Pirmasis „Vilniaus golgotos“, pasakojančios apie žiaurią Vilniaus krašto polonizaciją, leidimas. B.Šėmis – tai Mykolo Biržiškos slapyvardis.

Liepos 7 – 13 dienomis, Vilniuje ir apylinkėse buvo minimos Armijos Krajovos (AK) 74-osios bandymo perimti nacių okupuotą Lietuvos sostinę metinės.

Polonizacijai – griežtas ne. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Besidomintiems istorija skirtumai tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje puikiai žinomi. Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, buvo vokiečių ginkluojama ir visokeriopai remiama kovai su raudonaisiais partizanais, tačiau netrukus svarbiausiu jos taikiniu tapo civiliai lietuviai. Nepaneigiami faktai, kad vadinamojoje Vidurio Lietuvoje 1943 -1944 metais AK aršiai kovojo su bet kokiomis lietuvybės apraiškomis.

Lietuvos visuomenei reikia priminti, kad Valstybinė komisija AK veiklai tirti dar 1993 metais paskelbė išvadas, kad „Lenkijos emigracinė vyriausybė ir jai pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grąžinimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos, t.y. kėsinosi į Lietuvos vientisumą (…). Armijos Krajovos partizanai Rytų Lietuvoje taip pat padarė nusikaltimų žmogiškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę civilius gyventojus, daugiausia lietuvius“. Nužudyta per 1000 (kai kuriais šaltiniais – iki 4000) beginklių žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, vien už tai, kad jie kalbėjo lietuviškai ar meldėsi iš lietuviškos maldaknygės.

Ne vienas lenkų ir vokiečių  istorikas pastebi, kad AK Vilniaus užėmimo operacija „Ostra Brama“ („Aušros Vartai“) neatnešė nei politinės, nei karinės naudos. 1944 m. Raudonajai Armijai artėjant prie Vilniaus, AK, neturėdama net sunkios ginkluotės, nepaisydama, kad Lietuvos sostinę gynė keliolika kartų gausesnės ir apgulčiai pasiruošusios okupantų pajėgos, bandė demonstratyviai tik savo jėgomis atimti miestą iš vokiečių. Vos pradėjus puolimą prieš nacius, po kelių valandų  į Vilnių pradėjo veržtis rusų tankai, ir Raudonoji Armija užėmė Vilnių be AK pagalbos.

Šiandien iš šių AK kovų bandoma susikurti propagandinių dividendų vos ne dešimteriopai didinant vokiečių kariuomenės nuostolius mūšyje ir ties Kriaučiūnų kaimu, tą liepos 13-ąją vadinant Triumfo diena.

Savaitės trukmės renginiuose Petro ir Povilo bažnyčioje, Lenkų kultūros namuose, kino teatre „Pasaka“, Rasų kapinėse buvo pagerbiami žuvusieji ir sakomos kalbos su palinkėjimais gyviesiems. Minėjimus, ceremonijas, meninius renginius padėjo organizuoti ir juose dalyvavo visuomeninių organizacijų nariai iš Lenkijos, tarp jų nemaža dalis uniformuotų ir ginkluotų, tikėkimės, šaunamųjų ginklų padirbiniais. Ypatingą nerimą kelia oficialių Lenkijos pareigūnų iš Kultūros ir Gynybos ministerijų dalyvavimas; Lenkijos ambasada prie panašaus pobūdžio renginių prisideda visada.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Tautos forumas atkreipia dėmesį, kad ambasados parama tokiam renginiui (per organizaciją „Vilniaus patriotinis jaunimas“), jos darbuotojų (ambasadorės pavaduotojo, karo atašė, generalinio konsulo) dalyvavimas tokiuose renginiuose iš esmės reiškia oficialios Lenkijos Respublikos pozicijos demonstraciją. Neabejotina, kad aukščiau išdėstyti istoriniai faktai vadovaujantiems strateginio partnerio politikams yra žinomi.

Revanšistinio pobūdžio nuotaikos ganėtinai ryškios ir oficialių pareigūnų pasisakymuose (citatos imamos iš spaudos ir internetinių portalų lenkų kalba):

– „Vilniaus sukilimo metinės, tai nepaprastas laikas, kuomet jaučiame jungtį tarp skirtingų kartų ir Vilniaus žemių neatskiriamumą nuo Lenkijos“, – Marija Koc (Maria Koc), Lenkijos Respublikos vicemaršalka.

– „Istorija pažengė taip toli, kad Vilnius šiandien ne Lenkijoje, ir tai ne karių, kurie tuo metu kovojo už Vilnių, kaltė. Šiandien mes prisimenam, kad mūsų kova dar nesibaigė“, – Gžegožas Poznanskis (Grzegorz Marek Poznański), ambasadorės pavaduotojas.

– „Mes didžiuojamės, kad Lenkija laisva. Šiandien mes vis dar kovojame, mes prašome Dievo ir meldžiame laisvės Rytų „kresams“,- V. Sbastjanovič (W. Sebastianowicz), viena iš AK draugijos vadovų  Baltarusijoje.

Tokie pareiškimai tampa buvusio Lenkijos užsienio ministro R. Sikorskio retorikos tęsiniu. Prisiminkime jo repliką į teiginį, jog Vilnius buvo okupuotas L. Želigovskio kariuomenės: „Mes taip nemanom!“

Akivaizdžiai matoma revanšistines nuotaikas skatinanti Lenkijos pozicija kelia nerimą Lietuvos visuomenei. Keletas pavyzdžių:

– AK būrio vadas Dubingių moterų ir vaikų žudikas Zygmuntas Šendželiažas-Lupaška (Zygmunt Edward Szendzielarz) Lenkijoje paskelbtas didvyriu, apdovanotas ordinu po mirties, jo vardu vadinamos gatvės, statomi paminklai; 

– Lietuvos teritorijoje su Lenkijos parama statomi paminklai ir teikiami Lenkijos apdovanojimai Lietuvoje kaip okupacinei kariuomenei veikusiai Armijai Krajovai ir atskiriems jos kovotojams, taip pat ir dalyvavusiems lietuvių žudynėse;

– beveik trisdešimt metų mūsų strateginis partneris spaudžia Lietuvą dėl lenkiškų pavardžių rašymo, abėcėlės keitimo, lietuvių kalbos dėstymo ir egzaminų palengvinimo bei kitų akivaizdžiai dirbtinai eskaluojamų „skriaudų“ lenkų bendruomenei;

– neslepiama finansinė ir propagandinė įtaka lenkų bendruomenės vaikams, moksleiviams, kurie tampa didžiausia statistų mase tomaševskininkų renginiuose, daro sunkiai ištaisomą žalą jauniems piliečiams integruojantis į šalies kultūrą, dirbtinai lenkinant Vilnijos baltarusius, rusus ir lietuvius;

– Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime nuolat dalyvauja ir organizuoja tokio pobūdžio propagandinius renginius, prisidėdama prie Lietuvos visuomenės skaidymo tautiniu pagrindu, be to, juos nuolat palaiko ir patys rodo iniciatyvą kai kurie Seimo nariai iš kitų frakcijų;

– šiuo metu Lenkijos valstybinė monetų kalykla pradeda kaldinti Lenkijos Respublikos šimtmečio atminimo medalį, kuriame 1920 metais užgrobtas Vilniaus kraštas vaizduojamas kaip dabartinės Lenkijos teritorija, o J. Stalino ir V. Čerčilio pokarinei Lenkijai dovanotos  rytinė Vokietijos dalis vaizduojama neapibrėžtos priklausomybės.

Lenkijos institutas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Tokie strateginio partnerio veiksmai pagrįstai kelia įtarimų, kad tęsiama istoriškai netolima politika tik švelnesnėmis priemonėmis nei XX amžiaus pradžioje.

Oficiali Lietuvos pozicija šios nepagarbios kaimynės elgsenos atžvilgiu yra nepaaiškinama. Vien šiemet lenkų vienuoliams buvo perduotas vienuolynas Vilniaus senamiestyje, tuo iš esmės pripažįstant želigovskinės valdžios sprendimų teisėtumą; J. Pilsudskio metinių minėjimas-konferencija Vilniaus rotušėje surengiama su Lietuvos premjero nuoširdžiu pasveikinimu; vienašališkas Lenkijos TV kanalų transliacijų į mūsų teritoriją apmokėjimas; „lenkiškų“ problemų iškėlimas aukščiau kitų tautinių bendrijų reikalų; nuolaidžiavimas Lenkų rinkimų akcijos reikalavimams ir kita.

Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.

Šie klausimai iš esmės nutylimi visos Lietuvos žiniasklaidos, įskaitant nacionalinį transliuotoją.

Tautos Forumas siūlo Respublikos Seimui, Prezidentūrai, Vyriausybei ryžtingai spręsti įsisenėjusius klausimus ir:

  1. Ateityje viešai ir aiškiai pasmerkti istoriją perrašančius ar kitaip tautinę nesantaiką kurstančius panašaus pobūdžio Lietuvos lenkų bendruomenės renginius, o esant akivaizdžiai intencijai pagerbti okupacinius veiksmus prieš Lietuvos valstybę ir jos gyventojus, nebijoti tokių renginių uždrausti pagal galiojančius įstatymus.
  2. Paaiškinti strateginio partnerio, Lenkijos Respublikos, vadovybei, kad jos vykdoma „kresų“ politika (lojalumo ir dėkingumo Lenkijai ugdymo priemonės) Lietuvos atžvilgiu Lietuvoje yra ir visada bus suprantama kaip priešiškas ir valstybes kiršinantis veiksmas.
  3. Neleisti statyti naujų paminklų Lietuvą okupuoti siekusių kitų šalių veikėjų ar organizacijų atminimui, taip pat valstybiniu lygiu įvertinti šalyje jau pastatytų paminklų Lietuvos okupantams poveikį tautos istorinei atminčiai ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnio jų likimo. 
  4. Nedelsiant sudaryti komisiją lietuvių ir Lietuvos piliečių tautinių bendrijų santykiams aptarti rajonuose, kur pastarųjų yra žymesnė dalis, ir atlikti reprezentatyvias sociologines apklausas, siekiant aiškiai nustatyti jų tikrąsias problemas ir lūkesčius.
  5. Užtikrinti šiandien masiškai ignoruojamų Švietimo įstatymo nuostatų dėl mokomųjų dalykų valstybine lietuvių ir tautinių bendrijų kalbomis santykio įgyvendinimą.
  6. Peržiūrėti švietimo programas tautinių bendrijų mokykloms, atsižvelgiant į Lenkijos Respublikos teigiamai vertinamą Latvijos pavyzdį.

Tautos forumas atkreipia Lietuvos respublikos Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės dėmesį, kad jokia save gerbianti valstybė tokios padėties netoleruotų, o vengiant tiksliau apibrėžti kaimyninių valstybių santykius, Lietuvos visuomenė šiuo metu paliekama vertinti savo valdžios politiką pernelyg plačiame lauke – nuo abejingumo valstybės interesams iki jų išdavystės.

Pareiškimo autorius – Tautos Forumas

Informacijos šaltinis – www.propatria.lt

2018.07.29; 11:00

Į Lietuvą sugrįžo Biržiškų šeimos palaikai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienio vakarą į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų pergabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos ir jo žmonos Bronislavos Biržiškienės palaikai.

Lėktuvas su Biržiškų šeimos palaikais nusileido pirmadienio vakarą Vilniaus oro uoste, kuriame surengta iškilminga palaikų pasitikimo ceremonija.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iškilmingoje ceremonijoje sakė, kad Biržiškų palaikų pargabenimas į gimtinę, kaip ir surastas Vasario 16-osios Aktas, yra labai prasmingas ir simboliškas įvykis valstybei.

Kartu ministras pabrėžė, kad M. Biržiškos asmenybė yra labai svarbi, Lietuvai primenant svarbiausias žmogui savybes.

„Jis (M. Biržiška, – ELTA) galbūt buvo nepatogus kitiems, bet jis žinojo savo gyvenimo tikslą, žinojo, kaip jo siekti, ir iš tiesų paaukojo savo gyvenimą tam kredo, kurį jis turėjo, – padorumas“, – ceremonijoje sakė ministras, pabrėždamas, kad tai svarbi savybė visiems.

„Tebūnie jam lengva šventa Lietuvos žemė“, – pasisakymą baigė L. Linkevičius.

Prieš oficialią palaikų sutikimo ceremoniją M. Biržiškos anūkai pabrėžė, kad labai džiaugiasi, jog jų senelio paskutinė valia yra išpildyta.

„Tai ne atsisveikinimo diena, o sugrįžimas namo“, – pabrėžė M. Biržiškos anūkas Vytas Barauskas.

„Jie (M. Biržiška ir jo žmona Bronislava Biržiškienė-Šemytė, – ELTA) visą gyvenimą aukojo save Lietuvos naudai ir labai giliai mylėjo ir buvo labai geri pavyzdžiai, kaip reikia būti žmogumi“, – sakė M. Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon.

V. Barauskas žurnalistams perskaitė ir M. Biržiškos užrašytus žodžius, kuriuose jis viliasi grįžti į laisvą Lietuvą.

„Aš ne tik tikiu, kad grįšiu į laisvą Lietuvą, bet ir žinau, kad grįšiu. Gyvas ar miręs, bet vis tiek grįšiu“, – M. Biržiškos užrašytas mintis perskaitė jo anūkas.

Vilniaus oro uoste vykusioje ceremonijoj taip pat dalyvavo Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

M. Biržiškos brolių – Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikai į Lietuvą atgabenti anksčiau.

Palaikai bus perlaidojami Vilniuje liepos 11 dieną. Valstybinė perlaidojimo ceremonija vyks senosiose Rasų kapinėse.

Mykolas Biržiška, „Vilniaus Golgotos“ autorius, narsiai kovojęs prieš Vilniaus krašto lietuvių lenkinimą.

Artimųjų pageidavimu, perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir artimiausiems bičiuliams. 1918 metų Vasario 16-osios akto signataras M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, patriarcho Jono Basanavičiaus.

M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Liepos 10 dieną, antradienį, nuo 10.00 val. iki 20.00 val., visuomenė turės galimybę su jais atsisveikinti.

Perlaidojimo ceremonija vyks trečiadienį, liepos 11-ąją.

M. Biržiška gimė 1882 m. Viekšniuose, Šiaulių apskrityje, mirė 1962 m. Los Andžele, JAV. Jis buvo literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras, daug prisidėjo prie lietuvybės stiprinimo, demokratinių vertybių įtvirtinimo.

Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.

Br. Biržiškienė-Šėmytė gimė 1879 m. Vilniuje, mirė 1955 m. Los Andžele. Ji buvo lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja.

Vaclovas Biržiška gimė 1884 m. Viekšniuose, mirė 1956 m. Voterberyje, JAV, – kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisės tyrėjas, Lietuvos universiteto profesorius, Teisės fakulteto dekanas, Administracinės teisės katedros vedėjas.

Matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas Viktoras Biržiška gimė 1886 m. Viekšniuose, mirė 1964 m. Čikagoje, JAV.

Vasario 16-osios akto signataro M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikų perlaidojimo ceremoniją organizuoja ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta komisija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.10; 08:08

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

„Niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis.“ – Pasak Gedimino Navaičio, taip kalbėjo Fridrichas Ničė.

O pasak paties G. Navaičio, „vienas reikšmingiausių identiteto savitumų – idealų ir vertybių pasirinkimas. Kitaip sakant, pasirinkimas ką laikyti gyvenimo prasme ir laime, kokiais būdais jų siekti“.

Jei pabandytume susieti vieną citatą su kita, gautume išvadą: siekiant gyvenimo prasmės ir laimės, jokiu būdu negalima į savo istoriją, savo tautos vertybes žiūrėti kaimyno akimis. Juolab, jei tas „kaimynas“,  kaip koks Stalinas ar Pilsudskis, svajodamas apie didelę, galingą valstybę, niekad nieko gero nepadarė mažosioms tautoms.

V. Savukynas straipsnyje “Ko vertas Pilsudskis: meilės ar neapykantos?“ ragina „atiduoti pagarbą“ žmogui, išprovokavusiam ne tik karinę invaziją į šalį, su kuria ką tik buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, bet ir atsakingam už okupuotosios Lietuvos dalies brutalų nulietuvinimą bei daugybės nutautinimui pasipriešinusių lietuvių žudynes.

O aš noriu pakviesti prisiminti ir pagerbti kitus J. Pilsudskio giminaičius, kurie nedeklamavo tarptautiniu lygiu meilės Lietuvai, bet tiesiog mylėjo ją… labiau, nei gyvenimą be jos. 

Kalbu apie gausios, plačios Butlerių giminės negausią lietuviškąją atšaką.

Pasak vienų šaltinių, Butleriai atsirado Lietuvoje per 30-metį karą (1618–1648 ). Airijos bajoras Valteris Butleris, sakoma, įstojo savanoriu į airių pulką, kurį į savo kariuomenę kovai su protestantais buvo įjungęs Valenšteinas (Albrechtvon Wallenstein) . Tačiau karvedys praradęs imperatoriaus Ferdinando pasitikėjimą, ir tas sumanė Valenšteiną nužudyti. Jam padėjo išdaviku tapęs Butleris. Už savo juodą darbą žudikas pelnė grovo titulą ir daug kitų malonių, bet gudrus airis susivokė, kad ir jį gali ištikti Valenšteino likimas, tad likvidavęs turtus, persikėlė į Lietuvą, kur jo nebegalėjusi pasiekti imperatoriaus rūstybė. Tačiau kiti šaltiniai nurodo Valenšteiną ankstokai pasimirus toli nuo Lietuvos, imperatoriaus dovanotose žemėse.

Yra ir kitokių pasakojimų. Pavyzdžiui, Anykščių krašto istorijos tyrinėtojas Tautvydas Kontrimavičius („Tūkstantmetis giminės veidrodyje“) pirmąjį Butlerį randa Latvijoje: „Ernestas Aleksandras Butleris (Ernst-Alexander Butler) – pirmasis ir vienintelis tikrai žinomas šios Butlerių giminės šakos protėvis. 1634 m. gegužės 7 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza (1595-1648) E. A. Butlerį paskyrė Vendeno miesto (dabar – Cėsis, Latvija) žemės teismo raštininku“.

