soversenno_sekretno_d

„Atsimerkite! Progresas ir regresas Rusijoje“ – būtent tokia antraštė puošia naują žurnalo „Osteuropa“, kurį leidžia Vokietijos Rytų Europos tyrimų draugija, numerį. 

Publikacijos internetinėje svetainėje “Die Presse” autorius – Bišopas Burkhardas

Visas naujas numeris skirtas Rusijai.

35-iuose straipsniuose pasakojama apie esamą padėtį Rusijos užsienio ir vidaus politikoje, šalyje vykstančius „lūžius“ ir socialinės ir ekonominės politikos trūkumus. „Po skardiniu Putino stabilumo dangteliu viskas jau seniai užvirė ir kunkuliuoja“, – rašo žurnalo autoriai, vardindami krizinius Rusijos tikrovės reiškinius.

Continue reading „Žinių apie Rusiją vis mažiau”

novodvorskaja_dar

Sakyti žmonėms tiesą, kurią sakyti lengva ir malonu.

Pamiršti laikinai apie vietas Dūmoje, apie komitetus, apie istorinį vaidmenį, kurį mes privalome atlikti…

Besąlygiškai ir nedelsiant atsisakyti bet kokių sąjungų su raudonaisiais ir rudaisiais, su Ampilovu, su Mironovu, su Belovu, su Udalcovu, su Ziuganovu – tai zoofilija. Net baudžiamasis straipsnis tam kažkada buvo, ir išmestas iš Kodekso, nes gyvūnas neprieštarauja…

Continue reading „Mes šiandien privalome”

putinas_ranka_istiesta

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kremliui kelia susirūpinimą JAV priimtas naujas Rusijai priešiškas įstatymas („Magnitskio įstatymas“), taip pat Vašingtono mėginimai pažeisti jėgų strateginę pusiausvyrą.

„Dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose karštas laikas prieš rinkimų kampaniją, ir noras užsidirbti papildomų taškų iš griežtų teiginių, prisiminti ideologizuotus stereotipus ir fobijas, kurių seniai būtų laikas atsikratyti. Mes visa tai matome, nedramatizuojame“, – tvirtino V. Putinas viešėdamas Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

Continue reading „O Rusijoje pabrango degtinė …”

modestas_kolerovas

Latvijos ir Rusijos dvišalių santykių standartai kuriami Rygoje, o ne Maskvoje, ir tai stabdo politinį dialogą tarp šalių, teigė politologas Modestas Kolerovas pristatydamas Rygoje išleistą savo straipsnių rinkinį „Imperijų pulsavimas“.

„Latviška etnokratija kuria naciją, kurios negalima sukurti be priešo įvaizdžio“, – sakė M. Kolerovas. Jo prognozėmis, Latvijoje į valdžią ateis radikali-nacionalistinė partija „Viskas – Latvijai!“, premjeru taps šios partijos lyderis Raivis Dzintarsas, ir atitinkamai blogės Latvijos ir Rusijos santykiai.

Continue reading „Modestas Kolerovas: “Mes privalome gerbti Pabaltijo ir Užkaukazės tautų pasirinkimą, net jeigu jis veda į pražūtį””

vytautas_visockas-portretas

Rusija kaskart darosi vis didesnis vadinamojo demokratinio pasaulio galvos skausmas. “Vadinamojo” todėl, kad demokratijos niekur pasaulyje nėra per daug. Per daug tik besaikio godumo, “demokratijos” nesaikingai lobti eilinių piliečių, vargšų sąskaita. Per daug apsimestinio, savanaudiško gerumo mažų, silpnų tautų atžvilgiu.

Bet aš ne apie tai. Aš apie Rusiją, kuri grįžta į brežnevinius (jeigu ne dar blogesnius) laikus. Ir to grįžimo simbolis – naujasis senasis prezidentas Vladimiras Putinas. Kasdien matome, kas dedasi Maskvoje. Vartau mėnraštį “Soveršenno sekretno”, kurio pirmajame puslapyje – iki dantų ginkluoti omonininkai prieš mažą berniuką, sėdintį ant dviratuko. “Tai tavo tėvynė, sūneli!” Kas laukia šito berniuko? Kas laukia Rusijos? Kas laukia vadinamojo demokratinio pasaulio, kurį galima įsivaizduoti mažojo dviratininko vietoje?

