Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kas ją pakeis 2019-aisiais metais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, aptars Ukrainos saugumo situaciją. Pasak D. Grybauskaitės, dvišaliame šalies vadovų pokalbyje ketinama svarstyti ir griežtesnio ES bei NATO atsako Rusijai, kuri prieš savaitę Kerčės sąsiauryje užpuolė Ukrainai priklausančius laivus, galimybes.

„Lenkija ir Lietuva yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų, o saugumo iššūkius suprantame labai panašiai. Tad tikrai bus apie ką pakalbėti. Pirmiausia bus aptariamos temos, kaip dar labiau būtų galima padėti Ukrainai“, – apie būsimą dvišalį susitikimą kalbėjo D. Grybauskaitė. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu rūpinasi Ukrainos saugumu, tiekiant ginkluotę bei vedant karinius mokymus. 

Tačiau, akcentavo prezidentė, būtina inicijuoti stipresnį ES ir NATO atsaką Rusijai, kuri, pamynusi tarptautinę teisę, netoli aneksuoto Krymo pusiasalio apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

„Taip pat kaip būtų galima kartu su Lenkija inicijuoti rimtesnį atsaką (Rusijai. – ELTA) iš Europos Sąjungos ir NATO“, – pabrėžė D. Grybauskaitė. 

D. Grybauskaitė pirmadienį taip pat dalyvaus Katovicuose vyksiančiuose Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos renginiuose. Šios pasaulinės konferencijos tikslas – patvirtinti 2015 m. Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose. 

ELTA primena, kad lapkričio 25 d. jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius.

Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Reaguojant į Rusijos agresiją, Ukraina įvedė karo padėtį, kuri galioja dešimtyje Ukrainos pasienio regionų. Kol Ukrainoje galios karo padėtis, šalis į savo teritoriją neįleis 16-60 metų amžiaus Rusijos piliečių vyrų, pranešė Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos vadovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-03

Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris ir Transporto industrijos grupės vadovas Gytis Kaminskas sako, kad prezidentės vetuotas Metropoliteno įstatymo projektas yra reikalingas ne tik pagreitinti metropolitenų atsiradimą Lietuvoje, bet taip pat tai yra teisinė priemonė pritraukti investuotojus iš Kinijos. 

,,Pasak prezidentės, (…) metro projektą būtų galima realizuoti be specialaus įsakymo, tačiau man teko susidurti ir su potencialiais investuotojais į šį projektą iš Kinijos. Jų nuomone, specialusis įstatymas yra paskatinimas jiems atvykti ir šnekėtis dėl galimų investicijų Lietuvoje. Mano manymu, specialusis įstatymas yra reikalingas ir yra susijęs su nemažai neišspręstų klausimų“, – Demokratijos plėtros fondo ir žurnalo „Valstybė“ surengtoje susisiekimo konferencijoje antradienį sakė advokatas G. Kaminskas.

Pasak jo, metropoliteną galima būtų įgyvendinti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune ar Klaipėdoje. Pasak advokato, yra nemažai ES miestų, įrengusių metropoliteną dar mažesniuose miestuose.

,,Visi susiduriame su spūstimis Vilniaus mieste, kurios kasmet vis didėja. Elektromobiliai neišspręs šios problemos. Galbūt tai (elektromobiliai. – ELTA) iš dalies išspręs (išmetamų dujų. – ELTA) emisijos problemą, tačiau vidaus degimo parkas Lietuvoje yra milžiniškas, todėl pokyčiai elektromobilių srityje ilgalaikėje perspektyvoje vargu ar pakeis Lietuvos automobilių parko vaizdą. Tad paskata sėsti į išvystytą visuomeninį transportą, sugebantį greitai ir pigiai nuvežti iš taško A į tašką B – vienintelė galima perspektyva tiek Vilniui, tiek kitiems miestams“ , – teigė G. Kaminskas. 

Kaip ELTA jau rašė, Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.

Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.

Priimtu teisės aktu sudarytos teisinės sąlygos naujos specialios viešojo transporto sistemos – metropoliteno – įgyvendinimui.