Pirmasis „Vilniaus golgotos“, pasakojančios apie žiaurią Vilniaus krašto polonizaciją, leidimas. B.Šėmis – tai Mykolo Biržiškos slapyvardis.

Šiaip ar taip, Butleriai – sena ir plačiai išsišakojusi giminė, pasklidusi po visą Europą. Tarp 34 žinomų aštuntosios kartos atstovų XX a. tik keletas dar gyveno Lietuvoje, keletas – Rusijoje, o dauguma – Vakarų Europoje: Vokietijoje, Serbijoje, Prancūzijoje, kur pasitraukė, ieškodami saugesnio gyvenimo.

Lietuvoje gilesnius pėdsakus paliko rašytojas Kazimieras Antanas BUTLERIS (1867-1945), Rusijoje žinomas kaip Vladimiras Butleris, o Lietuvoje – Vladas Butleris, bei jo tėvas Tadas Butleris.

Tadas Kristinas Leonardas Butleris (1822-1910) buvo kelių statybos inžinierius, carinės  Rusijos kariuomenės atsargos kapitonas, gimęs Repšėnuose, gyvenęs Butlerių giminės dvarelyje Labeikiuose, administravęs ir kitus paveldėtus dvarus: Desekiškio (Desiukiškių?), Jociškio. Buvo vedęs bajoraitę, dvarininkę Kazimierą Šmigelskaitę, užaugino tris sūnus: Vytautą Ježį (1859–1928), Tadą Aloyzą (1863–1908) ir Kazimierą Antaną Vladą (1867–1945).

1861 m. Rusijos imperijoje panaikinus baudžiavą, T. Butleris buvo išrinktas pirmuoju Vilkmergės (dabar – Ukmergė) apskrities Taikos tarėju – tarpininku tarp valstiečių ir dvarininkų. 1863 m. sukilimo metu jis rėmė sukilėlius. Už  tai 1864 m. pradžioje jis buvo ištremtas į Civilską (Čiuvašija, Rusija), kur 1865 m. nuvyko ir jo žmona su sūnumi. T. Butlerio žmonos prašymu, caras Aleksandras II 1866 m. balandžio mėn. leido T. Butleriui persikelti į Nižnyj Novgorodą. Tremties laikui pasibaigus, Butleriai persikėlė į žmonos dvarą Juchnavoje (Baltarusija), kur gyveno iki Tado mirties.

Jauniausias Tado sūnus, rašytojas Kazimieras Antanas Vladas Butleris gimė jau tremtyje, Civilske, baigė Sankt Peterburgo komercinę bei Tverės junkerių mokyklas. Keletą metų tarnavo karininku, perėjo į policiją ir iki 1914 m. jis buvo pristavu ir policmeisteriu įvairiose vietose: Jekaterinoslavo ir Kutaisio gubernijose, Jakutsko srityje. Buvo vedęs Mariją (kituose šaltiniuose – Oną) Kiaušaitę, valstiečių nuo Anykščių dukrą, su kuria užaugino dukteris Mariją ir Rają. Grafo titulu šeima niekada nebesivadino, nes jis buvęs pelnytas žmogžudyste.

1914 m. būsimasis rašytojas buvo mobilizuotas į kariuomenę. Po Spalio revoliucijos 1919 m. jis atvyko į Lietuvą, visiškai nemokėdamas lietuvių kalbos, todėl, įstojęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo baltarusių batalione. Demobilizuotas ir nerasdamas būdo Lietuvoje pragyventi, jis persikėlė į Rygą, kur gyveno žmonos motina. Rygoje atidarė rusų literatūros leidyklą „Gyvenimo mokykla“, kurioje leido ir lietuvių literatūros bei tautosakos vertimus į rusų kalbą. Pats rašė rusiškai, nors vyresniame amžiuje savo kūrinius jau pats vertė į lietuvių kalbą. Rygoje išleido biografinį romaną „Už ką?“ (1929 m.) – kuklią, bet, kaip sakė pats autorius, nuoširdžią dovaną „karštai mylimai mano protėvių tėvynei – Lietuvai“.

Vladas Butlerisdar parašė keletą mažiau žinomų romanų, kuriuose tęsė pasakojimus apie lietuvius ir lenkus tremtyje Rusijoje.

Maždaug nuo 1930 m. Butleriai persikėlė į Kauną. Čia rašytojas aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1945 m. vasario 23 d. Mlade Buky (Čekija), traukdamasis į Vakarus.

Taigi, turime labai spalvingos kilmės ir biografijos žmogų, gimusį Rusijoje, ilgai net lietuviškai nemokėjusį, bet kai tik atsikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė, grįžo, ilgai vargo, sunkiai pritapdamas be kalbos, net buvo priverstas laikinai emigruoti, kaip šiandien pasakytume, bet galų gale grįžo, įsitvirtino Lietuvoje… ir mirė, vėl atplėštas nuo jos.

Romantikas pasakytų: širdis nebeatlaikė dar vieno išsiskyrimo su taip karštai mylėta „protėvių žeme“. Realistas gi primintų jo jau nebe jauną amžių ir pabėgėlių nuolatinius palydovus – pavojus, nepriteklius.

Į mano gyvenimą Butlerių giminė įėjo jau po karo, su Vlado Butlerio romanu „Už ką?“, kurio abu tomai kažkokiu stebuklu buvo išlikę karo nusiaubtoje mano mamos bibliotekoje.

Kaip rašė vienas geranoriškas kritikas, spaudoje pasirodžius šiai knygai, romanas „rekomenduotinas jaunimui, ypač lengvai būtų prieinamas ir suprantamas kaimo jaunimui ar jaunesniems mokiniams“. Tai aš ir buvau tas idealus jaunas skaitytojas. Kadangi skaityti išmokau labai anksti, tai ir tą romaną perskaičiau dar nelankydama mokyklos, gyvendama nedideliame miestelyje, priskirtinam kaimo, o ne miesto gyvenvietėms. Žinoma, negaliu pasigirti, kad išjaučiau, supratau viską, ką romane pamatė suaugę skaitytojai, pavyzdžiui: „Personažų psichologijoj daug to, ką mes vadinam sentimentalu, bet, pažinęs autorių, turi pripažinti, kad jis atvaizdavo tai, kuo pats giliausiai tiki, ką jis pats jaučia: jis pats didelis entuziastas, optimistas, pripažįstąs didžiausią religijai šeimos ir visuomenės gyvenime“.

Tačiau knyga padarė man tokį didelį įspūdį, kad aš visam gyvenimui įsidėmėjau autoriaus vardą-pavardę bei romano pavadinimą. Tai svarbu, nes vėliau sovietmečiu jokių žinių nei apie romaną, nei apie autorių nebuvo skelbiama, tad mano atmintis labai pravertė moderniaisiais laikais internete žvejojant informaciją apie V. Butlerį ir jo šeimos istoriją.

Iš interneto aš sužinojau ir apie Butlerių giminės ryšius su Pilsudskiais. Mat, Pilsudskių giminės vyrai jautė silpnybę Butlerių merginoms, ir net du Pilsudskiukai buvo vedę Butlerytes.

Teodora Uršulė Otilija Butlerytė (1811-1886), ištekėjusi už Piotro Pavelo Pilsudskio, Lietuvos ir Lenkijos istorijoje žinoma kaip maršalo Jozefo Klemenso Pilsudskio (1867- 1935) močiutė. 1833 m. vasario 22 d. Repšėnuose (Anykščių r.) gimė  vyriausias Pilsudskių sūnus Jozefas Vincentas Piotras, iš kurio santuokos su pussesere Marija Bilevič, Teodoros Uršulės Otilijos vaikaite, gimė Jozefas Klementas, būsimasis Lenkijos prezidentas ir naujai atsikūrusios, nepriklausomos nei rusų, nei nuo lenkų, Lietuvos valstybės niokotojas.

Bet palikim Pilsudskius su jų tariama „meile“ Lietuvai ir lietuvių kalbai, grįžkime prie tikrųjų – ne tik nuolat keičiančios savo geografinius ir vertybinius-ideologinius kontūrus Lietuvos valstybės, bet ir, svarbiausia, lietuvių tautos – patriotų, Vlado Butlerio ir jo dukters Rajos.

Apie Rąją Butlerytę ir jos tragišką likimą pirmą kartą išgirdau dar Sankt Peterburge apie 1991-1992 metus ir net paskelbiau miesto spaudoje straipsnį apie paskutines jos gyvenimo dienas.

Kadangi, tikiuosi, dar gyvi tebėra jos vaikai ir anūkai, Rajos gyvenimo įvykius, neturėdama giminių leidimo elgtis kitaip, pateiksiu kuo trumpiau.

Raja Butlerytė gimė 1917 m. Rusijoje, augo Rygoje. Į Lietuvą atvyko su tėvais apie 1930 m. Pradėjo studijuoti Klaipėdos pedagoginiame institute, o vokiečiams užėmus Klaipėdą, su institutu 1939 m. persikėlė į Panevėžį. Baigusi studijas, mokytojavo Marijampolės gimnazijoje. Antrojo pasaulinio karo metais ji sukūrė šeimą, augino dukterį Jūratę, sūnus Vytautą ir Gediminą. 1945 m. sovietinis saugumas vyrą suėmė ir įkalino lageryje Sibire. 1957 m. gavusi sovietinio saugumo leidimą, Raja Butlerytė su sūnumis išvyko pas vyrą į tremtį Krasnojarsko krašte. Duktė liko Lietuvoje.

Net ir būdama toli nuo Lietuvos, Butlerytė gyveno Lietuvos gyvenimu. Nors žinios iš Lietuvos pavėluotai pasiekdavo tolimą tremtinių kaimelį Sibire, ji suspėjo pasidžiaugti atkovota nepriklausomybe. Tačiau kai kaimelį (irgi smarkiai pavėluotai) pasiekė žinia apie tragiškuosius Sausio 13-sios įvykius, Vlado Butlerio dukra nebegalėjo susitaikyti su, kaip  skelbė Maskvos propaganda, pakartotinu Lietuvos pavergimu, ir 1991 m. kovo 15 d. vakare ji suliepsnojo gyvu fakelu – vardan savo protėvių krašto laisvės.

Štai jums iš vieno kelmo išaugusių atžalų, bet toks skirtingas savo tapatybės – tautybės, įsipareigojimų visuomenei, tautai ir valstybei supratimas, ir tokie skirtingi likimai!

Juzefas Pilsudskis svajojo apie didelę, galingą valstybę. Mažosios tautos  jam rūpėjo mažiausiai, jos jam buvo tik mėšlas valstybei patręšti.

Tėvui ir dukrai Butleriams valstybė buvo svajonė – namai tautai. Bet ne daugiau. Namai be tautos jiems, kaip ir kitiems normaliems, o ne liberalų piešiamiems patriotams, tebuvo ir tebėra tik statinys, kuris gali  būti sugriautas, gali sudegti, gali būti svetimųjų užgrobtas, bet jei išlieka tauta, namai vėl gali būti atstatomi, ką įrodė ne tik Lietuvos, bet ir kitų tautų, pirmiausia – Izraelio istorija.

Svarbiausia – išlikti, išsaugoti tautą. Žydai tai suprato seniausiai, nes jie klausė Dievo žodžio.

Pilsudskio okupanto karikatūra

O kieno žodžio šiandien klauso lietuviai? Pilsudskio ir pilsudskininkų? Bumblausko? Savukyno?

Gal jie ir labai garbingi žmonės, bet, matyt, priekurčiai, nes girdi tik tuos, kurie garsiausiai rėkia.O tikroji meilė – tyli…

Beje, J. Pilsudskiui lietuviai išties turi ir už ką padėkoti. Už tai, už ką šiandien Vladimirui Putinui dėkoja Rusijos agresijos niokojamos Ukrainos žmonės: už tai, kad etnosą pavertė tauta.

Kaip rašė profesorius Alvydas Butkus, J. Pilsudskio didžiavalstybiška, agresyvi politika „padarė mus tikrais lietuviais! Nors ir tokia didele kaina – Vilniaus netektimi net devyniolikai metų, per kuriuos jis, paverstas Lenkijos užkampiu, stagnavo, o okupuotoji Lietuvos dalis ekonomiškai atsiliko tiek, kad tas atsilikimas juntamas iki šiol, nekalbant jau apie kitus tos Lietuvos dalies polonizacijos padarinius“.

201804.07; 05:05

Straipsnio tyrimo objektas – lietuvių švietimas sudėtingomis sąlygomis Lenkijos valdomame Vilniaus krašte, kurį  vykdė Lietuvių Šv. Kazimiero draugija. Remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma Lietuvių Šv Kazimiero draugijos medžiaga (f.175), siekiama rekonstruoti jos veiklą Vilniaus krašte.

ĮVADAS

Straipsnyje, remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomais archyviniais šaltiniais, nagrinėjama giminingos lietuvių švietimo draugijai „Rytas“[1], lietuvių švietimo organizacijos – Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla itin politiškai sudėtingu Lenkijos valdomame Vilniaus krašte lietuviams laikotarpiu – suaktyvėjus Lenkijos administracinės valdžios represijoms prieš lietuvių švietimą ir kultūrinį gyvenimą.

Straipsnyje keliama prielaida, kad siekdama efektyviau  šviesti Vilniaus krašto lietuvius, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija savo skyrius su bibliotekomis (jomis galėjo naudotis ir skyriui nepriklausantys asmenys) steigė tose vietovėse, kur savo įvairiapusį švietimo tinklą turėjo lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Nors Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įsteigta itin nepalankiu lietuvių organizacijų gyvavimui laikotarpiu – manoma, kad 1926 metų lapkritį**, ji iki prievartinio likvidavimo 1937 metais sugebėjo sustiprinti lietuvių tautinę savimonę. Atsikūrusi po 1939 metų spalio 28 d., Lietuvių Šv. Kazimiero draugija ketino atgaivinti visų savo turėtų skyrių ir vaikų darželių veiklą, įkurti naujus. Iki lemtingų Lietuvai 1940 metų įvykių draugija pradėjo savo užsibrėžtus tikslus įgyvendinti, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių politinių aplinkybių buvo priversta veiklą nutraukti.

Straipsnio uždaviniai: 1) išsiaiškinti, kiek ir kokiose vietovėse iki prievartinio likvidavimo 1937 metais Lietuvių Šv. Kazimiero draugija turėjo skyrių ir vaikų darželių, taip pat kiek ir kokiose vietovėse po 1939 metų spalio 28 dienos atsikūrusi draugija iki 1940 metų turėjo įsteigusi skyrių ir vaikų darželių, 2) nustatyti, kokia buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių atskaitomybė draugijos centro valdybai Vilniuje, taip pat kiek, kaip ir ar bendradarbiauta su giminingos organizacijos – lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skyriais, skaityklomis, mokyklomis, esančiomis tose pačiose vietovėse, kaip ir Lietuvių Šv. Kazimiero skyriai.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla 1926-1940 m.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įsteigta tuo laikotarpiu, kai su Lenkijos administracinė valdžia Vilniaus krašte jau trys metai kaip vyko arši kova dėl galimybės lietuvius šviesti gimtąja kalba. Draugijos sąlyginai ramų įsikūrimą ir veiklos pradžią, manau, galima paaiškinti tuo, kad ji Vilniaus krašte nesteigė lietuvių ugdymo įstaigų – mokyklų, tik skyrius ir negausiai – vaikų darželius. Tokia veikla draugijai leido palyginti netrukdomai įgyvendinti platesnio masto švietimą – į skyrius nuolatos vykdavo draugijos Centro valdybos įgaliotiniai, kurie atlikę skyrių auditą, skaitydavo žmonėms aktualiomis temomis paskaitas, rodydavo kino filmus, mokydavo jaunimą naujų žaidimų. Pačių draugijos skyrių narių uždavinys buvo rūpintis savo ir vietinių žmonių savišvieta: tam buvo naudojamos kiekvieno skyriaus turimos bibliotekos.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugija 1926-1936 metų laikotarpiu Ašmenos[i], Brėslaujos[ii], Dysnos[iii], Gardino[iv], Lydos[v],  Suvalkų[vi], Švenčionių[vii], Valažino[viii],  Vilniaus[ix], Vilniaus-Trakų[x] ir kol kas nenustatytose[xi] apskrityse iš viso įkūrė 482 skyrius. 1940 metais Švenčionių[xii], Vilniaus[xiii], Zarasų[xiv] ir kol kas nenustatytoje[xv] apskrityje Lietuvių Šv. Kazimiero draugija iš viso buvo įkūrusi 5 skyrius.

 1925-1936 metų laikotarpiu Brėslaujos[xvi], Lydos[xvii], Vilniaus[xviii], kol kas nenustatytoje

apskrityje ir valsčiuje[xix] ir nenustatytoje apskrityje[xx] buvo įkurti 9 vaikų darželiai. Atsikūrusi po 1939 metų spalio 28 dienos Lietuvių Šv. Kazimiero draugija Švenčionių[xxi] apskrityje ir kol kas nenustatytose apskrityse[xxii] įkūrė 9 vaikų darželius, 1940 Valkininkų[xxiii] apskrityje ir kol kas nenustatytose apskrityse[xxiv] – 7 vaikų darželius. Dar 1 vaikų darželio įkūrimo vieta ir metai kol kas nežinomi[xxv].

