NSA valdininkai svarsto galimą nevienareikšmišką amnestiją, kurios rėmuose Edvardas Snoudenas grįžtų į JAV mainais už gausybę dokumentų, prie kurių demaskuotojas turėjo priėjimą dirbdamas agentūroje, rašo Spenceris Ackermanas laikraštyje The Guardian.

NSA atstovas Richardas Leggettas, atsakingas už numanomą žalą, kurią padarė Edvardo Snoudeno organizuotas informacijos nutekinimas, pranešė CBS News, kad amnestija vis dažniau laikoma nevienareikšmiška pačioje agentūroje, kuri jau pusmetį ginasi nuo piktų protestų visame pasaulyje, parduoda laikraštis.

Continue reading „NSA valdininkai svarsto galimybę amnestuoti Edvardą Snoudeną mainais už dokumentus”

Dokumentai iš Edvardo Snoudeno archyvo liudija, kad Amerikos ir Britanijos žvalgai neapsiribojo žemiškais reikalais – jie įsijungė į World of Warcraft ir Second Life virtualiuosius pasaulius, rinkdami žvalgybinius duomenis internetinių žaidimų pasaulyje, turinčiame milijonus žaidėjų visame pasaulyje, praneša The New York Times.

Bijodami, kad teroristinės ir nusikalstamos organizacijos pasinaudos žaidimais, kad slapta keistųsi pranešimais, perkėlinėtų piniginius išteklius ir rengtų suokalbius, žvalgybos tarnybų bendradarbiai įžengė į teritoriją, apgyvendintą skaitmeninių personažų, tarp kurių pasitaiko elfų, gnomų ir supermodelių, sakoma straipsnyje.

Žvalgai kūrė prasimanytus personažus, kad sektų ir verbuotų informatorius, neužmiršdami rinkti informacijos apie žaidėjų bendravimą tarpusavyje.

Continue reading „Žvalgai įsiskverbė į prasimanytą internetinių žaidimų pasaulį”

Visai galimas dalykas, kad slaptosios informacijos demaskuotojas Edvardas Snoudenas, papasakojęs pasauliui apie Amerikos specialiųjų tarnybų vykdomą totalų sekimą, dar pasirodys Europoje kaip liudytojas, rašo Nikolas Busse Vokietijos laikraštyje Frankfurter Allgemeine.

„Tiesa, ne Vokietijoje, kur dar visai neseniai apie tai buvo karštai diskutuojama, o Europos Parlamente“.

Continue reading „Europos Parlamentas nori apklausti Edvardą Snoudeną”

Gruodžio 5 dieną Niujorko Pietų apygardos prokuroras Pritas Bharara apkaltino 49 buvusius ir esančius Rusijos diplomatus bei jų šeimos narius sukčiavimu, susijusiu su nemokamo medicininio aptarnavimo programa. Manoma, kad jie neteisėtai gavo nemokamą medicininę pagalbą už 1,5 mln. dolerių. Taip rašo The Wall Street Journal.

Kaip tvirtina prokuratūra, diplomatai sistemingai slėpdavo savo tikrąsias pajamas, kad jiems galiotų programa Medicaid. Tyrimo duomenimis, 2004–2009 metais Rusijos diplomatų šeimose Niujorke gimė iš viso 63 vaikai. 58 atvejais su gimdymu susijusios išlaidos buvo apmokėtos iš nepasiturinčiųjų medicininio aptarnavimo programos sąskaitos.

Continue reading „Rusijos diplomatai Niujorke kaltinami sukčiavę”

The Guardian korespondentai informuoja, kad leidinio vyriausiasis redaktorius Alanas Rasbridžeris (Alan Rusbridger) kalbėjo Britanijos parlamento Specialiajame vidaus reikalų komitete. The Guardian suderintai puolamas ir bauginamas, siekiant priversti jį liautis spausdinti straipsnius apie stulbinančius Britanijos ir Amerikos valdžios slaptų sekimo programų mastus, pareiškė A.Rasbridžeris, pažymėdamas, kad tie straipsniai kelia didžiulį visuomenės susidomėjimą.

Liudydamas parlamento komitete apie gautus iš Edvardo Snoudeno straipsnius, pagrįstus JAV NSA medžiaga, vyriausiasis redaktorius pabrėžė, kad laikraštis „nepasiduos grasinimams, bet beatodairiškai taip pat nesielgs“. 

Continue reading „Laikraščio The Guardian nepavyksta įbauginti ryšium su NSA informacijos nutekėjimu”

„Neįtikėtina, bet išsyk po skandalo dėl Amerikos specialiųjų tarnybų vykdyto Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono pasiklausymo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir šalininkų, ir priešininkų nuomonės sutapo“, – rašo Der Spiegel.

