Ne tik konfliktas Ukrainoje primena seną Kremliaus elgesio modelį – Rusija tiesiog pramoniniais mastais šnipinėja JAV ir Vokietiją, tvirtina Vokietijos laikraštis Frankfurter Allgemeine.

Šios savaitės pradžioje JAV, įtarus šnipinėjimu, buvo suimtas vieno Rusijos banko filialo bendradarbis Jevgenijus Buriakovas, atvykęs į Ameriką kartu su žmona ir dviem vaikais 2010 metais, primena žurnalistai. Kartu su Buriakovu Amerikos valdžia areštavo dar du rusus, dirbusius Rusijos konsulate.

Continue reading „Rusijos šnipų prioritetiniai taikiniai”

Kas šiandien nusipelnė pagyrimo? Norėtųsi pasveikinti Lietuvos karinę kontržvalgybą. Naujųjų metų išvakarėse mūsų generalinė prokuratūra pranešė, jog „demaskuotas priešiškoms užsienio slaptosioms tarnyboms talkinęs Lietuvos karininkas, o taip pat išaiškintas ir nesąžiningo karininko sukauptą slaptą informaciją užsienin gabenęs asmuo“.

Tai – ne pirmas pranešimas apie sėkmingą Lietuvos Antrojo departamento (AOTD) kontržvalgybinę operaciją ginkluotosiose pajėgose ieškant užsimaskavusių užsienio valstybių agentų. Pergale pasibaigusių kontržvalgybinių operacijų mūsų „antrukai“ yra surengę ir anksčiau. Tik apie kai kurias iš jų nieko nežinome. Ir gerai, kad nežinome. Ne viską mums būtina žinoti.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Tiršta dūmų uždanga”

Kai kaimyninė šalis – o, kaip M. Gorbačiovas pyko dėl to fakto įvardijimo! – ėjo pasmaugti nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos, sovietų propagandistai skelbdavo viską atvirkščiai.

Ne Lietuva kenčia nuo blokadų ir psichologinio karo bei socialinio teroro, bet Lietuva nutarė pakenkti Sovietų Sąjungai ir viską daro pagal trijų CŽV agentų nurodymus. (Vienas jų – Romas Sakadolskis, galiu priminti; o tokius dalykus pliurpdavo pats Gorbačiovas.)

Lietuvai Kremlius negrasina (tik „susilauksit nelaimių“, „išpjausit visus galvijus“, „neišgyvensite!”), bet Lietuvoje kažkas grasina rusų karininkų žmonoms… Pusantro milijono piliečių pasirašė, kad sovietų kariuomenė turi išeiti, – kaip jie drįso! Kas leido pasirašinėti? Baltijos kelias – baisus nacionalistų siautėjimas, tačiau kaip juos nubausti?

Continue reading „Išvirkštėnai toliau vartaliojasi”

Rusiškoje viešojoje erdvėje gausu informacijos, jog WikiLeaks ir vėl atskleidė naują pluoštą slaptų pranešimų. Ir, kaip visuomet, keletas iš paviešintų slaptų pranešimų – nenaudingi būtent JAV slaptosioms tarnyboms.

Pavyzdžiui, leidinyje „Komersant“ paskelbtas platus Jelenos Černenkos straipsnis „WikiLeaks pateikė instrukcijas CŽV agentams“. Minėtoje publikacijoje smulkiai išdėstyta, kaip CŽV agentai, naudodami slaptus dokumentus, privalo apeiti saugumo sistemas įvairių šalių oro uostuose, įskaitant ir Rusiją.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kada išvysime Rusijos šnipams skirtas instrukcijas?”

Šiandien turime puikią progą pagirti JAV slaptąsias tarnybas. Amerikiečių žvalgybininkai pasveikinimų tikrai nusipelnė. Amerikietiškoji sėkmė – akivaizdi.

Rusijos FSB nieko nenutuokė

Ji ypač ryški pastarųjų metų nesėkmių fone: Edvardo Snoudeno pabėgimas ir išdavystės, WikiLeaks portale paskelbti konfidencialūs dokumentai, nutekėjusi informacija, jog amerikiečiai seka su Kremliaus diktatoriumi begėdiškai flirtuojančius Europos Sąjungos lyderius, dirbtinai eskaluojami pranešimai apie Rytų Europoje tikrai ar tariamai veikusius CŽV kalėjimus…

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Pasidžiaukime JAV slaptųjų tarnybų sėkme”

Tarp Rusijos ir Estijos įsiplieskė naujas žvalgybinis skandalas. Kaip ir ankstesniaisiais atvejais, prieš Estiją nukreipto triukšmo iniciatorė – Rusija. Tik šis triukšmas – keistas. Kremlius pradėjo viešai girtis, kaip jo slaptosios tarnybos sėkmingai apgaudinėja tiek estų, tiek estus kuruojančių amerikiečių žvalgybas.

