atomine_1

Lietuvos piliečiai referendume pasisakė prieš atominės elektrinės statybą, bet dėl to jie dar netampa ekologijos aktyvistais. Ir vis dėlto tai šis tas naujo Rytų Europoje, rašo Vokietijos laikraštis “Frankfurter Allgemeine Zeitung”.

„Ne“ AE statybai Visagine – tai naujas reiškinys Europos rytuose. Iki šiol politiškai reikšmingas judėjimas prieš atominę energetiką egzistavo tiktai „senosios Europos“ šalyse. Dabar, praėjus šiek tiek daugiau nei metams po Fukušimos, matyt, prie jo pirmą kartą prisidėjo valstybė iš buvusios sovietų įtakos sferos.

Continue reading „Lietuvių „Ne“ atominės elektrinės statybai – naujas reiškinys Rytų Europoje”

g.visockas-portretas

Štai ir aiškėja, kokios politinės jėgos artimiausius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente. Jokių pažangesnių permainų tikėtis būtų naivu.

Šie Seimo rinkimai nepateikė didelių sensacijų. Naująjame parlamente rimtą įtaką turės tos pačios jėgos, kurios politinius svertus buvo įgijusios dar prieš ketverius metus. Įtakingiausi politinių intrigų žaidėjai lieka konservatoriai, darbiečiai ir socialdemokratai. Kitaip tariant, – sisteminės, jau ne vieną kadenciją Seime dirbančios politinės partijos.

O prie ko glausis “Drąsos kelio” partija, Eligijaus Masiulio liberalai, tvarkiečiai ar Lenkų rinkimų akcijos atstovai, – ne tiek svarbu. Nepamirškime, jog valdžią iškovojusi opozicija dažnai elgiasi labai panašiai, kaip iki tol elgdavosi jų aršiai ar švelniai kritikuota valdančioji dauguma.

Continue reading „Pirmiausia analizuokime savas klaidas”

dumbliauskas_m_vytautas

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS. Mykolo Riomerio universiteto doc. V.Dumbliauskas studentams dėsto politikos mokslus. Su politologu Vytautu Dumbliausku kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio tema – artėjantys Seimo rinkimai.

Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?

Vienas iš pagrindinių panašumų lyginant su ankstesniaisiais rinkimais – atsirado naujų partijų. Naujų partijų atsirasdavo ir praėjusiųjų, ir dar ankstesniųjų rinkimų išvakarėse. Omenyje turiu Artūro Paulausko, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Arūno Valinsko partijas. Todėl nenuostabu, jog ir 2012-ųjų metų rinkimų išvakarėse turime naujų politinių darinių, kurie siekia patekti į šalies parlamentą.

Continue reading „Politologas Vytautas Dumbliauskas: “Iš konservatorių tikėjausi žymiai daugiau””

vilmorus_gaidys_1

Ką Lietuvai žada 2012-ųjų metų Seimo rinkimai? Kokios partijos švęs pergalę, o kokios bus priverstos atsisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelio?

Ar šie rinkimai bus skalsūs vadinamosioms nesisteminėms, naujai besikuriančioms partijoms?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą – čia pat. Bet rinkiminės kampanijos lyg ir nematyti. Kaip vertinate šių metų politinius ginčus, kokios partijos vertos pakliūti į Seimą? 2012-ųjų metų rinkiminė kampanija – rami, niekuo neišsiskirianti, gal net nuobodi?

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS: “Lietuvoje – pati tikriausia politinė sausra””

KubiliusDegutiene

Seimas galutinai nusprendė, kad Lietuvoje bus organizuojamas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės.

Už referendumą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 18. Už referendumą balsavo 22 socialdemokratai, 9 Darbo partijos frakcijos nariai, 6 Krikščionių partijos frakcijos atstovai, 12 mišrios darbo grupės narių (po vieną susilaikė ir balsavo prieš), 12 “Tvarkos ir teisingumo” partijos frakcijos narių (Julius Veselka pasisakė prieš). Po septynis Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio atstovus susilaikė. Prieš balsavo 37 Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos nariai (už balsavo Jonas Šimėnas, o Paulius Saudargas susilaikė).