Continue reading „Kontrolinis pasivaikščiojimas”

hilari_klinton

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton tęsė vizitą Pietų Kaukaze – birželio 4 dieną ji lankėsi Armėnijoje, o 5-ąją atvyko į Gruziją.

Batumyje H. Clinton pradėjo JAV ir Gruzijos strateginės partnerystės komisijos sesiją, susitiko su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu ir opozicijos atstovais.

Valstybės sekretorė dalyvavo dviejų patrulinių katerių, kurių modernizavimą finansavo JAV, perdavimo Gruzijos pakrančių apsaugos tarnybai ceremonijoje. H. Clinton pažymėjo, kad Vašingtonas padės stiprinti Gruzijos gynybinę galią.

Continue reading „Hilary Klinton viešnagės Pietų Kaukaze ypatumai”

russia_01

Rusijos parlamentas pirmuoju svarstymu pritarė ženkliam piniginių baudų sugriežtinimui nesankcionuotų protestų dalyviams. Didžiausia galima bauda nuo šiol gali būti triskart didesnė nei vidutinė metinė alga Rusijoje.

Už atitinkamą valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlymą balsavo 236 Dūmos deputatai, 207 buvo prieš. Prieštaringai vertinamas projektas pirmuoju svarstymu priimtas tik valdančiosios partijos nariams pažadėjus antruoju svarstymu bausmes vėl šiek tiek sumažinti.

Continue reading „Rusijoje ženkliai didinamos baudos nesankcionuotų protestų dalyviams”

dirgla_1

KAIP IR PRIEŠ 300 METŲ

Mano akyse ir dabar štai stovi įstabus heraldinės grafikos darbas, pavadintas “Lietuva”. Jame taupia simbolių kalba pavaizduota Lietuvos valstybės istorinė raida.

Šiandien, man atrodo, niekas neapibūdintų nei Lietuvos valstybės praeities, nei jos ateities vizijų taip aiškiai, kaip tai padaryta šiame dailininko Vido Kazimiero Gibavičiaus darbe. Kūrinys nedidelis, gražus, nešk jį į mokyklas, dėk į vadovėlius, rodyk vaikams, kad jie nuo mažumės žinotų, kokią valstybę turi ir kokios reikia. Deja, daugiau kaip per dešimtį metų šiuo lengvai “skaitomu” heraldinės grafikos darbu taip niekas ir nesusidomėjo.

Continue reading „Improvizacija istorijos cimbolais ( 1 )”

kremlius_1111

Tikriausiai visi esame girdėję, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų pabaigoje paskelbė išsamią ataskaitą “Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse”.

Šis dokumentas sulaukė atgarsių tiek Amerikoje, tiek Europoje, tiek pačioje Rusijoje. Tik pamanyk, oficialios Rusijos Federacijos institucijos svarsto, kokios pasaulio valstybės labiausiai pažeidžia žmonių galimybę laisvai reikšti savo nuomonę, rengti protesto akcijas ar bylinėtis sąžiningai organizuojamuose teismuose.

Kritika dėl neva grubiai, dažnai, kryptingai pažeidžiamų žmogaus teisių nukreipta labiausiai JAV ir Europos Sąjungos pusėn. Apie ignoruojamas, paminamas žmogaus teises pačioje Rusijoje kažkodėl neužsimenama.

Continue reading „Ką byloja Rusijos URM ataskaita?”

kremlius_1111

Šiais metais sukanka naujosios Rusijos dvidešimtmetis – valstybės atsiradusios po komunistinio režimo kracho ir sovietinės imperijos subyrėjimo.

Bet neišsipildė revoliuciniai lūkesčiai ir viltys, kad naujoji valstybė taps demokratine ir šiuolaikiška, o žmonės joje gyvens saugiai ir prideramai.

Šiandieninė Rusija – kiaurai politiškai ir ekonomiškai korumpuota valstybė, valdoma autoritarinio – kleptokratinio režimo, kuri byra tiesiog akyse, neišvengiamai artėja prie socialinio – politinio kataklizmo ir labai tikėtino subyrėjimo.

Continue reading „Rusija, kurią mes praradome”

putinas_chamas

Ar Rusija visada vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus? Ar Rusija visada laikosi savo pasirašytų sutarčių?

Šiek tiek kvaili klausimai žmogui, geriau žinančiam šią šalį. Tačiau komentatoriai internetiniuose naujienų portaluose, kuomet puolama motulė Rusija, turi kitokią nuomonę.

