DGSE – Direction Générale de la Sécurite Exterieure – Vyriausioji išorės saugumo valdyba. Prancūzijos specialioji žinyba, 1981 metais pakeitusi nešlovę pelniusią Išorės dokumentacijos ir kontržvalgybos valdybą – SDECE (Servise de Documentation Extérieure et de Contrespionage).

Tapęs Prancūzijos prezidentu, socialistas Fransua Miteranas paleido CDECE (bent jau panaikino šitą pavadinimą) ir vietoj jos įkūrė DGSE. Naujos organizacijos vadovu paskyrė Pjerą Marioną, buvusį kompanijos Air Frances direktorių.

Po pusantrų metų P.Marionas atsistatydino, o į jo vietą atėjo admirolas Pjeras Lakostas, pirmasis jūrų karininkas, stojęs vadovauti nacionalinei Prancūzijos specialiajai tarnybai.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Prancūzijos slaptųjų tarnybų veiklos specifika”

Ir vis dėlto tai, kas vyksta buvusios sovietinės Rusijos imperijos šalyse, yra ilgų metų kryptingo darbo rezultatai: kažkokios jėgos, struktūros sudarė sąlygas, leidusias į valdžią įsibrauti nedidelio mastelio žmonėms, kurie nesugebėjo aprėpti, suvokti visos poimperinės padėties rimtumo. Geriausiu atveju dauguma jų buvo geri administratoriai, ūkio vedėjai.

Todėl nereikėtų stebėtis jų elgesiu pripuolus prie valstybės aruodų, išteklių, bankų, viešbučių. Jie – istoriškai maži žmonės, kuriems Vytautas Didysis būtų paliepęs pasikarti patiems, nes jie už horizonto daugiau nieko nematė.

Čia pateiksim ir palygimimą. Jeigu vaikas ima valdyti vaikų darželį, šis pamažėli apšeps, bus apleistas ir pradės griūti, pūti ir, žinoma, būtinai sugrius. O vaikas nė nesupras – vėlgi kaip tas drugelis ant skęstančio laivo stiebo.

Continue reading „Kokia Lietuvos valstybės ateitis ( 3 )”

Kaip žinoma, pasaulio vaizdą sukuria žiniasklaida. Ji skleidžia vertybes, daro įtaką žmonių nuotaikoms, cementuoja ir griauna ideologijas. Todėl kiekvieno diktatoriaus svajonė – ją kontroliuoti. Tačiau laisvoji spauda, kaip rašo Vokietijos "Tagesspiegel" vedantysis redaktorius Malte Lemingas, nepakenčia propagandos. Ir tie, kas tai užmiršta, paprasčiausiai nesugeba suprasti, kodėl „Rusijos tarptautinės televizijos kompanijos RT (anksčiau – Russia Today) pasaulinė sėkmė yra nepaprastai svarbus politinis įvykis“. RT, pabrėžia žurnalistas, šiandien yra „veiksmingiausias Rusijos užsienio politikos instrumentas, tolygus energetikos gigantui Gazprom‘ui ir prekybai ginklais“.

Maskva, rašo M.Lemingas, norėjo „sukurti valstybinę atsvarą CNN ir BBC“. Ir jai tai pavyko, – pažymi autorius. – Šiuo metu RT auditorija – jos pačios duomenimis – 630 mln. žmonių daugiau nei šimte šalių“. Daugiau kaip 2000 korespondentų iš viso pasaulio ištisą parą transliuoja anglų, ispanų ir arabų kalbomis.

Continue reading „Masiniai ryšiai: vaizdelių karas, kova dėl proto”

Didžiosios Britanijos vyriausybė slapta išplėtojo specialią programą, kurios uždavinys – atimti iš žmonių Britanijos pilietybę nacionalinio saugumo sumetimais, tvirtina "The Independent".

