Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.

„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.

Continue reading „Skalūnų dujos – nesantaikos energija”

Lenkijos laikraštis Rzeczpospolita paėmė interviu iš buvusio Čekijos karinės žvalgybos vadovo generolo Andoro Šandoro, kuriame jis papasakojo apie pavojų civilizuotoms šalims, kurį kelia Rusijos slaptųjų tarnybų įtakos agentai. Pavyzdžiui, generolas pažymėjo:

„Sovietų Sąjunga naudojo panašius metodus ir sukaupė šia linkme daug patirties, kurios dabar semiasi Rusija. Rusija moka daryti įtaką visuomenės nuomonei – tai pagrindinis jos žvalgybos užsiėmimas. Istorijoje buvo nemažai tai patvirtinančių epizodų, pakanka įsižiūrėti į organizacijas, kurios devintajame dešimtmetyje protestavo prieš Amerikos raketų dislokavimą Didžiojoje Britanijoje.

Continue reading „Europoje suaktyvėjo KGB–FSB įtakos agentai”

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną”

Dviejų slaptų vyriausybinių sekimo programų demaskavimas iššaukė gyvą diskusiją apie privataus gyvenimo ir nacionalinio saugumo paslaptį. Kad svarstymas būtų vaisingas, pirmiausia būtina išsklaidyti keletą mitų, tvirtina informacijos apsaugos specialistas Danielis Dž.Solouvas leidinio "The Washington Post" puslapiuose.

Po to, kai saugumo tarnybos pripažino, kad yra dvi programos telefoninių skambučių duomenims rinkti, ramindamas amerikiečius Barakas Obama paaiškino, kad juos domina tik pokalbių trukmė ir numeriai, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Penketas mitų apie privataus gyvenimo neliečiamybę”

„Gal Jūs galvojate, kad jums neverta jaudintis dėl Amerikos vyriausybės slaptų programų, renkančių telefoninius ir internetinius duomenis apie paprastus amerikiečius, – rašo savo tinklaraštyje Foreign Policy svetainėje tarptautinių santykių specialistas, Harvardo universiteto profesorius Styvenas Voltas. – Pagaliau Amerikoje gyvena per 300 mln. žmonių, ir daugumos jų elektroninis ar telefoninis bendravimas neturi jokio ryšio su nacionaliniu saugumu ir vargu ar atkreips specialiųjų tarnybų dėmesį“.

Iš tikrųjų dingstis susirūpinti yra, mano autorius, ir svarbiausia – ne būgštavimai dėl privataus gyvenimo neliečiamybės, sakoma straipsnyje: žmogaus asmeninis gyvenimas tikriausiai nebus žinomas visuomenei.

Pagrindinis pavojus susidariusioje situacijoje tas, kad tai gali neigiamai atsiliepti potencialiems „nesutinkantiesiems“, demaskuotojams, tyrimais užsiimantiems žurnalistams, kitaip sakant, visiems, kas tam tikrus vyriausybės veiksmus laiko neprotingais, neetiškais ar išvis neteisėtais.

Continue reading „Vyriausybės sekimo programos: kokia tikroji grėsmė”

Tarptautinio terorizmo akivaizdoje diplomatiniai nesutarimai yra nederami – tokia laiško, kurį nusiuntė Vladimiras Putinas savo kolegai amerikiečiui Barakui Obamai po teroro akto Bostone, prasmė, rašo "Le Figaro".

Tokia pagalba pasiūlyta praėjus porai dienų po atsakymo į „Magnickio sąrašą“, kai Maskva paskelbė 18-os Amerikos valdininkų, kuriems taikomos sankcijos, pavardes. Toks staigus Kremliaus posūkis, leidinio nuomone, numato Rusijai vidutinio laikotarpio perspektyvoje akivaizdžią politinę naudą.