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyriai buvo kuriami pagal tokią schemą: vietos kunigas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojas arba išsilavinęs ūkininkas tik gavę informaciją apie Lietuvių Šv.Kazimiero draugiją, sukviesdavo vietos žmones, jiems išaiškindavo draugijos tikslus ir surašydavo prašymą Lietuvių Šv. Kazimiero centro valdybos, esančios Vilniuje, vardu įkurti skyrių, o juos pačius priimti nariais. Jį dažnai už visus susirinkusius pasirašydavo kunigas arba mokytojas, tačiau būta atvejų, kad pasirašydavo ir patys vietos gyventojai. Gavusi kolektyvinį konkrečios vietovės, gyventojų prašymą įsteigti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių, centro valdyba prašytojams išsiųsdavo instrukcijas kaip toliau elgtis: kokių raštvedybos reikalavimų laikantis, Lenkijos administracinės valdžios institucijoms – seniūnijoms reikia sudaryti dokumentus, reikalingus, siekiant įregistruoti skyrių. Naujojo skyriaus valdybai viską sutvarkius pagal Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdybos instrukcijas, skyriaus įregistravimu Lenkijos administracinės valdžios institucijose – seniūnijose rūpindavosi Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdyba.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyriai, gavę konkrečias veikimo gaires nurodančias instrukcijas iš centro valdybos, veikdavo gana savarankiškai. Apie draugijos skyrių veiklą ir kontrolę sužinome iš dviejų išsamią informaciją teikiančių šaltinių: Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdybos išsiųstų anketų, kurias draugijos skyrių pirmininkai privalėdavo užpildyti ir atsiųsti atgal centro valdybai Vilniuje, ir draugijos centro valdybos siunčiamų auditorių ataskaitų.

Remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomomis Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos ir Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ abėcėlinėmis kartotekomis, galima teigti, kad tose pačiose vietovėse tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu veikė Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos ir Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skyriai[xxvi], tų pačių švietimo organizacijų skyriai (skyrius ir negausius vaikų darželius steigė Lietuvių Šv. Kazimiero draugija, atskiro mokyklų ir skaityklų tinklo ji neturėjo) ir mokyklos[xxvii], mokyklos ir skaityklos[xxviii], mokyklos ir skyriai[xxix], skaityklos[xxx], skaityklos ir skyriai[xxxi], mokyklos, skaityklos ir skyriai[xxxii]. Lietuvių Šv. Kazimiero draugija Vilniuje turėjo savo skaityklą, skyrius, vaikų darželius, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ − mokyklas[xxxiii].

Nors Lenkijos administracinė valdžia Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veiklą labiau toleravo negu Lietuvių švietimo draugiją „Rytas“, nuo 20 a. 4 dešimtmečio pradžios jau prasidėjo ir šios „Rytui“ giminingos lietuvių draugijos kryptingo naikinimo procesas. Ypač sparčiai uždraudimo visko, kas lietuviška, politika Lenkijos administracinės valdžios buvo vykdoma vietovėse, kur iki Lietuvių Šv. Kazimiero skyrių įsteigimo jau buvo veikę ar egzistavo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skyriai (pvz., Dūkštas, Petrikai), mokyklos (pvz., Beržininkai, Bikėnai, Gėliūnai, Kaniava), mokyklos ir skaityklos (pvz., Driškūnai).

Dūkštas. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus byloje išlikę jo įkūrimo ir veiklos dokumentai. Dūkšto bažnyčios klebonas kun. K. Šimašius 1926 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti valdybai Vilniuje rašė:

„Šiuo žemiau surašyti asmenys prašo įsteigti Dūkštuose vietinį Šv. Kazimiero Draugijos jaunimui auklėti ir globoti skyrių: 1.Rastenis Adomas iš Juozapatavo vienkiemio,

2.Taškūnas Silvestras iš Lapušiškių vienkiemio, 3. Mierunas Petras iš Kaniukų kaimo,

  1. Tijūnėlis Antanas iš Lygumų dvaro, 5. Mikštas Bronislavas iš Biegunavo vienkiemio,
  2. Baubinas Pranciškus iš Driškūnų kaimo, 7. Gaidukas Nikodemas iš Degutėlių kaimo,
  3. Juodvalkienė Kotryna iš Dūkšto miestelio, 9. Talačkaitė Veronika iš Beržininkų kaimo, 10. Prancūzevičiūtė Marė iš Dūkšto bažnytkaimio, 11. Jakutis Justinas iš Kalviškių kaimo, 12. Skutkevičius Jonas iš Garkonių kaimo, 13. Kazėnas Tamošius iš Žuvinių kaimo, 14. Bulava Antanas iš Požemiškių kaimo, 15. Kunigas Šimašius Konstantinas – Dūkšto klebonas.

Dūkštas,

21.VIII.1926 m.                 Kun. K.Šimašius

                      Dūkšto bažnyčios klebonas.“[xxxiv]

Gavusi šį Dūkšto bažnyčios klebono sudarytą ir pasirašytą prašymą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos valdyba ėmėsi organizacinio darbo – 1926 metų rugsėjo 20 dieną Švenčionių apskrities seniūniją laišku Nr.38 informavo, kad „Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba, remdamasi savo draugijos įstatais, išsiųstais seniūnijai šių metų vasario 18 d. kartu su laišku Nr.11 dėl draugijos skyriaus atidarymo Svilionyse, Švenčionių apskrityje, šiuo informuoja seniūniją, kad įsteigia draugijos skyrių Dūkštų miestelyje, Švenčionių apskrityje.

Narių susirinkimas, skirtas skyriaus valdybos rinkimui, įvyks šių metų spalio 3 dieną, 2 valandą po pietų Dūkštuose, klebonijoje. Atsakingas už susirinkimo tvarką bus Dūkšto parapijos kunigas klebonas Konstantinas Šimašius.

Pirmininkas: kun. A. Viskantas

Sekretorius: K. Aleksa.“[xxxv]

Informavusi apie naujo skyriaus Dūkštuose įsteigimą Švenčionių seniūniją, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos valdyba 1926 metų rugsėjo 22 dieną Dūkšto kunigui klebonui Konstantinui Šimašiui išsiuntė laišką Nr.46. Jame buvo rašoma, kad „Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba siunčia nuorašą rašto (1926 metų rugsėjo 20 d., Nr.38, G.E.), rašyto Švenčionių seniūnijai dėl steigiamojo narių susirinkimo Dūkšto Skyriaus valdybai rinkti ir prašo pranešti išrinktų valdybos narių ir įstojusių į skyrių narių vardus (pilnu žodžiu), pavardes ir adresus.“[xxxvi]

Atsakymo iš Švenčionių seniūnijos Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdybai ilgai laukti nereikėjo. Jau 1926 metų rugsėjo 29 dieną Švenčionių seniūnas laišku 13868/I Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdybai pranešė, kad „atsakydamas į šių metų rugsėjo 20 dienos draugijos laišką Nr.38 prie šio rašto pridėtame priede siunčiu pažymėjimą apie draugijos skyriaus Dūkšte registraciją.

                      Kartu maloniai prašau atsiųsti seniūnijai vardinį šio skyriaus valdybos narių sąrašą.

                      Priedų: 1

Terminas: 1926 10. 22                                                                                                                                                               Nr.51

                                                                                                                                                                                                  Seniūnas (parašas).

PAŽYMĖJIMAS

Nr.51.

                      Šiuo pažymima, kad šiandien Švenčionių seniūnijos valdyboje buvo užregistruotas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti, esančios Vilniuje ir patvirtintos Vyriausybės delegato Vilniuje 1925 metais spalio 20 dieną, registro numeris 350, skyrius.

                      Skyriaus būstinė – Dūkšto miestelis.

Švenčionys, 1926 metų rugsėjo 29 d.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Seniūnas (parašas).“[xxxvii]

Dėl nežinomų priežasčių Dūkšto skyriaus pirmininkas kunigas klebonas Konstantinas Šimašius uždelsė atsakyti Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdybai ir skyriui iškilo reali grėsmė: Švenčionių seniūnas galėjo panaikinti naujojo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus registraciją, kadangi nebuvo įvykdyti visi pagal galiojančius teisinius aktus numatyti reikalavimai – nustatytu laiku (1926 metų spalio 22 d.) nebuvo atsiųstas Dūkšto skyriaus valdybos narių sąrašas. Tikriausiai negalėdamas be papildomo preteksto panaikinti Dūkšto skyriaus registraciją, Švenčionių seniūnas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centrinei valdybai 1926 metų spalio 26 dieną išsiuntė laišką-raginimą. Jame Švenčionių seniūnas rašė: „Prašau atkreipti dėmėsį ir atlikti mano 1926 metų rugsėjo 29 dienos laiške L.dz.13868/I esantį potvarkį aukščiau minimu klausimu (atsiųsti Dūkšto skyriaus valdybos sąrašą G.E.). Apie esamas kliūtis praneškite penkų dienų laikotarpiu.

Terminas nustatytas: 1926 metų lapkričio 12 diena.

                                                                                                                                                                            Seniūnas (parašas)“[xxxviii]

Įdomu, kad 1926 metų spalio 27 dieną Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdyba iš Dūkšto skyriaus gavo atsakymą į savo 1926 metų rugsėjo 22 dieną rašytą laišką Nr.46. Dūkšto skyriaus pirmininkas kunigas klebonas rašė:                      „Sulig Gerbiamosios Valdybos raštu iš 22 / IX. š.m. Nr.46 šiuo siunčiame Dūkšto skyriaus steigiamojo narių susirinkimo išrinktųjų valdybos ir įstojusių į skyrių narių sąrašą.                    Taip pat prašome painformuoti mus ar skyrius pats privalo užsiregistruoti savo apskrities valdžios įstaigoje ar jį užregistruos centro valdyba.

Be to, prašome pranešti ar centro valdyba yra įvedusi atitinkamų atskirų blankų ir registracinių knygų draugijos narių sąrašams, protokolams, pajamoms, ar skyriams leista savarankiškai ir savo nuožiūra tvarkytis. Jei Centro valdyba turi kokias instrukcijas, norėtume jas gauti, kad galėtume veikti laikantantis nustatytos taktikos ir tvarkos.

Pirmininkas: Kun. K.Šimašius

Sekretorius: G.Gudolaitytė.

Šv.Kazimiero Draugijos Dūkšto skyriaus Narių sąrašas:

1.Aidukas Nikodemas iš Degutėlių, 2.Baubinas Pranas iš Driškūnų, 3.Baubinytė Bronė iš Driškūnų, 4.Francuzevičiūtė Marė iš Dūkšto, 5.Jauraitė Grasė iš Driškūnų, 6.Juodvalkienė Kotryna iš Dūkšto, 7.Rastenis Adomas iš Juozapatavo, 8.Mikšta Bronislovas iš Bėgunavo, 9.Skutkevičius Jonas iš Gerkonių, 10.Tijūnėlis Antanas iš Lygūnų, 11.Taškūnas Silva iš Lapušiškės, 12. Talačkaitė Veronika iš Beržininkų, 13.Miciūnas Petras iš Kaniūkų, 14.Talačka Justas iš Beržininkų, 15.Kun. Konstantinas Šimašis iš Dūkšto, 16.Mok. Gertrūda Gudolaitytė iš Pažemiškių, 17.Mok. Alena Gudolaitytė iš Pažemiškių***

                                                                                                                                                       Valdyba: Kun. K.Šimašius

                                                                                                                                                       Sekretoris: Mok. G.Gudolaitytė

  1.      Baubinas

                                                                                                                                                       Kand. B.Mikštas ir A.Tijūnėlis

Dūkštai 3.X.1926[xxxix]

Matyt, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavusi šį Dūkštų skyriaus laišką į jį neatsakė, 1926 metų lapkričio 7 dieną skubėdama kuo greičiau informuoti Švenčionių seniūniją: „Atsakydami į 1926 spalio mėn. laišką, gautą šių metų lapkričio 4 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Centro valdyba informuoja, kad į aukščiau minėtos draugijos Dūkštų skyriaus valdybą buvo išrinkti : 1) pirmininku kunigas Konstantinas Šimašius, vietinės parapijos klebonas, 2) sekretoriumi Gertrūda Gudolaitytė – Požemiškių kaimo mokytoja, 3) iždininku Pranciškus Baubinas iš Driškūnų kaimo, 4) pavaduotojai Bronislavas Mikštas iš Bėgunavo kaimo ir Antanas Tijūnėlis iš Lygunų kaimo.

Pirmininkas: Kun. A.Viskantas

Sekretorius: K.Aleksa“[xl],  nes 1926 metų lapkričio 24 d. Dūkšto skyriaus valdyba siunčia antrą laišką į Vilnių: „Šiuo prašome pranešti Švenčionių apskrities valdybai, kad atidarytąjame Dūkštuose Tamstų skyriuje 1926 metų spalio 3 dienos visuotiname – organizaciniame susirinkime išrinkta to skyriaus valdyba, kuri tarpe savęs pasiskirstė pareigomis: 1) pirmininkas kun. Konstantinas Šimašius, Dūkšto klebonas, 2) sekretoriumi p. Gertrūda Gudolaitytė, gyvenanti Silvestravo vienkiemyje, Dūkšto valsčiaus ir 3) narys Pranciškus Baubinas, gyvenantis Driškūnų kaime, Dūkšto valsčiuje.

Kandidatais išrinkta: 1) Bronislavas Mikšta iš Bėgunavo viensėdžių ir 2) Antanas Tijūnėlis iš Lygunų dvaro.

Apie pranešimą ir dieną išsiųsto pranešimo prašoma mums duoti žinią.

Pirmininkas: kun. Konstantinas. Šimašius, sekretorius: Mok. G. Gudolaitytė.“[xli]

Kaip atsakymą į abu laiškus ir konkrečių skyriaus darbinių gairių nustatymą, manau, galima verinti Lietuvių Šv. Kazimiero centro valdybos 1926 metų gruodžio 13 dienos laišką Nr.74. Dūkšto skyriaus valdybai:

„Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba prašo dar prieš Naujus Metus Dūkšto skyriaus valdybos atsiųsti skyriaus nuveiktų darbų apyskaitą, kaip antai: kiek buvo narių  susirinkimų, kas tuose susirinkimuose nutarta, ar įsteigta knygynas, kaip knygynas veikia, ar daug skaitančių, kiek buvo surengta paskaitų, vakarėlių ir taip toliau. Taipogi prašoma atsiųsti sąrašą dabar esančių narių.

Tam tikros tvarkos ir knygų rinkti pajamas ir korespondencijoms draugijos centro valdyba nėra skyriams nustačiusi, pati vartoja knygas, kokios apskritai yra vartojamos ir kokių galima gauti pirkti.

Pirmininkas: kun. A.Viskantas, sekretorius: K.Aleksa“[xlii]

Apie Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus veiklą nuo jo įsikūrimo iki 1927 metų vidurio kol kas nieko nėra žinoma, išskyrus tai, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba (tokiu pavadinimu draugija oficialiai buvo perregistruota ir įtraukta į draugijų ir sąjungų registrą 1927 metų vasario 23 dieną)  1927 metų birželio 13 dieną gavo Lietuvių Šv. Kazimiero Dūkšto skyriaus nario Adomo Rastenio prašymą: „Nuolankiai prašau Šv. Kazimiero centro valdybos Dūkšto Šv. Kazimiero skyriaus vardu atsiųsti mums prelegentų su paskaitomis ir kinu.“[xliii]

Gali būti, kad vėlesnę skyriaus veiklą įtakojo Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos siunčiami auditoriai, kurie taip pat skaitydavo paskaitas ir rodydavo kino filmus, kadangi Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyrius kooperavosi su kitais draugijos skyriais pradėti rimtą veiklą. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo 1928 metų gruodžio 9 dieną datuotą įgaliojimą ir 1928 metų lapkričio 18 dieną vykusio Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriaus protokolą (pastarąjį gavo 1929 metų sausio 17 dieną). Įgaliojime pažymima, kad „…draugijos Vardžiukiemio, Ligūnų, Dūkšto, Kalviškių ir Bikėnų skyriai įgalioja Mykolą Tijūnėlį pirkti orkestro instrumentus. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijai Vilniuje padedant gauti ilgesniam laikui išsimokėjimo už pučiamuosius instrumentus, kreditą.

Antanas Umbrasas             Jakutis Justinas

Antanas Tijūnėlis               Ed.Šimanskas (Šimauskas?)

Tvirtinu šiuos parašus, kun. Z.Butkevičius, Dūkšto par. klebonas.

Dūkštas 1928 m. XII 9 dieną.“[xliv]

Iš protokolo – (oficialiai – Orkestro mėgėjų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių Dūkšto bažnyčios parapijiečių susirinkimo įvykusio 1928 11 18 d. protokolas, G.E.) sužinome kokie klausimai buvo įtraukti į Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriaus dienotvarkę, taip pat priežastis, lėmusias kooperuotis su kitais Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti skyriais imtis rimtos bendros veiklos – kurti orkestrą: „Dienotvarkė: 1. Orkestro įsteigimas, 2. Valdybos rinkimai, 3. Aukų rinkimai, 4. Įstatų parengimas.

Dalyvavo 15 jaunuolių iš Dūkšto parapijos Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos skyrių: Vardžiukiemio, Ligūnų, Kalviškių, Bikėnų ir Dūkšto, ir Dūkšto klebonas kun. Z. Butkevičius su p.profesoriumi P. Mikuckiu.

  1. Vienbalsiai buvo priimtas sprendimas įsteigti orkestrą, nes jis yra naudingas jaunimui, kad turės kuo užsiimti mokydamiesi muzikos, negu kad pirma užsiimdavo visokios rūšies vakaruškomis.
  2. Į valdybą liko išrinkti šie asmenys: Garbės pirmininku kunigas klebonas Z. Butkevičius, pirmininku Mykolas Tijūnėlis, kasininku ir sekretoriumi Justinas Jakutis, muzikos profesoriumi Pranas Mikuckis.
  1. Sekė aukų rinkimas pučiamiesiems instrumentams nupirkti. Bet nutarta atidėti, kol bus įgyti pučiamieji instrumentai, tuomet valdybai paskyrus keturis asmenis ir klebonui leidus bus renkamos aukos.
  2. Parengti įstatus[xlv] buvo pavesta Mykolui Tijūnėliui. Nutarta, kad kiekvienas orkestro narys moka 5 zlotus per mėnesį už pamokas. Narys turi įnešti 45 zlotus pučiamųjų instrumentų pirkimui š. m. lapkričio 25 dieną.

Nnegalintis įnešti minėtą sumą, galės įnešti mažiau tik su šia sąlyga: turi pasiaiškinti asmeniškai ir artimieji nariai turi tą patvirtinti. Tuomet valdyba pinigų įnešimą atideda tolimesniam laikui.

