Rusijos slaptoji tarnyba neleido išvykti iš šalies Kremliaus kritikei ir parnkroko grupės „Pussy Riot“ narei Marijai Aliochinai. Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojai Maskvos oro uoste pranešė jai, kad ji negali palikti šalies, antradienį sakė moteris.

M. Aliochina, anot portalo „Mediasona“, teigė, kad ketino vykti į festivalį Škotijos Edinburgo mieste. Saugumo šaltiniai patvirtino, kad M. Aliochina laikinai negali išvykti. To priežastis esą yra dėl nesankcionuotų protesto akcijų jai skirti viešieji darbai.

M. Aliochina išgarsėjo 2012-aisiais, kai su kitomis „Pussy Riot“ aktyvistėmis Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje „pankroko malda“ kritikavo šalies vadovybę. M. Aliochina su viena kolege buvo nuteistos kalėti, tačiau 2013-aisiais joms suteikta malonė. Nuo tada aktyvistė vis kritikuoja netvarką šalyje ir dėl savo akcijų sulaukia bausmių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.09; 03:00

Du feministinės Rusijos pankroko grupės nariai, remiantis Švedijos žiniasklaidos pranešimais, pasiprašė prieglobsčio Švedijoje, nes jie yra persekiojami Rusijoje, informuoja „Euronews“.
 
Grupės nariai – Lusinė Džanian ir Aleksejus Kniedliakovskis – prieglobsčio Švedijoje prašė skųsdamiesi persekiojimu savo gimtojoje šalyje Rusijoje. Šią žinią muzikantai iš pankroko grupės „Pussy Riot“ atskleidė nacionaliniam transliuotojui SVT.
 
Kaip pranešama, pora šiuo metu kartu su savo sūnumi gyvena prieglobsčio prašytojams skirtuose namuose Lindesbergo mieste ir laukia Švedijos migracijos agentūros sprendimo. Pora Švedijoje gyvena jau 10 mėnesių ir tikisi sprendimo sulaukti jau greitai.
 
Žinomumą „Pussy Riot“ pelnė 2012 metais, po katalikų bažnyčioje Maskvoje surengto pasirodymo, kurio metu buvo išjuokiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.01.27; 00:01

Christina Hebel / Der Spiegel

Štai jau beveik keturias savaites „ukrainiečių žurnalistas Romanas Suščenka neturi galimybės kontroliuoti savo gyvenimo“, rašo vokiečių žurnalo Der Spiegel apžvalgininkė Kristina Hebel. 

Maskvoje suimtas Ukrinform žurnalistas Romanas Suščenka kaltinamas šnipinėjimu. Unian.net nuotr.
Maskvoje suimtas Ukrinform žurnalistas Romanas Suščenka kaltinamas šnipinėjimu. Unian.net nuotr.

Šių metų rugsėjo 30 dieną jis buvo suimtas FSB bendradarbių Maskvos centre. 47-rių metų Ukrainos valstybinės informacijos agentūros Ukrinform žurnalistas kaltinamas šnipinėjimu, už tai jam gresia nelaisvė iki 20 metų.

Žurnalisto, šešerius pastaruosius metus dirbusio Ukrinform korespondentu Prancūzijoje, suėmimas „kelia daug klausimų dar ir todėl, kad Rusijos valdžia skelbia prieštaringus pareiškimus“. Antai, Rusijos URM tvirtina, kad Suščenka neturi galiojančios vizos žurnalistiniam darbui. Bet, kaip pabrėžia žurnalas, ji jam ir nereikalinga privataus pobūdžio vizitui. Pasak informacijos, gautos iš jo šeimos, Suščenka atvyko į Maskvą pas savo sūnėną ir draugus.

FSB pranešė, kad Suščenka, kuris, beje, buvo suimtas praėjus vos kelioms valandoms po atvykimo, girdi, tikslingai rinko informaciją apie Rosgvardiją, o tai yra valstybės paslaptis. Ten taip pat pranešė, kad žurnalistas yra „Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pulkininkas“, o tai neigia ne tik pats Suščenka, bet ir oficialusis Kijevas.