Continue reading „Spalio 14-ąją įvyks referendumas dėl Visagino AE”

seimas_logo_m

Pra­ėju­sios sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nį Sei­mas bal­sa­vo dėl Ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų, ku­rie rei­ka­lin­gi Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės (VAE) sta­ty­boms bei kon­ce­si­jos su­tar­ties su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“.

Dėl vie­no iš svar­biau­sių stra­te­gi­nių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pri­ėmi­mo bu­vo bal­suo­ja­ma var­di­niu bal­sa­vi­mu, tru­ku­siu vi­są pus­va­lan­dį.

Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė pa­skel­bė, kaip bal­sa­vo kiek­vie­nas Sei­mo na­rys. Iš vi­so da­ly­va­vo 74 Sei­mo na­riai, tai­gi vos pu­sė. Ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo klau­si­mu „už“ bal­sa­vo 70 Sei­mo na­rių, „prieš“ – 2 (Kęs­tu­tis Gla­vec­kas, Lai­mon­tas Di­nius), su­si­lai­kė – 2 (Da­lia Kuo­dy­tė, Arū­nė Stir­bly­tė). Opo­zi­ci­jo­je esan­tys so­cial­de­mok­ra­tai ir dau­gu­ma „tvar­kie­čių“ bei Miš­rios gru­pės at­sto­vų įsta­ty­mams ne­pri­ta­rė, bal­sa­vi­mo me­tu iš­ėjo iš sa­lės.

Continue reading „Lietuva atominę elektrinę vis tik statys”

atomine_1

Būtent – Didžiojoje Britanijoje ir vėl pradėjo daugėti žmonių, kurie nebijo atominių jėgainių ir bevelytų puoselėti būtent branduolinės energijos rūšį. Bent jau – šiai rūšiai skirti patį didžiausią prioritetą. Ir tai – ne tušti žodžiai.

“YouGov” atliktos apklausos duomenimis, praėjus 16-ai mėnesių po tragiškos Fukušimos atominės katastrofos (oficiali Japonijos išvada dabar jau skelbia, kad dėl minėtos avarijos kalta ne gamtos stichija, bet žmonių padarytos klaidos), pasisakančiųjų už atominę energiją skaičius Didžiojoje Britanijoje vėl ėmė augti.

Continue reading „Daugėja Didžiosios Britanijos gyventojų, kurie remia atominių jėgainių statybą”

Didžiulis galvos skausmas ta sustabdyta, bet neuždaryta atominė elektrinė. Labai daug pinigų išleista uždarymui, bet neuždaryta. Europos Sąjungos uždarymui skirti pinigai išvogti, o sovietinės atominės elektrinės durys atlapotos: įeik ir įjunk reaktorių nors ir šiandien (taip buvo pasakyta vienoje televizijos laidoje), gamink pigią, konkurencingą elektrą. Deja, įjungti negalima, reikia uždaryti, bet jau lietuviškais milijonais.

Taigi, neuždarėm vienos, ketinam “atidaryti” kitą, japonišką. Nežinau, ar šiais laikais leidžiama Smetonos laikų poeto Kazio Binkio poemėlė vaikams “Dirbk ir baik!”. Kai po karo sovietų laikais mokiausi mokykloje, poemėlės ištraukas teko mokytis mintinai. Dabar, ko gero, ši poemėlė uždrausta, nes visoms nepriklausomos Lietuvos valdžioms ji nepatiktų: mat visos valdžios dirba, bet nebaigia. Tiksliau pasakius – ne tiek dirba, kiek pridirba. Ir palieka iškuopti kitiems. Tie kiti kitoje vietoje pridirba. Todėl daug smarvės Lietuvoje.

Bet visokie stadionai, rūmai, aikštės, prospektai, iš kur sklinda negeras kvapas, niekai, palyginus su pradėtu nepradėtu šimtmečio darbu – naująja atomine elektrine. Čia juokauti jau nesinori, baisu darosi. Ar gali maža, neturtinga valstybė, daugiau kaip per du dešimtmečius nesugebanti pastatyti stadiono, kokybiškom trinkelėm išgrįsti svarbiausio sostinės prospekto – ar gali tokia valstybė pastatyti daug milijardų kainuojančią atominę elektrinę?