„Du tokie asmenys vėliau buvo nužudyti smūgiais iš amerikiečių nepilotuojamų lėktuvų“. Taip rašo žurnalistai Chrisas Voodsas, Elis K. Ross ir Oliveris Ritas.

Kaip rodo tyrimas, kurį atliko “Bureau of Investigative Journalism” organizacija laikraščio užsakymu, nuo 2010 metų Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei (Theresa May) anuliavo pasus 16-ai asmenų, iš kurių daugelis kaltinami ryšiais su radikaliomis arba teroristinėmis organizacijomis.

Continue reading „Iš terorizmu įtariamų britų atimama pilietybė, o paskui jie likviduojami”

Raulis Valenbergas (1910 – 194?) -švedų diplomatas, kuriam priskiriamas apie 20 000 Vengrijos žydų išgelbėjimas per antrąjį pasaulinį karą iš hitlerininkų okupuotos teritorijos. Raulis Valenbergas taip pat dirbo Amerikos Strateginių tarnybų valdybai.

R.Valenbergas kilęs iš garsios Švedijoje šeimos ir įgijo puikų išsilavinimą (be viso kito, jis studijavo architektūrą Mičigano universitete). 1944 metų liepą R.Valenbergas išvyko į Vengriją kaip Tarptautinio Raudojo Kryžiaus atstovas žydų, kuriuos naciai siuntė į Aušvico mirties lagerį, gelbėjimo misijai.

Kadangi priklausė Švedijos diplomatinei misijai Budapešte, jis neatidėliodamas pradėjo veikti, išvaduodamas žydus iš kur tik įmanoma (iš getų, o kartais tiesiog pakeliui į lagerį), aprūpindamas juos patikimais dokumentais ir nuomodamas jiems butus. Tokiu būdu jis apgyvendino kelis tūkstančius žmonių.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: švedų diplomatas Raulis Valenbergas”

CŽV naudojasi slapta baze Saudo Arabijoje nepilotuojamų lėktuvų atakoms vykdyti Jemene, rašo “The Times”, remdamasis oficialiais JAV Teisingumo ministerijos dokumentais.

Ši bazė buvo naudojama atakai 2011 metų rugsėjį, per kurią buvo nužudytas Anvaras al Avlakis, susijęs su serija teroro aktų Jungtinėse Amerikos Valstijose, pažymi straipsnio autoriai Hu Tomlinsonas, Jona Kreigas ir Maiklas Evansas.

Continue reading „Nutekėjo informacija apie slaptą CŽV nepilotuojamų lėktuvų bazę Saudo Arabijoje”

Rudolfas Germanas sovietų žvalgybos bendradarbis, septintajame dešimtmetyje nelegaliai dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Čekų tautybės, užverbuotas KGB, pasisavinęs antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjungoje žuvusio vokiečių kareivio Rudolfo Germano vardą ir biografiją. 1961 metais, praėjęs parengimą KGB mokymo centruose Maskvoje ir Rytų Vokietijoje, R.Germanas buvo pasiųstas į Kanadą kaip imigrantas iš VFR.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: nelegalo Rudolfo Germano istorija”

gelen_reinhard

Bundesnachrichtendienst – Federacinės Vokietijos žvalgybos tarnyba. Ši Vakarų Vokietijos žinyba buvo atsakinga už užsienio žvalgybą.

Įsteigta 1956 metais nacistinės agentūros, veikusios antrojo pasaulinio karo metais prieš Sovietų Sąjungą vadovaujant generolui Reinhardui Gelenui (Reinhard Gehlen), pagrindu.