Suščenkos byla kelia nerimą Ukrainos žurnalistams, kurie vertina ją kaip bandymą įbauginti. Ukrinform generalinis direktorius Aleksandras Charčenka savo bendradarbio suėmimą stato į vieną gretą šalia kitų Rusijoje nuteistų ukrainiečių bylų. Kaip pavyzdį jis nurodo ukrainiečių karę Nadeždą Savčenko, kuri buvo apkeista, iškalėjusi dvejus metus, taip pat ukrainiečių režisierių Olegą Sencovą, nuteistą 20 metų nelaisvės. Ukrainos teisės gynėjų duomenimis, iš viso Rusijos kalėjimuose dabar laikoma apie 20 Ukrainos piliečių. Charčenka juos vadina „ukrainiečiais įkaitais, kuriuos Rusija nori panaudoti prieš Ukrainą“.

Beje, Suščenkos bylos viešinti negalima. Suimtojo advokatas Markas Feiginas, gynęs opozicionierius ir panko grupės Pussy Riot dalyves, procesą vadina „slaptu“, nes, valdžios duomenimis, Suščenkos byla susijusi su valstybės paslaptimi. Dėl to advokatui teko pasirašyti pažadą jos neviešinti, kad galėtų dalyvauti baudžiamojoje byloje.

Tuo tarpu Suščenkos advokatas jau žino šio proceso baigtį. „Romanas Suščenka bus nuteistas kalėti ir vėliau apkeistas“, prognozuoja Feiginas, minėdamas Savčenko istoriją.

Juk Ukrainos kalėjimuose, kaip rašo Der Spiegel, šiuo metu sėdi apie 150 Rusijos kariškių bei specialiųjų tarnybų bendradarbių, taigi „žurnalistas – tai geras objektas mainams“.

Informacijos šaltinis: leidinys Der Spiegel.

2016.11.01; 23:56

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas senų seniausiai perspėjo Vakarus apie Rusijos keliamas grėsmes. Tačiau tuomet Estijos vadovas buvo laikomas vos ne paranojiku, visur įžvelgiančiu rusiškas intrigas ir rusų šnipus.

Nūnai padėtis kardinaliai pasikeitė. Estijos prezidento niekas keistuoliu nevadina. Estijos prezidentas tapo įžymybe Vakaruose. Jo labai dažnai prašo platesnių ir išsamesnių komentarų apie Rusijos keliamus pavojus. Šių teiginių autorius – „The Finantial Times“ žurnalistas Ričardas Milnas.

Taigi po to, kai Rusija vidury baltos dienos okupavo Krymą, visi, kurie skeptiškai vertino Estijos prezidento perspėjimus, jog Rusija – agresyvi ir neprognozuojama, dabar dažnai kreipiasi į poną T.H.Ilvesą prašydami smulkesnių paaiškinimų.

Continue reading „Estijos prezidento perspėjimai“

Vokietijos laikraštis Die Zeit tęsia seriją reportažų apie politinius kalinius ir prezidento priešininkus Rusijoje, kuriuos „tos šalies teismų sistema toliau persekioja“ ir kuriuos, skirtingai nuo buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio bei pank grupės Pussy Riot dalyvių, nepalietė nesena amnestija. Jų vardai ne tokie žinomi Vakaruose, bet jų atvejai vis tiek liudija, kad Rusijoje trūksta demokratijos“.

Pirmasis Die Zeit apžvalgos antroje dalyje – ekologinio judėjimo „Visuomeninė sargyba Šiaurės Kaukaze“ narys Jevgenijus Vitiuška, nuteistas trejiems metams kalėjimo už tai, kad 2012 metų birželį kartu su savo kolega paliko užrašus ant tvoros, juosiančios Krasnodaro krašto gubernatoriaus Aleksandro Tkačiovo vilą, pastatytą, ekologų nuomone, gamtosauginėje zonoje.

Continue reading „Kiti aktyvistai tebesėdi Rusijos kalėjimuose“

Amerikos kino meno akademijos kasmetinės „Oskaro“ premijos trumpajam lapui „Geriausio dokumentinio filmo“ nominacijoje The Observer kultūros skyrius paėmė interviu iš Maiko Lernerio, favoritu laikomo filmo „Pussy Riot pank-malda“ prodiuserio ir vieno iš direktorių.

Korespondentė Vanessa Torp pažymi, kad šiandien Holivudas „veržiasi į pačią globalinių politinių debatų širdį“, ir to proceso iniciatorė yra dokumentinė sekcija. Pastaruoju metu ji įgyja vis didesnį svorį kino premijos struktūroje, o Maiklo Muro iniciatyva įvestas naujas balsavimo algoritmas, įtraukiantis kino akademikus iš siauro profilinių komitetų dalyvių rato, leidžia tikėtis „drąsesnių“ sprendimų. 