Jie mano, kad Lietuvos gyventojai, kurie praeityje yra nukentėję nuo Sovietų Rusijos imperijos teroro, yra patys kalti. Be to, jie visi yra paprasčiausi niekšai, nes drįstą prašyti žalos atlyginimo. Jei tave ir tavo šeimą trėmė į Sibirą, tai tu pats kaltas.

Continue reading „Ar Rusija turi įsipareigojimų?”

pavojinga_zona_01

„Taip, Seimas laikys brandos egzameną. Jis turės parodyti, ar dar sugeba atsilaikyti prieš insinuacijas ir manipuliacijas, prieš kažkokių sacharukų šmeižtus, grybauskaičių spaudimus ir piliečių durninimą. Jis turės parodyti – ar Lietuva dar parlamentinė respublika, ar jau turime rusiško tipo „valdžios vertikalę” (Nurchaci 2009-09-15 08:06)

Continue reading „Kaip vyksta Lietuvos “apsivalymas””

Graikijos veliava

Kitai, mažesnei – graikų bendruomenei “Pontos” – pradėjo vadovauti Georgios Macukatovas. Paskui jis įregistravo dar šešias graikų organizacijas ir jų susivienijimą ir tapo pastarojo “prezidentu”. Praktiškai visi (tiek jų ir tebuvo) “Pontos” nariai tapo vienos arba kitos macukatovinės organizacijos pirmininkais. Anksčiau jų veikla apsiribodavo vos ne išgertuvėmis nacionalinių švenčių progą, bet maždaug prieš penkis – šešis metus pas G.Macukatovą iš kažkur atsirado finansinių pajėgumų (šis buvęs milicininkas ar milicijos vairuotojas nepriklausomos Lietuvos laikais greičiausiai mažai kur oficialiai dirbo, nes tapo neva “profesionaliu visuomenininku”). Jis pradėjo rengti tarptautines (!) konferencijas apie Bizantijos palikimą Lietuvoje. Iš pat pradžių tos konferencijos, kuriose susirinkdavo daugiau pranešėjų negu klausytojų, įgavo aiškiai antivakarietišką, prorusišką atspalvį. Nėra abejonių, kad tarp G.Macukatovo sponsorių gali būti ir Rusijos ambasada.

Continue reading „Atsargiai – prorusiška Georgios Macukatov rezoliucija ( 2 )”

Slaptai TV

Vilniuje ir Kaune rugpjūčio 1 – 7 dienomis surengtas tarptautinis kino festivalis „Kinas prieš melą”. „Forum Cinemas Vingis” (Vilnius) ir „Forum Cinemas” (Kaunas) rodomi žymių kino režisierių Aki Kaurismaki, Pirjo Honkasalo, Manto Kvedaravičiaus, Arto Halonen, Abbas Kiarostami, Theodoros Angelopoulos, Aku Louhimies meniniai ir dokumentiniai filmai. Į festivalį savo dokumentinį filmą „Netikėjimas” atvežė ir režisierius iš Sankt Peterburgo Andrejus Nekrasovas. „Netikėjime” nagrinėjami tragiški 1999-ųjų metų rugsėjo 9-osios įvykiai Maskvoje, kai nežinomi teroristai Rusijos sostinėje, padėję galingus sprogmenis, sugriovė ištisą daugiabučių kompleksą.

Continue reading „Kodėl Andrejus Nekrasovas į Vilnių atvežė dokumentinį filmą „Netikėjimas” ?”

Pirmiausia dezinformatoriams liepta „tinkamai apdoroti“ sovietų Rusijos priešininkę Lenkiją. Netrukus sovietų Rusijos dienraščiuose „Pravdoje“ ir „Izvestijose“ pasirodė straipsnių, kurių autoriai tvirtina, esą Lenkija labai rimtai ruošiasi pulti … Vokietiją. Pirmieji J.Unšlichto mėginimai sovietinėje spaudoje kompromituoti Varšuvą Kremliaus vadovų nebuvo džiaugsmingai sutikti. Politbiuras pareiškė, kad visuomenę dezinformuojančios publikacijos neturėtų pasirodyti sovietinuose leidiniuose – tik užsienio laikraščiuose bei žurnaluose. J.Unšlichtas greitai suvokė padaręs taktinę klaidą dėl „Pravdos“ ir „Izvestijų“, ir čia pat pasitaisė.
 