„Jeigu Bostone pasitvirtins islamiškasis pėdsakas, nevienkartiniai Rusijos perspėjimai dėl Sirijoje bręstančio džihadininkų pavojaus bus dar svaresni. Prie diplomatinės naudos Maskva galės pridėti dar ir vidaus politikos naudą: įvykiai Masačiusetse patvirtins, kad Šiaurės Kaukaze, kur yra Sočis, kuriame kitais metais vyks Olimpinės žaidynės, Kremliaus naudojami jėgos metodai islamistų maištui malšinti yra teisingi, pažymi korespondentas Pjeras Avrilis.

Continue reading „Teroro aktas Bostone suartina Vladimirą Putiną su Baraku Obama”

Pirmą kartą per visą 150 metų JAV Slaptosios tarnybos istoriją saugumo tarnybos galva tapo moteris, rašo Vittorio Zukkonis laikraštyje "La Repubblica".

„Julia Pierson paskirta Slaptosios tarnybos galva. Tai ne šnipų agentūra, – aiškina korespondentas, – toji struktūra turi vienu metu paprastą ir pavojingą misiją, ir jos šūkis gerai žinomas visiems 1400 bendradarbiams: prisiimti kulką, skirtą prezidentui“.

„Dabar Slaptajai tarnybai vadovaus 53 metų dama, ištarnavusi agentūroje beveik 30 metų: ji užtikrins prezidento ir jo šeimos, buvusių prezidentų saugumą, o taip pat kandidatų į postą Baltuosiuose rūmuose paskutiniajame rinkimų kampanijos etape saugumą. Slaptojoje tarnyboje jau trečdalis bendradarbių – moterys, jas lengva atpažinti pagal ypatingus ženklelius ir laidą nuo ausinių. Saugumo tarnybos bendradarbiai visada dėvi juodus drabužius“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „„Juodai vilkinti“ moteris saugo JAV prezidentą”

Pentagonas planuoja prevencines kibernetines atakas Amerikos strateginiams interesams apginti, praneša Stefanas Biusaras "Le Temps" skaitytojams.

„Buvo metas, kai "Al Quaeda" Amerikos saugumo tarnyboms kėlė šiurpą, bet dabar grėsmių spektras pasikeitė, – sakoma straipsnyje. – Antradienį, kalbėdamas Kongrese, JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas Klepperis sakė, kad kibernetinės atakos Jungtinėms Amerikos Valstijoms yra pavojingesnės už islamiškąjį terorizmą.

Tą pačią dieną JAV prezidentas Barakas Obama už uždarų durų kibernetinio saugumo problemą svarstė su senatoriais. Trečiadienį jis surengė ta tema pasitarimą Baltųjų rūmų operatyviniame štabe. Amerikos prezidentas viename iš paskutiniųjų televizijos interviu perspėjo KLR, nes esama įtarimų, kad už kibernetinių atakų prieš Ameriką slypi būtent Kinija“.

Continue reading „Jungtinės Amerikos Valstijos rengiasi kibernetiniam karui”

Oficialioji Amerikos valdžia kategoriškai neigia informaciją, esą Rusijos šnipei Anai Čapman buvo beveik pavykę sugundyti aukšto rango JAV prezidento Barako Obamos atstovą.

Tokius paneigimus oficialusis Vašingtonas šiandien skelbia įtakinguose Vakarų leidiniuose.

Pirmuosius pareiškimus, jog Rusijos žvalgybos atstovė Ana Čapman į lovą mėgino nusitemti svarbias pareigas Barako Obamos administracijoje užimantį pareigūną ir tai jai “beveik pavykę”, pareiškė BBC. 

Continue reading „Vašingtonas neigia, jog Anai Čapman pavyko sugundyti aukšto rango JAV politiką”

barakas_obama

Digital Policy Council pranešime nurodoma, kad 2012 metais 123-jų pasaulio šalių lyderiai (tai yra trys iš keturių) naudojo Twitter‘į bendravimui su gyventojais, praneša ABC korespondentas. Nuo 2011 metų tas rodiklis išaugo 78-iais procentais.