Continue reading „„Oskaras“ politizuojasi: dokumentininkų konkurse laimi Pussy Riot“

Semas Leitas laikraštyje The Financial Times aptaria politinės strategijos ir retorikos požiūriu neseną amnestiją Rusijoje, kai į laisvę išėjo, be visų kitų, Michailas Chodorkovskis, Pussy Riot dalyvės ir Greenpeacė aktyvistės. Jo nuomone, „Rusijos akcininkų bendruomenė“, valdoma Vladimiro Putino, sėkmingai susidorojo su Olimpiados išvakarėse jam iškilusia būtinybe „nuraminti eksporto rinkas“. 

„Primygtinai ginti savo pozicijas gali kiekvienas kvailys. O sumanesnis strategas žino, kada ir kaip daryti nuolaidas, – jis pralaimi mūšį, kad laimėtų karą. V.Putinui suteikti malonę tiems, kas ginčijo jo valdžios teisėtumą, reiškė faktiškai įtvirtinti tą valdžią. Ženklas buvo toks: kameros raktai mano rankose“, – rašo S.Leitas.

Continue reading „Kaip daryti sau naudingas nuolaidas“

Galimas dalykas, Pussy Riot dalyvių įkalinimas bus viena iš didžiausių Vladimiro Putino klaidų, pastebi The Wall Street Journal tinklaraštyje žurnaliastė Masha Gessen.

Pussy Riot turi talentą atskleisti ir įgarsinti gyvybiškai svarbias Rusijos visuomenines bei politines problemas, o po beveik dvejų metų kalėjimo Tolokonnikova ir Aliochina žymiai geriau informuotos ir prisitaikiusios prie savo darbo.

Vos tik išėjusi į laisvę, Aliochina pareiškė, kad apsvarstys su Tolokonnikova planą steigti NKO (nekomercinę organizaciją) kalinių teisėms ginti. 

Continue reading „Kodėl Pussy Riot „amnestija“ Putinui gali atsirūgti“

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną“

Kaip rašo Vokietijos Tageszeitung, Prahoje Vaclovo Havelo oro uoste nutiko įvykis, kuris labai tiktų kokiam nors aštraus siužeto filmui.

Paskutiniu momentu Čekijos finansų ministras Miroslavas Kalousekas kartu su savo kolega užsienio reikalų ministru Karelu Švarcenbergu bandė sustabdyti Rusijos verslininko Aleksejaus Torubarovo deportavimą į tėvynę. Tam politikai griebėsi netradicinių metodų, sakoma toliau: oro uosto darbuotojai gavo nurodymą užtverti lėktuvų pakilimo/nusileidimo juostą degalų pilstymo mašina.

Esmė tokia, pabrėžia leidinys, kad vietinė teisingumo ministerija per klaidą uždegė žalią šviesą verslininko deportavimui, nors prieglobsčio suteikimo jam klausimas dar nebuvo galutinai išspręstas ir Čekijos valdžia turėjo rimto pagrindo nerimauti dėl jo gyvybės.

Continue reading „Deportacijos detektyvas Prahos oro uoste“

depardje

Pabėgęs nuo brangios Prancūzijos demokratijos į pigesnę ir paprastesnę autokratiją, aktorius Žeraras Depardje padarė tą patį, ką kasdien daro Vakarų korporacijos, perkeldamos savo įmones į Kiniją, sako tarptautiniai stebėtojai.

Rusijos piliečiai šitą istoriją laiko farsu ir gailisi savo artistų, kuriems stinga valdžios dėmesio. Buvusi Ž.Depardje žmona sako, kad Žerarui Prancūzijoje „trūko meilės ir dėmesio“.

Suteikęs Obeliksui Rusijos pilietybę, Vladimiras Putinas įsikišo į Prancūzijos vidaus reikalus, tvirtina “Le Nouvel Observateur” žurnalistas, bet komentarą skiria „trims rusų pasipiktinimo priežastims“. „Neabejotinai Žeraras Depardje Rusijoje mėgstamas kaip aktorius, bet rusams nepatinka politinis triukšmas dėl šitos epopėjos“, – rašo autorius.

Continue reading „Žeraras Depardje sukurstė diskusijas apie kapitalizmą, rusų aktorius ir karališkuosius užmojus“

tolokonnikova

„Pussy Riot“ bylos nušvietimas užsienio spaudoje liudija, kad Vakarų žiniasklaida visiškai nesupranta Rusijos politinio gyvenimo, kad analizuoja įvykius Rusijoje geriausiu atveju supaprastintai, o blogiausiu – karikatūriškai, rašo Slate.fr.