Visi Kremliaus šeimininką laiko – mažų mažiausiai – genijum, pažymi žurnalistas Benjaminas Bideris (Bejamin Bidder). Abi barikadų pusės įsitikinusios, kad V.Putino FSB tarnybos „ėjimas“ genialus: perdavusi Vakarų žiniasklaidai demaskuotojo Edvardo Snoudeno dokumentus, tokiu būdu pasėjo priešiškumą tarp sąjungininkių – Amerikos ir Europos.

Continue reading „Slaptas Vladimiro Putino džiaugsmas”

Kai gruodžio 31 laikrodis išmuš vidurnaktį, Vladimiras Putinas galės sovietiškai iškilmingai atšvęsti pabaigą metų, atnešusių Rusijai šitiek laimėjimų ant tarptautinės politikos nestabilios šachmatų lentos, sakoma rumunų visuomenės veikėjo Andrejaus Soresku straipsnyje leidinyje "Le Huffington Post". Sirija, Iranas, Armėnija, G 20 viršūnių pasitarimas, Snoudenas – Rusijos pergalių sąrašas šiemet toks ilgas, kad Kremliaus šeimininkas kurį laiką net buvo kandidatas į Nobelio taikos premiją.

Šiandien Rusija stovi pasaulinės diplomatijos viršūnėje, nors dar prieš keletą mėnesių nebuvo jokių prielaidų, mano A.Soresku. Viskas pasikeitė po Sirijos vyriausybinės kariuomenės dujų atakos Damasko priemiestyje, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Nuostabūs Valdimiro Putino metai”

„Naujas MI 5 vadovas niekada nepagirtų demaskuotojų. Tad savo pirmojoje kalboje Endrius Parkeris (Andrew Parker) kalbėjo apie milžinišką žalą, padarytą demaskavus Vyriausybinio ryšio centro (GCHQ) priėjimo zonos apimtį ir apribojimus bei metodiką“, – rašo publicistas Devidas Aaronovičius laikraštyje The Times.

„E.Parkeris kalbėjo kitą dieną po BBC radijo laidos „Analizė“, kaip tik skirtos valstybės paslapties paviešinimui dideliais mastais“, – pažymi žurnalistas. „Pastaruoju metu stipriausius ginčus sukelia valstybės institucijų priėjimas prie to, kas vadinama „metaduomenimis“ – to paprasto fakto, kad mes paliekame kažkokį elektroninį pranešimą“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Saugokitės: nauja pavojinga demaskuotojų karta”

Ana Čapman, karšta rusų šnipė, kuri buvo suimta Niujorke 2010 metais, persikvalifikavo į televizijos personą ir liaudies įžymybę savo tėvynėje, bet slaptumo skraistė, kuri kadaise gaubė jos kasdienį gyvenimą, dabar slepia tik jos asmeninį gyvenimą.

Paklausta apie neseniai per Twitter paskelbtą rankos ir širdies pasiūlymą NSA demaskuotojui Edvardui Snoudenui, ji sustabdė interviu, kurį davė NBC korespondentui Ričardui Enželui (Richard Engel). „Aš neketinu to aptarinėti“, – pareiškė A.Čapman apie siūlymą E.Snoudenui, kaltinamam šnipinėjimu prieš JAV vyriausybę. Po minutės ji staiga visai nutraukė pokalbį. „OK, interviu baigtas. Atleiskite“, – pasakė ji.

Continue reading „„Šnipas, kuris mane atstūmė …””

Vakarų žiniasklaidoje – naujas dėmesio Edvardui Snoudenui plyksnys. Portalas WikiLeaks pranešė, kad Rusijoje Amerikos aktyvistai – CŽV, NSA, FTB ir JAV teisingumo ministerijos demaskuotojai – įteikė E.Snoudenui Semo Adamso premiją, skirtą specialiųjų tarnybų darbuotojams. Į Maskvą nuvyko E.Edvardo tėvas – Lonas Snoudenas. CŽV apgailestauja, kad perspėjimas dėl E.Snoudeno, padarytas 2009 metais, „prašapo“.

Daily Mail antraštė ironizuoja: „O premija už savo šalies išdavystę skirta… Edvardas Snoudenas išėjo iš pogrindžio Maskvoje, kad pasiimtų premiją už „sąžiningumą žvalgybinėje veikloje“. Daugelis laikraščių svarsto, kokią išvadą reikia padaryti iš E.Snoudeno poelgio: ar reikalinga policinė valstybė, ar reikia reformuoti NSA, kaip išvengti naujų demaskavimų…

Continue reading „Už ką Edvardui Snoudenui įteikta premija: reikia „slaptos valstybės“ ar žvalgybinės reformos?”