Pučiamasis instrumentas nario nuosavybe tampa po trejų metų. Jeigu reikia išstoti iš orkestro anksčiau negu po trijų metų, narys turi surasti tokį asmenį, kuris galėtų užimti jo vietą, arba valdyba pakeis tą kitaip ir išstojančiam grąžins pinigus tiek, kiek buvo įnešta perkant pučiamąjį instrumentą.

 Nutarta, kad išrinktos valdybos visi turės klausyti. Be valdybos leidimo niekas negalės groti.

Uždarbis, siekiant išsimokėti už pučiamuosius instrumentus bus įnešamas į skyriaus kasą, o išmokėjus – paskirstomas nariams.

Kasą laikas nuo laiko patikrina garbės pirmininkas ir muzikos mokytojas. Orkestras bus pavadintas: „Lietuvių Švento Kazimiero draugijos skyrių jaunimo Dūkšto bažnyčios parapijiečių“.

Pirmininkas Mykolas Tijūnėlis.“[xlvi]

Matyt, pablogėjus Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkštų ir kitų skyrių finansinei padėčiai, buvo nutarta kreiptis į draugijos centro valdybą pagalbos. Prašymą iš Ligūnų, Vardžiukiemio, Kalviškių, Bikėnų, Pažemiškių skyrių Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo 1929 metų vasario 21 dieną. Dokumente buvo rašoma: „Nuolankiai prašome Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Vilniuje atidėti aukščiau  minėtų skyrių 1929 metų nario mokestį pasiskolinant šių skyrių orkestro pučiamųjų instrumentų išpirkimui ir prisiųsti tam dalykui leidimą orkestro garbės pirmininkui kun. klebonui Zenonui Butkevičiui arba pirmininkui Mykolui Tijūnėliui. Orkestro nariams yra labai sunku niekam nepadedant per šešius mėnesius išsimokėti 1900 zlotų. Taigi, manome, kad aukščiau minėta draugija neatsisakys ir paskolins nors vienam mėnesiui 250 zlotų ir kitam 250 zlotų. Nes niekam nepadedant, galime subankrutuoti, tuomet būtų dideli nuostoliai ir mums, lietuviams, gėda.

Jei aukščiau minėta draugija patarė ir numatė naudingu, taigi tikimės, kad šį mūsų prašymą išklausys (tik prašom greičiau duoti atsakymą, nes kas mėnuo turime išpirkti vekselį).

Su pagarba: Garbės pirmininkas kun. Z. Butkevičius

Skyrių pirmininkai: orkestro pirmininkas Mykolas Tijūnėlis

  1. Anupras Tijūnėlis, 2. Mykolas Gasparavičius, už Kalviškių pirmininką: 3. Mykolas Tijūnėlis.“[xlvii]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavusi šį prašymą, greitai (1929 m. vasario 25 d.) išsiuntė atsakymą, adresuotą kunigui Z. Butkevičiui: „Į Tamstų prašymą, atsiųstą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdybai, kad leistų pasiskolinti iš Dūkšto valsčiaus Šv. Kazimiero draugijos skyrių nario mokestį už 1929 metus, šiuo pranešame, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba jokių kliūčių nedaro ir palieka Tamstoms pilną laisvę.

Už pirmininką: kun. N.Raštutis, sekretorius J.Budzeika“[xlviii]

Atsižvelgiant į tai, kad jokių tolimesnių dokumentuose užfiksuotų įvykių Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriuje kol kas neaptikta, galima daryti prielaidą, kad savo užsibrėžtą tikslą iki 1929 metų vidurio – 1930 metų pradžios skyrius įgyvendino – pučiamuosius instrumentus įsigijo ir pradėjo muzikinę veiklą, tačiau kaip galima spręsti iš vėlesnio laikotarpio susirašinėjimo su Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba dokumentų – nelabai sėkmingą. 1931 metų gegužės 8 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo Dūkšto skyriaus prašymą, kuriame Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus orkestro valdyba išdėstė po pučiamųjų instrumentų įsigijimo iškilusias problemas: „mes žemiau pasirašę prašome gerbiamos centro valdybos kiek įmanoma materialiai padėti mūsų vargoninkui J.Raštikiui, kuris yra Dūkšto vargoninkas, bet dar negali vadovauti orkestrui, taigi turi važiuoti mokytis, nes mes nusipirkę instrumentus norime, kad iš jų būtų kokia nors nauda, o kai tuo tarpu nėra tinkamo vedėjo, negalime jais tinkamai naudotis. Tikimės, kad šis mūsų prašymas bus išklausytas ir gerbiama centro valdyba į tai teigiamai atsakys.

Orkestro valdyba: M. Tijūnėlis, J. Raštikis, B. Lipskis, P. Račinskas, V. Jakutis.“[xlix]

Gavusi šį prašymą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba dar tą pačią dieną išsiuntė atsakymą Dūkšto skyriaus valdybai: „Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavusi tamstų raštą dėl pašalpos p. J. Raštikiui, reikalingos mokymuisi, kad galėtų vadovauti orkestrui, prašo pranešti, kiek į mėnesį turės atsieiti jo mokslas, kiek tam tikslui suteikti mano patsai skyrius ir kame p. J. Raštikis ketina mokytis.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas kun. A. Viskantas.“[l]

Atsakymo į šį Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos pirmininko raštą nėra. Galimi keli paaiškinimai: pirma, neišliko dokumentų liudijančių  apie tolimesnę Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriaus veiklą, antra, kas galbūt labiau tikėtina, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyrius, kuris kooperavosi su kitais draugijos skyriais, siekdamas vykdyti aktyvią veiklą, nebebuvo toliau toleruojamas Lenkijos administracinės valdžios ir po 1931 metų gegužės mėnesio (arba dar tą patį gegužės mėnesį) buvo uždarytas.

Petrikai. Šio Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti skyriaus gyvavimas nuo pat įkūrimo buvo komplikuotas. 1927 metų liepos 24 dieną Lietuvių Švento Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba iš Petrikų kaimo gyventojų gavo prašymą, kuriame „nuolankiai prašoma Švento Kazimiero centro valdybos legalizuoti Švento Kazimiero draugijos centro valdybos skyrių su knygynu ir viešu knygynu. Susirinkimai bus Petro Petriko name, kuris už susirinkimą atsako. Petrikiečių: Stasio Augulio, Vlado Petriko, Genovaitės Augulytės, Paulinos Petrikaitės, Tamošiaus Petriko, Boleslovo Petriko, Petro Karmazos, Šimo Karmazos, Valerijono Karmazos, Jono Karmazos, Karaliaus Karmazos, Motiejaus Karmazos, Paulinos Karmazytės, Marytės Karmazytės vardu pasirašo Petras Petrikas.“[li]

Įdomu, kad dokumente prašoma legalizuoti skyrių. Vadinasi, gal jis jau egzistavo nuo 1926 metų, bet nebuvo įregistruotas Lenkijos administracinės valdžios institucijose, nors apie jo egzistavimą Lenkijos administracinės valdžios atstovams galėjo būti žinoma. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1927 metų liepos 28 d. Vilniaus apskrities seniūnijai išsiuntė pranešimą „remdamasi savo draugijos įstatais, išsiųstais seniūnijai 1926 metų gruodžio 27 dieną laiške Nr. 82, šiuo informuoja seniūniją, kad įsteigia draugijos skyrių Petrikų kaime, Mikališkių valčiuje (pagal LMA VB RS F.175 kartoteką – Gervėčių valsčiuje, G.E.), Vilniaus apskrityje. Draugijos narių susirinkimas, siekiant išrinkti skyriaus valdybą įvyks Petrikuose šių metų rugpjūčio 14 dieną 6 valandą vakaro Petro Petriko namuose. Už susirinkimo tvarką atsako Petras Petrikas.

Už pirmininką K.Aleksa, sekretorius I. Budzeika“[lii], tačiau kaip galime spręsti iš 1928 metų gegužės 1 dieną Petrikų kaimo gyventojų išsiųsto dokumento Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai, Vilniaus apskrities seniūnija nereagavo nei į Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos pranešimą, nei į pačių Petrikų kaimo gyventojų raštą, todėl jie išsiuntė prašymą įkurti skyrių: „Mes žemiau pasirašę prašome nuolankiai Šv. Kazimiero draugijos įkurti mūsų kaime  Šv. Kazimiero skyrių. Rašėme prašymą seniūnijai, kad leistų padaryti pirmą susirinkimą, bet jokio atsakymo negavome. Dabar kreipiames prie Šv. Kazimiero draugijos Vilniuje, kad malonėtų įkurti Petrikų kaime Šv. Kazimiero skyrių.

Atsakomybėn ima: P.Petrikas, Vladislavas Pietrikas.

Pasirašo: Boleslovas Pietrikas, Vladas Pietrikas, Tamošius Pietrikas, Julijonas Pietrikas, Tamošius Pietrikas, Julijonas Pietrikas, Veronika Pietrikienė, Boleslovas Urbonavičius, Stasė Urbonavičiūtė, Adomas Vilkaitis, Jonas Vilkaitis, Jadvyga Vilkaitytė, Jonas Pietrikas, Julijonas Pietrikas, Paulina Pietrikaitė, Janas Augulis, Genovaitė Augulytė, Marytė Augulytė, Juana Mažeikienė, Šimas Karmaza, Petras Pietrikas, Malvina Pietrikaitė, Julina Urbonavičiūtė.“[liii]

Gavusi šį raštą, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1928 metų birželio 4 dieną siunčia laišką Nr.217 Vilniaus apskrities seniūnijos seniūnui, kuriame nurodo savo teisinį statusą, informuoja apie skyriaus įsteigimą ir konkretų laiką, kada vyks steigiamasis susirinkimas, kartu prašydama šio susirinkimo organizatoriams išduoti atitinkamą leidimą, skirtą vietinei policijai: „Lietuvių Šv.Kazimiero centro draugija, remdamasi 16 straipsniu savo draugijos įstatų, legalizuotų, remiantis generalinio komisaro Rytų kraštui 1919 metų rugsėjo 25 dienos potvarkio apie draugijas ir sąjungas 12 straipsniu, 1927 metų vasario 10 dienos Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr.IV-AA-635/27 ir 1927 metų vasario 23 dieną Vilniaus vaivados įtraukto į draugijų ir sąjungų registrą, registro nr.616, kaip Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti, turi garbės informuoti poną seniūną, kad atidaro savo draugijos skyrių Petrikų kaime, Gervėčių valsčiuje ir kad 1928 metų birželio 17 dieną vyks steigiamasis draugijos narių susirinkimas. Susirinkimo dienotvarkė tokia:  1. susirinkimo atidarymas, prezidiumo rinkimas, aiškinimas apie draugijos skyriaus tikslus ir uždavinius, 2. Įstatų skaitymas ir aiškinimas, 3. Skyriaus valdybos ir revizijos komisijos rinkimai, 4.Pasiūlymai.

Susirinkimas vyks Boleslovo Petriko namuose, Gervėčių valsčiuje, Petrikų kaime,. Atsakingas už tvarką ir galiojančių teisės aktų laikymąsi bus p. Boleslovas Petrikas, gyvenantis Gervėčių valsčiaus Petrikų kaime. Centro valdyba turi garbės prašyti poną seniūną šio skyriaus organizatoriams išduoti atinkamą leidimą, kuris bus įteiktas vietinei policijai.

Pirmininkas: kunigas A.Viskantas

Sekretorius I.Budzeika“[liv]

Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1928 metų rugpjūčio 12 dieną iš  Vilniaus-Trakų apskrities seniūną pavaduojančio pareigūno gavo laišką L.Dz.14275/27, kuriame Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba informuojama, kad „priede pridedamas pažymėjimas apie draugijos skyriaus registraciją Petrikų kaime. Priedų 1. Už seniūną (parašas).“

„PAŽYMĖJIMAS

Šiuo patvirtinama, kad 1928 metų rugpjūčio 11 dieną Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijoje, remiantis Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti draugijos įstatais, patvirtintais 1927 metų vasario 10 dieną Vidaus reikalų ministerijoje nutarimu Nr.IV-AA-635/27  buvo užregistruotas draugijos skyrius. Skyriaus būstinė: Gervėčių valsčius, Petrikų kaimas.

Už seniūną (parašas).“[lv]

Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1928 metų rugpjūčio 22 dieną iš Petrikų skyriaus gavo steigiamojo susirinkimo, vykusio 1928 metų birželio 17 dieną protokolą, kuriame valdyba buvo informuojama apie susirinkimo eigą: „Dalyvauja draugijos nariai (iš viso 51 asmuo, G.E.). Dienotvarkė:

  1. Susirinkimo atidarymas, tos dienos susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimas, pastabos dėl draugijos skyriaus tikslų ir uždavinių.
  2. Skaitomi draugijos įstatai, jie paaiškinami.
  3. Skyriaus valdybos ir revizijos komisijos rinkimas.
  4. Laisvi sumanymai.
  5. Susirinkimą atidaro ponas Boleslovas Petrikas, sveikindamas susirinkusius ir sakydamas kaip daug turės reikšmės vietos visuomenei naujai atidaromas skyrius, siekdamas draugijos įstatuose pažymėtų tikslų.
  6. Draugijos įstatus perskaitė teikdamas paaiškinimų ponas Boleslovas Petrikas.
  7. Per rinkimus balsų dauguma pateko į skyriaus valdybą šie: pirmininku ponas Boleslovas Petrikas, iždininku ponas Petras Karmaza, sekretorium ponas Vladas Petrikas. Į revizijos komisiją liko išrinkti: ponas Vytautas Petrikas, ponas Šymas Karmaza, ponas Antanas Urbonavičius.

Susirinkimo pirmininkas Bolelovas Petrikas, sekretorius Vladas Petrikas.“[lvi]

Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavusi šį savo Petrikų skyriaus protokolą 1928 metų rugpjūčio 23 dieną išsiuntė Vilniaus apskrities seniūnijai laišką, kuriame „prideda steigiamojo draugijos skyriaus susirinkimo, vykusio 1928 metų birželio 12 dieną (turėtų būti 17 dieną; G.E.)   Gervėčių valsčiuje, Petrikų kaime, protokolą ir prašo seniūniją užregistruoti aukščiau minėtą skyrių.

Už pirmininką K.Aleksa

Sekretorius I.Budzeika“[lvii]

Iš tikrųjų paradoksalu, kad 1928 metų rugpjūčio 22 dieną gavusi skyriaus protokolą, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba kitą dieną išsiunčia prašymą skyrių registruoti, kartu pridėdama į lenkų kalbą išverstą skyriaus protokolo nuorašą, jau turėdama rugpjūčio 11 dieną seniūnijos išsiųstą pažymėjimą apie skyriaus registraciją. Logiška būtų, jei centro valdyba ne prašytų skyrių registruoti, bet tiesiog praneštų seniūnijai apie jau užregistruoto skyriaus valdybos sudėtį.

Apie Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus veiklą sužinome iš dviejų vienas kitą papildančių šaltinių – paties skyriaus valdybos pranešimų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai (byloje išlikę 1928, 1930, 1933, 1934, 1935 metų pranešimai) ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos į Petrikų skyrių siųstų pranešėjų-auditorių lankymo protokolų (byloje išlikę 1930, 1931,1932,1933, 1935 metų skyriaus lankymo protokolai). Iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus valdybos 1928 metų pranešimo draugijos centro valdybai (išsiųsto 1928 metais, valdybos gauto 1929 01 31, registracijos numeris 64) sužinome, kad šio skyriaus „valdybos pirmininkas buvo Boleslovas Petrikas, iždininkas Petras Karmaza, sekretorius Vladas Petrikas, revizijos komisiją sudarė Vytautas Petrikas, Antanas Urbonavičius, Šimas Karmaza. 1928 metais draugijos skyrius turėjo 49 narius, iš jų 33 pilnamečiai, 16 nepilnamečiai. 1928 metais sušaukti 3 skyriaus valdybos ir 1 visuotinis skyriaus posėdžiai. 1928 metų  gegužės 10 dieną įvyko pirmasis steigiamasis skyriaus posėdis. 1928 ir 1929 metais buvo skaitomos paskaitos. 1928 metais paskaitą apie bičių prižiūrėjimą ir alkoholio kenksmingumą skaitė Narkavičius, 1929 metais paskaitą apie planetas – p. Mažeika. 1928 metų gegužės 15 dieną buvo surengtas mokamas vakarėlis su vaidinimu, neturėta nei pelno nei nuostolio. Skyriaus valdyba iš draugijos centro pageidavo, kad būtų papildytas skyriaus knygynėlis“[lviii].

Kaip galima suprasti iš tolimesnio Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus pranešimo „1928 metų spalio 25 dieną iš Šv. Kazimiero knygyno buvo gauta 96 egzemplioriai knygų ir jie beveik visi jau perskaityti. Skyrius gauna 2 egzempliorius laikraščio „Vilniaus rytojus“, 2 „Jaunimo draugo“, 1 „Dirva“,

1 „Žycie ludu“, skyriaus valdyba veda protokolų, kasos, narių, knygyno knygas, skolinamųjų knygų sąrašą, turi antspaudą, nori kartu su kitais apylinkės skyriais įsigyti orkestrą, tačiau neturi įeinamųjų ir išeinamųjų raštų knygos, savo Šv. Kazimiero bažnytinės vėliavos, niekas skyriui netrukdė plėtotis ir iš nieko jis neturėjo palankumo ir pagalbos, savo globoje turi 49 jaunuolius (27 vaikinus ir 22 merginas), 6 skyriaus nariai  nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, visi skyriaus nariai mokėjo kalbėti lietuviškai, pasirašyti lietuviškai visi mokėjo, 38 rašyti ir skaityti“[lix].

Iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus valdybos 1930 metų pranešimo draugijos centro valdybai (išsiųsto 1930 metais, valdybos gauto tais pačias 1930 metais) sužinome, kad skyriui vadovavo jau kitas valdybos pirminikas turintis pavaduotoją – „pirmininkas Petras Karmaza, vicepirmininkas Tamošius Petrikas, iždininkas ir sekretorius – Vladas Petrikas. Revizijos komisijos nariai: Antanas Urbanavičius, Vitalis Petrikas, Šimas Karmaza. 1927 metais į draugijos skyrių įstojo 47 asmenys, 1930 metais išstojo 3 ir dabar skyriuje yra 44 nariai (iš jų pilnamečių 36 (turėtų būti 34 – G.E.), nepilnamečių – 10), per metus buvo sušaukti 2 skyriaus valdybos ir 4 visuotiniai skyriaus narių susirinkimai.“[lx]

Įdomu, kad jei 1928 metų pranešime apie Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus įkūrimą rašoma, kad pirmasis steigiamasis susirinkimas įvyko 1928 metų gegužės 10 dieną, tai 1930 metų pranešime minima jau 1927 metų data. Toliau pranešime Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai informuojama, kad „1930 metais buvo skaitoma paskaita apie Vytautą Didįjį, surengti 3 mokami vakarėliai su vaidinimais. Knygas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyrius gavo iš Šv. Kazimiero draugijos centro valdybos 1927 metais, 1930 metais turėjo jau 122 knygas, kurias skyriaus nariai visas perskaitė. Taip pat informavo, kad anksčiau gaudavo penkis egzempliorius laikraščių (nepasakyta kokių – G.E.) ir „Jaunimo draugo“, o dabar nieko. Paminėta, kad skyriaus valdybos yra vedama protokolų, kasos, narių, knygyno knygos, taip pat – skolinamųjų knygų sąrašas, dabar skyrius neturi savo antspaudo, palankumo ir pagalbos turėjo iš centro, visi skyriaus nariai mokėjo lietuviškai kalbėti ir skaityti, tačiau nenurodytas konkretus skaičius skyriaus narių mokančių rašyti. Paminėta tik, kad skyriaus nariai moka rašyti lietuviškai ir lenkiškai.“[lxi]

1930 metų sausio 2 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos auditorius ir paskaitininkas A.Stanelis savo ataskaitiniam protokole Nr.39 centro valdybai rašo: „Remiantis išduotu Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos leidimu Nr.325 iš 1929 m. gruodžio mėn. 27 d. aplankiau Petrikų skyrių, kur laikiau paskaitą: „Priešistoriniai ir istoriniai mūsų krašto laikai ir Šv. Kazimiero draugija“, be to su pagalba judamojo aparato parodžiau filmus: „Juozapas brolių parduotas II dalį, Baltojo lokio medžioklė, Beždžionės medžioklė“ pabaigoje pamokinau jaunimą dainų ir žaidimų. Jaunimo yra keletas asmenų susipratusių ir norinčių šį tą nuveikti. Skyriaus veikimas silpnas. Skyriaus pirmininkas Boleslovas Petrikas. Skyrius narių turi 46, knygų 97. Vakarėlių per savo gyvavimo laiką skyrius suruošė 4. Reikalinga kam nors šį kaimą aplankius, pamokyti jaunimą dainų ir žaidimų, ką jie be galo myli, bet tik deja nėra kam pamokinti. A.Stanelis.“[lxii]

Tų pačių 1930 metų rugpjūčio 24 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos auditorius ir paskaitininkas A. Butrimas savo ataskaitiniam protokole centro valdybai (jį valdyba gavo 1930 metų gruodžio 29 dieną) rašo, kad „aplankiau Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Petrikų skyrių, kur laikiau paskaitas: 1) Gyvenimas Šv. Kazimiero, 2) Tikslas draugijos, 3) Apie katalikybės įvedimą Lietuvoje Vytauto ir Jogailos laikais. Su judamuoju kinu rodžiau filmus:

1) Mont-Blanc, 2) Ptaki drapierne, 3) Kaczor Lekkomyslny. Susirinkime dalyvavo nariai ir nenariai daugiau kaip 100 asmenų, nes buvo atvykę ir iš kitų apylinkių. Po susirinkimo dainavo, žaidė ir šoko iki 12 valandos. Skyriaus stovis: pirmininkas Petras Karmaza, sekretorius Vladas Petrikas, kasininkas Tamošius Petrikas, narių 40. Kasoje 8 zlotai ir dar senas pirmininkas neatidavė 42 zlotų, knygų 99, skaitytojų 57. Protokolų 3. Vedamųjų knygų tam tikrų nėra, prašė prisiųsti. Antspaudas duotas pataisyti per mokytoją Plenytę ir dar panelė mokytoja jo neatvežė atgal. Prašo greitu laiku prisiųsti. A.Butrimas.“[lxiii]

Visuose trijuose dokumentuose – paties Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus 1930 metų pranešimo draugijos centro valdybai, auditorių protokoluose yra prieštaravimų – draugijos skyrius mini 122 knygas, auditoriai atitinkamai 97 ir 99 knygas, skirtingai nurodoma skyriaus valdybos sudėtis ir narių skaičius. Iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus paskaitininko ir auditoriaus A. Butrimo protokolo taip pat sužinome, kodėl skyrius tuo metu neturėjo antspaudo.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos paskaitininkas ir auditorius A. Butrimas 1931 metų sausio 23 dienos Petrikų skyriaus lankymo protokole rašo: „…remdamasis Vilniaus-Trakų seniūnijos 1931 01 13 išduotu leidimu Nr.V.6 aplankiau Petrikų skyrių. Susirinkimas įvyko 6 valandą dalyvaujant apie 80 asmenų. Laikiau paskaitas: 1) Apie Vytautą Didįjį, 2) Apie alkoholį ir su judamuoju kinu rodžiau filmus: 1) Išradimai pono Citrinskio, 2) Drambliai,

3) Laisvamanis antinas. Publika per paskaitas užsilaikė mandagiai, o po kino jaunimas padainavo, pažaidė ir pašoko. Skyriaus stovis pusėtinas, pirmininkas Petras Karmaza susipratęs, jis visą valdybą sukvietęs atėjo pas mane ir įvedėme tvarką į naujas dideles knaceliarijos knygas. Narių 40, knygų 99 ir dabar 25 atvežiau (vadinasi, 2 knygom daugiau nei Petrikų skyrius buvo oficialiai deklaravęs 1930 metais; jeigu auditorius A.Butrimas nurodė teisingą knygų skaičių, likusios 23 iki jo pirmojo atvykimo 1930 metais, galėjo būti pradingusios arba prastos būklės, G.E.), kasoje liko 36 zlotai, už knygas davė 12 zlotų. Skyriaus nariai gauna laikraščių 2 egzempliorius „Vilniaus Rytojaus“ ir 2 egzempliorius „Jaunimo draugo“. Skyriui trukdytojų nėra. A.Butrimas.“[lxiv]

1931 metų spalio 31 dieną, remdamasis Vilniaus-Trakų seniūnijos išduotu leidimu Nr.405/III, t.y. po 9 mėnesių Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos paskaitininkas ir auditorius A. Butrimas vėl aplankė Petrikų skyrių (šio susirinkimo ir vizitacijos protokolą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo 1932 metų birželio 21 dieną, registracijos numeris 1269):

„Susirinkimas įvyko 6 valandą vakare name p.Tamošiaus Petriko dalyvaujant apie 80 asmenų šio kaimo ir Kerplešinės. Paskaitų laikiau iš geografijos ir su judamuoju kinu rodžiau filmus: 1) Kristaus gyvenimas, 2)Lipimas ant kalno Mont-Blanc, 3)Gaudymas žuvų sardinių, 4) Plėšrieji paukščiai, 5) Max-Linder ir 6) Adomas klijuoja skelbimus.

Laike paskaitos publika užsilaikė gražiai. Po kino papasakojau juokų, paskaičiai „Tamošių be kepurės“ ir su jaunimu sudainavau pora dainelių. Jaunimas labai malonus. Skyriaus stovis po senovej kaip ir pirmame protokole nurodyta. Vedamos kanceliarijos knygos didelės, tik dar neturi antspaudo. A.Butrimas.“[lxv]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti auditoriai ir toliau aktyviai lankė draugijos Petrikų skyrių. Tas pats A. Butrimas, remdamasis 1932 05 22 Vilniaus-Trakų seniūnijos išduotu leidimu Nr.B.211 „1932 metų 29 balandžio, aplankė šį skyrių (Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba šio aplankymo protokolą gavo 1932 05 21, registracijos numeris 1105). Susirinkimas įvyko 8 val. vakaro, dalyvaujant apie 40 asmenų. A.Butrimas rašo: laikiau paskaitas – „Vėjo ir vandens galybės“ ir „Liaudies dainos“ ir paskui su jaunimu padainavau ir papasakojau pasakėlių. Publika reikalavo parodyti kiną, bet pasakiau, kad neturiu, taigi prašė kitą kartą neužmiršti jo atsivežti. Vis dėlto kinas sutraukia publikos ir suįdomina ją. Skyriaus stovis laikosi sulig senojo protokolo pranešimo, tik dabar rengiasi sulošti vakarėlį ant 29 gegužio „Šv. Cecilija“. Skyrius kelis kart kreipėsi per mane, kad antspaudą padarius ir aš kiekviename pranešime pranešu, bet dar nepadaryta. Prašo skubiai padaryti, nes prie vakarėlio labai reikalinga ir važiuojant p.Lelkai įteikti. A.Butrimas.“[lxvi]

Iš 1933 metų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus pranešimo centro valdybai (jį pastaroji gavo 1934 03 29, registracijos nr.740) sužinome, kad „valdybos sudėtis beveik nepasikeitusi nuo 1930 metų: pirmininkas Petras Karmaza, vicepirmininkas ir iždininkas Tamošius Petrikas, sekretorius Vladas Petrikas. 1930 ir 1933 metų valdybos sudėtis skiriasi tuo, kad 1933 metais vicepirmininko ir iždininko pareigas ėjo Tamošius Petrikas o 1930 metais – vicepirmininko pareigas ėjo Tamošius Petrikas,  iždininko ir sekretoriaus – Vladas Petrikas. Revizijos komisijos nariai taip pat liko tie patys: Antanas Urbonavičius, Vytautas (Vitalis) Petrikas, Simonas (Šimas) Karmaza.

Toliau pranešime centro valdyba informuojama, kad skyriaus valdyba buvo išrinkta 1930 metų birželio 1 dieną, ir nuo to laiko nebuvo nei vieno valdybos posėdžio ir visuotinio skyriaus narių susirinkimo, skyrius neturi antspaudo, nėra gaunamųjų ir išleidžiamųjų raštų knygos, vedamos protokolų, kasos, narių, knygyno knygos ir skolinamųjų knygų sąrašas, pageidaujama daugiau knygų. Skyriaus kasa tuščia (nario mokesčio niekas nemoka), 1933 metais buvo 39 nariai (tarp jų 13 dailidžių, 3 batsiuviai). Skyriaus narių tarpe buvo 17 jaunuolių (11 vaikinų ir 6 merginos). Skyriaus nariai visi mokėjo kalbėti, skaityti, 29 ir rašyti lietuviškai, pusė jų mokėjo skaityti, 18 – rašyti lenkiškai. Skyrius turėjo skaityklą, joje buvo 115 knygų, kurias iš centro valdybos gavo 1927 metais, ir iš jų 86 knygas skyriaus nariai perskaitė. Skyriui nepriklausantys asmenys perskaitė beveik visas knygas, tačiau būta ir tokių, kurie nieko neskaitė. Skyrius prenumeravo 1 laikraštį „Vilniaus aušrą“, du nariai – po 1 egzempliorių laikraščio „Vilniaus rytojus“. Toliau ataskaitiniame pranešime centro valdybai rašoma, kad skyrius įregistruotas seniūnijoje, įsteigtas 1927 metais, turėjo palankumo ir pagalbos tik iš centro valdybos, tačiau neturėjo savo vaikų darželio, mokyklos, radijo, orkestro, bažnytinės Šv. Kazimiero vėliavos, sodelio, aptverto ir papuošto gėlių darželiais, uniformos. Skyriuje nebuvo skaitomos paskaitos, organizuojami vaidinimai, nebuvo daroma pastangų įgyti lietuvių Šv. Kazimiero draugijai nekilnojamąjį turtą – žemės sklypų, namų, iškilmių metu nebuvo nešiojami tautiniai ženklai, skyriaus nariai nesikooperavo su kitais skyriais pagerbti artimiausiems senkapiams, nesuorganizavo švietimo, sporto, blaivininkų, dainininkų, muzikantų, artistų, jaunųjų ūkininkų, kooperacijos, vaikų angeliečių kuopelių, taupymo kaselės“[lxvii].

Kodėl Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyrius buvo organizacinėje stagnacijoje, paaiškėja tiek iš pačio ataskaitinio skyriaus pranešimo pabaigos – „skyriui trukdė plėtotis stoka tinkamų vadų“[lxviii], tiek iš auditoriaus ir paskaitininko A. Stanelio 1933 metų spalio 18 dienos skyriaus susirinkimo ir vizitacijos protokolo (centro valdyba jį gavo 1933 metų lapkričio 3 dieną, registracijos numeris 1530): „Aplankiau Petrikų skyrių, kur laikiau paskaitą: „Aviacija ir lakūnai“, su pagalba nejudamo aparato peršviečiau paveikslus iš aviacijos ir zoologijos srities. Susirinkime dalyvavo apie 50-60 žmonių. Susipažinęs su skyriaus veikimu, pastebėjau, kad skyrius yra visiškai silpnas, žmonės silpni tautiniai ir vien tik dėl to, kad jau nuo senų laikų čia nėra jokio lietuviško židinio, žmonės per savo nežinojimą ir neišmanymą tankiai padaro stambių klaidų. Skyriaus pirmininkas Šimas Karmaza (iš Kerplešinos) paskutiniu laiku yra susirgęs, asmeniškai jį matyti neteko, bet kiek galėjau susiorientuoti, tai skyriaus vadovavimui netinka. Prašiau visų valdybos narių, kad pasistengtų kuo artimiausiu laiku išsirinkti naują valdybą – pasižadėjo tai įvykdyti, skyrių narių skaito 38, knygynėlyje knygų 136. Kasos knygoje nuo 1930 metų nieko neįrašyta, mat nariai mokesčio nenori mokėti vien tik dėl to, kad buvęs iždininkas (Vladas Petrikas; G. E.) išeikvojo apie 23 zlotus ir dar ligi šiam laikui negrąžino, nors jis nuo jų grąžinimo ir neatsisako, bet kadangi neturi pinigų tai ir negrąžina. Kanceliarinės knygos yra didžiosios.

Reikalinga: 1.Pagaminti antspaudą, nes jo neturi. 2. Prisiųsti vaidinimui knygelę „Pirmas degtindaris“ ir kad būtų galimybė – įsteigti viešą skaityklą.

A.Stanelis

P.S. Sodžius gauna: 4 egzempliorius „Vilniaus Rytojaus“, 2 egzempliorius „Vilniaus Aušros“[lxix].

Į Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos auditoriaus ir paskaitininko A.Stanelio pastabą Petrikų skyriaus valdyba atsižvelgė: sprendžiant pagal Petrikų skyriaus 1934 metų ataskaitinį pranešimą centro valdybai (jį centro valdyba gavo 1935 01 31, registracijos numeris 448) 1934 metų kovo 28 dieną buvo surengti nauji skyriaus valdybos rinkimai. Pirmininku tapo Boleslovas Petrikas, vicepirmininku Tamošius Petrikas, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Jonas Petrikas. Revizijos komisijos nariais išrinkti Šimas Karmaza, Antanas Urbanavičius, Vytautas Petrikas. Skyriaus valdyba du kartus sušaukė valdybos ir visuotinį skyriaus narių susirinkimą, jau turėjo antspaudą (Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos sekretorius R. Bagdonavičius 1934 metų vasario 3 dieną išrašytame pakvitavime pažymėjo, kad „antspaudą nesumokėjęs paėmė p. Valentinas Krečius“//LMA VB RS, f.175, b.385 l.18; pastarasis buvo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojas ir dirbo Giriose, Galčiūnuose (Varnionių valsčiuje), Didžiuliuose, Paškonyse (Dieveniškių valsčiuje), Dubiniuose, Leliušiuose (Rodūnios valsčiuje)//V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.143), pageidavo turėti daugiau knygų ir naujesnių rašytojų. Petrikų skyriaus kasoje buvo 19 zlotų ir 60 grošų uždirbtų iš vakarėlių (nario mokestis ir aukos nebuvo gautos) ir čia pat pažymėta, kad ta pati suma išleista. Skyrius 1934 metais turėjo 44 narius (8 įstojo į skyrių 1934 metais, tarp skyriaus narių buvo 22 jaunuoliai – 15 vaikinų ir 7 merginos). Visi skyriaus nariai mokėjo kalbėti lietuviškai, skaityti ir rašyti – dviem kalbomis (lietuviškai ir lenkiškai), tarp jų buvo 7 amatininkai: penki dailidės, du batsiuviai. Skyrius turėjo biblioteką ir skaityklą, 107 gautas iš centro valdybos knygas, prenumeravo laikraščius „Vilniaus rytojus“, „Vilniaus aušra“, „Jaunimo draugas“. Trisdešimt keturi skyriaus nariai perskaitė 173 knygas (nelogiška, jeigu skyrius turėjo tik 107 knygas, nebent kai kurios knygos buvo skaitomos po kelis kartus; G.E. ), devyni skyriui nepriklausantys asmenys -26 knygas. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus ataskaitiniame pranešime centro valdybai nurodoma, kad vaikų darželis, mokykla, radijas, orkestras egzistuoja Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skaitykloje (Petrikuose buvo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skyrius. Jame galėjo būti skaitykla su radiju, taip pat galėjo veikti įkurtas orkestras, slaptas vaikų darželis ir mokykla; G.E.). Buvo perskaitytos 3 paskaitos – vasario 16 dieną apie Lietuvių tautinį atgimimą, kovo 4 dieną apie Šv.Kazimierą, spalio 21 dieną apie Darių ir Girėną, taip pat suorganizuotas vakarėlis su vaidinimu, įkurtos jaunųjų ūkininkų kuopelės, vienijančios po aštuonis narius. Jaunųjų ūkininkų kuopelei vadovavo Vytautas Korsakas, vyresniųjų ūkininkų kuopelės vadovas nežinomas. Kuopelės augino runkelius ir dalyvavo žemės ūkio parodoje. Pagalbą ūkininkų kuopelėms teikė Vilniaus ūkio draugija. Toliau 1934 metų ataskaitiniame Petrikų skyriaus pranešime Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai nurodoma, kad Petrikų skyrius buvo įsteigtas ir įregistruotas seniūnijoje 1928 metais, tačiau ne visose srityse vienodai aktyviai veikė. Kaip ir ankstesniais metais Petrikų skyrius buvo tam tikroje stagnacijoje: nebuvo pastatyta nei kryžiaus, nei paminklo, nedaryta pastangų įsigyti bažnytinės Šv.Kazimiero vėliavos, nekilnojamojo turto (žemės sklypų, namų), taip pat skyrius neturėjo savo sodelio, aptverto ir papuošto gėlių darželiais, jis netvarkė ir nepuošė apylinkės piliakalnio, nesikooperavo su kitais skyriais ir neaptvėrė, nepuošė ir nepagerbė artimiausius senkapius, neturėjo jokios uniformos ir pagaliau, skyriaus nariai iškilmėse nenešiojo jokių tautinių ženklų“[lxx].