Šeštajame dešimtmetyje Amerikos CŽV kontroliavo per R.Geleną visos Vakarų Vokietijos žvalgybos veiklą. Laikui bėgant jis įgijo savarankiškumą. Kaip ir BFV (kontržvalgybos tarnyba), BND istorijoje galima išskirti du pagrindinius etapus: „šaltojo karo“ ir susivienijusios Vokietijos po 1990 metų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: BND nesėkmės”

lakammmm_1

Ami Ajalonas, kontradmirolas (g. 1945) – pirmasis Šin-Bet (Izraelio kontržvalgybos tarnybos) šefas, kuris į pareigas buvo paskirtas viešai, ir pirmasis jūrų karininkas, vadovavęs tai žinybai. Jis tapo Šin-Bet direktoriumi 1996-ųjų metų sausį.

Ami Ajalonas pakeitė išėjusį į atsargą Karmį Giloną, kuris prisiėmė visą atsakomybę už tai, kad Šin-Bet nesugebėjo užkirsti kelio pasikėsinimui į Izraelio ministrą pirmininką Icchaką Rabiną 1995 metų lapkričio 4-ąją, per kurį šis buvo nužudytas (dar anksčiau I.Rabinas prašė A.Ajalono užimti Šin-Bet direktoriaus postą).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Ami Ajalonas, Džonas Baronas ir Frenkas Bosardas”

a_12_lektuvas

„Juodasis skydas“ (Black shield)Amerikos žvalgybinių lėktuvų A–12 Oxcart skrydžių virš Šiaurės Vietnamo 1967–1968 metais kodinis pavadinimas. Lėktuvai skrisdavo iš JAV KOP Kadenos bazės Okinavoje.

Operacijos planą CŽV parengė dar 1965 metais, bet kadangi nebuvo žvalgybinių duomenų apie (numanomą) sovietų „žemė – oras“ (RPK) klasės raketų paleidimo kompleksų išdėstymą Šiaurės Vietname, skrydžius virš karo veiksmų teatro teko atidėti iki 1967 metų. Pagaliau 1967 metų gegužės 16 dieną, detaliai apsvarsčius klausimą, prezidentas Džonsonas pritarė būtent A–12 panaudojimui (žvalgybiniuose lėktuvuose U–2 įtaisytos kameros buvo ne tokios tobulos ir jie patys buvo pažeidžiamesni).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: „Juodasis skydas“”

sutiagin_igor

Igoris Sutiaginas iki šiol saugo aplanką su paslaptimis, kurias neva tai pardavė Amerikos CŽV vadovybei, rašo “Time” korespondentas Simonas Šusteris.

Neseniai S.Šusteris buvo susitikęs su I.Sutiaginu, dabar dirbančiu kariniame analizės centre Londone, ir savo akimis pamatė tą medžiagą.

„Tai daugiausia iškarpos iš laikraščių ir Rusijos karinių žurnalų puslapių kopijos, išblukusios, aptrintos. Dvidešimtojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje du amerikiečiai pasamdė jį panašioms iškarpoms rinkti, kad po kruopelytę gautų informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas. I.Sutiaginas mielai sutiko, nes jo kaip mokslinio bendradarbio alga buvo menkutė. Bet šnipinėjimo manijos, kuri dabar Rusijoje virto valstybės politika, fone to papildomo uždarbio pakako, kad 2004 metais I.Sutiaginas būtų pripažintas esąs kaltas dėl šnipinėjimo“, – rašo autorius, primindamas, kad galų gale I.Sutiaginas kalėjime atsėdėjo ne vienerius metus.

Continue reading „“Šnipų medžioklė” stabdo Rusijos mokslo raidą”

fbi_2

Morisas Bergas gimė rusų emigrantų šeimoje. Žaidė beisbolą iš pradžių mokyklos komandoje Njuarke Nju Džersio valstijoje, o paskui – studentų komandoje Prinstono universitete, kur studijavo užsienio kalbas.