Pastaraisiais metais socialiniai tinklai – paspirtis politiniams aktyvistams. „Dažnai internetinis aktyvumas vertinamas kaip grėsmė vyriausybėms. Tačiau Twitter‘is išpopuliarėjo ir tarp valstybės veikėjų: jie suvokia tiesioginio bendravimo su piliečiais naudą“, – sakoma pranešime. Maža to, Twitter‘is, skirtingai nuo tradicinės žiniasklaidos, staigiai tarsi virusas išplatina naujienas.

Continue reading „Twitter‘is – dar vienas politikos instrumentas”

celsi_k_1

Bilo ir Hilari Klinton duktė aistringai trokšta užsiimti valstybine veikla.

Taip rašo Paolas Mastrolilis laikraščio “La Stampa” svetainėje.

„Visi kalba apie Hilari ateitį, ir visiškai aišku: po ketverių metų ji gali tapti pirmąja JAV prezidente – moterimi.

Klintonų dinastijos politinę ateitį apskritai galima laikyti užtikrinta, sprendžiant iš to, kaip žengia į priekį duktė Čelsi“, – rašo leidinys.

Continue reading „Čelsi – dar viena Klinton politikoje”

barakas_obama

Barako Obamos rinkiminės kampanijos vadovas Džimas Messina davė pirmąjį po rinkimų televizijos interviu Maikui Allenui iš žurnalo “Politico” ir pabrėžė, kad geriausia technika būtų bejėgė, jeigu savanoriai ir rinkėjai prarastų pasitikėjimą savo prezidentu.

Apie tai praneša “Süddeutsche Zeitung”.

Dž.Messina taip pat papasakojo, kad geras žingsnis buvo „pasamdyti geriausius technikus, kuriems pavyko sukombinuoti 2008 metų rinkimų duomenis su savanorių surinkta informacija. Prieš ketverius metus kampanija internete, per kurią buvo surinkta 500 mln. dolerių aukų, buvo atskirta nuo autonominės kampanijos, o dabar viena perėjo į kitą“.

Continue reading „Džimas Messina: Barako Obamos super strategas atskleidžia savo taktiką”

latynina10

Ir štai pereinu prie sunkaus klausimo – smurto leistinumo. Aš nuolat kalbėsiu apie tuos dalykus, nes jie sudaro sistemą ir yra svarbūs.

Jie kažkuria prasme net svarbesni negu tai, kuo baigsis Bastrykino ir Navalno dvikova, nes suprantama, kad valstybė įspraudė save į kampą ir net jeigu per trumpą laiką ji baigsis Bastrykino pranašumu, strateginėje laiko atkarpoje ji baigsis Navalno pergale.

O toliau kyla klausimas, o kokią valstybę mes kursime, jeigu tai gausis (kurti naują valstybę be Putino)? Ir kai man sako kaip Belkovskis, kad mes kursime europietišką valstybę su europietiškomis vertybėmis, man kyla klausimas: „Kokios bus tos europietiškos vertybės?“ Nes yra tam tikros vertybės, kurios sukūrė Europą. Jeigu galima, jas išvardysiu laisva tvarka.

Continue reading „“Mes visi kalbame apie Europos krizę””

nato-little

Il­gai lauk­tas Či­ka­gos (JAV) su­si­ti­ki­mas nu­brė­žė svar­bias gai­res tiek NATO at­ei­ties klau­si­mais, tiek pri­imant eko­no­mi­nius spren­di­mus. Čia vy­ku­sia­me NATO va­do­vų su­si­ti­ki­me bu­vo svars­to­mi NATO ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos stip­ri­ni­mo, prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos, mi­si­jos Af­ga­nis­ta­ne ir ko­vos su nau­jo­mis grės­mė­mis klau­si­mai.

NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me pri­im­ta 13 do­ku­men­tų. Svar­biau­si – NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo de­kla­ra­ci­ja ir pla­tus gy­ny­bos įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­ke­tas „NATO pa­jė­gu­mai 2020“ – nu­ma­to efek­ty­vios gy­ny­bos stip­ri­ni­mo prie­mo­nes da­bar ir po de­šim­ties me­tų. Su­tar­ta įgy­ven­din­ti Al­jan­so na­rių tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir są­vei­kos stip­ri­ni­mo ini­cia­ty­vas „Iš­ma­nio­ji gy­ny­ba“ ir „Su­jung­to­sios pa­jė­gos“, ku­rios pa­dės efek­ty­viai ir so­li­da­riai pa­nau­do­ti NATO ša­lių ka­ri­nius, fi­nan­si­nius ir tech­no­lo­gi­nius pa­jė­gu­mus. „Iš­ma­nio­sios gy­ny­bos“ ini­cia­ty­va apims ir Lie­tu­vai ak­tu­a­lias NATO prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sis­te­mą ir oro po­li­ci­jos mi­si­ją Bal­ti­jos vals­ty­bė­se.

Continue reading „NATO susitikimas „sudėliojo taškus””

CIA_3D_Logo

2012 metų gegužės 22 dieną, JAV Senato Žvalgybos komitetas balsavo už FISA įstatymo pataisos veikimo pratęsimą (terminas baigiasi 2012 m. pabaigoje).

Balsavimas – tai pirmasis Barako Obamos administracijos žingsnis, pratęsiant įstatymo, kuris, siekiant užkardyti teroro atakas, leidžia perimti amerikiečių elektroninius laiškus ir skambučius į užsienį be teismo orderio, galiojimą.

Pataisa, kuriai pritarė dar Bušo administracija po rugsėjo 11 teroro aktų, leidžia kontroliuoti komunikacijas be specialaus orderio kiekvienam asmeniui, paskirto pasiklausymui, jeigu asmuo nėra amerikietis ir yra už JAV ribų. Tad generalinis prokuroras ir nacionalinės žvalgybos direktorius gali gauti iš teisėjo orderį neriboto žmonių skaičiaus masiniam pasiklausymui.

Continue reading „Amerikietiškas požiūris į sekimą: 2012-ųjų metų gegužė”

achmenidzadas

Lietuviški interneto portalai jau seniai klaidina skaitytojus, įvairiuose kontekstuose skelbdami žiauroką šmeižtą apie Irano prezidentą Achmadinedžadą (Ahmadinejadą), kuris esą pasakęs, jog Izraelį reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus. Paaiškėjo, jog dėl nesusipratimo, virtusio insinuacija, „kaltas“ Ahmadinejado žodžių vertimas.

Apie tai rašo vokiečių žurnalistas, politikos apžvalgininkas Knutas Mellenthinas, savo straipsnį laikraštyje “Junge Welt” pavadinęs „Ahmadinejadas ir reikalas su žemėlapiu“.

Continue reading „Kodėl šmeižiame Ahmadinejadą?”

fsb_maziukas_n

Rusijoje dirbantys JAV diplomatai ir tarnautojai priversti gyventi pačiomis tikriausiomis psichologinio karo sąlygomis. Taip tvirtina įtakingas JAV leidinys – “The Washington Times”.

Šio laikraščio apžvalgininkai teigia, kad Rusijoje reziduojantiems diplomatams, ypač žemesniojo rango, tenka gyventi bei dirbti itin įsitempus ir atsargiai. Mat į jų gyvenamuosius butus nuolat kažkas slapta įsibrauna. Nieko nepavogia, nieko nesugadina. Užtat palieka dešimtis įrodymų, jog į butą buvo įsibrauta. Specialiai palieka.

Continue reading „Rusijos slaptųjų tarnybų intrigos – prieš Amerikos diplomatus”