Programa, turėjusi uždavinius mokyti žurnalistus skatinti laisvą ir nepriklausomą žurnalistiką ir demaskuoti korupciją, uždaroma nepraėjus nei metams nuo pradžios.
Taip praneša “The Guardian”.
“Journalism Foundation” buvo įsteigtas kelių Didžiosios Britanijos laikraščių leidėjo Jevgenijaus Lebedevo šeimos, primena žurnalistai Hughas Muiras ir Danas Sabbaghas.
Continue reading „Jevgenijus Lebedevas uždarė „Jurnalism Foundation””
Žiūrėkite, yra bendras dėsningumas.
Tai, kas dabar dedasi Gruzijoje, gali blogai baigtis „Gruzijos stebuklo“ kūrėjams.
Jeigu jau Italijoje tai blogai baigėsi, Silvijui Berluskoniui, tai Gruzijoje – tuo labiau.
Kuo gi kaltas, iš esmės, Silvijus Berluskonis? Tuo, kad sąmoningai visada buvo „dešinysis“ ir nustumdavo „kairiuosius“ nuo valdžios. Tuo, kad jis neleido jiems prasiskverbti į parlamentą, kad jis išsaugojo vakarietišką kryptį, kad jis turėjo viską – ir laikraščius, ir televizijos ekranus, ir pinigų.
Tai paprastas kerštas.
Buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas sumokės beveik 75 tūkst. eurų baudą už kunigaikštystės valdžios šmeižimą.
Amerikietis tinklaraštininkas Robertas Erindžeris – JAV pilietis, gyvenantis Santa Barbaroje (Kalifornijos valstijoje), ir žinomas taip pat kaip buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas, turi sumokėti Monako kunigaikščiui Alberui II iš viso 9 tūkstančius eurų už šmeižtą, išplatintą apie jį per internetą.
Continue reading „Buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas nuteistas sumokėti 75 tūkst. eurų baudą”
Jeigu kalbėčiau pesimisto lūpomis, tai dabar galima piešti tokį vaizdą: Lietuva nestato atominės elektrinės, toliau lieka Rusijos įtakoje su pačia brangiausia iš Rusijos perkama nafta, dujomis ir elektra, tolsta nuo Europos ir galop virsta pilka paribio zona. Vidaus politikoje – dar baisiau.
Tarkime, kad finansinių aferų byloje teisiamas V.Uspaskichas tampa premjeru (būtų panašus į „vor v zakone“, lietuviškai – įteisintas vagis), teisingumo ministre paskiriama ant mirčių ir skausmo pamatų pastatytos partijos lyderė N.Venckienė, jos teta A.Skučienė užima vidaus reikalų ministro pareigas, o STT vadovauti paskiriamas labiausiai korumpuotas politikas, kuris atrenkamas konkurso tvarka. Svarbiausia sąlyga – turėti kuo didesnę kyšininkavimo patirtį.
Continue reading „Liūdnas ir kiek linksmesnis rinkimų vaizdelis”
Dažnai išgirstu klausimų ar net priekaištų, kodėl pasirinkau balotiruotis į Seimą Vilniaus Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje? Girdžiu netgi tai, kad nesibalotiravau Kauno kaimiškoje apygardoje dėl to… kad Garliavoje man grėstų pralaimėjimas.
Prisipažinsiu, kad Naujamiesčio rinkiminę apygardą pasirinkau dėl keleto priežasčių. Visų pirma – norėjau rungtis su viena iš konservatorių partijos lyderių – Irena Degutiene. Manau, kad už dabartinę Lietuvos tragediją – 52 milijardus litų skolos, merdinčią ekonomiką, įsigalėjusią korupciją, teisinį nihilizmą ir masinę gyventojų emigraciją atsakinga ir ji.
Kaip daug kas tikėjosi, padrąsėjęs Seimas prieš kadencijos pabaigą atmetė Prezidentės veto dėl Mėgėjiškos žūklės įstatymo. Įstatymo, kurio atitinkamos tarnybos dar neįvertino korupcine prasme. Įstatymo, kurio iš esmės nesvarstė Vyriausybė. Priminsiu, kad visi įstatymai ir jų pataisos, aktualios gamtai ir gamtiniams resursams, privalo būti įvertinti korupcine prasme.
Paviršinės naujo įstatymo nuostatos tokios. Mokestis už mėgėjišką žūklę pakeliamas penkiagubai. Privačių vandens telkinių „nuomotojai“ (o tikriau – praktiškai savininkai) gali reikalauti kokios nori kainos už žvejybą jų ežere. Įskaitant pensininkus ir paauglius. Sunku pervertinti šios rekreacinės veiklos svarbą tiek hiperaktyviems paaugliams, tiek ribotų finansinių galimybių senjorams. Iš žvejų klubų atimama galimybė nuomoti upių atkarpas.
