoji protingam vyrui.

Tačiau jai ant užpakalio devyniais centimetrais per daug, ant priekio – šešiais per mažai. Nosis net 1,05 cm ne tokia. Lūpų linija kažkaip kažkokia. Su talija ir kojomis irgi ne kas.

Continue reading „Kas labiau apsimoka” →

Aktualijos

Kas geriau – truputį nešvarios, gyvenimo vieškeliuose apibraižytos, ar uoliai išplautos smegenys? Kas kvailiau – begalinė laisvė be atsakomybės vieniems ar begalinė atsakomybė be laisvės kitiems? 

Europietiška civilizacija užaugo krikščioniškoje dirvoje. Patręšė ją giljotinų krauju, sunokino uždraustus laisvės, lygybės ir brolybės vaisius. Laisves nuskynė ir suvalgė visas. O lygybę ir brolybę ant šakos pamiršo. Dabar pūva ir nuodija visą organizmą. Visi talentingai vaidina, kad to nepastebi ir nesupranta.

Continue reading „Rašto aiškintojai” →

Aktualijos

Yra žodžio laisvės pasaulis. Ant kiekvienos tvoros parašytas ir iš visų sakyklų paskelbtas. Ir yra šventųjų karvių pasaulis. Jos amžinai teisios ir neliečiamos. Net jokio žodelio nepasakysi. Nes yra laisvesnės tarp laisvų ir lygesnės tarp lygių.

Iki užkimimo šaipykis iš savo tautos, jos istorijos ir kultūros, visų iki vieno garsenybių ir menininkų. Gali sau skaniai spjaudyti ant rusų, lenkų, irokėzų ar čiukčių. Šlykštėkimės veganais ar kaimiečiais, premjerais ar prezidentais. Derkim Dievą ir savo šalį, kaimynus, visuotinai pripažintus ir visiems brangius dalykus. Į sveikatą, galima, laisvė. Įprasta, niekas ir nepastebės. Būsi šiuolaikiškai pagirtas tarp vyrų, moterų ir kitų žmonių.

Continue reading „Šventųjų karvių pasaulis” →

Aktualijos

Už Europą ir jos vertybes ne tie, kurie apie tą Europą ir vertybes balso stygas plėšo. Ir rėkdami jas "gina". Taip komjaunuoliai gindavo komunistinius išmislus. Aklai, užsimerkę, neskaitę ir net nematę nei kritikų knygų, nei numylėtos sistemos nesąmonių.

Europą labiausiai myli tie, kurie ją kritikuoja. Už jos vertybes yra tie, kurie mato realias problemas, galinčias sugriauti Europą su visomis jos vertybėmis. Tie, kuriems skauda dėl jos likimo ir išlikimo. Stovėti prie ligonio lovos ir aiškinti, kad viskas gerai ir medikai išsigalvoja yra ne meilė, o beprotystė.

Continue reading „Sveikas sugrįžęs, Vladimirai Vladimirovičiau” →

Aktualijos

Durys nerakinamos, atidaromos kojos spyriais. Kas nori kada nori ateina, išeina. Miega, spjaudo ir bezda visuose kambariuose. Šiukšles mėto, kur pakliuvo. Taip būna bomžų lindynėse ir narkomanų kolonijose apleistuose pastatuose.

Namuose, kur yra šeimininkas, taip nebūna. Arba jis ne šeimininkas.

Taip dabar yra Europoje. Pamenu, kai atkūrėme Nepriklausomybę, visi Europos didieji dėl valstybės pripažinimo tampėsi. Jūs juk nekontroliuojat savo sienų, tai ką mes galim pripažinti? Jūsų tiesiog dar nėra!

Continue reading „Tai pradžia” →

Gordijo mazgas

Nemokama kova su narkomanija. Nemokami švirkštai. Nemokamas narkotiko pakaitalas, kuris yra narkotikas kovai su narkotikais. Viską apmoka valstybė iš bedugnės savo, atsiprašau – mūsų kišenės. Tiems, kurie pasirašė, kad nori pasveikti. Kurie nenori – tevartoja sau į nesveikatą senoviškai.

Žavinga, modernu, žiauriai demokratiška. Bet valstybės saulutė turi šviesti lygiai teisingai visiems. Kitaip būtų sutryptos žmogaus ir kitų vabaliukų teisės. O kur dar visokiausi piliečių teisėti lūkesčiai, protingumo kriterijai ir tolerancijos dėsniai!