Ši nuotrauka daryta 1994 metų rugpjūtį Čečėnijos sostinėje Grozne. Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas žurnalistą Gintarą Visocką priėmė savo darbo kabinete vėlai vakare, prieš pat vidurnaktį. Iš pradžių Čečėnijos vadovo padėjėjai tvirtino, esą interviu neturi užtrukti ilgiau nei pusvalandį. Tačiau tąsyk apie sudėtingus Rusijos – Čečėnijos santykius prezidentas Dž.Dudajevas kalbėjo ilgiau nei dvi valandas. Jau tada, 1994-ųjų vasaros pabaigoje, jis jautė, kad Rusija greičiausiai jėga bandys sunaikinti nepriklausomybės šalininkus. Juozo Kazlausko nuotr.

Continue reading „Dezinformacija – galingas slaptųjų tarnybų ginklas”

Vytautą Daujotį šiandien žino visa Lietuva. Tiesa, pažįsta jį pirmiausia ne kaip Vilniaus universiteto dėstytoją, profesorių, chemiką. Be tiesioginių pareigų – dėstytojavimo aukštojoje mokykloje – jis turi dar kelis užsiėmimus: dalyvauja visuomeninio judėjimo „Kitas pasirinkimas“ veikloje ir puse etato dirba Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC). Pastaroji profesoriaus veikla labiausiai ir įsiminė visuomenei. Prof. V. Daujotis išgarsėjo kaip principingas, nepaperkamas ekspertas, priešinęsis nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje. Būtent jo užsispyrimo dėka keli apsišaukėliai universitetai Lietuvoje nebuvo pripažinti legaliomis aukštosiomis mokyklomis. Tačiau V. Daujotis vis dėlto nesijaučia esąs nugalėtojas.

Prof. Vytautas Daujotis įsitikinęs, kad Jevgenijus Kostinas, bandęs Lietuvoje įkurti nelegalią aukštąją mokyklą, šiandien deramai nenubaustas, kaip nenubausti ir pareigūnai, bet kokia kaina siekę padėti J. Kostinui. G. Visocko nuotr.

Continue reading „Kodėl Vytautas Daujotis nešvenčia pergalės?”

Michailas Sakaasvilis

Neoficialių šaltinių teigimu, tarp Rusijos karininkų išplatintas dokumentas dėl Gruzijos. Privačiame pokalbyje pareigūnai teigė, jog „Gruzijos galas yra jau arti”. Invazija galėtų įvykti 2009 m. rugpjūčio 12 – 15 dienomis pasirinktų objektų masiniais antpuoliais. Vieni svarbiausių objektų yra prezidento Saakashvili gyvenamoji vieta ir visos galimos jo buvimo vietos, kariniai objektai. Taip pat planuojama Eduard Kokoity, nepripažintos ir nuo Gruzijos atsiskyrusios Pietų Osetijos prezidento, siekiančio sujungti Šiaurės ir Pietų Osetiją kaip Rusijos Federacijos subjektą, nužudymas, o tuo būtų apkaltintas Michailas Saakašvilis. Tuo tarpu, nepriklausomas karo ekspertas Pavel Felgengauer mano, kad rusų povandeniniai laivai nuo Jungtinių Valstijų pakrantės buvo perleisti rytinei Amerikos pakrantei, kad kontroliuotų Amerikos pajėgas tuo atveju, jeigu naujas karas su Gruzija prasidės. Jo teigimu: „Labiausiai tikėtina, jog Rusijos pusė pasiruošė atbaidyti Amerikos karius, neleisti Jungtinėms Valstijoms kištis į karą”, jis taip pat teigia: „Tačiau, aš norėčiau pažymėti dar kartą – invazija į Gruziją yra beveik neišvengiama”.

Continue reading „Privačiame pokalbyje pareigūnai teigė, jog „Gruzijos galas yra jau arti””

kalbeti lietuviskai draudziama

Sukūrę valstybę, tironų buvome dalijami, perdalijami, pasidalijami, o pastarąjį dvidešimtmetį vadinamasis „tautos elitas” nuo Maskvos iki Briuselio, nuo dujų, naftos iki eurų ir šokolado vykdė atvirą valstybės, tautos, kalbos naikinimo politiką. Lietuvių bendrinės kalbos lopšyje, ne vien V. Kudirkos, J. Basanavičiaus, K. Griniaus, J.Jablonskio ir daugybės kitų šviesuolių, bet ir daugelio paprastų darbščių žmonių krašto sostinėje Marijampolėje bus pastatytas paminklas kalbai ir tautai. Tai turi įvykti šiemet, rugsėjo 6-ąją – pirmaisiais antro tūkstantmečio, kai paminėtas Lietuvos vardas istorijoje, metais.