Baigęs universitetą M.Bergas pradėjo žaisti “Brooklyn dodgers” komandoje. Taip prasidėjo jo 16-os metų trukusi profesionalo karjera beisbole. 1934 metais kaip sporto turistas M.Bergas apsilankė Japonijoje, kur Amerikos žvalgybos pavedimu nufotografavo Tokijo uostą ir įvairių karinių objektų.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: amerikiečių beisbolininkas – slaptasis agentas”

cia_000

Viljamas BaklisCentrinės žvalgybos valdybos atstovas Beirute ir kovos su terorizmu CŽV vedantysis ekspertas.

1984 metų kovo 16 dieną Viljamas Baklis (William Francis Buckley, 1928–1985) buvo pagrobtas Beirute islamistų, daugiau nei metus buvo be paliovos tardomas ir kankinamas ir 1985 metų birželį nužudytas.

Jo pagrobėjai pareiškė, kad Viljamo Baklio mirtis buvo jų kerštas už tai, kad Izraelis užpuolė Palestinos Išsivadavimo Organizacijos (PIO) objektus Beirute.

V.Baklis du kartus tarnavo Amerikos armijoje. Pirmą kartą jis užsirašė 1945 metų birželį, baigiantis antrajam pasauliniam karui, o antrą – 1951 metų birželį. Buvo pakeltas į antruosius leitenantus, kariavo Korėjoje, buvo du kartus sužeistas ir apdovanotas garbės ženklu „Sidabrinė žvaigždė“ už tai, kad vienas užgrobė Šiaurės Korėjos kulkosvaidžių lizdą.

Continue reading „CŽV eksperto Viljamo Baklio mirtis”

moteris_snipee

CŽV gali atleisti iš darbo režisieriaus Bigelou filmo apie Osamos bin Ladeno likvidavimą konsultantę, rašo “La Stampa”. „Didelę dalį savo karjeros ji ieškojo Osamos bin Ladeno pėdsakų. Ji buvo viena iš tų, kas sučiupo ir likvidavo Al Kajedos įkūrėją.

Bet jos žvaigždė išblėso išsyk po to, kai misija buvo įvykdyta. To keisto nedėkingumo auka – CŽV agentė, tapusi filmo „Taikinys numeris vienas“, pasakojančio apie dešimtmetį trukusią bin Ladeno medžioklę, herojės prototipu, – rašo Frančesko Semprini.

„Jos kodinis vardas – Maja, bet tik kine, realios CŽV agentės vardas lieka įslaptintas. Ji – mūsų laikų didvyrė, taip buvo iki labiausiai ieškomo planetoje nusikaltėlio pašalinimo. Paskui ji pateko į nemalonę. Maja, mes ją taip ir vadinsime, atėjo dirbti į Lenglį truputį prieš rugsėjo 11-osios teroro aktą ir ilgai vaidino „suvedinėtojos“ vaidmenį: ji palaikė kontaktus su informatoriais ir apibrėždavo taikinius nepilotuojamoms atakoms. Ir ji, kaip ir nedaugelis kitų, dėjo viltis į sekamus kurjerius, kurie galų gale ir nuvedė prie Osamos namo Pakistane, Abbottabade. Vienas iš CŽV veteranų sako, kad Holivudo dėmesys Majai, matyt, ir sužadino jos viršininkams pavydą“, – rašo straipsnio autorius.

Continue reading „Šnipė, kuri surado Osamos bin Ladeno slėptuvę, dabar rizikuoja netekti darbo”

czv_pilka

Užsienio žvalgybos priežiūros teismas slapta teisminė institucija. Ji Amerikos teismų sistemoje –  unikali.

Kai kurie teisininkai net vadina ją nelemtai išgarsėjusių Anglijos karališkųjų Žvaigždžių rūmų šių laikų analogu.