Toks Petrikų skyriaus neveiklumas manyčiau, gali būti paaiškintas tiek lėšų stoka, tiek skyriaus nenoru konfrontuoti su vietiniais lenkais arba sulenkėjusiais lietuviais ir gudais.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1934 metų kovo 29 dieną informavo Vilniaus-Trakų apskrities seniūną , kad „1934 metų kovo 28 dieną draugijos Petrikų skyriuje, esančiame Gervėčių valsčiuje, įvyko valdybos rinkimai. Pirmininku išrinktas Boleslovas Petrikas, vicepirmininku Tamošius Petrikas, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Jonas Petrikas, bibliotekininku Jonas Mažeika.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas kunigas L. Taškūnas

Sekretorius R. Bagdonavičius“[lxxi]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus pirmininkas B. Petrikas 1935 metų kovo 12 dieną draugijos centro valdybai išsiuntė informacinį pranešimą (jį valdyba gavo 1935 metų kovo 15 dieną, registracijos numeris 875): „Šiuo pranešu, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Petrikų skyriaus metinio narių susirinkimo, įvykusio 1935 03 04 metu buvo išrinkta nauja valdyba, kurios sudėtis yra tokia: 1) Boleslovas Petrikas – pirmininkas, 2) Tamošius Petrikas -vicepirmininkas, 3) Jonas Petrikas – sekretorius, 4) Edvardas Urbanavičius -kasininkas, 5) Jonas Mažeika – bibliotekininkas. Revizijos komisija: Simanas Karmaza, Vytautas Petrikas ir Antanas Urbanavičius.“[lxxii]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba tik gavusi šią informaciją apie skyriaus valdybos rinkimus ir jų rezultatus, nedelsdama tą pačią dieną ją persiuntė Vilniaus-Trakų apskrities seniūnui. Nesant draugijos pirmininkui, pasirašė jo pavadotojas kunigas N. Raštutis.[lxxiii]

1935 metų sausio 24 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti auditorius ir paskaitininkas ponas Kunavičius aplankė Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos skyrių Petrikuose. Jo lankymo protokolą draugijos centro valdyba gavo 1935 metų vasario 12 dieną, registracijos numeris 557. Savo ataskaitoje Kunavičius pažymėjo, kad „narių susirinkime skaičiau paskaitą apie sveikatą, švarą, limpamąsias ligas ir kovą su jomis. Po paskaitos buvo klausimų iš sveikatos srities. Po susirinkimo pamokiau jaunimą žaisti stalo tenisą. Klausimuose ir sumanymuose nutarta steigti sporto sekciją. Sekcijos pirmininku išrinktas Vytautas Korsakas – vienas šviesiausių šio skyriaus narių. Skyriaus raštinė tvarkingai veda 5 knygas. Kasos knyga už 1934 metus – jau uždaryta. Nevedama tik skolinamųjų knygų knyga, nes skyriaus knygos vartojamos kartu su skaityklos knygomis. 1934 metais buvo 2 susirinkimai ir 2 valdybos posėdžiai (vienas valdybos posėdis neįtrauktas protokolų knygon). Skyriaus bibliotekoje yra 107 knygos. Jų skaičius nei didėja, nei mažėja. Knygos laikomos skaitykloje – tvarkingai. Kadangi skolinamųjų knygų knyga nevedama atskirai, tai nežinia, kiek knygų perskaityta. Didesnį pasisekimą turi apysakos. Susirinkimai šaukiami kelis kartus metuose. 1934 metais buvo tokios paskaitos: Jaunimas organizacijai, Organizacija jaunimui – skaitė skaityklos vedėjas p. V. Bučelis. „Apie mandagumą“ skaitė p. V. Korsakas

1934 metais surengtas 1 vakarėlis. Skyrius prenumeruoja 1 laikraščio „Vilniaus aušra“ egzempliorių, nariai – 2 egzempliorius „Vilniaus aušra“, 12 egzempliorių „Vilniaus rytojus“, 3 egzempliorius „Jaunimo draugas“.

 Skyriuje yra 71 narys. Tai yra palyginti didelis skaičius, nes šiame kaime yra tik 19 namų. Narių skaičius didėja, jie tarp savęs sugyvena vienybėje. Skyrius palaiko santykius su artimiausiai esančiais draugijos skyriais. Jaunimas moka daug gražių lietuviškų dainų. Merginos audžia tautinius audinius, vaikinai drožinėja iš medžio įvairius drožinius (kaime yra keli staliai). Prie skyriaus yra jaunųjų ūkininkų sekcija, kuri laimėjo I dovaną Gervėčiuose už burokų auginimą. Didžiausias burokas svėrė 8 kilogramus.“[lxxiv]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriuje 1935 metų spalio 15 dieną lankėsi gydytoja A.Habdankienė. Nors ji ir nebuvo oficialiai draugijos paskirta auditore, savo ataskaitoje Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai (ją pastaroji gavo 1935 metų gruodžio 21, registracijos numeris 2577) pažymėjo, kad „susirinkime dalyvavo apie 50 narių. Narių yra 71 – 1935 metais užsirašė 27. Kodėl ponas Kunavičius protokole išgyrė tvarką vedamų knygų, o tikrumoje vedamos blogai? Kasos knygą paėmiau Centrui. 1935 metais buvo paskaita pono Kunavičiaus apie sveikatą. Visos knygos perskaitytos po kelis kartus. Prašo naujų. Mėgsta skaityti iš ūkio srities, apysakas, labai mėgsta skaityti romanus apie keliones. Prenumeruoja laikraščius „Vilniaus rytojus“ (13 egzempliorių), „Jaunimo Draugas“ (3 egzempliorius), „Aušrelė“ (5 egzempliorius), „Aušra“ (2 egzempliorius), „Vilniaus žodis“

(1 egzempliorių). Žmonės darė įspūdį inteligentiškų, tik gal per mažai su jais bendradarbiaujama.“[lxxv]

Paskutiniajame, ataskaitiniame Petrikų skyriaus pranešime Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai (jį valdyba gavo 1936 03 12 registracijos numeris 577) už 1935 metus, skyriaus pirmininką pavaduojatis bibliotekininkas Valerijonas Bučelis informavo apie pasikeitimus: 1936 metų kovo 1 dieną buvo išrinkta nauja valdyba ir revizijos komisija. Pirmininku tapo Jonas Mažeika, vicepirmininku Stasys Augulis, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Kazimiera Urbanavičienė (ir bibliotekininkė), bibliotekininku Valerijonas Bučelis (išvažiavęs). Revizijos komisijos nariai: Petras Urbanavičius, Šimas Karmaza, Aleksandras Marinas. Petrikų skyriaus valdyba sušaukė penkis valdybos ir tris visuotinius skyriaus narių posėdžius, pageidauja turėti daugiau naujesnės laidos knygų. Skyrius turi 73 narius (iš jų 26 jaunuoliai – 16 vaikinų (turėtų būti 14, G.E.), 12 merginų). 1935 metais į skyrių įstojo 27 nariai, 1 mirė, 2 išstojo. Visi skyriaus nariai mokėjo kalbėti lietuviškai, tačiau panašu, kad penki nemokėjo skaityti ir rašyti. Skyrius turėjo biblioteką, 122 knygas, kurias gavo iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Vilniaus centro valdybos, prenumeravo laikraščius „Vilniaus rytojus“ (14 egzempliorių), „Jaunimo draugas“ (12 egzempliorių), „Vilniaus aušra“ (3 egzempliorius), tačiau neturėjo savo susirinkimams ir skaityklai atskiros patalpos. Trisdešimt du skyriaus nariai perskaitė 140 knygų (matyt po keliolika kartų tas pačias, G.E.), skyriaus nariams iš visų mokslo sričių buvo perskaitytos 9 paskaitos, suorganizuotas vienas vakarėlis. Petrikų skyrius metams iki uždarymo, turėjo įsteigęs vaikų darželį.

Tais pačiais 1935 metais Petrikų skyriuje buvo paminėta draugijos globėjo Šv. Kazimiero diena, motinos diena, surengta spaudos, blaivybės savaitės, švaros šventė. Skirtingai nei ankstesniais metais, Petrikų skyriuje pagaliau buvo įsigyta bažnytinė Šv. Kazimiero vėliava (ją saugojo Šv. Mikalojaus bažnyčioje), tautinių iškilmių metu skyriaus nariai nešiojo tautinius papuošalus, suorganizuota sporto ir, matyt, atkurta jaunųjų ūkininkų sekcija (joms vadovavo Vytautas Korsakas ir Valerijonas Bučelis, turėjo atitinkamai 10 ir 8 narius), buvo rūpintasi sutvarkyti ir papuošti savo kiemą, kaimą (namus, sodus, kelius, griovius ir tiltus) ir kiek galint susitvarkyta. Skyrius gavo pagalbos ir paramos iš Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skaityklos ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Vilniaus centro valdybos. Vis dėlto, nepaisant progreso, skyrius ir 1935 metais neišvengė tam tikros stagnacijos: nedarė pastangų įsigyti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijai nekilnojamojo turto (žemės sklypą, namus), namų vaistinėlės, neturėjo savo sodelio, aptverto ir papuošto gėlių darželiais, nesutvarkė ir papuošė apylinkės piliakalnį, nesikooperavo su kitais skyriais aptverti, papuošti ir pagerbti artimiausius senkapius.“[lxxvi]

Tuoj po paskutinio Petrikų skyriaus pranešimo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai, jos pirmininkas kunigas V. Taškūnas ir sekretorius R. Bagdanavičius išsiuntė Vilniaus-Trakų apskrities seniūnui raštą nr.578, kuriame informavo, kad „1936 metų kovo 1 dieną buvo išrinkta nauja valdyba. Pirmininku tapo Jonas Mažeika, vicepirmininku Stasys Augulis, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Kazimiera Urbanavičienė.“[lxxvii]

1936 04 28 Vilniaus vice-seniūnas B.Wendorff Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybą informavo, kad sustabdo draugijos Petrikų skyriaus veikimą:

„Vilniaus-Trakų                                                                                  Vilnius, 1936 metų balandžio 28 d.

apskrities seniūnas                                                                              Įeinamas 1936 05 09

Nr.B.I.2c/42                                                                                        Nr.915

Pagrindinis sprendimas

                      Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje veikimo sustabdymo byloje.

Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1932 metų spalio 27 dienos įsaku apie draugijas 16 straipsniu /Dziennik Ustaw Nr.94, pozicija 808/ Vilniaus-Trakų apskrities seniūnas nusprendžia sustabdyti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, veiklą.

Motyvas: 1936 metų balandžio 25 dieną įvykdyta Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, kontrolė patvirtino, kad skyriuje buvo rasti periodiniai leidiniai ir knygos, išleistos Kaune, nepatvirtintos Lenkijos pašto cenzūros, tuo pačiu tai sudaro sunkų nusikaltimą, numatytą kriminaliniame kodekse: periodiniai leidiniai ir knygos buvo per skyriaus valdybą duodami viešam naudojimui. Skyriaus veikla nusižengia nustatytai jam veiklos sričiai ir metodams, taip pat kelia pavojų saugumui ir viešajai tvarkai.

Šis sprendimas, remiantis 16 straipsniu apie draugijas turi būti nedelsiant įvykdytas. Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje  per 14 dienų nuo jo gavimo. Apeliacija teikiama tarpininkaujant Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijai. Už apskrities seniūną B.Wendorff, vice-seniūnas“[lxxviii]

1936 05 01 Vilniaus seniūnas W. Niedzwiecki, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybą informavo, kad likviduoja draugijos Petrikų skyrių:  

„Vilniaus-Trakų                                                                                  Vilnius, 1936 metų gegužės 1 d.

apskrities seniūnas                                                                              Įeinamas 1936 05 09

Nr.B.I.2c/42                                                                                        Nr.914

Pagrindinis sprendimas

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje veikimo sustabdymo byloje.

Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1932 metų spalio 27 dienos įsaku apie draugijas 16 straipsniu /Dziennik Ustaw Nr.94, pozicija 808/ Vilniaus-Trakų apskrities seniūnas nusprendžia likviduoti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, veiklą.

Motyvas: 1936 metų balandžio 25 dieną įvykdyta Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, kontrolė patvirtino, kad skyriuje buvo rasti periodiniai leidiniai ir knygos, išleistos Kaune, nepatvirtintos Lenkijos pašto cenzūros, tuo pačiu tai sudaro sunkų nusikaltimą, numatytą kriminaliniame kodekse: periodiniai leidiniai ir knygos buvo per skyriaus valdybą duodami viešam naudojimui. Skyriaus veikla nusižengia nustatytai jam veiklos sričiai ir metodams, taip pat kelia pavojų saugumui ir viešajai tvarkai.

Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1928 metų kovo 22 dienos įsako apie administracinę teisę 87 straipsnio 4 paragrafu /Dziennik ustaw Nr.36, pozicija 341/šis sprendimas turi būti nedelsiant įvykdytas. Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje  per 14 dienų nuo jo gavimo. Apeliacija teikiama tarpininkaujant Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijai. Apskrities seniūnas W.Niedzwiecki.“[lxxix]

Ironiška, kad abiejų Vilniaus-Trakų apskrities, Vilniaus seniūnijos pareigūnų raštus Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavo tą pačią dieną – 1936 metų gegužės 9 dieną (registracijos numeriai Nr.914, 915). Pagal Lenkijos įstatymus per 14 dienų nuo sprendimo gavimo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba su apeliacija tarpininkaujant Vilniaus seniūnijai galėjo kreiptis į Vilniaus vaivadijos valdybą. Ar Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba pasinaudojo šia teise? Galbūt. Net jei ir buvo tokia apeliacija, Vilniaus vaivada Liudvikas Bocianskis sėkmingai galėjo ją ignoruoti ir raštu Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro draugijai neatsakyti, duodamas pastarajai suprasti, kad palieka galioti Vilniaus-Trakų apskrities, Vilniaus seniūno sprendimą.

IŠVADOS

Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įkurta 1925 metų spalio mėnesį ir savo veiklą Vilniaus krašte pradėjo žymiai vėliau, nei jai gimininga organizacija – Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Nors Lietuvių Šv. Kazimiero draugija neturėjo savo mokyklų tinklo, tačiau iki prievartinio likvidavimo 1937 metais ji sugebėjo sustiprinti lietuvių tautinę savimonę per savo skyrius. 1926-1936 metų laikotarpiu Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įkūrusi 482 skyrius. Siekiant efektyviau šviesti Vilniaus krašto lietuvius, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija bendradarbiavo su Lietuvių švietimo draugija „Rytas“: savo skyrius steigė vietovėse, kur tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu veikė Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ skyriai, mokyklos, mokyklos ir skaityklos, mokyklos ir skyriai, skaityklos, skaityklos ir skyriai mokyklos, skaityklos ir skyriai.

Lenkijos administracinei valdžiai kovojant su mokyklas, skyrius ir skaityklas organizuojančia Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija galėjo sąlygiškai ramiai veikti: jos centro valdyba Vilniuje rengė kvalifikuotus auditorius – paskaitininkus. Jie vykdydavo Vilniaus krašto lietuvių tarpe šviečiamąjį darbą: kontroliuodavo visų Šv. Kazimiero draugijos skyrių darbą, skaitydavo žmonėms aktualiomis temomis paskaitas, rodydavo kino filmus, mokydavo jaunimą naujų žaidimų. Patys Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių nariai rūpindavosi savo ir skyriui nepriklausančių vietinių žmonių savišvieta naudodami kiekvieno skyriaus turimas bibliotekas.  

[1]Apie lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklą žr. Gintauto  Eremino straipsnius „Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla Vilniaus krašte (1920-1939 m.) ir „Lenkijos valdžios polonizacijos politika prieš lietuvių tautinę mažumą (1935-1939 m.).

**Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos įkūrimo datos kiek skiriasi.  Istorikas B. Makauskas pateikia 1925 metų spalio 5 dienos datą, teigia, kad draugija buvo perregistruota 1927 metų vasario 10 dieną.  Istorijos  magistras Tomaš Lavrijaniec savo 2008 metais apgintame darbe Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Vilniaus krašte 1925-1937 metais ir jos santykiai su Lenkijos administracija (rankraštis saugomas VU IF Naujosios istorijos katedroje) remdamasis Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve esančiais duomenimis (F.370 Ap.1.B.4.L.1-5), teigia, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos įstatai priimti 1926 metų lapkričio 12 dieną, o Varšuvoje patvirtinti 1927 metų vasario mėnesį (minėro darbo p.12). Manyčiau, kad  remiantis tik vienu šaltiniu teigti, kad Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos įstatų priėmimo data yra būtent 1926  metų lapkričio mėnuo – negalima. Šio straipsnio autoriui 1926 metų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos gautų ir išsiųstų raštų registracijos knygoje pavyko rasti įrašą apie tai, kad 1926 metų rugsėjo 21 dieną Vilniaus vaivadai buvo išsiųstas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos prašymas papildyti įstatus (LMA VB RS, f.175 b.633 d.1 l.7). Vadinasi, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija galėjo turėti sukurtą struktūrą ir visą organizacinį tinklą jau 1925 metais arba 1924 metų vidury arba netgi 1924 metų pabaigoje. Gali būti, kad draugijai buvo iškilusios problemoms dėl registracijos, ir ji iki 1925 metų spalio mėnesio negalėjo pradėti normaliai veikti (1925 metais buvo įkurtas tik Šakališkių skyrius ir Vainiūnų vaikų darželis, LMA VB RS, f.175, b.161 ir LMA VB RS, f.175, b.248). Sprendžiant iš Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos gautų ir išsiųstų raštų registracijos knygos įrašo teksto, galima suprasti, kad draugija jau turėjo anksčiau patvirtintus įstatus, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių siekė juos papildyti. Lietuvių Šv.Kazimiero draugija buvo  įregistruota ir patvirtinta Vyriausybės delegato Vilniuje 1925 metų spalio 20 dieną, registro numeris 350 (LMA VB RS, f.175, b.385 l.9), perregistruota Lenkijos vidaus reikalų ministerijos sprendimu 1927 metų vasario 10 dieną aktu Nr.IV-AA-635/27 (tai patvirtina istoriko B.Makausko teiginį),  Vilniaus vaivados valdybos 1927 vasario 23 dieną įtraukta į draugijų ir sąjungų registrą, registro Nr.616, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti pavadinimu (LMA VB RS, f.175 b.180, l.35). Dokumentuose draugija iki pat panaikinimo naudojo abu pavadinimus – Lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Vadinasi, iki perregistravimo 1927 metų vasario 10 dieną, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija laikinai naudojosi savo ankstesniais įstatais, kad galėtų įkurti savo skyrius (1926 įkūrė daugiau kaip 20 skyrių)., kuriuos taip pat reikėjo įregistruoti Lenkijos administracinės valdžios institucijose, atskirai informuojant apie kiekvieno skyriaus valdybų sudėtį, o tai užtrukdavo.

***Seserys mokytojos Gertrūda ir Elena Gudolaitytės 1925-1926 metais dirbo lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokykloje Pažemiškyje // Martinkėnas V. „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989, p.101

[i]Ašmenos apskrityje, Dieveniškių valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bilių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.102, 1927-1936), Didžiulių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.123, 1927-1935) , Maciucių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.444 d.1-2, 1927-1936) , Valackiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.428, 1927-1936), Žižmų skyriai (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.39, 1927-1936), 1929 metais – Grybiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.143, 1929-1935), Jurgelionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.295, 1929-1933), Milkūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.84, 1929-1932) , Pupiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.525, 1929-1940), Puškonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.524, 1929-1930), Rimašių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.262, 1929-1936), Stalgonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.403, 1929-1930), Šiaudainių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.154, 1929-1933), 1932 – Miežionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.76, 1932), 1933 – Kaziulių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.462, 1933-1936), 1934 – Dieveniškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.122), Miežionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175. b.434, 1934),  1935 – Kovalių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.330, 1935) skyriai.                      

[ii]Brėslaujos apskrityje, Apso valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bielušiškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.102, 1927-1936), Kumpinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.616, 1927-1936), Petkūniškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.179, 1927-1936), Zabarninkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.31, 1927-1935), 1929 metais – Damošių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.9, 1929-1936), Kupčelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.619, 1929-1936), Naujasalio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.502, 1929-1934), Zaliesės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.44, 1929-1936), 1930 metais – Ignociškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.162, 1930-1936), Juodalėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.290 d.1-2, 1930-1936), Miliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.80, d.1-2, 1930-1935), 1931 metais – Ražavos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.326, 1931-1936),  1933 metais – Apso (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.556, 1933-1935), Paberžės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b. 583, 1933-1936), Vainiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.309, 1933-1935), 1934 metais – Abielykščių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.562, 1934-1936), Bikauskų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.99, 1934-1936), Jurėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.297, 1934-1936), Miedžiukų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.214, 1934-1936), Užugirio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.60, 1934-1936), 1935 metais – Jutiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.299, 1935) skyriai.

Brėslaujos apskrityje, Brėslaujos valsčiuje 1929 metais buvo įkurtas Usionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.58, 1929-1936), 1930 metais – Bužonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.113 d.1-4, 1930-1935), 1934 metais – Marijampolės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.193, 1934-1935) skyriai.

Brėslaujos apskrityje, Drukšių valsčiuje 1929 buvo įkurtas Varniškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.421, d.1-2, 1929-1935) skyrius.

Brėslaujos apskrityje, Rimšės valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Čižiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.119 d.1-2, 1926-1936), 1927 metais – Bieniūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.204, 1927-1933), Keižių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.477, 1927-1936), Macūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.446 d.1-2, 1927-1940), Medeišių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.455, 1927-1931), Nagėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.506,1927-1936) , 1929 metais – Antalgės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.553, 1929-1940), Geistenių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.128, 1929-1931), Gervelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.509, 1929-1935) , Girdžiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.133, 1929-1936), Mažėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.453, 1929-1935), 1933 metais – Stašionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.401, 1933) skyriai.

Brėslaujos apskrityje, Vydžių valsčiuje 1935 metais buvo įkurtas Janavo (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.171, 1935), Vydžių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.369, 1935) skyriai.

[iii]Dysnos apskrityje, Mikolajevo valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Fedosovo skyrius (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.522).

[iv]Gardino apskrityje, Marcinkonių valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bižų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.104, d.1-6, 1927-1931), Marcinkonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.191 d.1-6, 1927-1936),  Margionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.69 d.1-7, 1927-1936), Randamonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.543, 460, d.1-6, 1927-1936), Šklėrių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.156, 1927-1935), 1928 metais – Grūto (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.145, 1928-1935), Kabelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.24, 1928-1933), Kašėtų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.467, 1928-1936), Mardasavo (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.68 d.1-2, 73,72,71,70, 1928-1936), Musteikų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f. 175, b.96, 1928-1936), Neravų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.206, 1928-1936), Puvočių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.523 d.1-6, 1928-1936), Ratnyčios (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.325, 1928-1939), Rudnios (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.255, 1928-1936, b.265, 1929-1936, b.256, 1931-1936), Viečiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.311, 1928-1936), 1929 metais – Dubininkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.379, 1929-1936), 1930 metais – Darželių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.12, d.1-6, 1930-1935), 1932 metais – Kupiniškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.18, 1932-1935) skyriai.

Gardino apskrityje, Pariečiaus valsčiuje 1928 metais buvo įkurti Ezerkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.286, 1928-1932), Latežerio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.223, 1928-1937), 1929 metais – Jaskonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.284) skyriai.

[v]Lydos apskrityje, Benekainių valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Strelčių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.396 d.1-6, 1926-1936), 1927 metais – Bajorų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.64, 1927-1932), Benekainių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.304, 1927-1936), Biliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.103, 1927-1935), Butrimonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.111 d.1-5, 1927-1936), Jundiliškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, b.175, b.294, 1927-1936), Kaniukų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.234), 1928 metais – Kužių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.622 d.1-12, 1928-1936), Stanišų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.400, 1928-1937), 1929 metais – Balcininkėlių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.65, 1929-1934), Čeglikų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.120, d.1-5, b.160, 1929-1936), Jurgonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.296, 1929-1933), 1934 metais – Litvicos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.349, 1934-1936), Liubartų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.350, d.1-2, 1934-1936) skyriai.

Lydos apskrityje, Eišiškių valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Naujadvario (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.504 d.1-8, 1927-1936), 1928 metais – Kalesnykų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.26, 1928-1936), 1929 metais – Gilviniškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.130 d.1-5, 1929-1936), Strėžūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.395, 1929-1936), Vėžionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.414, 1929-1932), 1932 metais – Stavidonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.398, 1932-1936) skyriai.

Lydos apskrityje, Rodūnės valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Pelesos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.177, 1926-1936), 1927 metais – Bieliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.305, 1927-1932), Druskininkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.378, 1927-1936), Dubinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.381, 1927-1936), Kargandų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.19, 1927-1936), Padzitvės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.580, 1927-1935),Pavalakės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.174, 1927-1936), Piliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.184, 1927-1936), Skladonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.408, 1927-1935), Vigonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.312, 1927-1936), 1928 metais – Pilekalnio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.183, 1928-1936), 1929 metais – Serbeniškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.547, 1929-1930), 1930 metais – Leliušių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.218, 1930-1936), Smilginių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.406, 1930-1934), 1932 metais – Varlių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.422, 1932) skyriai.

Lydos apskrityje, Varenavo valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Ciesliukiškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.121, d.1-6, 1927-1936), Tusamonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.53, d.1-2, b.632, d.1-6, 1927-1936), 1928 metais – Ramaškonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.544, b.117. d.1-4, b.118, 1928-1936), Scilgūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.98 d.1-7, 1928-1936) , 1929 metais – Lašėkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.219, 1929-1935), Naujasėdžio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.503, 1929-1936), Nevošių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.207, b.209 d.1-7, 1929-1936), Parabiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.188, 1929-1934), Žusinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.34 d.1-4, 1929-1936), 1933 metais – Dainavos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.2, 1933-1936), Varenavo (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.307, d.1-2, 1933-1936) skyriai.

Lydos apskrityje, Žirmūnų valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Magūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.445, 1927-1940), Padvarės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.581, d.1-2, 1927-1936), Žilionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.38, 1927-1932), 1928 metais – Plikių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.533, d.1-2, 1928-1937), 1929 metais – Petkaučiznos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.181, 1929-1930),

1930 metais – Žirmūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.42, 1930), 1932 metais – Lapociškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.226, 1932-1935) skyriai.

[vi]Suvalkų apskrityje, Andriejavo valčiuje 1927 metais buvo įkurtas Vaičiuliškės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.433, 1927-1936), 1931 metais – Kreivėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.331, 1931-1936), 1933 metais – Aglinės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.549, 1933), Ramonų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.321, 1933) skyriai.

Suvalkų apskrityje, Berzniko valsčiuje 1928 metais buvo įkurtas Žagarų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.33, 1928-1935), 1930 metais – Agradnikų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.557, 1930-1936) skyrius.

Suvalkų  apskrityje, Krasnavo valsčiuje 1926 metais buvo įkurti Bubelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.107, 1926-1934), Burbiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.586, 1926-1936), Paliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.576 d.1-3, 1926-1936), Pristavonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.529, b.540, 1926-1936) , 1927 metais – Dusnyčios (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.384, 1927-1936), Vidugirių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.310, 1927-1936), 1928 metais – Sankurų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.306, d.1-3, 1928-1936), Skarkiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.409, 1928-1931), 1929 metais – Rašačių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.323, 1929-1935), 1930 metais – Didžiulių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.459 d.1-5, 1930-1936), 1931 metais – Navinykų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.205 d.1-5, 1931-1936), Pelekų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.189 d.1-5, 1931-1936), 1932 metais – Juodeliškės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.291, 1932), 1933 metais – Būdos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.110, 1933-1934) skyriai. Dar vieno skyriaus – Radžučių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.317) įkūrimo data kol kas nežinoma.

Suvalkų apskrityje, Krasnapolio valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Klevų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175. b.469 d.1-5, 1926-1936), 1930 metais – Lumbių skyrius (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.351, 1930-1936).

Suvalkų apskrityje, Seinų valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Seinų skyrius (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.541, 1926-1936).

Suvalkų apskrityje, Seivų valsčiuje 1926 metais buvo įkurti Punsko (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.527, 1926-1936), Vaitakiemio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.429, 1926-1936), 1928 metais – Žvikeliai (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.41, 1928-1936), 1929 metais – Vilkapėdžių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.313, 1929-1936), 1930 metais – Kampuočių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.23, 1930-1935), Ožkinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.211, 1930-1940), Šlynakiemio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.155, 1930-1935), Valinčių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.426, 1930-1936), 1931 metais – Raistinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.319, 1931-1935), 1934 metais – Trakiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.50, 1934-1936), 1936 metais – Burokų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.116) skyriai.

[vii]Švenčionių apskrityje, Adutiškio valsčiuje 1926 metais buvo įkurti Jakelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.166, 1926-1936), Svilionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.392, 1926-1936), Vasiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.420, b.419, 1926-1935), 1927 metais – Antanų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.555, 1927-1935),  Daveisių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.126 d.1-2, 1927-1936), Gudelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.146, 1927), 1928 metais – Lazdinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.222, 1928-1936), 1929 metais – Linkonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f. 175, b.348 d.1-2, 1929-1936), Medinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.216, 1929-1935), Paciškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.526) Puociškės (skyrius žinomas pagal abėcėlinį Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos skyrių ir vaikų darželių sąrašą, LMA VB RS, f.175, b.594 d.2 l.15, LMA VB RS f.175 saugojama šio skyriaus kasos knyga b.539, 1929-1935), 1930 metais – Adutiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.561, 1930-1936), Kackonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.328, 1930-1931 ir b.25, 1930-1935), Mockiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.90, 1930-1936), 1932 metais – Kavaliciškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.461, 1932), Lašiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.225, 1932-1936), Vileitų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.315, b.734 1932-1936), 1933 metais – Piršteliškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.536, 1933-1936), 1934 metais – Gailiušių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.521, 1934-1936), Lasių (skyriaus dokumentai  saugojami LMA VB RS, f.175, b.227, 1934-1936), Romaniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.320, 1934-1936), Starčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.397 d.1-7, 1934-1936), 1935 metais – Naujasalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.501, 1935), Stajatiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.402, 1935-1936), Svirkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.391, 1935-1936), 1936 metais – Saulėniškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.570, 1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Daugėliškio valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bieciūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175 b.303, 1927-1940), S. Daugėliškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.442 d.1-8, 1927-1936), Dūdų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.383,1927-1936), Ivanėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.164, 1927-1936), Ožonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.210, 1927-1936), Paringio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.187, 1927-1931) , Ryzganų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.253, 1927-1936), Taujūnų (LMA VB RS, f.175, b.47, 1927-1936 ), 1928 metais – Andrijavo (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.550, 1928-1936), Gedziunėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.513, 1928-1936), Girminių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.137, 1928-1940), Juodalaukio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.289, 1928-1936), Maksimonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.448, 1928-1936), Mikalavėlio II (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.88, 1928), Navikų I (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.500, 1928-1936), Pašiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.172,1928-1930), Rimšėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.260, 1928-1936), Seniškio I (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.545, 1928-1940), Vielionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.316,1928-1936), Zabarčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.32, 1928-1936), Zuikių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.36, 1928-1936), 1929 metais – Antakmenės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.554, 1929-1935), Balaveckų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.67, d.1-3, 1929-1936), Daubariškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.4, b.1. d.1-3, 1929-1936), Gaveikėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.514 d.1-3, 1929-1940),  Kalvėsalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.30, 1929-1936), Kaneišių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.12, 1929-1936), Mažulėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.454, 1929), Meironių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.81, 1929-1936), Triburčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.241, 1929-1936), Užušilės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.45, 1929-1935), 1930 metais – Antagavės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.551, 1930-1940), Šulėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175 b.157,1930-1936), 1931 metais – Grigiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.139, 1931-1936), Mikalavo (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.82, b.91 1931-1936), Upio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.56),  Vastakiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.418 d.1-3, 1931-1936), 1932 metais – Janionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.287, 1932-1936), Maliakalnio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.449, 1932-1936), 1933 metais – Pajurgiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.579, 1933-1936), 1934 metais – Makniulaukės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.447, 1934-1936), Navikų II (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.449, 1934-1936), Vydiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.368, 1934-1935), 1935 metais – Daniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.7, 1935-1936), N.Daugėliškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.566, 1935-1936), Pimpiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.185, 1935), Urvelių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.57, 1935-1936), Vincloviškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.373, 1935), Vingirių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.372, 1935), 1936 metais – Bečionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.413, 1936) skyrius.

Švenčionių apskrityje, Dūkšto valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Dūkšto (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.385, 1926-1931), 1927 metais – Bikėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.101, 1927-1934), Kalviškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.21, 1927-1936), Kaniukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.15, d.1-5, 1927-1935), Vardžiukiemio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.424, 1927-1936), 1928 metais – Grybėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.142, 1928-1935), Laukštėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.221, 1928), Ligūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.344, 1928-1940), 1929 metais – Driškūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.376, 1929-1940), Egliniškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.508, 1929-1940), Kazitiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.464, 1929-1932), Požemiškio (skyriaus dokumentai saugojami  LMA VB RS, f.175), b.530, 1929-1936), Ratkūniškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.324, 1929-1940), Rupinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.258, 1929-1936), 1930 metais – Dvarikščių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.388, 1930-1935), 1931 metais – Beržininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.301, 1931-1936) 1933 metais – Pažemiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.175, 1933-1940) skyrius.

Švenčionių apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje 1925 metais  buvo įkurtas Šakališkių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.161, 1925-1936), 1927 metais – Kretonų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.333, 1927-1936), Linkmenų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.347, 1927-1936), Reškutėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.263, 1927-1936), Vaiciukiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.432,1927-1936),

1929 metais – Adomiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.560, 1929-1936), Didžiosios Salos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.124, 1929-1936), Kūrinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.620, 1929-1936), Rekučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.264, 1929-1940), Sabališkės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.565, 1929-1936), 1930 metais – Bajorų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.63, 1930-1935 ir b.105, 1934-1936), Pipiriškės, (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.186, 1930-1936), Veikūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.416, 1930-1936), 1933 metais – Beniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.202,1933-1940), 1934 metais – Gaurelių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.515, 1934-1936), Kuklių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.342, 1934-1936), Murmų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.95, 1934-1940), 1935 metais – Antalėdės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.552, 1935-1936), Garbūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.517, 1935-1936), Ožkinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.212, 1935-1940), Rukšiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.257, 1935-1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Lentupio valsčiuje 1935 metais buvo įkurtas Čičelių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.199, 1935-1936).

