"Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvus, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį.“

Arvydas Šliogeris, filosofas (,,Nerimas“, Tyto alba“, Vilnius, 2012, p. 87)

Kas ką laiko elitu, klausimas. Bet, turbūt, A Šliogeris elitą pateikia, kaip valstybės galios simbolį versle, kultūroje, švietime, moksle, politikoje, o prie jo neabejotinai priskiriami ir aukščiausi teismų, prokuratūros, slaptųjų tarnybų vadovai.

Tai kas gi įvyko Vilniaus apygardos teisme š.m. gegužės 30 dieną viešai paskelbus Eglę Kusaitę teroriste.

Continue reading „Kastytis Stalioraitis: „Eglės Kusaitės byla. Žmonių neapgausit””

FST – tai KGB SSRS tęsėja, persivadinusi Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba. Žodis „sindromas“ kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „bėgti kartu“.

Š. m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje teroru kaltinamos Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo prokuroro Mindaugo Dūdos pastabų.

K. Stungys trumpai priminė ilgametę oficialią  Lietuvos vadovų ir pareigūnų politiką Čečėnijos nacionalinio išsivadavimo klausimu: nesikišti į Rusijos vidaus ginkluotą konfliktą, gerbti Rusijos suverenumą ir teritorinį vientisumą, gerbiant ir Jungtinių Tautų deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą.

Rusijai tokia oficiali Lietuvos pozicija priimtina. Nesiunčia Rusija protesto notų toms šalims, kurių laisvi piliečiai, suprantama, ne savo vyriausybių siųsti, kariauja Šiaurės Kaukaze su Rusijos federaline kariuomene. Nereikalauja į Tėvynę sugrįžusių ar į Europos Sąjungą patekusių tokių piliečių teisti juos. Juokingai atrodytų.

Continue reading „Apie KGB-FST sindromą VSD ir prokuratūroje”

Ši istorija – tai pavyzdys, kaip iki galo neatlikus ikiteisminio tyrimo ir sukakus senaties terminui galimai pažeidžiant juridinių asmenų steigimą reglamentuojančius teisės aktus sukurta ir Registrų centre užregistruota reikšminga šalies viešajame gyvenime profsąjunginė organizacija gali terorizuoti teisėtai paklusti jai nenorinčią taip pat reikšmingą šalyje legalią profsąjunginę organizaciją.

Istorija teisiniu požiūriu nėra labai sudėtinga.

Į Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (LNPF) steigiamąjį suvažiavimą, kuris įvyko 2004 m. kovo 27 d., Lietuvos medikų profesinė sąjunga (LMPS), kuriai vadovauja vilnietė Albina Kavaliauskaitė, neva delegavo 15 savo narių, tačiau, kaip žymiai vėliau atsitiktinai paaiškėjo, daugelis registracijos parašų galimai buvo suklastoti.

Viskas, galbūt, tuo ir būtų pasibaigę, galimai padarytas nusikaltimas neišaiškėjęs, jei LNPF nereikalautų iš A. Kavaliauskaitės procentinės LMPS nario mokesčių dalies, kaip LNPF narės steigėjos. 

Continue reading „Lietuvos profsąjunginio judėjimo garbė – Vilniaus apygardos teismo rankose”

temide

Litlandija – Europos dėmesio centre

Europos Sąjungos šalių žvilgsniai prikaustyti prie novacijomis pagarsėjusios ES narės Litlandijos. Joje nagrinėjama naujausiais laikais dar neregėta byla, kurioje neprivataus kaltinimo tvarka bylinėjasi du numirėliai. Vienas, dar būdamas gyvas, apkaltino kitą, tuo metu dar gyvą, pedofilijos nuodėme savo mažametės atžalos atžvilgiu. Tas kitas numirėlis kaltina jį šmeižtu, o pastarasis su savo dar gyva mažamete atžala laiko save ir ją nuo jo nukentėjusiais. Nei vienas, nei kitas gyvi būdami Litlandijos teismų nuteisti ar teisiami nebuvo.