Protingos žvalgybos nepuola girtis pasiekimais

Be kita ko, rusiški pasigyrimai – ne abstraktūs. Jie – konkretūs. Nors protingos žvalgybos, regis, neskuba girtis sėkmėmis – kam priešininkui atskleisti savo stipriąsias puses, darbo metodus, analitinius sugebėjimus? Ir vis dėlto Kremlius nei iš šio, nei iš to šių metų gruodžio viduryje pradėjo didžiuotis Estijoje turėjęs ypatingai naudingą agentą.

Continue reading „Apie „mūsų žmogų Taline“”

Žvelgiant iš šono, apie rusiškas propagandas, dezinformacijas bei hibridinius karus turėtume žinoti viską, ką privalu žinoti valstybei, norinčiai apsisaugoti nuo priešiškų informacinių išpuolių. Ši išvada – be kruopelytės ironijos. Per pastaruosius kelerius metus lietuviškojoje viešojoje erdvėje paskelbta tiek daug medžiagos, surengta tiek daug diskusijų, kad smulkiau, regis, neįmanoma nei aprašyti, nei išnagrinėti.

Po tokios gausos konferencijų, diskusijų, paaiškinimų, komentarų tarsi turėtume suvokti, kokiomis priemonėmis ir kokiais būdais priešiškos jėgos griauna mūsų įsitikinimus bei pažiūras.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Institucijos, kurios nežino, ką daro…”

KGB pulkininkas Vitalijus Jurčenka – vienas iš labiausiai žinomų Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų karininkų. Jo pavardė kadaise mirgėjo pirmuosiuose žinomiausių JAV, Italijos, Didžiosios Britanijos laikraščių puslapiuose.

Tačiau V.Jurčenkos išgarsėjimas, be abejo, dviprasmiškas. Juolab iki šiol apgaubtas neįmintų paslapčių.

Juk į pagrindinį klausimą, kada šis KGB pulkininkas buvo nuoširdus – pabėgdamas į Vakarus ar sugrįždamas į SSRS, taip ir liko neatsakyta.

Pasaulio žiniasklaida šiuo aukšto rango KGB darbuotoju susidomėjo du sykius. Pirmą kartą – kai V.Jurčenka (kai kuriuose šaltiniuose rašoma: Vitalijus Jurčenko) pabėgo į Vakarus ir ten paparašė politinio prieglobsčio.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Vitalijus Jurčenka – “keistasis keliauninkas””

GRU – Sovietų Sąjungos, Rusijos karinė žvalgyba, dar žinoma kaip Generalinio štabo ketvitoji valdyba ir “VČ Nr.44388”. Žlugus Sovietų Sąjungai, sumažėjus KGB (paskui FST) galimybėms, GRU kaip užsienio žvalgybos reikšmė žymiai padidėjo. Neskaitant strateginės ir operatyvinės žvalgybos, GRU interesų sfera – karinė techninė informacija, įvairių šalių mokslo ir technikos pasiekimai karinėje srityje.

Senas anekdotas: rusų mokslininką GRU ketina siųsti į užsienį. Užduotis – kaupti tos šalies karinio pobūdžio mokslinę – techninę informaciją. Mokslininkas sutinka vykti, bet prisipažįsta nemokąs tos šalies kalbos. “Nepergyvenkite, – sako jam GRU specialistai, – apsimesite nebyliu”. “O jeigu aš kada per miegus netyčia imsiu ir prabilsiu?” – abejoja mokslininkas. “Taip neatsitiks: mes nupjausime jums liežuvį”.

Continue reading „“Taip tikrai nenutiks: mes jums nupjausime liežuvį””

Ankstų 1994-ųjų vasario 21-osios rytą viename iš Vašingtono priemiesčių slapta atvyko dvidešimt penki Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai, apsirengę civilių kostiumais.