Įstatyme nustatytas metropoliteno sistemų planavimas, metropoliteno sistemos projekto įgyvendinimas, Vyriausybės, savivaldybių, kuriose įgyvendinami metropolitenų projektai, investuotojo ir metropolitenų projektų įgyvendinimo bendrovių funkcijos ir tarpusavio santykių bendrieji principai.

Metro projektus įgyvendintų tik savivaldybės, jos galės siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Spalio pabaigoje prezidentė D. Grybauskaitė vetavo Metropoliteno įstatymo projektą, teigdama, kad šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti.

Antradienį, lapkričio 6 d., Seimas nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir nusprendė grįžti svartyti Metropoliteno įstatymo projektą.

Už sprendimą grąžinti įstatymo projektą svarstyti ir nepritarti prezidentės veto balsavo 83 Seimo nariai. Prezidentės veto palaikė 42 parlamentarai. Prie Metropoliteno įstatymo projekto Seime bus grįžta lapkričio 8 dieną.

Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seime komentuodamas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo projekto, teigė, kad šiuo įstatymu valstybė turėtų prisiimti finansinę naštą, kuri pagal šį projektą yra didžiulė.

A. Molis pabrėžė, kad, jeigu savivaldybės norėtų iš tikrųjų imtis Metropoliteno įstatymo įgyvendinimo, jos esą sėkmingai galėtų tai daryti ir be šių įstatymo pataisų.

Pasak patarėjo, projektas brangiai kainuotų, antra, nežinoma tokių pavyzdžių, kad toks projektas būtų finansiškai pelningas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-06

Prezidentūra tvirtina, kad valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės vizito Kinijoje metu jautrūs politiniai klausimai nebus paliesti, nes pagrindinis dėmesys bus skiriamas Lietuvai aktualiems ekonominiams klausimams ir šalies žinomumo, gyventojų skaičiumi gausiausioje pasaulio valstybėje, didinimui.

D. Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas tvirtina, kad numatytame dvišaliame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime užsienio politikos klausimams nebus skiriama daug laiko, nes pats susitikimo kontekstas diktuos ekonominio pobūdžio temas. 

„Nemanau, kad čia turėtume priešinti du dalykus (politiką ir ekonomiką. – ELTA), ir iš tikrųjų mūsų tikslas yra ekonominis. Turbūt politinėms temoms daug laiko nebus, nes ir pati aplinka, pati paroda, kur susitiksime, diktuos tas tematikas, dėl kurių kalbėsimės“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė N. Aleksiejūnas. 

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad D. Grybauskaitės susitikimas su Kinijos lyderiu yra puiki galimybė aptarti tiek Lietuvai, tiek visai Europai svarbius klausimus. Pasak jo, šiuo metu vienas svarbiausių klausimų yra užsitikrinti Lietuvos investicijų saugumą vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. N. Aleksiejūnas aiškino, kad Lietuvos investicijos Kinijoje yra keturis kartus didesnės negu Kinijos investicijos Lietuvoje. Todėl šis klausimas, pabrėžė jis, yra itin aktualus.

Galiausiai N. Aleksiejūnas vyksiantį susitikimą apibendrino kaip puikią progą pristatyti Lietuvą Kinijai.

„Kinijoje iki šiol Lietuva labiau buvo žinoma kaip krepšinio šalis ir būtent treneris Kazlauskas (Jonas Kazlauskas. – ELTA) yra tas vardas, kurį dauguma kinų žino. Bet mes norime, kad Lietuva būtų žinoma iš kitų pusių“, – teigė prezidentės patarėjas. 

ELTA primena, kad J. Kazlauskas nuo 2004 iki 2008 m. dirbo Kinijos nacionalinės vyrų rinktinės vyr. treneriu.

D. Grybauskaitė Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. vyksta darbo vizito į Šanchajų.

Numatytame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime valstybių prezidentai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes Lietuvos gamintojams Kinijos rinkoje. Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams.