Amerikos ir Britanijos žvalgybos tarnybos sėkmingai apeina daugybę kriptografinės apsaugos būdų, kuriuos milijonai žmonių naudoja asmens duomenims, tiesioginėms operacijoms ir elektroniniam susirašinėjimui apsaugoti, praneša The Guardian žurnalistai Džeimsas Bolas, Džulianas Bordžeris ir Glenas Grinvoldas.

Edvardo Snoudeno pateikti dokumentai sako, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) ir Didžiosios Britanijos Vyriausybinio ryšio centras (GCHQ) plačiai diskreditavo garantijas, kurias interneto kompanijos duoda vartotojams, įtikinėdamos, kad jų komunikacijos, banko operacijos ir medicininė informacija bus neprieinamos nei piktavaliams, nei vyriausybėms.

Žvalgybos tarnybos naudojo visą arsenalą priemonių kovai su šifrų naudojimu internete.

Tiems metodams priklauso slaptos operacijos, siekiant įvesti NSA kontrolę diegiant tarptautinius šifravimo standartus, superkompiuterių naudojimas įsilaužimams į šifrus ir – uoliausiai saugoma paslaptis – tiesioginis bendradarbiavimas su technikos kompanijomis bei interneto tiekėjais, sakoma straipsnyje.

Continue reading „NSA ir GCHQ atima iš interneto konfidencialumą ir saugumą”

„Boriso Kuznecovo kaip ieškomo žmogaus gyvenimas labai atviras. Jo adresas daugiabučiame name, iš kurio horizonte matyti Manhetenas, neįslaptintas. Jis reguliariai atnaujina asmeninę informaciją savo Facebook paskyroje ir dalijasi mintimis apie naujienas, taip pat ir apie savo paties baudžiamąją bylą“, – rašo Los Angeles Times.

 Tačiau B.Kuznecovas, Rusijos advokatas ir rūstus prezidento Vladimiro Putino kritikas, nesirūpina, kad jį suims. Tai todėl, kad jį, kaip ir buvusį NSA kontraktininką Edvardą Snoudeną, nuo persekiojimų gelbsti priešiškumas tarp jo tėvynės ir JAV, pažymi straipsnio autorė Tina Sasmen.

Continue reading „JAV ir Rusijos konfliktas dėl Edvardo Snoudeno – pagalys su dviem galais”

Vyriausybės valdininkai reikalavo, kad The Guardian sunaikintų iš Edvardo Snoudeno gautus failus, dalinai dėl to, kad užsienio žvalgybų agentai neva tai gali pasiklausyti pokalbių redakcijoje lazerių pagalba.

The Guardian žurnalistas Čarlis Arturas stengiasi suprasti, kiek patogus ir veiksmingas toks sekimo būdas. Aiškindamas, kodėl būtina sunaikinti slaptus failus, vienas ekspertas sakė, kad nutaikius lazerio spindulį į plastikinę stiklinę ar lango stiklą, galima klausytis pokalbių per atstumą.

Continue reading „Kiek praktiškas lazerinis pasiklausymas?”

Sunki vaikystė ir nuolatinės pašaipos iš genderinės orientacijos paženklino eilinio Bredlio Meningo gyvenimą, rašo Vittorio Zucconis laikraštyje La Repubblika.

Jaunuolis ieškojo prieglobsčio nuo „tikrų vyrų“ šiurkštumo Amerikos armijoje, bet ir ji pasirodė esanti ne ta vieta, kur jis, būdamas 157 cm ūgio, galėtų pasislėpti nuo karinio mačizmo kulto, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Dukart įkalintas: iš pradžių vyro kūne, dabar – kalėjime”

Tūlas skaitytojas savęs paklaus: “O kas man darbo kažkoks vaikinukas su akiniais? Jis man duonos neuždirba”.

Toks mąstymo būdas skamba tikrai logiškai. Nėra lengva domėtis žvalgybos ar politikos aktualijomis, kai vos galą su galu suduri. Perfrazuojant žinomą ekonomistą Josephą Stiglitzą, “tau pasisekė, jei vadinamojoje “spermos loterijoje” ištraukei laimingą bilietą – gimei atitinkamoje vietoje atitinkamu laiku”. Paprasčiau sakant, gavai išsilavinimą, esi sveikas, o gal stebuklo dėka turi neblogą darbą.

Kaip galingųjų pasaulio valstybių elitiniai žvalgybų darbuotojai siejasi su eiliniu žmogeliu, kuriam kasdienių rūpesčių ir taip per akis?