Pomirtinio ginčo išsprendimui talkininkauja Litlandijos teisėjai, prokurorai, advokatai.

Continue reading „Ledai pavojingai pajudėjo, JE Prezidente, ponai prisiekusieji, tarėjai…”

Šmeižtai ir įžeidimai per visą žmonijos istoriją, deja, yra neatskiriami jos palydovai. Tai veiksmai, po kurių neretai išyra šeimos, draugai tampa mirtinais priešais, bankrutuoja įmonės, net kyla karai. Be jokios abejonės už tokius veiksmus kaltininkai turi atsakyti, bet teisingas atsakomybės nustatymas, kurį suprastų ir jam pritartų dauguma Lietuvos gyventojų, matyt, nėra toks paprastas dalykas.

Viešai besireiškiančiųjų nuotykiai šmeižto, įžeidimo baudžiamosiose bylose neretai baigiasi prieštaringais, eiliniam žmogui nesuprantamais teismų sprendimais. Šiandien gausėja gretos tų, kurie mano, kad bent jau šiuo metu Lietuvoje baudžiamosios atsakomybės už šmeižtus ir įžeidimus, numatančios ir laisvės atėmimą, reikėtų atsisakyti, paliekant atsakomybę už tai tik Civiliniame ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose, kurie laisvės atėmimo ir kriminalinio nusikaltėlio „šleifo“ nenumato.

Continue reading „Kastytis Stalioraitis: ar nuomonės paskelbimas – kriminalinis nusikaltimas?”

Pasiklausiau 2013 m. kovo 27 d. Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“, kuriame Seimo nariai Kęstutis Masiulis (TS-LKD) ir Vytautas Matulevičius (Drąsos kelias) buvo klausiami, ar gerai daro prokurorai, neduodami Seimo komisijai Garliavos šturmo vaizdo įrašo?

Priminsiu, kad Seimo komisija šiuo metu sprendžia, siūlyti Seimui, ar nesiūlyti atimti iš Seimo narės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę.

2013 m. kovo 13 d. į Seimo laikinąją tyrimo komisiją atvykęs Generalinis prokuroras Darius Valys, Generalinės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Radišauskas ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė prašomo vaizdo įrašo nepateikė.

Continue reading „Teisingumo vykdytojai mažiau pasitiki Seimu, negu nusikaltėlių gauja?”

kastis

JAV skalūnų dujų gavybos dėka gamtinių dujų kainos vietinėje rinkoje ženkliai krito, dabar 1000 m3 dujų kainuoja 100 dolerių, tai kelis kartus pigiau negu Lietuvoje, kurioje pagrindinis dujų tiekėjas yra Rusija.

Einanti JAV keliu Lenkija intensyviai vykdo skalūnų dujų žvalgybą ir 2015 metais tikisi pradėti pramoninę jų gavybą.

Šiais metais Lenkija planuoja išleisti skalūnų dujų gavybos įstatymą, kuris turėtų atverti kelią skalūnų dujų pramoninei gavybai. Naujojo įstatymo projekte skalūnų dujų gavybos įmonėms numatytas apie 40 proc. mokestis nuo grynojo pelno. Dėl tokio didelio mokesčio žvalgybą vykdančios bendrovės, kurioms suteikta teisė ir į pramoninę gavybą, sukluso ir ėmė mažinti tyrimo darbų apimtis laukdamos, koks bus naujasis įstatymas. Bet manoma, kad kompromisas bus pasiektas.

Tuo metu, kai Lenkija artėja prie skalūnų dujų gavybos, Lietuva, kaip parodė paskutiniai įvykiai, tvirtai neapsisprendė net dėl žvalgybos.

Continue reading „Skalūnų dujos Lietuvoje. Bręsta tarptautinis skandalas?”

Š.m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo Mindaugo Dūdos pastabų. Po to teisėjų kolegija –  Virginija Švedienė (pirmininkė), Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis – padarė pertrauką iki gegužės 6 dienos.