Mes, buvę Sovietų sąjungos politiniai kaliniai ir disidentai, kreipiamės į Jus, demokratinių valstybių vadovus, informuodami apie Lietuvoje vykdomą akivaizdų buvusios teisėjos Neringos Venckienės ir jos giminių politinį persekiojimą.
Mes prašome Jūsų tarptautiniu mastu įvertinti tokius politinius susidorojimus Lietuvoje bei imtis tokių pat priemonių, kokių demokratinės valstybės imasi prieš politinius persekiojimus Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje. Viena iš kertinių teisinės valstybės nuostatų yra ta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai yra lygūs visiems, nepriklausomai nuo jų viešai reiškiamų įsitikinimų. Tai griežtai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“.
Daugiau kaip dvidešimt metų šalia mažo upeliuko, šalia dulkėto keliuko, žemė ilsėjosi – be plūgo ir be dalgio.
Negerai, žemė turi dirbti, nešti naudą, pasakė žemės ūkio ministras, ūkininkas. Ir žmogaus ūgio žolė, kurioje gyveno, slėpėsi paukščiai, žvėreliai, vabalai vabalėliai, išnyko.
Liko tik galingo traktoriaus ratų pėdsakai, apibarstyti smulkiais šiaudeliais. Varlės ir varlytės, gandrų džiaugsmui, blaškėsi likusios be namų. Toje žemėje nei rudenį, nei pavasarį nebus sodinama, sėjama. Kai žolės žolelės vėl sužaliuos ir stiebsis į saulę, atvažiuos tas pats galingas traktorius… Žemės savininkas su traktorininku jau iš anksto susitarė.
Continue reading „Mintys, kilusios liepos karščių išvargintoje galvoje”
Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai. Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.
O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė, koks korupcijos lygis, ko verta vakarietiška demokratija…
Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.
Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 1 )”
Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai.
Viršelio tema taip ir vadinasi: „Atominė energija: žlugusi svajonė“.
Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie šiandieninį Azerbaidžaną. Šios publikacijos turėtų sudominti mūsų skaitytojus, kadangi nūnai Azerbaidžano sostinėje Baku rengiamas Eurovizijos konkursas. Žodžiu, viso pasaulio dėmesys sukoncentruotas į Azerbaidžaną.
Elmaras Mamedjarovas
Azerbaidžano laimėjimai
Galimybė surengti Eurovizijos finalą – ženklas, kad Azerbaidžanas grįžta į tarptautinę bendriją, šansas pademonstruoti mūsų laimėjimus po nepriklausomybės įgavimo, rašo savo straipsnyje „The Wall Street Journa”l” Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmaras Mamedjarovas.
Continue reading „Nepažįstamas Azerbaidžanas: tikri ir tariami laimėjimai”
Kas šiandien dedasi Baltarusijoje?
Kur plaukia Baltarusijos valstybingumo laivas?
Kokių įvykių galima laukti šioje šalyje artimiausiu metu?
Kodėl baltarusių elitas daugiausia neigiamai reaguoja į nūnai egzistuojančią Europos Sąjungos „paramos Baltarusijos demokratijai“ sistemą?
Šiuos klausimus Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas pateikė vienam iš kategoriškiausių, griežčiausių Baltarusijos opozicijos lyderių – Baltarusijoje neužregistruotos Baltarusijos laisvės partijos vadovui Sergejui VYSOCKIUI.
Dėl piliečių paramos renkant parašus referendumo sušaukimui teismų sistemos pertvarkos klausimu
2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc.. Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc.
Nepasitikėjimo teismais priežastys.
Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.
Continue reading „Ar Tamsta jau pasirašei už teismų pertvarką?”
Atrodo, pūlinys tuoj sprogs. FNTT vadovų nušalinimo afera dar kartą apnuogino valstybės institucijų korupcijos mąstą. Lyg ir nieko nauja, tačiau aferos sumanytojai šįkart neįvertino pasipiktinimo reakcijos masto.
Matyt, per daug skubėjo susidoroti su pavojingais pareigūnais, tad veikė negrabiai ir be tinkamos viešųjų ryšių parengties.
Galai ima lįsti į paviršių. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis jau beveik paaukotas. Jis pakankamai protingas ir išsilavinęs, taigi turėjo suprasti, kad netikra korta kirsdamas va bank rizikuoja savimi. Tačiau teko pasiaukoti. Matyt, dėl daug svarbesnių dalykų nei politiko karjera.
Continue reading „Lūžis. Pasiaukojęs ministras prieš puspročius”
Žurnalas “Metai” pateikė trejetą aktualių klausimų Lietuvos rašytojams, intelektualams, filosofams. Štai šie klausimai.