Continue reading „Edvardas Snoudenas – kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui”

"The Guardian" redaktoriai pranešė, kaip ir kodėl laikraštis sunaikino kompiuterių kietuosius diskus, kuriuose buvo saugomos kai kurių slaptų medžiagų kopijos, Edvardo Snoudeno „nutekintos“ spaudai. Taip rašo "The Guardian" korespondentas Džulianas Bordžeris (Julian Borger).

„Sprendimas buvo priimtas po to, kai vyriausybė pagrasino iškelti teisminį ieškinį, kuris galėjo užblokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio sekimo mastų nušvietimą (mastų, kuriuos nušviečia dokumentai)“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Kodėl „The Guardian” sunaikino kietuosius diskus?”

CŽV veteranas, buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovas ir JAV prezidento Ronaldo Reigano specialusis patarėjas Fricas Ermartas (Fritz Ermarth) papasakojo „Amerikos balsui“ rusų kalba apie nepavydėtiną amerikiečio disidento Edvardo Snoudeno, faktiškai rusų pagrobto pakeliui iš Kinijos į Kubą, likimą. Konkrečiai jis pažymėjo: 

„Jie (Edvardas Snoudenas ir Bredlis Meningas) pakirto šventą jų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą nacionalinio saugumo ir oficialaus slaptumo sferoje. Jie tai padarė sąmoningai, apgalvotai, tyčia, o ne suklydę ar nesuprasdami, ką jie daro. Jie tvirtina, kad tai padarė vardan kažkokių kilnių tikslų – tokių kaip skaidrumas, šlykštaus vyriausybės elgesio atskleidimas ir t. t. Tačiau tai nieko nekeičia. Taip kalba praktiškai visi išdavikai. 

Continue reading „Išgavę paslaptis rusai gali nužudyti Edvardą Snoudeną, suversdami kaltę Amerikai”

Eilinio Bredlio Meningo teisme nebuvo dviejų „bendrininkų, kuriems nepateikti kaltinimai“, laikraštyje The New York Post sarkastiškai tvirtina Ralfas Pitersas (Ralphas Pitersas), buvęs JAV karinės žvalgybos karininkas. „B.Meningo bendrininkai – tai ne Džulianas Asanžas ir jo „Viki-nykštukai“, o JAV armija ir mūsų įprotis viskuo kaltinti Ameriką“, – detalizuoja savo mintį autorius.

B.Meningas buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai praėjus vos 6 savaitėms po „mokymų“, bet jis buvo pasiųstas į žvalgybos mokyklą ir gavo priėjimą prie pačios slapčiausios informacijos. „Armija godžiai trokšta „patrankų mėsos“, net jeigu gabalai pašvinkę“, – piktinasi autorius.

Continue reading „Bredlis Meningas – patriotas ar išdavikas?”

NSA pripažino, kad duomenų rinkimo iš telefonų ir interneto mastai didesni, nei buvo žinoma anksčiau. Jeigu NSA neįstengia prieiti prie įrangos, pasitelkiama CŽV „juodųjų krepšių komanda“, pasakoja specialistas. Paviešinimas padarys milžinišką žalą Amerikos žvalgybai – štai kodėl JAV taip trokšta susigrąžinti Edvardą Snoudeną ir jo kompiuterius.

Edvardas Snoudenas ir Glenas Greenwaldas sugalvojo, kaip atsikirsti tiems, kas juos vadina išdavikais ir pornografais, rašo tinklaraštyje Foreign Policy žurnalistas Elias Grollis. Jis siūlo pavadinti tai „Didele Snoudeno „įsukimo“ kampanija“. Jos pavyzdėlis – G.Greenwaldo interviu praėjusį savaitgalį apie tai, kad E.Snoudenas turi NSA metodų „detalias schemas“ ir gali padaryti Jungtinėms Amerikos Valstijoms apokalipsinės žalos.

Continue reading „Ką byloja Edvardo Snoudeno braižas?”

Kai NSA negali įsilaužti į jūsų kompiuterį, tie žmonės įsilaužia į jūsų namus, pareiškia laikraštyje Foreign Policy istorinių knygų apie specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas. (Matthew M. Ayd).

„Darbas su „juoduoju krepšiu“ (blac bag job) – CŽV žargonas, reiškiantis neteisėtą ir – pageidautina – nepastebimą kratą.

Autorius aiškina, kad šaltojo karo metais tas posakis reiškė seifų atidarymą, šifro raktų vagystę arba šifravimo mašinų derinimo fotografavimą.

Continue reading „Naujas CŽV „juodasis krepšys“ – skaitmeninis”