Continue reading „Auka paminklui turi tapti mūsų atsaku į valdžios cinizmą”

Gatajevai

Rugpjūčio 14-ąją iš įkalinimo vietos Kaune turėtų būti paleisti čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai. Tikrosios jų sulaikymo bei įkalinimo priežastys vis dar apgaubtos paslapties šydu. Lietuvos visuomenė iki šiol nežino, kodėl į šioje šeimoje kilusį buitinį konfliktą įsipainiojo svarbiausia Lietuvos slaptoji tarnyba – Povilo Malakausko vadovaujama VSD. Lietuvos visuomenei taip ir nepaaiškinta, kodėl VSD pareigūnai reikalavo, jog Gatajevų augintinis Denis Volovskij teisme duotų savo tėvams nepalankius parodymus, kodėl mūsų saugumiečiai D.Volovskiui grasino deportacijomis bei teisminėmis sakcijomis, jei jaunuolis atsisakys liudyti prieš Gatajevus. Taigi esama įtarimų: sėkminga H. ir M.Gatajevų veikla buvo nepatenkinta Rusija. Dabartinę Kremliaus vadovybę erzino žinia, kad už Rusijos ribų dešimtys čečėnų vaikų auginami kaip laisvi, nepriklausomi, savo papročius ir tikėjimą gerbiantis žmonės. Taip pat neatmestina versija, jog Lietuvos slaptosios tarnybos iš Vakarų kovai su terorizmu gauna itin solidžias finansines įplaukas, todėl ir verčiasi per galvą, ieškodamos teroristų net ten, kur jų niekada nebuvo. Gali būti net taip, jog Malikas buvo verčiamas bendradarbiauti su kažkokia slaptąja tarnyba, bet atsisakė, ir štai agentai sumanė atkeršyti… Mes skelbiame išskirtinį Hadižat ir Maliko GATAJEVŲ interviu, duotą internetinei svetainei www.slaptai.lt ir laikraščiui „XXI amžius”. Šis interviu darytas 2009 metų liepos 30 dieną, kai H. ir M. Gatajevai dar buvo uždaryti vienoje iš Kauno įkalinimo įstaigų. Su Hadižat ir Maliku Gatajevais beveik keturias valandas pasimatymų kambaryje kalbėjosi žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai: „Jūsų slaptąsias tarnybas kažkas vedžioja už nosies””

Andrejus Nekrasovas

Andrėjus Nekrasvovas – aštrių, politinio pobūdžio dokumentinių filmų kūrėjas iš Sankt Peterburgo. Paskutinieji didelio populiarumo Vakaruose sulaukę jo darbai – apie tikrąsias gyvenamųjų namų sprogdinimo Maskvoje ir Volgodonske priežastis bei apie Didžiojoje Britanijoje radioktyviomis medžiagomis nunuodytą Rusijos žvalgybininką Aleksandrą Litvinenką. Šiuo metu A.Nekrasovas baigia kurti dokumentinį filmą apie 2008-ųjų metų Rusijos – Gruzijos karą, kadangi šį konfliktą jam teko matyti savo akimis. Jis buvo aktyvus to įsimintino 2008-ųjų rugpjūčio įvykių stebėtojas. Filmas apie Rusijos – Gruzijos konfliktą, vos nepasibaigusį rusų tankų įsiveržimu į Tbilisį, turėtų būti užbaigtas montuoti šių metų rugsėjo pradžioje. O kur bus parodytas, režisierius A.Nekrasovas dar tiksliai nežino. Norėtų rodyti Maskvoje, tačiau puikiai supranta, kad šis tikslas – beveik neįgyvendinamas. Tokios politinės pakraipos filmai, kokius kuria A.Nekrasovus, dabartinei Rusijos vadovybei nėra priimtini. Todėl dauguma aštraus siužeto A.Nekrasovo filmų dienos šviesą išvysta Vakaruose – Amerikoje, Europoje. Net ir montuojami dažniausiai jie ne Rusijoje, o kokioje nors kitoje, saugesnėje vietoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje ar Norvegijoje.

Continue reading „Režisierius Andrėjus Nekrasovas: „Anonimai man ne kartą grasino – liaukis šmeižti Rusiją…””