Tą dieną paskutinį žodį sakys pati E. Kusaitė, bet klausimų jai nei teisėjai, nei kaltintojas, nei advokatas jau neužduos.

Bylos nagrinėjimui buvo paskirtas nedidukas kambarys, bet pamačius, kiek daug žmonių susirinko klausytis advokato kalbos, teismo administracija veiksmą perkėlė į didelę erdvią salę, kurioje, tačiau, nebuvo mikrofonų. Posėdžio pirmininkei skelbiant posėdį pradėtu pasigirdo žiūrovų prašymai kalbėti garsiau.

Salėje beveik visos sėdimos vietos buvo užimtos, posėdį stebėjo daug Lietuvoje žinomų žmonių –   Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Kovo 11 signataras Algirdas Endriukaitis, politikas ir teisinės realybės Lietuvoje kritikas Darius Kuolys, Katalikų Bažnyčios veikėjai kunigas Robertas Grigas ir Sesuo Nijolė Sadūnaitė, kompiuteriais apsiginklavę žurnalistai.

Continue reading „„Sukurk, sugauk ir sunaikink teroristę Eglę Kusaitę“”

Mintys po apskritojo stalo diskusijos apie Čečėniją

Vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė surengė apskritojo stalo diskusiją „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“.

Renginys vyko Seimo Europos informacijos biure. Ši data pasirinkta neatsitiktinai. 1944 m. vasario 23 d. prasidėjo masinis čečėnų ir kitų Šiaurės Kaukazo tautų trėmimas į atšiaurias Kazachstano vietas žūčiai.  

Continue reading „Maschadovo adjutantas: “jūsų prokurorai bendrapiliečius laiko visiškais idiotais””

Siūlo bausmę

Š.m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teisme Lietuvos Respublikos prokuroras M. Dūda po beveik penkias valandas trukusios kalbos su įvairiais Kremliaus propagandistų pasažais apie tarptautinį terorizmą Kaukaze ir Rusijoje, baisų Islamo vahhabizmo šakos vaidmenį, šakos, kuri, beje, Lietuvoje ir niekur pasaulyje, kiek žinau, išskyrus Rusiją, nėra uždrausta (Meką ir Mediną, švenčiausias viso pasaulio musulmonams vietas Saudi kontroliuoja vahhabistai), apie realią E. Kusaitės grėsmę taikiems okupantų kariams jų strategiškai lietuviškoje karinėje bazėje kažkur Čečėnijoje jai susisprogdinant, bet tai nepadarius dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, pasiūlė ir subendrino siūlomas bausmes.

Continue reading „Eglės Kusaitės byla. Ką ypatingesnio baigiamojoje kalboje pasakė prokuroras”

kastis

Spalio 2 d. įvyko Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame buvo pradėtas nagrinėti nuteistosios Eglės Kusaitės apeliacinio skundo nagrinėjimas.

Ji 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl  šių nusikaltimų: grąsinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių ir jo įžeidimo SMS pasiųsta žinute.  

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių BPK pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Bet apie tai – vėliau.

O dabar – apie posėdžio pradžią ir Žmogaus teises.

Continue reading „Grąsinimo nužudyti Justą Laucių byla tęsiasi”

kastis

Šis straipsnis skirtas jauniems žmonėms, gimusiems ar užaugusiems jau atkurtos Tėvynės nepriklausomybės sąlygomis. Tėvynėje ar emigracijoje.

Daugeliui jų savo šalies nepriklausomomybė ir demokratija atrodo kaip natūrali savastis. Okupacija ir diktatūra – nemalonioje istorinėje praeityje. Deja. Toks savasties suvokimas – apgaulingas.

„Völkischer Beobachter“ ir „Pravda“

Kadaise Vokietijoje buvo toks laikraštis „Völkischer Beobachter“ (lietuviškai – „Liaudies  stebėtojas“). Įsteigtas 1920 metais. Iš pradžių – labai nežymus. 1921 metais tiražas siekė tik 8000, bet netrukus pradėjo augti kaip ant mielių. Tapo mylimiausiu viso pasaulio vokiečių vado Adolfo Hitlerio laikraščiu, kuriame jis kvietė tautiečius į kovą su žydais ir komunistais bei reikalavo revanšo už Versalio sutartį. Diktatoriaus laikraščiu.