Continue reading „Kas kaltas?” →

Gordijo mazgas

Jei kas įsivaizduojat, kad nors vienas valdžios žmogus, atlikęs šeimyninę pareigą naktimis steibelijasi tamsoj į lubas ir galvoja apie Lietuvos laimę ar pensininkų makaronus, tai geriau žiūrėkit indų filmus. Politika buvo ir liks žiaurus žaidimas. Pasikeičia taisyklės. Tačiau jokio pasigailėjimo čia nėra.

Štai neša sunkų sunkų nešulį. Dauguma net sulinkę, o vienas raumeninguolis – tik pora pirštų pridėjęs. Bet jei pamatuotum – įdeda tiek pat jėgos į bendrą darbą, kaip mažiukai. Ar tai teisinga? Tikroji lygybė yra nelygybė, nes žmonės nelygūs. Stiprus turi daugiau laisvės, todėl ir labiau atsakingas.

Continue reading „Nulis sveikų” →

Politinės intrigos

Neverkit, broleliai, niekas nesirengia mūsų nelygybės parduoti. Niekam mes nebeįdomūs. Patys pasiduodam ir atsiduodam, nes norim gauti paskolas. Don Kichotų laikai praėjo. Dabar visi laisvi, nepriklausomi ir turi paskolas. Tai Don Kichotas jodinėjo kur patiko. Ir pliekėsi, su kuo tik norėjo. Nes paskolos neturėjo.

Būti Ar Nebūti Progresiniams. Klasikinė komedija. Premjera kas keturi metai. Autorius, režisierius – sustatytojas, pagrindinio vaidmens atlikėjas ir žiūrovai visada tie patys. Tie, kurie turi paėmę paskolas.

Continue reading „Nematomi žmonės” →

Aktualijos

Ko nemėgstu – tai šventakuprių. Tų, kurie niekada neklysta. Tulžingų kovotojų už vaisingą debiuto idėją.

Šiaip jie iš principo, abstrakčiai būna teisūs. Pasirenka kautynėms ką nors labai labai teisingo. Tačiau iš didelio uolumo ima nieko aplinkui nebematyti. Ir, konkrečiai veikdami, tą teisingumą taip nuvalkioja, ištampo, kad tampa atgrasūs. Visiems aplinkui ir patys sau. Ir tą jausmą slopina dar didesniu aršumu. Patys to nejusdami, tampa fanatikais, nematančiais nieko kito, tik tą savo karą.

Continue reading „Vidutinybės ženklas” →

Gordijo mazgas

Lietuvos vandenyse tautiniai bankai beveik nebeplaukioja. Vienus pasiglemžė privatizacijos cunamis. Kitus taikliais šūviais valdžia paskandino. Aplinkui vien tų vaikagrobių skandinavų stiebų miškas.

Iš lietuviškų stambiausias – Maisto bankas. Tai ir pasidėjau indėlį. Na taip, kaip ir jūs. Įmetėm tų pigių makaronų dėžėn. Ir neapleidžia išdidžios gėdos jausmas.

Continue reading „Valstybė ir makaronai” →

Aktualijos

Pusė gyvenimo praeina, kol išmoksti kalbėti. Kitą pusę mokaisi tylėti. Apie ką šiandien tylėsim, žmonės? Šeimoje, gatvėje, studijose? Kaip visais laikais – apie tai, kas svarbiausia.

Kai tylim, amžinatilsį Ezopą atstoja akių kontaktai. Susijungi – iškart pamatai, apie ką tylim. Ir net ką tylim ir kodėl. Tylėjimas mūsų kalba. Tylim agresyviai, nuolankiai ar su piktdžiuga. Dažniau liūdnai negu kaltai. Kartais net linksmai ar iššaukiančiai.

Continue reading „Algimantas Rusteika: „Tokie kaip reikia”” →

Gordijo mazgas

Tuos, kurie nežiūri tautinių TV, prašom atsistot. Ačiū, išėjimas štai ten. Dabar pakelkit rankas žiūrintys tik sportą ir filmus, žinias, mišias ir kitas politines nesąmones. Jus taip pat paprašytume išeiti. Ačiū.

Likusiems tikėjimo broliams išpažįstu – kaltas, labai kaltas. Vakarai prailgėjo ir išprotėjau – TV pažiūrėjau. Jezusmarija, ką pamačiau. Pačiu geriausiu ekrano laiku. Per visus. Vajezusmarija.