„Šitą požiūrį galima apibendrinti tokiu sakiniu: iš vienos pusės – visagalis siaubas Vladimiras Putinas, iš kitos – pliušiniai opozicijos meškučiai, bet liaudies masės aklai seka paskui V.Putiną“.

Čia mes susiduriame su triguba klaida, reikalaujančia paaiškinimo“, – tvirtina autorės. Iš pat pradžių Vakarų žiniasklaida „Pussy Riot“ bylai skyrė neproporcingai daug dėmesio, o viena iš sulaikytųjų merginų, Nadežda Tolokonnikova, patekdavo į kamerų objektyvus dažniau už kitas – matyt, dėl savo fotogeniškumo.

Continue reading „Kokį mūšį laimėjo „Pussy Riot““

pussy riot_11

“Pussy Riot” dalyvių laukia rūsčios sąlygos pataisos kolonijose Mordovijoje ir Permės krašte, pasakoja “The Daily Beast”  korespondentė Ana Nemcova.

Gynėjai ir draugai būgštauja dėl jų saugumo. „Neaišku, kaip bus muzikantėms kalėjime, ypač po to, kai jos buvo puldinėjamos valstybinėje žiniasklaidoje“, – aiškina autorė.

Pasak buvusių kalinių, sąlygos kolonijoje smarkiai skiriasi nuo sąlygų tardymo izoliatoriuje (SIZO). „Moterys kalinės patenka į psichologiškai stresines situacijas nuo atvykimo dienos, o perkėlimas etapu ir karantinas – tai, per ką dabar pereina “Pussy Riot” dalyvės – baisiausia ir labiausiai kankinanti stadija daugumai kalinių“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Rusijos kalėjimuose “Pussy Riot” dalyvėms bus nesaldu“

nina_hrusciova

Nikitos Chruščiovo proanūkė Prinstono universiteto politologė Nina Chruščiova interviu “Die Presse” samprotauja, kad valdantieji Rusijoje „jau 200 metų išnaudoja kultūros ir meno veikėjus“.

Pasak jos, Puškinas „buvo liberalus poetas, bet kai tik jis gavo dvariškio titulą, jis tuojau pat parašė eilėraštį carui.

Kai tik valdytojas atkreipia į juos dėmesį, Rusijos intelektualai pereina į valdžios pusę. Taip ir sovietinėje istorijoje yra masė pataikavimo iš baimės pavyzdžių, tęsia ji. Tiesa, pareiškia ji, tuo metu būdavo sukuriama žymių veikalų, o dabartiniams intelektualams nėra ko bijoti: „jie nepaklius į kalėjimą. Kalėjime – “Pussy Riot“.

Continue reading „Nina Chruščiova: “Rusija – tai nebrandi politinė sistema”“

zoja_svetova

Rusijos teisingumas ne šiaip sau neteisingas – jis žudikiškas, ardantis gyvenimą, rašo leidinys „Rue89″.

Tai išraiškingai parodyta žurnalistės Zojos Svetovos knygoje „Pripažinti nekaltą kaltu“, sakoma straipsnyje.

Viso pasaulio kūrybiniai žmonės buvo pasipiktinę “Pussy Riot” likimu. „Ir vis dėlto nuosprendis nestebina, jis net „normalus“, nes atspindi įprastą teisminio aparato funkcionavimą Rusijoje“, – rašo straipsnio autorius Žanas Pjeras Tiboda.

Continue reading „Kelionė į Rusijos teisingumą su žurnaliste Zoja Svetova“

putinas_ranka_istiesta

“Net Vladimiro Putino gimimo dieną „Rusijos engimo aparatas nenutraukė savo darbo“, – rašo žiniasklaida, turėdama omenyje piketuotojų, kurie ragino pasiųsti senelį V.Putiną į pensiją, suėmimus. Meilikavimas jubiliejaus dienomis „kartais pasiekdavo kraštutinumus ir atrodė kaip subtili Putino-didvyrio paveikslo satyra“.

Beje, kai kam spalio 7-oji – Anos Politkovskajos atminimo, o ne Vladimiro Putino gimimo diena, – primena užsienio žurnalistai.