Pradėti gali, pridirbti naujoje vietoje, šalia pridirbtos – gali. O pastatyti? O užbaigti pradėtą šimtmečio statybą? Šito aš nesužinosiu. Nesužinos ir daugelis protestuotojų, kurie birželio 27 d. buvo susirinkę prie Prezidentūros ir daug ko reikalavo iš Seimo, iš prezidentės, iš Vyriausybės. Nesužinos, nes tie protestuotojai – nejauni žmonės, o statyba truks ne dešimt metų, kaip žadama, o ne vieną dešimtmetį. Ta statyba gali būti niekada nepabaigiama, kaip stadionas. Baisu net pagalvoti.

Tačiau man neatrodo, kad referendumas – išeitis. Atsiklauskim tautos, kaip ji pasakys, taip ir darysime. Mitinge buvo prisimintos melžėjos, esą jos nieko neišmano apie sudėtingus atominius reikalus, bet būtent jos iš savo kišenės sukraus tuos milijardus, jų vaikai ir vaikaičiai bus amžini skolininkai Švedijos bankams. Taip tai taip – jos, bet, vis dėlto, jos negali žinoti, reikia ar nereikia statyti, naudinga ar nepakeliamai žalinga bus ta šimtmečio statyba.

Ką čia melžėjos! Palikime ramybėje tas darbščias moteris. Profesoriai, akademikai nežino, ką daryti. Štai akademikas Antanas Kudzys: jis nei už, nei prieš atominę elektrinę, nes jam trūksta paskaičiavimų, kai kurių duomenų, kurie slepiami. Jeigu skelbsime referendumą, ir viena, ir kita pusės turės atskleisti visas kortas. O dabar slepia, sakė akademikas A.Kudzys.

Tačiau jeigu referendumu apie atominius reikalus nieko neišmanantys žmonės pasakys “taip”, statykime, ar tada tikrai pastatysime, tikrai džiaugsimės pigia elektra ir energetine nepriklausomybe? Jokie akademikai, jokie specialistai ir ekonomistai, juo labiau politikai šiandien nepasakys, kas mūsų laukia po kelių dešimtmečių. Ir niekas neatsakys už šiandien padarytas klaidas, už nusikaltimus, o kentės “melžėjos”.

Todėl labai skauda galvą tiems, kurie nuo nedraugiškų didžiųjų kaimynų priklausomai, neturtingai Lietuvai linki gerovės. Labai skauda. Labai daug abejonių, nežinomųjų. Ir labai daug demagogijos, politikavimo, partinės ir asmeninės naudos siekimo, kalbant šia gyvybiškai svarbia tema.

Man patiko trumpas viešnios iš Baltarusijos pasisakymas. Ir toje šalyje, ir Kaliningrado srityje yra žmonių, kurie supranta, kad, jeigu bus pastatytos visos trys elektrinės, padaugės ne energetinės nepriklausomybės, o atominės priklausomybės.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: akimirkos iš birželio 27-osios mitingo, skirto referendumui dėl atominės jėgainės statybos paremti. Mitingas, į kurį susirinko apie šimtas žmonių, buvo surengtas prie Prezidentūros. Mitingui vadovavo parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila.

2012.06.28

Saulius-Stoma

„Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ Tokie žodžiai parašyti mūsų Konstitucijoje. Jų prasmė aiški: svarbiausi sprendimai valstybėje turi atitikti jos piliečių valią ir teisingumo sampratą.

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, sprendimus dažniausiai priima tautos atstovai, o ne tiesiogiai pati tauta. Ne visada tie sprendimai sutampa su didžiosios visuomenės dalies norais. Tačiau kuo tas sutapimas didesnis, tuo demokratija yra tvirtesnė.

Continue reading „Be mandato ir atsakomybės”

atomine_1

Baltarusijos institucijose dirbantis neįvardintas asmuo informavo naujienų agentūrą „Interfaks“, kad buvo atidėtas RF ir Baltarusijos generalinio kontrakto dėl Astravo atominės elektrinės (AE) statybų pasirašymas.