Idėja įsteigti slaptą teismą kilo per parlamentinius tyrimus, kai buvo nagrinėjami piktnaudžiavimai, susiję su neteisėtu piliečių telefonų pasiklausymu. Slaptojo teismo įkūrėju laikomas senatorius Edvardas Kenedis, kuris 1976 metais suteikė jam įstatyminę bazę vadinamuoju Aktu dėl užsienio žvalgybos priežiūros (1978 metais jis įgijo valstybės įstatymo statusą).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Užsienio žvalgybos priežiūros teismas”

dzil_keli

Nūnai išaiškėjo naujos detalės apie skandalą, kuris šiuo momentu atsiliepė ne tik buvusiam CŽV direktoriui Petraeusui, bet ir JAV ginkluotųjų pajėgų Afganistane vadui Johnui Allenui. Taip tvirtina „Daily Mail“.

Skandalo herojė – namų šeimininkė ir karinės bazės savanorė tarnautoja Gill Kelley, kuri gavo grasinančių laiškų nuo Petraeuso meilužės ir susirašinėjo su Allenu, primena žurnalistės Heili Piterson ir Megan Kenilli. Kelley ištekėjusi, turi tris vaikus.

Continue reading „Petraeuso skandalas: FTB agentas – Gill Kelley pažįstamas – siuntinėjo jai savo nuogo liemens nuotrauką”

dzil_keli_1

Kaip pranešta iš Pentagono, FTB sekso skandalas, dėl kurio CŽV direktoriui Davidui Petraeusui teko atsistatydinti, išsiplėtė ir įtraukė generolą Johną Alleną.

 Johnas Allenas – JAV ir NATO ginkluotųjų pajėgų Afganistane vadas. Taip rašo „The Washington Post”.

Anot aukšto gynybos žinybos atstovo, FTB rado 20–30 tūkstančių puslapių dokumentų.

Tai daugiausia elektroniniai laiškai, bylojantys apie Alleno ir 37-erių Tampos gyventojos Gill Kelley „potencialiai nederantį“ susirašinėjimą. Būtent jos skundai dėl Petraeuso meilužės grasinimų, galų gale, ir privertė jį atsistatydinti.

Continue reading „Petraeuso byla atsisuko prieš JAV ir NATO ginkluotųjų pajėgų Afganistane vadą”

gintaras_originalas

Tikriausiai nėra tokių, kurie nebūtų girdėję posakio, esą pasaulį valdo tie, kurių rankose – informacija.

Valdo ne ginklai, ne pinigai, o būtent žmonės, kuriems prieinama pačių įvairiausių rūšių informacija – riboto naudojimo, tarnybinė, slapta, karinė, politinė, mokslinė, konfidenciali, visiškai slapta, asmeninio pobūdžio…

Šiuose žodžiuose – labai daug tiesos. Tačiau tokia aksioma reikalauja papildymų. Norint valdyti tautas, bendruomenes ar valstybes neužtenka vien turėti daug informacijos. Dar reikia mokėt ja naudotis: „atsijoti informacines šiukšles“, išgryninti esmę, susisteminti faktus ir t.t. Įtakos pasiekia tik tas, kuris žino, kada, kaip ir kur panaudoti etiškai ar neetiškai surinktas slaptas ar pusiau slaptas žinias.

Continue reading „Teisingumo ir valstybės paslapčių sankirta”

spy_akys_vyriskos

Portlendo byla – tai laikraštininkų sugalvotas pavadinimas šeštojo dešimtmečio istorijai, susijusiai su penkiais sovietų šnipais.

Tie sovietų šnipai, kaip dabar aiškėja, turėjo priėjimą prie Didžiosios Britanijos Admiraliteto Jūrų ginkluotės centro Portlende slaptųjų medžiagų.

Laimė, šnipai ilgainiui buvo demaskuoti, areštuoti ir nuteisti. Šnipų tinklo demaskavimas prasidėjo nuo kelių laiškų, kuriuos pasirašė kažkoks „Snaiperis“ (kaip išaiškėjo, Michailas Golenevskis, Lenkijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, vėliau perbėgęs į Vakarus).

Tuos laiškus britams persiuntė Amerikos CŽV vadovybė.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: garsioji Portlendo byla”