Prezidentė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-30

Praėjusių metų gruodžio 5 dieną tinklalapyje www.lrytas.lt politikos apžvalgininkas Bronius MATELIS pateikė komentarą „Lietuvos pirmininkavimas ES gali sukelti geopolitinį lūžį.“ Skirtingai nei kiti, autorius džiaugėsi, kad Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius tada nepasirašė Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir prognozavo globalinę priešpriešą, kilsiančią dėl Ukrainos.

Neseniai dar viename komentare autorius Lenkų rinkimų akcijos lyderį V.Tomaševskį palygino su užsienio žvalgybos įtakos agentu, kuris dabar kaišioja pagalius į visos Europos ratus ir trukdo Ukrainai išsivaduoti.

Portalas www.slaptai.lt paprašė autorių atsakyti į šiuo metu visus dominančius klausimus.

Continue reading „Bronius Matelis: „Lenkų rinkimų akcijos lyderis yra arba kvailys, arba užsienio žvalgybos įtakos agentas““

racas__arturas

Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre buvo trys merginos iš Rusijos. Menininkės, kovotojos už demokratiją, kurias V.Putino režimo geležinė ranka pasiuntė dvejiems metams už grotų.

Iš esmės už nieką – nekaltą šokį Kristaus išganytojo sobore Maskvoje ir kiek nepadorią dainelę, kuri neva įžeidė Bažnyčią, tikinčiųjų jausmus. Ir dar Rusijos prezidentą V.Putiną.

Mirgėdama necenzūrinėmis antraštėmis (bandau įsivaizduoti pankuojančių ir už žodžio ar kitą laisvę pasisakančių vaikinų grupę Lietuvoje, ir man kyla daug minčių apie tai, kaip politika keičia visiems gerai žinomų žodžių prasmes, bet tai jau atskira tema) pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida beveik vienbalsiai siuntė politikų, visuomenės veikėjų ir popžvaigždžių žinią, jog už laisvę kovojančios Rusijos merginos nubaustos neadekvačiai, kad tokia bausmė tik patvirtina, jog Rusija yra represinė valstybė, o V.Putinas – neabejotinas diktatorius.

Continue reading „Artūras Račas: V.Putino ir D.Grybauskaitės režimų analogijos“

ariogala_

Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos jėgos? Tokios hipotetinės mintys man kyla, perskaičiuos spaudoje straipsnius po Ariogaloje vykusio sąskrydžio.

Cituoju: „Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu „prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių“ partijų ir judėjimų“. Taip rašoma šeštadienį Ariogaloje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje.

„Sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa“, – teigiama dokumente.

Continue reading „Kas finansavo politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį?“

knystautas-parkai-lt

Seime, didžiam Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J.Šimėno pasitenkinimui, priimtos pataisos Mėgėjiškos žūklės įstatyme. Reikalas, atrodo, brendo seniai. Prieš baigiant kadenciją Seimui būtina priimti itin svarbių įstatymų  – Medžioklės ir Mėgėjiškos žūklės – pataisas. Ir ten, ir ten peštynių į valias. Kur gi ne, čia gi pelningi klodai. Ir jei medžioklės reikalai kiek aiškesni (bent su ežerų privatizavimu nesusiję), gi žvejybos – gana tamsoki.

J.Šimėnas nebuvo pastebėtas kaip aistringas žvejys. Bet į įstatymo pataisas pažvelgė rimtai, valstybiškai – su sveiku protu kovojo net ketverius metus. Paprastutis lengvas kerštas už Miškų įstatymo pataisas – jų atmetimą Seime.  Bandant skubos tvarka „prastumti“ ežerų pakrančių žemės paskirties keitimą, teisę skaldyti ir parceliuoti sklypus, pagaliau bandyti teisiškai apibrėžti, kas gi yra „sodyba“. Visos pastangos „išsaugoti“ gamtą tada, deja, šovė atgal bumerangu.

Continue reading „„Gamtosaugai“ padės žvejai“

pilietybe

Tautos ateities forumas (TAF), atstovaudamas šalies piliečių interesus sveikina, Jūsų, Prezidente, poziciją dėl viešumo kovojant su oligarchais ir kyšininkais, bandančiais užvaldyti valstybę.