Neįvardintas asmuo pažymėjo, kad reikalingi dokumentai dar nėra paruošti, o derybų metu atsiradę projekto pakeitimai yra iš naujo tvirtinami atsakingose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos institucijose. Šiek tiek anksčiau žiniasklaidoje buvo teigiama, kad jau derinami paskutiniai finansiniai sutarties klausimai, o minėtas kontraktas dėl Baltarusijos AE statybų bus pasirašytas birželio 18–19 dienomis.

Continue reading „Svarbus Baltarusijos ir Rusijos susitarimas dar nepasirašytas”

top_secret

Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai.

Viršelio tema taip ir vadinasi:  „Atominė energija: žlugusi svajonė“.

Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo.

Continue reading „Atominė elektrinė: žlugdanti svajonė”

die tages

„Lietuvoje didėja pasipriešinimas naujosios AE statybai, kurią vykdytų „Hitachi“ firma.

Opozicinės partijos nori surengti referendumą. Fukušima – įvyko ten kažkas?

Tuo metu, kai Japonija kaip tik išjungė savo paskutinį atominį reaktorių, Lietuvos Vyriausybė norėtų pradėti statyti naują reaktorių. Ir būtent iš Japonijos. Jis turėtų kainuoti 6-8 mlrd. eurų. Kovą buvo pasirašytas preliminarus susitarimas su koncernu Hitachi-GE Nuclear Energy. […]“ (Reinhard Wolff, “Die Tageszeitung”).

Continue reading „Vokietijos spauda kritikuoja Lietuvos branduolines ambicijas”

vytautas_visockas_1

Jeigu referendumas tikrai atsakytų į klausimą – reikia ar nereikia statyti Lietuvoje atominę elektrinę, – jis būtų reikalingas, būtinas.

Bet ar gali balsavimo teisę turintys piliečiai išmanyti labai sudėtingus ekonominius, politinius, geopolitinius ir, svarbiausia, mokslinius klausimus?

Niekas, jokie specialistai šiandien nepasakys – naudinga Lietuvai statyti elektrinę ar nenaudinga. Kiek kainuos elektra pastačius? Ar įvyks žemės drebėjimas toje vietoje? Ar kėsinsis į ją teroristai?

Continue reading „Bursime iš kavos tirščių”

ignalinos-atomine-elektrine

Straipsnyje pateikiamas interviu su Rusijos Energetikos centro direktoriumi ir žurnalo „Jadernyj klub“ redaktoriumi Antonu Chlopkovu apie Lietuvos planus statyti branduolinę jėgainę.

„Mano manymu, Lietuvoje puikiai supranta, kad artimiausi mėnesiai, galbūt 2 – 3 metai, yra būtent laikotarpis, kuomet Lietuva dar gali, dar pajėgi panaudoti ekspertines žinias, sukauptas priklausymo SSRS metu ir per 20 nepriklausomybės metų.

Kadangi Ignalinos atominė elektrinė buvo sustabdyta palyginus visai neseniai, Lietuva vis dar turi būtinas ekspertines žinias ir būtiną teisinę bazę atominės energetikos vystymui. Ir šį pranašumą ji gali išnaudoti arba prarasti.

Continue reading „Kaip Lietuva rizikuoja su atomine energetika”

atomine_1

Laikinai Rusijos Federacijos kompanijos “Atomstrojeksport” prezidento pareigas einantis Valerijus Limarenka spaudos konferencijoje Minske pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi kontraktą dėl Baltarusijos atominės elektrinės (AE) statybos pasirašyti dar iki šių, 2012-ųjų, metų vidurio.

Jis taip pat informavo, kad jau balandį planuojama pradėti esminius AE statybos darbus. Ponas V.Limarenka pažymėjo, kad šiuo metu ruošiami dviejų svarbiausių kontraktų dėl svarbiausios technologinės įrangos ir dėl paruošimo laikotarpio projektai.