Continue reading „Papūgų spindesys ir skurdas” →

Gordijo mazgas

Politikai visada turi tikslą. Sprendžia ką nors dėl naudos. Valstybei ar rinkėjams, sau asmeniškai ar visiems po truputį. Vis spirga, kad ta nauda būtų realizuota. Ar bent tikisi palankaus rezultato.

Dabar sėdim blizgiame Eurolines autobuse ir ryjam akimis vaizdus pro TV langus. Už vairo pamišėliai. Kurie ir patys nežino, kur važiuoja. Klausk neklausęs – nepasakys. Nėra patvirtintos vizijos nors iki 2016 metų. A.Merkel ir Co prisiūkauta nelegalių atbėgėlių lavina nenaudinga niekam. Nei Vokietijai, nei Europai, nei rinkėjams, nei pačiai A.Merkel.

Continue reading „Dievas laimingų nemyli” →

Aktualijos

Prie ruso buvo geriau. Tiesa buvo partijos organas. Rajonai turėjo vietinius organus. Juose virė kova už šviesų rytojų. Tarp gero ir geresnio. Dėl visko kaltos buvo butų ūkio tarnybos. Ir kapitalistai. Tai tokie negeri dėdės, kurie nedirba. Ir išgeria negriukų pieną. Tą mums dar darželyje išaiškino.

Prie lietuvio tai nebesuprasi, kuris kurio organas. Bet visi priklauso piniginėms. Tą kiekvienas žino. Kam reikia net žino, kuris kuriai. Dėl visko kalti rusai ir tie, kurie dirba. Tai negeri dėdės, kurie nemoka mokesčių. Pagal suderintą scenarijų vis praūžia karai dėl valdžios. Ir vėl kova kasdieninė. Tarp valdžios ir nepatenkintųjų. Tų, kurie ją išsirinko.

Continue reading „Mums nieko dėl nieko neskauda” →

Gordijo mazgas

Taip, sidabras nuostabu. Ir tikraidžiaugsmas. Tikras. Pasiekimas, apie kurį tik nedrąsiai svajojom. Ir aukščiau tikrai nepavyko. Ir negalėjo, matyt, pavykti.

Bet užknisa tie sacharininiu optimizmu varvantyskomentarai. Ypač politikų, kurie tiesiog nebetelpa ekranuose. Ir feisbuke jau siautėja deputatinis roto virusas, galintis išversti iš koto ne tik Joną Valančiūną.  Šauniai kovojom! Čia didvyrių žemė! Tarsi koks džiaugsmas, kad pralošėm.

Kas ne taip, kodėl negalėjo būti geriau, ką reikia patobulinti? Tą išsiaiškinti juk normalu. Ar apie tai kalbėti jau draudžiama? Ir kaip senais gerais – pirmyn visi su vėliavom skanduoti į demonstracijas?

Continue reading „Galima pralaimėti kitaip” →

Aktualijos

Du pasauliai ne tik Lietuvoj. Visur modernybė niekina runkelius. Kuriuospatisėja ir pjauna. Šaiposi, pataikaujair baisiai bijo. Nes be jų negali egzistuoti.

Buvo kadaise ikidemokratinė, Apšvietimo Epocha. Lavinti žmones. Pažinimas ir informacija – priemonė. Tikslas – sukurti demokratiją. Teisingą daugumos atsakingų žmonių visuomenę. Pastatytą ant prigimtinės teisės ir visuomenės sutarties. Protas, prietarų atsisakymas ir dorovė kaip aukščiausia vertybė. Aš Privalau yra valdovas. Pareiga visuomenei aukščiau asmens intereso.

Continue reading „Pasirinkimai” →

Gordijo mazgas

Mokykloj patikdavo apie mongolų-totorių antplūdį. Vis galvojau, kaip tie apskurę, ant mažų arkliukų, prasmirdę prakaitu laukiniai nukariavo tiek galingų, turtingų, kultūringų tautų. Dabar supratau. Todėl, kad jos pačios to norėjo.

Atsiprašau jautrių, dvasingų, kairuoliškai liberalių sielų. Čia apie raumeningų, gerai apsirengusių vyriokų su naujausiais IPhon'ais ordas. Atžygiuojančias laukais ir bėgiais kohortas nelegalų. Pašalpų ir nemokamo amžinojo pragyvenimo reikalautojų. Paverčiančių kiaulidėmis Europos miestų erdves.

Continue reading „Tvanas” →