Continue reading „„Völkischer Beobachter“, „Pravda“ ir Lietuvos žurnalistų sąjunga”

kastis

2012 metų gegužės 7 d. autoritetingas apžvalgininkas Kęstutis Girnius, suaugęs su žodžio laisvės JAV samprata, portale alfa.lt rašė („VSD spjaudo ir gaudo“):

„Negalima tvirtinti, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nieko nedaro. Praeitą savaitę generalinis direktorius Gediminas Grina paprašė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) paneigti jos tiesioginėse laidose du Dariaus Kuolio išsakytus teiginius.

Laidoje „Ant svarstyklių“ D.Kuolys pareiškė, kad VSD darbuotojai nutekino informaciją apie „Snoro“ banką, o laidoje „Akiračiai“ jis tvirtino, jog „VSD (…) užsiima kriminaline veikla ir pradeda veikti kaip kriminalinis susivienijimas“. Pasak G.Grinos, šie teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia dalykinę VSD reputaciją. VSD pareikalavo, kad LRT paneigtų D.Kuolio žodžius tokiu pat būdu, kokiu jie buvo paskelbti, ir visuomeniniam transliuotojui nurodė, kokius paneigimo tekstus reikėtų išplatinti…

Continue reading „Antstolių Rūmai Deimantės močiutės Laimutės Kedienės asmenyje įžvelgė genocido kurstytoją?”

kastis

Lietuvoje šiuo metu yra dvi dar nebaigtos bylos, kuriose du asmenys yra kaltinami to paties žmogaus apšmeižimu, pavadinus jį „nusikaltėliu“.

Tai dvi bylos, kuriose tuo yra kaltinami Lietuvos Respublikos piliečiai Eglė Kusaitė ir Letas Palmaitis. Žurnalistai neturėtų būti tokiam faktui abejingi, nes jie neretai tą žodį „nusikaltėlis“ pavartoja visai nenorėdami ką nors apšmeižti, o tik apibūdinti. 

Kalbu apie Lietuvos Respublikos prokurorą Justą Laucių, kuris po vieno teismo posėdžio pasikarščiavusios kaltinamosios Eglės Kusaitės pavadintas „nusikaltėliu“, panoro, kad toks pavadinimas būtų traktuojamas kaip šmeižtas, nes nusikaltėliu gali būti vadinamas tik tas, kurį tokiu pripažino teismas (visiškai teisingas sakinys, kai turima galvoje oficialių valdžios organų ar darbdavių vykdoma asmens diskriminacija dėl neįrodyto nusikaltimo).

Continue reading „Pasakymas „nusikaltėlis“ – šmeižtas ar įžeidimas?”

kastis

Tai – autoriaus liudijimas iš įvykio vietos.

2012 m. vasario 1 – kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyko teisminis nagrinėjimas, kurio tikslas buvo išaiškinti, ar teisiamas Letas Palmaitis yra kaltas apšmeižęs pareigas einančius prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą pagal LR BK 154 str. 2 d.

Teismas pripažino Letą Palmaitį kaltu pagal abudu jam inkriminuojamus straipsnius, 154-2 (šmeižtas, panaudojant masinio informavimo priemones) ir 290 (pareigūno įžeidimas). Letas Palmaitis nepripažino save kaltu šmeižtu ir baigiamojoje kalboje teigė, kad teismas neįrodė, kad jo „paskleisti teiginiai, paremti informacija, pateikta žiniasklaidoje, viešai žinomuose dokumentuose yra šmeižtas“.