Continue reading „“Lietuviškieji priekaištai nesusiję su branduolinio saugumo klausimais””

donaldas_tuskas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nepaneigė, kad jo šalis pasiruošusi įgyvendinti savo branduolinę programą. Lenkijos ministro pirmininko teigimu, tai buvo svarbiausias jo paskutiniųjų susitikimų su Lenkijos ekonomikos ministru Valdemaru Pavlaku ir Lenkijos regionų plėtros ministre Elzbieta Bienkovska akcentas.

Remiantis D.Tusko žodžiais, pranešimai, girdi, kai kuriose ES šalyse vis skeptiškiau žiūrima į branduolinės energetikos ateitį, „nekeičia oficialiosios Varšuvos pozicijos“. „Juolab kad, kaip remiantis Lenkijos Ekonomikos ministerijos duomenimis, 16-a Europos Sąjungos šalių pasirengusios eiti iki galo – toliau realizuoti, arba, kaip Lenkija, nuo pradžių pradėti įgyvendinti kai kurias branduolinės energetikos programas“. Toks buvo Lenkijos premjero komentaras.

Continue reading „Lenkija siekia įgyvendinti savąją branduolinę programą”

songaila_m

Gruodžio 17-ąją Vilniuje buvusiame “Lietuvos” viešbutyje tautininkai rengia atkuriamąjį suvažiavimą.

Ar ši politinė partija taps rimta jėga būsimuosiuose Seimo rinkimuose? Ar tautininkai nepatiria trukdymų, atkurdami savo partiją? Ar tautininkai nesusiduria su pastangomis nutylėti jų poziciją, rengiant, pavyzdžiui, prasmingus, turiningus renginius, organizuojant mokslines  konferencijas? Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Parlamentaras Gintaras Songaila: “Ir vėl susiduriame su bandymais nutylėti, nepastebėti, ignoruoti””

br_1

2011 gruodžio 6-8 d. Vilniuje Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Seime organizuojama 1-oji  tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija  „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“.

Joje dalyvaus ekspertai, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų atstovai, politikai, akademinė bendruomenė ir šia tema besidomintys piliečiai. Konferencija atvira visiems norintiems, būtina išankstinė registracija iki pirmadienio vakaro el. adr. nijole.balciuniene@lrs.lt.

Continue reading „Vilniuje – tarptautinė konferencija apie atominės energetikos privalumus ir trūkumus”

songaila_m

Regis, politinės, ekonominės, kultūrinės informacijos nūnai tiek daug, kad vos spėk skaityti, klausytis, žiūrėti. Dažnusyk informacijos pasirodo tiek daug, kad nebepajėgiame visko suvokti, įsiminti.

Kartais net apima neviltis: kiek beskaitytume laikraščius, kiek besiklausytume informacinių televizijos laidų, kiek bepraleistume laiko spaudos konferencijose, o vis tiek ką nors, žiūrėk, imsime ir pražiopsosime. Žodžiu, kaip atsirinkti tik tai, kas svarbiausia?

Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Parlamentaras Gintaras Songaila: “Čia įžvelgiu dvigubą valstybės diskreditaciją””

gintaras_portretas_2

Ir vis dėlto kai kurie žymiojo rusų jumoristo Michailo Zadornovo autoriniai vakarai nuteikia nemaloniai. Omenyje turiu jumoro vakarus, kuriuose regiu daug didžiarusiško šovinizmo. Suprantu, be sveiko nacionalizmo elementų negali išsiversti nė viena tauta. Kitaip tauta ištirptų, išnyktų, nutautėtų. Nacionalinių ambicijų privalo turėti visi – tiek lietuviai, tiek lenkai, tiek rusai. Tačiau liaudies išmintis byloja, jog “viską reikia daryti jaučiant saiko jausmą”.

Pašiepdamas ukrainiečius, latvius ar estus talentingasis M.Zadornovas saiko jausmo dažniausiai netenka. Tuomet jo jumoras tampa pagiežingas, kerštingas, tiesmukiškas. Mano supratimu, išsilavinusiam, inteligentiškam, talentingam rusui nederėtų primityviai šaipytis iš ukrainiečių, neva negalinčių išsiversti be lašinių, ar neva lėtai mąstančių šiauriečių estų.

Continue reading „Mums užtenka diskusijų siaurame bendraminčių ratelyje?”