Būtent viešumas yra demokratijos garantas ir išbandytas ginklas kovojant už Lietuvos nepriklausomybę. Norint šią veiklą įprasminti bei pagaliau pasiekti bent kokių nors apčiuopiamų rezultatų, negalime nekreipti dėmesio į anksčiau padarytus neleistinus, amoralius, o kartais net nusikalstamus veiksmus.

Continue reading „Kodėl Mansurui Sadekovui suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė?“

mafia_juoda

Šiais metais pasaulyje atskleista daugybė paslapčių. Dalis jų susiję su „Wikileaks“ svetainės skelbiamais dokumentais.

Tačiau dalis paslapčių paaiškėjo kitais kanalais – tai ir įdomūs faktai dėl Sirijos valdžios ir kai kurių vakariečių politikų ir verslo magnatų ryšių. O šių metų rudenį atskleisti įdomūs faktai dėl Rusijos vadovų V.Putino ir I.Sečino bei jiems artimo oligarcho kontroliuojamos stambios naftos verslo bendrovės „Gunvor“ ryšių su Šveicarijoje gyvenančio amerikiečių kilmės verslo magnato Marko Ričo valdoma korporacija „Glencor“. Šių metų rudenį galutinai įrodyti ir Italijos premjero S.Berluskonio ryšiai su mafija.

Continue reading „Keletas pastabų apie garsiausias 2010-ųjų paslaptis“

budelis_1

Pirmiausia į akis krenta įvykdytos reformos netolygumas. Štai teismų reforma pažengė gerokai toliau nei prokuratūros, vidaus reikalų sistemos reforma, nors vertinant reitingų požiūriu, teismai ligi šiol negali pasigirti dideliu žmonių pasitikėjimu.

Iš vidaus reikalų sistemos bene mažiausiai reformuota policija, nors be perstojo vis „reformuojama“, arba perstumdoma kabinetais ir tarnybomis. Policijos dienos išvakarėse šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino policijos vadovus neatidėlioti būtiniausių, efektyvią ir profesionalią policijos veiklą užtikrinsiančių sprendimų, ūkiškiau tvarkyti policijos valdomą turtą ir daugiau dėmesio skirti kovai su organizuotu nusikalstamumu.

Continue reading „Ar teisinė sistema priartėjo prie žmonių ( 2 )“

grybauskaite_8-k

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuolat skelbėsi, jog gerins santykius su Rusija, o dabar staiga pareiškė, kad Aleksandro Lukašenkos perrinkimas gali išvaduoti Gudiją nuo Rusijos likimo. Logikos paieškos prezidentės kalbose darosi vis sudėtingesne ir mažiau įmanoma misija.

„A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas. Mes nenorėtume, kad mūsų kaimynė būtų antra Rusija“, – taip, anot „Reuters“, kalbėjo Lietuvos reitingų imperatorė D.Grybauskaitė.

Pasakysiu trumpai ir ūkiškai – ir aš taip manau. Mums tas sutvėrimas naudingas, kol pykstasi su Rusija. Tik paaiškinkite, kodėl tai viešai pasakoja prezidentė D. Grybauskaitė, kuri visai neseniai pasiskelbė išvadavusi Lietuvą iš Amerikos įkaitų statuso ir nuolat kalbėjo, kad santykius su Rusija reikia tik gerinti?

Continue reading „Dalia Grybauskaitė pavydi Aleksandrui Lukašenkai“

cyvas110

„Dabartinėje Europoje neturi būti nei realių, nei virtualių sienų“, – vizito Baltarusijoje šalyje metu sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sutinku. Europos ribose, kurios, anot įžvalgaus socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio, driekiasi nuo Gibraltaro iki Vladivostoko, reikia panaikinti viską. Reikia panaikinti muitines, riboženklius, netgi tiltų turėklus (pažeidžia teisę rinktis ar keliauti skersai ar išilgai). O virtualioje erdvėje reikia panaikinti visas serverių ir sistemų apsaugas, ugniasienes ir antivirusus bei interneteinės bankininkystės slaptažodžius. Visi žmonės broliai ir galimybių riboti nevalia.