Niekada anksčiau nebuvo įvesta tiek teisių ir laisvių apribojimų per tokį trumpą laiką, – taip komentuoja ABC dabartinę situaciją Rusijoje. Prezidentas V.Putinas stengiasi sugriežtinti kontrolę, kad kompensuotų savo populiarumo smukimą, rašo Rafaelis Maniueka.

Continue reading „Vladimiro Putino jubiliejus“

putinas_ranka_istiesta

Du totalitariniai režimai – stalininis komunizmas ir hitlerinis   nacionalsocializmas – XX a. Europoje paliko kruviniausius ir skaudžiausius pėdsakus. Bet iki 2008 m. Prahos deklaracijos Vakarų šalyse egzistavo pakankamai gajus mitas apie „nuoseklią Rusijos antifašistinę  politiką.

Ypač nedrąsiai priešinga nuomonė prasibraudavo į Vokietijos spaudą. Prisimenant 1939 metų Hitlerio ir Stalino suokalbių  pragaištingus padarinius, populiarus Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskelbė Richardo Herzingerio  straipsnį, kuriame demaskuojamas Vladimiro Putino eskaluojamas  melas apie Rusijos vaidmenį kylant Antrajam pasauliniam karui ir nugalint hitlerinį nacionalsocializmą. 

Manytume, kad lietuviams, kuriems buvo lemta tapti žiauraus suokalbio aukomis, bus įdomu susipažinti su vokiečių autoriaus mintimis.

Continue reading „„Die Welt“ demaskuoja Rusijos sukurtą antifašizmo mitą“

senderovic_2

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt domisi per Rusijos RTVi kanalą transliuojamomis diskusijų ir ginčų laidomis “Osoboje mnenije”. Ne sykį esame skelbę žymių Rusijos politikos komentatorių, rašytojų, žurnalistų Leonido Mlečino, Valerijos Novodvorskajos, Julijos Latyninos nuomonių vertimus.

Šiandien savo skaitytojams pateikiame  pokalbio su Viktoru ŠENDEROVIČIUMI vertimą. Paskutiniojoje diskusijų laidoje “Ypatingoji nuomonė” ponas Viktoras Šenderovičius diskutavo apie ritualinę žmogžudystę Kazanėje, “Reichstago padegimą, galimus pavojus stačiatikybei, rusiškus idiotizmus ir net multiplikacinio filmo “Na, palauk” likimą.

Ypač mūsų dėmesį patraukė V.Šenderovičiaus įžvalgos, kai per daug griežtos bausmės sukelia dar daugiau problemų … būtent persekiotojams, o ne persekiojamiems.

Continue reading „RTVi laidoje “Osoboje mnenije” – ypatingoji Viktoro Šenderovičiaus nuomonė ( 1 )“

pussy riot_11

Pussy Riot istorija netruko pasklisti po visą pasaulį. Palaikant Rusijos pankes Vokietijoje buvo surengta daug demonstracijų.

Bet nesitikėta, kad vokiečiai iš solidarumo su rusėmis ryžtųsi šturmuoti bažnyčią.

Būtent taip vokiečių žiniasklaida pavadino rusų pankių pasekėjų akciją garsiojoje Kelno (Köln) katedroje.

Rugpjūčio 19 dieną trys persirengę asmenys sutrikdė katedros mišių sakralumą: po pamokslo į šventovę įpuolė dvidešimtmetė moteris ir du 23 ir 25 metų vyrai, iškėlę transparantus ir skanduodami „Laisvė Pussy Riot ir visiems kaliniams“. Vyskupas augziliaras Heineris Kochas stovėjo sutrikęs.

Continue reading „„Pussy Riot“ rėmėjai šturmavo Kelno katedrą“

latynina10

Aš pereinu prie pagrindinės Rusijos vidaus naujienos, kuri, žinoma, ne taip kelia dvasią, kaip teorinės fizikos laimėjimai. Tai “Pussy Riot” procesas, iš tikrųjų pirmasis, kurį publika seka.

Net Michailo Chodorkovskio proceso, iš tiesų, taip nesekė, nes viskas vis tiek buvo aišku. Ir štai, tiesą sakant, maža įžanga.

Liepos 19-ąją, teroro Tatarstane dieną (tada, kai užmušė muftijaus pavaduotoją ir susprogdino paties muftijaus mašiną), Tatarstano modžachedai išplatino tinkluose vaizdo kreipimąsi, kuriame atnaujino ištikimybės Dokai Umarovui priesaiką.

Continue reading „„Pussy Riot“ proceso ypatumai“