Jie neturėjo skiriamųjų ženklų ir išsidėstė taip, kad niekam nekristų į akis ir niekam nesukeltų nė mažiausio įtarimo.

Jie kantriai laukė į gatvę iš savo namų išeinančio aukšto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojo – Oldridžo Eimso. Tą rytą Vašingtono gatvės buvo tuščios, nes Amerika ruošėsi švęsti Jungtinių Valstijų prezidentų dieną. Todėl FTB agentams teko iš lovos išversti teisėją, kad šis išduotų arešto orderį, leidžiantį suimti CŽV pareigūną Oldridžą Eimsą.

Continue reading „Žvalgybos agetas, pramintas „serijiniu žudiku“”

2003 metų kovo 3 dieną traukinyje “Roma-Florencija” buvo sulaikyti du žmonės, kurie, pasak Italijos policijos, priklauso “Raudonosioms brigadoms”. Tai Dezdemona Ljočė ir Mario Galezi.

Įtariamieji areštuoti atsitiktinai, tikrinant traukinio keleivių bilietus. Sulaikymo metu M.Galezi priešinosi ir nušovė policininką. Šiuo metu Italijoje ieškoma per 140 žmonių, kurie priklauso “Raudonosioms brigadoms”. Kas tos “Raudonosios brigados”? Kodėl jos atsirado? Ar jų praeityje neglobojo visagalė Sovietų Sąjungos KGB?

“Raudonosios brigados” (“Brigade Rosso”) atsirado 20-ojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje, po kurį laiką spaudoje vykusių karštų diskusijų apie proletariato revoliuciją.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Italijos “Raudonosios brigados” ir KGB”

Viename iš karinių Maskvos apygardos teismų 2011-aisiais nagrinėta į Vakarus pabėgusio aukšto rango Rusijos užsienio žvalgybos SVR (Služba vnešnej razvedki) darbuotojo Aleksandro Potejevo byla.

Kai kuriuose rusiškuose internetiniuose portaluose, pavyzdžiui, compromat.ru, rašyta, kad būtent Aleksandras Potejevas Vašingtonui išdavė Amerikoje veikusių rusų – nelegalų tinklą.

Omenyje turima būtent rusų nelegalų grupė, kurią Amerikos žvalgyba demaskavo praėjusiais metais ir kuriai priklausė seksualioji Rusijos žvalgybininkė Ana Čapman. Minėtoje internetinėje svetainėje žurnalistas Sergėjus Turčenko rašė, kad teismo procesas dirbo “uždaru režimu”: į teismo salę neįleisti žurnalistai, be to, įslaptinti buvo net visi proceso dalyviai, įskaitant teisėjus, prokurorus ir advokatus.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: ar bus nušautas Aleksandras Potejevas?”

Už penkių talibų vadovų išlaisvinimą Baltuosius rūmus puolė aršiai kritikuoti abi Kongreso frakcijos, rašo Mauricijus Molinaris laikraštyje La Stampa.

„Amerikiečių seržanto Bouno Bergdalo išlaisvinimas mainais į penkis talibų vadovus buvo strateginis prezidento Barako Obamos pasirinkimas, susikertantis su jo pirmtakų kursu. Tas sprendimas, tikriausiai, sukels domino efektą su nenuspėjamais padariniais, – sakoma straipsnyje. – Kongresas sunerimęs, Vašingtone pastebimi nesutarimai administracijoje, žiniasklaida smerkia Baltuosius rūmus: Amerika parodė, kad pasiduoda savo priešų šantažui“.

Continue reading „Atsargiai – Barakas Obama pasiduos šantažui”

„Rusijos žvalgyba „apgaulės būdu“ privertė Edvardą Snoudeną prašyti politinio prieglobsčio Maskvoje. Rusijos žvalgai tiesiog apsimetė esą diplomatais. Beje, Rusijos žvalgyba šį Amerikos pilietį stebėjo ištisus šešerius metus, ir tik po to ėmėsi reikiamų veiksmų“.

Taip teigia buvęs KGB majoras leidinyje „The Daily Mail“.

Continue reading „Pasala, į kurią įviliotas Edvardas Snoudenas”

Rusijoje stiprėja represijos prieš žymius kultūros ir visuomenės veikėjus, kurie nesutinka pritarti oficialiai Kremliaus politikai Ukrainos atžvilgiu. Drįstančius turėti „kitokią nuomonę“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai vadina „penktąja kolona“ arba „tais, kurie išduoda nacionalinius interesus“.