Continue reading „Vieninga realioji ir virtualioji Dalios Grybauskaitės Europa“

grybauskaite_8-k

Neva labai revoliucinga, tikrai tautos beprotiškai mylima, pagarbą ir baimę oponentams generuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė yra nuobodžiai sistemiškai panaši į savo pirmtaką Valdą Adamkų.

Tiesa, kalta vėlgi ne ji, o sistema, kurios nėra kada keisti, kai reikia nurodinėti – kiek turi kainuoti varškė.

Šį kartą ne apie tai, kad teisės aktų teikimo intensyvumas panašus.

Šį kartą apie jų abiejų santykį su tauta ir demokratijos principais. Už pasikėsinimą įžeisti apie vertybes ir demokratiją ašarodavusį V. Adamkų buvo teisiamas žmogus. Dabar tas pats ištiko kitą „runkelį“, kuris galimai pasikėsino įžeisti tą, kuri baudėsi būti tautos drauge ir jos vyresniaja seserimi ar mama kovoje su privilegijuotais ir išpuikusiais oligarchais.

Continue reading „Įžeidūs valstybės vadovai“

prezidente_grybauskaite

Skaitau naujienų agentūros BNS pranešimą portale Delfi.lt:

“Prezidentė Dalia Grybauskaitė turi turto ir piniginių lėšų už beveik 2 mln. litų. Pagal praėjusių metų turto ir pajamų deklaraciją, Lietuvos vadovė deklaravo privalomo registruoti turto, vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių turinti už 760 728 litus. Penktadienį specialiame “Valstybės žinių” leidinyje skelbiama, kad D.Grybauskaitė praėjusių metų pabaigoje turėjo 1 mln. 77 tūkst. litų santaupų.”

Iš esmės tik tiek to teksto ir tebuvo. Dar skambią antraštę radau, kad šalies vadovė yra milijonierė.

Continue reading „Apie mūsų Prezidentės milijonus ir taupumą“

video_cip

Kam naudinga, kad Eglė Kusaitė taptų pavojinga teroriste? Ar mūsų prokurorams derėjo į šios merginos apklausą įsileisti Rusijos slaptųjų tarnybų atstovus? Kaip atskirti nuoširdų patriotą nuo kvailio, sprogdinančio, pavyzdžiui, Bražuolės tiltą? Kodėl mūsų valstybė įsivėlė į CŽV kalėjimų skandalą? Kodėl oficialusis Vilnius nebeturi savo nacionalinės politikos? Ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai elgiasi, ieškodama bendradarbiavimo su Kremliumi? Kam naudinga, kad iš Lietuvos svetur laimės ieškoti bėgtų šimtai tūkstančių darbingų lietuvių? Kur dingo mūsų ginkluotosios pajėgos? Kodėl ketinama privatizuoti “Lietuvos geležinkelius”? Kodėl Rusija ir JAV taikiai likvidavo kilusius žvalgybinius nesusipratimus?

Į videostudijos „SLAPTAI“ klausimus atsako buvęs Krašto apsaugos departamento (KAD) direktorius Audrius BUTKEVIČIUS. Su buvusiu KAD vadovu A.BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kodėl keliami žvalgybiniai skandalai?“

savukynas_gera_m

Prezidentė Dalia Grybauskaitė naiviai nustebo: Lietuvoje tokia didelė korupcija. Ir čia kaip su tame anekdote: visi kalba apie blogą orą, bet niekas nedaro, kad jis pagerėtų.

Kodėl? Sociologinės apklausos rodo šizofrenišką mūsų būseną: dalis Lietuvos piliečių, nors smerkia kitus, kurie ima kyšius, tačiau neatsisakytų, jei jiems duotų.

Be to, nesena sociologinė apklausa parodė, kad kontrabandą pateisina irgi didelė dalis Lietuvos visuomenės. Galima cypauti dėl pilietiškumo stokos, tačiau būtent pilietiškumą atkakliai naikino politinis elitas, jį sukompromitavo ir save vadinančios pilietinės organizacijos. Tad ir turime tokią situaciją.