Continue reading „Vienas Lietuvos teismų praktikos anatominis pjūvis „teroristės“ Eglės Kusaitės byloje”

kastis

„Teroristės“ Eglės Kusaitės bylos kaltinamojoje išvadoje jai mestas kaltinimas, kad ji siekė prisijungti prie neva tarptautinės teroristinės organizacijos „Kaukazo Emyratas“ (Šiaurės Kaukazo sukilėlių paskelbtos atkuriamos nepriklausomos valstybės pavadinimas) ir paaukoti savo gyvybę pagal šios organizacijos nurodymą Rusijos karinėje bazėje, ją susprogdindama (tiesa, nežinia nei kur, nei kada). Teigiama, kad ji pati dalyvavo teroristinės grupuotės su bendrininkais Maskvoje, susijusiais su „Kaukazo Emyratu, sukūrime.

Kadangi kiekviena baudžiamoji byla šalies viduje, ypač susijusi su teisminio proceso dalyviais – kitų šalių piliečiais, yra ir tarptautinės teisės dėmesio ir vertinimo objektas, už Lietuvos Respublikos tarptautinius santykius atsakinga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo pačiu tarsi oficialiai pripažino Šiaurės Kaukazo sukilėlius tarptautiniais teroristais.

Continue reading „Saugumiečiai ir prokurorai įlindo į Prezidentės sodą”

timosenko_naujausias

Vakarams raginant Ukrainos valdžią nepersekioti politinių oponentų panaudojant teismus, Ukrainos teisėsauga rengia ne vieną baudžiamąją bylą opozicijos lyderei Julijai Tymošenkai.

Ukrainos prokurorai kažkodėl prisiminė senus dalykus

Dar prieš nuteisiant buvusią  Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenką septynerius metus kalėti neva už įgaliojimų viršijimą pasirašant sutartį su Rusija dėl dujų kainos buvo prisiminti ankstesni įtarimai dėl jos veiklos. Lapkričio 7 d.  Ukrainos mokesčių milicija atnaujino tyrimą keturiose baudžiamosiose bylose. Visos jos susijusios su mokesčių nemokėjimu praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio antrojoje pusėje, kai J. Tymošenko vadovavo bendrovei „Ukrainos bendrosios energetikos sistemos“.

Continue reading „Ukrainos valdžia aršiai puola buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko”

antonov_vladimir

Apie 1985 metus Kremliuje SSRS ekonominio kracho akivaizdoje buvo nuspręsta, kad nomenklatūriniai komunistai, nusipelnę kagėbistai ir jų vaikai turi tapti kapitalistais ir toliau valdyti „liaudies mases“.

Kremliaus bonzoms ir jų satrapams Lietuvoje  nusibodo vien skaityti KGB ataskaitas apie pūvantį Vakarų kapitalizmą bei apie pinigų galios teikiamus malonumus, kai jų nereikia slėpti. Jie jėga pasisavino tai, kas dar turėjo vertę pasaulio rinkose – naftos ir dujų telkinius, metalus ir kitka, o už gautus pinigus pradėjo pirkti nuosavybę Vakaruose, ypač Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tuo požiūriu labai charakteringa yra skandalo Lietuvos „Snoro“ banke autoriaus Rusijos piliečio ir  Londono gyventojo Vladimiro Antonovo „karjera“.

Continue reading „Įtariamasis V. Antonovas „Snoro“ byloje”

kremlius_1111

Rusijos generalinio štabo viršininkas viešai pareiškė, kad jis baiminasi branduolinio karo galimybės palei Rusijos sieną. Nuogąstavimas  nėra „iš piršto išlaužtas”.

Rusijos sienos perimetre yra bent viena atkarpa, kurioje Rusijai gali kilti didelė pagunda viską išspręsti vienu kirčiu. Tai – sienos su Gruzija atkarpa.

Rusijos generolas skelbia pavojų šalies sienos perimetre

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio Štabo viršininkas Rusijos armijos generolas Nikolajus Makarovas, lapkričio 17 d. dramatiškai kreipėsi į Kremliui pavaldžius vadinamus Visuomenininkų rūmus. Jis pareiškė, kad bijo didelio masto branduolinio karo perspektyvos palei sieną su Rusija.

Continue reading „Kremlius ruošiasi atominei atakai prie Rusijos Federacijos sienų”