Tarp tokių „išdavikų“ atsidūrė ir sovietmečiu garsios muzikantų grupės „Mašina vremeni“ lyderis Andrėjus Makarevičius. Asmeninėje Facebook paskyroje muzikantas, nuo pirmosios akimirkos kritikavęs Kremliaus okupacinius žygius į Krymą, klausia: „Kodėl visas Pasaulis nekenčia Rusijos, jei ji viską daro sąžiningai ir teisingai?“

Continue reading „Rusiškos propagandos arkliukas: dėl visko kalta CŽV…”

Po plataus ir išsamaus Edvardo Snoudeno interviu Amerikos kanalui NBC dvejopas požiūris į šį perbėgelį tik sustiprėjo. JAV valdžia iškart perėjo į puolimą. Perėjimas į puolimą – pagrįstas. NSA klausia, kodėl demaskuotojas E.Snoudenas, pastebėjęs Amerikos slaptųjų tarnybų neteisėtus veiksmus, nepasidalino savo nuogąstavimais su vadovybe, o iškart pasirinko išdavystės kelią…

Juk galėjo būti kiek kitaip, nei nutiko. Išvydęs, kaip Amerikos slaptosios tarnybos nusispjauna į pagrindines savo piliečių teises, per daug uoliai užsiimdamos sekimu, E.Snoudenas kreipiasi į savo vadus išdėstydamas priekaištus. Amerikos slaptųjų tarnybų vadovybė į E.Snoudeno pastabas nereaguoja. Tiesiog pataria nesikišti, kur nereikia. Arba dar blogiau: pagrasina sankcijomis.

Continue reading „Edvardo Snoudeno išdavystė ir Krymo okupacija”

Liūdnai pagarsėjęs Edvardas Snoudenas pareiškė, jog jis nėra paprastas „kompiuterinis hakeris“ ar „sisteminis administratorius“. Pasak E.Snoudeno, pažeminti ir sumenkinti jį linkęs oficialusis Vašingtonas ir spauda, keršydami už informacijos nutekinimą. Taip skelbia „USA Today“.

Šio leidinio žurnalistas ir apžvalgininkas Maiklas Uinteris primena, kad E.Snoudenas dirbo Amerikos slaptosioms tarnyboms. Pavyždžiui, Centrinei Amerikos Žvalgybai. Dėl šios informacijos niekas nesiginčija. E.Snoudenas išties turėjo ryšių su JAV slaptosiomis tarnybomis. Tiesa, dabar iškilo dilema, kokio rango žvalgybininkas iš tiesų buvo E.Snoudenas.

Continue reading „Edvardas Snoudenas dedasi itin rimtu žvalgybininku”

Pilietinės kampanijos „Europietiška Baltarusija“ lyderis Andrėjus Sanikovas (Андрей Санников) ir žymus sovietinių laikų disidetas, vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Vladimiras Bukovskis (Владимир Буковский) susitiko Kembridže pokalbiui apie šių dienų Rusijos realijas. Charter97.org prašymu pokalbis buvo užfiksuotas ir viešai paskelbtas.

Kalbėtis su Vladimiru Bukovskiu – visuomet įdomu. Jis nepripažįsta pustonių, visiems atvejams taiko griežtus vertinimus ir remiasi geležiniais argumentais. Be kita ko, jis nekaitalioja savo nuomonės, nelyginant kokia susiklosto politinė situacija.

Continue reading „Vladimiras Bukovskis: „Netikrino informacijos ir atsidūrė … durniaus vietoje“”

JAV slaptosioms tarnyboms rimtą kiaulystę iškrėtusio Edvardo Snoudeno, nuo praėjusių metų gyenančio Maskvoje, pavardė vėl mirga pirmuosiuose Amerikos laikraščių puslapiuose.

Slaptųjų tarnybų ekspertai Vašingtone mano, jog padidėjęs visuomenės susidomėjimas E.Snoudenu – neatsitiktinis. Tiesiog E.Snoudenas ieško galimybių sugrįžti atgal į Ameriką. O buvę CŽV vadovai šį liūdnai pagarsėjusį jaunuolį vadina „akmens aglies kasyklose uždaryta kanarėle“.

Continue reading „Savimyla Edvardas Snoudenas pasiilgo namų”