Continue reading „Kodėl nenorime gelbėtis nuo korupcijos?“

Copy of vilmorus_vg_2

Ar Bažnyčios populiarumas po Prezidento A.M.Brazausko laidotuvių smuktelės? Kodėl lietuviai pasitiki ginkluotosiomis pajėgomis, policija, ugniagesiais, o štai politinėmis partijos, Seimu ir premjeru – ne? Kodėl tokia populiari dabartinė valstybės vadovė – Dalia Grybauskaitė? Kaip ir kodėl populiarumo neteko Artūras Paulauskas? Kaip atsitiko, kad į Maskvą bėgęs Viktoras Uspaskichas vėl pakliuvo į populiariausių politikų dešimtuką? Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Populiariu galima tapti ir nieko neveikiant“

cyvas110

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę, per agentūrą BNS, miestui ir pasauliui sakė, kad gegužės 30 dieną įvykę savivaldos rinkimai bus dar vienas demokratijos egzaminas Gruzijai, kurios prezidentas Michailas Saakašvilis dėl kai kurių galimai nedemokratinių žingsnių yra sulaukęs kritikos ir Vakaruose.

Gruzija sukluso, nuraudo visomis kūno dalimis, susitelkė, užgniaužė kvapą ir visokeriopais būdais mėgina susigraibyti bent 5 ar 6 balus tvariosios Lietuvos demokratijos motinos vertinimuose. Skirtumai tarp Vakaruose nekritikuojamos Lietuvos demokratijos ir Vakaruose kritikuojamos Gruzijos demokratijos yra maždaug tokie:

Continue reading „Gruzija laiko Grybauskaitės egzaminą“

dalia_grybauskaite

Štai jau praėjo daugiau negu para, kai Kauno priemiestyje, Garliavoje per 300 žmonių saugo amžinatilsį  Drąsiaus  Kedžio dukrą. Saugo nuo ne bet ko – nuo Lietuvos Teismo nutarties, kuri liepia grąžinti galimai seksualiai išnaudotą mergaitę jos motinai. Motinai, su galimai kurios žinia ta mergaitė ir buvo išniekinta. Nežinau, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau žinau viena –  žmonės nebudi prie L.Stankūnaitės namų su plakatais, kurie ją palaikytų. Nemėgstu teisti kitų, tą palieku tik Dievui. Kalbu apie visai ką kitą  – žmonės budi lauke, nemiega, neina ilsėtis, palikę savo šeimas. Nežiūri TV, neina i kiną ar teatrą, o budi… Saugo mergaitę ir jos globėjus nuo Lietuvos valdžios.

Vis laukiau, kada gi pasirodys Prezidentė ir pasakys savo nuomonę, repliką, komentarą. Pažiūrėjau į Jos Ekscelencijos dienotvarkę – 16 valandą ji dalyvauja Kariuomenės ir visuomenės šventėje Vingio parke. Daugiau Jos Ekscelencija jokių reikalų neturi.

Continue reading „Šabo dienos esė, arba kur dingo Prezidentė?“

video_cip

Akivaizdu, jog į Prezidento postą atėjus Daliai Grybauskaitei, Lietuvos užsienio politika keičiasi. Kol kas dar sunku pasakyti, kodėl keičiasi. Taip pat per anksti būtų tvirtini, jog šios pastangos – blogos. Ir vis dėlto kai kurie požymiai leidžia spėti, jog oficialusis Vilnius intensyviai ieško būdų, kaip pagerinti santykius su Kremliumi. Kad siekiama draugauti – nieko nuostabaus, blogo ar smerktino. Tokias pastangas derėtų sveikinti. Tačiau svarbiausia, kokia kaina to siekiama? Jei geri santykiai reiškia tik didesnį lietuvišką nuolankumą ir klusnų pataikavimą imperinėms Rusijos užmačioms, – toks santykių tobulinimas vargu ar mums reikalingas.

Videostudija „SLAPTAI“ pateikia „XXI amžiaus“ politikos apžvalgininko Giedriaus Grabausko – Karoblio komentarą.

Continue reading „Ar pavyks Lietuvai neutralizuoti Rusijos imperines užmačias“