1. XXI amžiaus pradžia nėra labai paguodžianti – ekonominės krizės, terorizmas, antiglobalistinis ekstremizmas, gamtinės katastrofos, blogėjanti ekologinė situacija. Kokias išeitis matote žmonėms, tautoms, valstybėms? 2. Kaip vertinate politinius ir ekonominius Lietuvos rezervus sudėtingų naujojo amžiaus iššūkių akivaizdoje? Ir amžinas klausimas – “ką daryti”, kad sumažintume neišvengiamus nuostolius? 3. Kas Jums asmeniškai padeda išgyventi šį nelengvą laikotarpį. Iš kur semiatės stiprybės? Kokie elgesio archetipai būtų optimaliausi šiandien?
Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt įsiminė rašytojo, publicisto, kultūrologo Vytauto Rubavičiaus atsakymai.
Continue reading „“Jau seniai žinoma, ką reikia daryti, kad pasaulyje gyventi būtų geriau””
Leidinys „Tagesspiegel” spausdina interviu su Julijos Timošenko dukterimi Jevgenija.
Pirmiausias klausimas buvo apie Ukrainos opozicijos lyderės, gruodžio pabaigoje išvežtos etapu į koloniją Charkove, sveikatą.
Jevgenija Timošenko pranešė, kad jai leista lankyti motiną dukart per savaitę. Pasak jos, šiuo momentu Julija Timošenko negali nei sėdėti, nei vaikščioti, nes jai labai skauda nugarą. Pasak Jevgenijos, „sekmadienį mano motina prarado sąmonę, išgėrusi kažkokių vaistų, ir išbuvo be sąmonės porą valandų“. Pasak jos, gydytojas atėjo tik po 20 minučių.
Continue reading „Interviu su Jevgenija Timošenko: “Mano motinos gyvybė pavojuje””
„Pūvančioje visuomenėje menas, jei jis yra tikras, irgi turi atspindėti puvimą. Ir jeigu jis nori išlaikyti socialinę funkciją, jis privalo vaizduoti pasaulį, gebantį keistis. Ir padėti jį keisti.“ – Ernstas Fišeris.
Po savo straipsnių ciklo apie demokratiją, sulaukiau nemažai pranešimų, palaikančių mano mintis, taip pat – ir nemažai kritikos, bet šį kartą kritikams pabandysiu atsakyti kitaip. Ką, jūsų nuomone, reiškia demokratija? Dauguma atsakys, kad demokratija yra tada, kai piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, kad tai – bendrininkavimas tarpvalstybiniuose reikaluose. Bet ar jūs iš tikrųjų tikite demokratija? Ar jūs manote, kad ji yra? O ar jūs balsavote už dabar vykstančius karus? – NE.
Continue reading „Apie demokratiją, politiką, mokslininkus, pinigus ir karą”
Atidžiai perskaičiau pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodžiusius pranešimus, jog “Lietuvos ryto” žurnalistei Laimai Lavastei teismas liepė atskleisti informacijos šaltinį.
Galimą teismų korupciją savo publikacijose narpliojanti žurnalistė L.Lavastė tvirtina nūnai turinti rimtų nemalonumų. Pasirodo, lietuviškoji Temidė, užuot savo turimomis priemonėmis pradėjusi tirti L.Lavastės publikacijose nurodytas galimas blogybes, ėmėsi atakų prieš pačią žurnalistę. Vaizdžiai tariant, puolė prievartauti žurnalistę, reikalaudama, kad ši kuo skubiau papasakotų, kas gi tas asmuo, suteikęs jai informacijos apie galimą korupciją Lietuvos teismuose.
Continue reading „Tai tiek ir tevertos mūsų specialiosios tarnybos…”
Du kartus buvęs premjeras ir du kartus iš šio posto triukšmingai pasitraukęs.
Valdžios skonį pajutęs labai jaunas ir atsakomybės ėmęsis valstybei lemtingomis akimirkomis. Savo partiją įkūręs, nuo aktyvios politikos atitrūkęs, tačiau po pertraukos vėl galvojantis apie politinį revanšą.
LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjo Virginijaus Savukyno pokalbis su ekspremjeru Gediminu Vagnoriumi.
Mažai kas tiki, jog Ukrainoje realiai bandoma pažaboti korupciją ir nubausti bent jau stambiausius, įžūliausius kyšininkus.
Ir vis dėlto baudžiamųjų bylų, iškeltų buvusiems ir esamiems Ukrainos politikams, valdininkams, ministrams, departamentų vadovams, šiandien sparčiai daugėja.
Dabartinė Ukrainos valdžia tvirtina, esą baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, – šimtai, jei ne tūkstančiai.
Tuo pačiu labai lengva pastebėti, jog dauguma bylų iškelta ne itin aukšto rango valdininkams bei parlamentarams. Ir tik viena kita byla iškelta šiandien valdžioje esantiems. Dauguma garsiausių, rezonansinių bylų taikoma buvusiems Ukrainos parlamento nariams bei buvusiems ministrams.
Continue reading „Dvidešimt stambiausių korupcinių bylų Ukrainoje”