Švenčionių apskrityje, Linkmenų valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Kaltinėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.28, 1927-1928), Motiejūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.93, 1927-1936), Palūšės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.575, 1927-1940), 1928 metais – Kiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.473, 1928-1935), 1929 metais – Vaišniūnų (skyriaus dokuentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.430, 1929-1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Melagėnų valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Ceikinės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.200, 1926-1936), 1927 metais – Bernotų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b. 203, 1927-1936), Juodagalvių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.288, 1927-1936), Krikonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.334, 1927-1936), Salamiankos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.563, 1927-1936),

Salų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.410), 1928 metais – Palesių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.577, 1928-1936) , 1929 metais – Buckunų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.108, 1929-1936), Dainių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.10 d.1-2, 1929-1936), Kalninės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.27, 1929-1936), Kieriškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.474, 1929-1936), Kirkučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.471, 1929-1936), Lepšių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.220, 1929-1935), Miečionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.213, 1929-1934 ir b.215, 1929-1936), Staniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.399, d.1-11, 1929-1936), 1931 metais – Tumelėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.52, 1931-1936), 1933 metais – Dubiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.382, 1933-1936), 1934 metais – Dvaryčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.386, 1934-1936),  Kunciaginos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.617, 1934-1936), 1935 metais – Garnių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.516, 1935-1936), Juodiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.293, 1935-1936),  Kančioginos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.20, 1935), Rūbelnikų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.254, 1935-1936), Sriūbų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.404, 1935-1936) skyriai. Dar vieno skyriaus – Gilūtų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.129) įkūrimo data nežinoma.

Švenčionių apskrityje, Mikalavo valsčiuje 1928 metais buvo įkurtas Karklynės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.466, 1928-1936).

Švenčionių apskrityje, Pabradės valsčiuje 1936 metais buvo įkurtas Šutų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.153, 1936).

Švenčionių apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Daukšių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175 b.443, b.127, d.1-10, 1927-1936), Jacūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.165, d.1-2, 1927-1936) , Ragaučiznos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.318, 1927-1936), Švenčionėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.61, 1927-1936, b.625, 1927-1929, b.498, 1927-1940, b.592, 1933-1934, b.279, 1927-1931, b.280 d.1-2, 1927-1936, b.281 d.1-2, 1927-1936, b.282 d.1-2, 1927-1936), 1928 metais – Datinėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.458, d.1-7, 1928-1936) , Melagėnų skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.412, d.1-7, 1928-1936), Miežionėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.78, d.1-2, 1928-1936), 1929 metais – Činčikų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.196, 1929-1936), Jankaučiznos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.167, d.1-2, 1929-1936, b.217 d.1-4, 1929-1936), Kulniškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.615, 1929-1936), Miežionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.77, 1929-1931), Strūnaičių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.394, 1929-1936), 1930 metais – Kosčiukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.329, 1930-1936), Misiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.86, 1930-1936),  Modžiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.92 d.1-2, 1930-1936), Rinkonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.259, 1930-1935), Trabučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.49, 1930-1935), Vaiškūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.431, d.1-6, 1930-1936), Varakalių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.425, 1930-1936), 1931 metais – Aučinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.559), Beržuvio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.302, 1931-1936), Kukiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.343, 1931-1934), Matukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.452, 1931-1936), Pliauškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.534, 1931-1936), Senadvario (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.542, 1931-1936), 1932 metais – Aidukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.548, 1932-1936), Gražulių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.138, 1932-1936), Kirdeikių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.472, d.1-2, 1932-1936), Kucių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.339, d.1-3, 1932-1936), 1934 metais – Grybų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.144, 1934-1940), Grigaliūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.140, 1934-1936), Jančiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.169, 1934-1935), Juodiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.292, 1934-1936), I Pirktinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.538 d.1-2, 1934-1940), 1935 metais – Kunigiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.618, 1935), Stuglių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.393, 1935-1936),  Veikučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.415, 1935-1936), Želabų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.37, 1935-1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Astraviškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.558, d.1-2, 1927-1936), Eržvėtų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175. b.507, 1927-1935), Katinautiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.465, 1927-1936),  Kukutėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.614 d.1-2, 1927-1936), Latakiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.224, 1927-1936), Tverečiaus (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.54, 1927-1936), Vilėkos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.314, 1927-1936), 1928 metais – Guntauninkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.148, 1928-1936), Pivorų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.535, 1928-1936), 1929 metais – Bobėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.106, 1929-1936), Galalaukių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.519, 1929-1936), Lazinkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.267, 1929-1936), Vytėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.371, 1929-1935), 1930 metais – Didžiasalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.125, d.1-2, 1930-1936, b.568, 1933), Petrošiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.182, 1930-1936), Rasčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.322,1930-1935), 1931 metais – Bukliškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.112, 1931-1936), Džieškaučinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.390, d.1-2, 1931-1936), Kukučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.341, 1931-1936), 1933 – Kelpučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.476, 1933-1936), Kiniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.475, 1933-1936), 1934 metais Čepeliškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.197, 1934-1936), Kudabiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.340,1934-1936), Smilginiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.405,1934-1936), 1935 metais – Kraučiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.332, 1935), Padysnio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.582, 1935-1936), Pašiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.531,1935-1937) skyriai. Dar  vienas skyrius – Ignalinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.163, 1932) priklausė Švenčionių apskričiai. Valsčius – nežinomas.

Švenčionių apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1929 metais buvo įkurtas Voriškių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.370, 1929-1940 ).

Švenčionių apskrityje, nenustatytame valsčiuje buvo įkurtas Ziboliškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.43) Skyriaus įkūrimo data kol kas nežinoma.           

[viii]Valažino apskrityje, Bokštų valsčiuje buvo įkurtas Daunorų skyrius (skyriaus įkūrimo data nežinoma, dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.125), 1929 metais – Paselių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.173, 1929-1930) skyrius.

Valažino apskrityje, Lugomėnų valsčiuje 1929 metais buvo įkurti Babrėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.62, 1929-1934), Jeskūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b. 285, 1929-1938), Lazdūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.266, 1929-1931) skyriai.

[ix]Vilniaus apskrityje, Gervėčių valsčiuje  1926 metais buvo įkurtas Gėliūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.512, 1926-1936), Petrikų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.180, 1926-1936), 1927 metais buvo įkurtas Galčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.518, 1927-1936), Knistuškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.327, 1927-1936), Milčiejų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.74, 1927-1933), 1928 metais – Gervėčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.510, 1928-1935), Gudzininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.147, 1928-1935), Miciūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.457), Mockų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.89, 1928-1936), 1929 metais – Gaigalių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.521, 1929-1936) skyriai.

Vilniaus apskrityje, Kanevos valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Paąžuolės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.585, 1926-1930), 1928 metais – Dainavos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.8, 1928-1932), Krokšlio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.336), Slučajaus (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.407, 1928-1932), Vydenių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.308, 1928-1935), 1929 metais – Dalinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.3, 1929-1936), Šilinės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.158, 1929-1934) skyriai. Vilniaus apskrities, Kanevos valčiuj priklausė dar Mikalčiūnų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS. f.175, b.85). Skyriaus įkūrimo metai kol kas nežinomi.

Vilniaus apskrityje, Maišiagalos valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Jauniūnų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.283, 1930-1932).

Vilniaus apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Marijampolės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.192, d.1-7, 1927-1936).

Vilniaus apskrityje, Rudziškio valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Klepočių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.470, 1930-1940).                                                                                                                                            

Vilniaus apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Čižiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.194, 1926-1936), 1927 metais Biekšių, (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.100, 1927-1936), Dargužų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.5, 1927-1936), Giraitės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.134, 1927-1936), Jurkonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.298, 1927-1940), Kruminių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.338, d.1-2, 1927-1940), Kuršių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.621, d.1-2), Lieponių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.228, d.1-6, 1927-1936), Pamerkio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.574, 1927-1940), Pašalčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.532, 1927-1940), Šarkiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.159, 1927-1936), Tiltų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.48, 1927), 1928 metais – Bartelių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.300, 1928-1940) , Mištūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.87, 1928-1940), Pirčiupių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.537, 1928-1940), 1929 metais – Kalvių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.29, 1929-1940), Naniškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.505, d.1-2, 1929-1936),  Papiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.571,1929-1936), Pučkornės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.528, 1929-1940), 1930 metais – Gieniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.131, d.1-8, 1930-1940),  1931 metais – Bucvidonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.109, 1931-1940), Valkininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.427, 1931-1940) skyriai.

Vilniaus apskrtiyje, Varėnos valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Drucminų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.377, 1926-1936), 1927 metais – Barčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.66, 1927-1940),  Kašėtų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.468, d.1-8), Lynežerio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.346, 1927-1936), Panočės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.573, 1927-1936), 1928 metais – Krivilių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.336, 1928-1936), Matuizų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.451, 1928-1940), Mergažerio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.456, 1928-1940), Pabaronės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.384, 1928-1936), 1929 metais – Girežerio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.132, 1929-1936), Kaziukonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.463, 1929-1932), Mančiagirio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.450, 1929-1935), Naškūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.208, 1929-1934), Perlojos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.178, 1929-1936), Senkonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.546, 1929-1934), 1932 metais – Žiūrių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.40, 1932-1936), 1934 metais – Palkabalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.578, b.572, 1934-1940) skyriai.

Vilniaus apskrityje, Vyšniavos valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Vyšniavos skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.367, 1927).

[x]Vilniaus-Trakų apskrityje, Gervėčių valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Girių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.135, d.1-2, 1927-1936) Rimdžiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.261, 1927-1936), 1928 – Pelegrindos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.176, 1928-1936) skyriai.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Kanevos valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Dubičių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.380, 1927-1936).

Vilniaus-Trakų apskrityje, Paberžės valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Momakalnio skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.94, 1933).

Vilniaus-Trakų apskrityje, Rudziškių valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Veikštenių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.417, 1930-1940), 1931 metais – Lygainių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.345, 1931) skyrius.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Šalčininkų valsčiuje 1932 metais buvo įkurtas D. Sielų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.411, 1932-1935),  1935 metais – Čiužakampio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.195, 1935) skyrius.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Čebatorių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.198, 1927-1940), 1928-  Butvidonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.114, 1928-1935), 1929 metais – Dziekciorų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.389, 1929-1936), 1931 metais – Daržininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.11, 1931-1936), Gėniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.511, 1931-1936), Gieliūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.136, 1931-1936), 1934 metais – Jakėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.170, 1934-1935), Pašalčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.190, 1934) skyriai.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Varėnos valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Kanevos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.16, 1926-1936), Kaniaukos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.17, 1926-1936),  1927 metais- Jankaučiznos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.168. 1927-1936), Kamarūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.22, 1927-1936), 1929 metais – Kruklių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.337, 1929-1936), 1930 metais – Grybašių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.141, b.566, 1930-1936), Ulbinų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.55, 1930-1936), 1931 metais – Varėnos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.423, 1931-1935), 1933 metais – Ūtos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.59, 1933-1936), Zervynų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.35, 1933-1936), 1934 metais – Mikalčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.83, 1934-1936), Miloniškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.79, 1934) skyriai.

[xi]Nenustatytose apskrityje ir valsčiuje buvo įkurtas Antalksnės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.567, skyriaus įkūrimo data nežinoma) skyrius.

Nenustatytoje apskrityje, Ignalinos valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Bokiškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.115, 1933).

Nenustatytoje apskrityje ir valsčiuje 1932 metais buvo įkurtas Dauciūnų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.127, 1932-1939).

Nenustatytoje apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1935 metais buvo įkurtas Samaduriškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.564, 1935).

Nenustatytoje apskrityje ir valsčiuje 1928 metais buvo įkurti Vilniaus (Aušros Vartų g.12, skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.375, 1928-1937) ir Vilniaus (Subačiaus g.19, skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.374, 1931-1936) skyriai.

[xii]Švenčionių apskrityje, Pabradės valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Dvarciškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.387, 1940).

Švenčionių apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Švenčionėlių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.46, 1940).

[xiii]Vilniaus apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Mielupio skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.75, 1940).

[xiv]Zarasų apskrityje, Dūkšto valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Sokiškių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.435, 1940).

[xv]Nenustatytoje apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Černicų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.569, 1940).

[xvi]Brėslaujos apskrityje, Apso valsčiuje 1925 metais buvo įkurtas Vainiūnų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.248, 1925-1935), 1932 metais – Belusiškės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.244, b.492, 1932-1935) vaikų darželis.

[xvii]Lydos apskrityje, Eišiškių valsčiuje 1932 metais buvo įkurtas Gilviniškių vaikų darželis (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.245, 1932).

Lydos apskrityje, Varenavo valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Nevošių vaikų darželis (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.489, 1933-1934).

Lydos apskrityje, Žirmūnų valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Padvarės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.232, b.491, 1930-1935) vaikų darželis.

[xviii]Vilniaus apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Marijampolės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.493, 1933-1934) vaikų darželis.

[xix]Nenustatytoje apskrityje ir valsčiuje 1929 metais buvo įkurtas Žagarės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.235, 1929-1935), 1933 metais – Danciūnų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.494, 1933-1934) vaikų darželis.

[xx]Nenustatytoje apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Žagarės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.490, 1933-1934) vaikų darželis.

[xxi]Švenčionių apskrityje, Dūkšto valsčiuje 1939 metais buvo įkurtas  Dūkšto (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.250, 1939-1940) vaikų darželis.

Švenčionių apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1939 metais buvo įkurtas Švenčionėlių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.243, 1939-1940) vaikų darželis.

[xxii]Nenustatytose apskrityse 1939 metais buvo įkurti Eišiškių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.237, 1939-1940), Mickūnų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.238, 1939-1940), Nemenčinės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.229, 1939-1940), Pabradės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.236, 1939-1940),  Turgelių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.239, 1939), Vilniaus (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.495, 1939-1940), Vilniaus (Giedraičių g.31a., vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.247, 1939-1940) vaikų darželiai.

[xxiii]Valkininkų apskrityje, Eišiškių valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Butrimonių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.233, 1940) vaikų darželis.

[xxiv]Nenustatytose apskrityse 1940 metais buvo įkurti Lentvario (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.240, 1940), Naujosios Vilnios (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.242, 1940), Trakų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.241, 1940), Valkininkų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.249, 1940), Vilniaus (Aušros Vartų g.5, vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.231, 1940), Vilniaus (Polocko g.20, vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.230, 1940) vaikų darželiai.

[xxv]Nenustatytoje apskrityje buvo įkurtas Vilniaus (Legionų g.15, vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.246) vaikų darželis. Įkūrimo metai nežinomi.

[xxvi]LMA VB RS, f.175, b.553, Antalgės skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.7, Antalgės skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.108, Buckūnų skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.102, Buckūnų skyriaus (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.443 Daukšių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.37 Daukšių skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.385 Dūkšto skyriaus (1926-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.318, Dūkšto skyriaus (1913, 1922-1926) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.515 Gaurelių skyriaus (1934-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.302, Gaurelių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.144 Grybų skyriaus (1934-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.181 Grybų skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.148 Guntauninkų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.182 Guntauninkų skyriaus (1913-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.292 Juodiškių skyriaus (1934-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.177 Juodiškių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.26 Kalesnykų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.206, d.1-3, Kalesnykų skyriaus (1920-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.21 Kalviškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.79, d.1-2 Kalviškių skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.23, Kampuočių skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.77, Kampuočių skyriaus (1931-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.469, d.1-5, Klevų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.268, Klevų skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.331, Kreivėnų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.271, Kreivėnų skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.618, Kunigiškės skyriaus (1935) ir LMA VB RS, f.67, b.66, Kunigiškės skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.621, d.1-2, Kuršių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.67, Kuršių skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.351, Lumbių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 326, Lumbių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.87, Mištūnų skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67, b., Mištūnų skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.92, d.1-2, Modziūnų skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.241, Modziūnų skyriaus (1929-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.504 d.1-8, Naujadvario skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.258 d.1-4, Naujadvario skyriaus (1925-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.205 d.1-5, Navinykų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.225 Navinykų skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.211, Ožkinių skyriaus (1930-1940) ir LMA VB RS f.67, b.339, Ožkinių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175. b. 177, Pelesos skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.184, d.1-2, Pelesos skyriaus (1922-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.180, Petrikų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.353, d.1-2, Petrikų skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.527, Punsko skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.343, Punsko skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 317, Radziučių skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS f.67, b.340, Radziučių skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.323, Rašačių skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS f.67, b.231, Rašačių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.264, Rekučių skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS f.67, b.230, Rekučių skyriaus (1934-1939) dokumentai, LMA VB RS,f.175, b.262, Rimašių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.228, Rimašių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 401, Stašionių skyriaus (1933) ir LMA VB RS, f.67, b.145, Stašionių skyriaus (1935-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.395, Strežiūnų skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.144 d.1-2, Strežiūnų skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.392, Svilionių skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, Svilionių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.54, Tverečiaus skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.48, Tverečiaus skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.429, Vaitakiemio skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.54, Vaitakiemio skyriaus (1925-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 310, Vidugirių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.44, Vidugirių skyriaus (1931-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 35, Zervynų skyriaus (1933-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.112, Zervynų skyriaus (1935-1939) dokumentai.

[xxvii]LMA VB RS, f.175, b.66, Barčių skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.3, d.1-2, Barčių mokyklos (1931-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.301, Beržininkų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.6, Beržininkų mokyklos (1924-1925) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.100, Biekšių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.5, Biekšių mokyklos (1930-1932) dokumentai, LMA VB RS, f.175,

b.305, Bieliūnų skyriaus (1927-1932) ir LMA VB RS, f.67, b.1, d.1-4,Bieliūnų mokyklos (1924-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.101, Bikėnų skyriaus (1927-1934) ir LMA VB RS, f.67, b.20, Bikėnų mokyklos (1924-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.204, Bieniūnų skyriaus (1927-1933) ir LMA VB RS, f.67, b.23, d.1-5, Bieniūnų mokyklos dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.104, d.1-6, Bižų skyriaus (1927-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.123, d.1-13, Bižų mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.119 d.1-2 Čižiūnų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.40a, Čižiūnų mokyklos (1923-1926, 1933-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.2, Dainavos skyriaus (1933-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.33, d.1-3, Dainavos mokyklos (1925-1938) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 5, Dargužių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.31, d.1-2, Dargužių mokyklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.12 d.1-6 Darželių skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.35, d.1-3, Darželių mokyklos (1924-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 442, d.1-8, Daugėliškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.99, Daugėliškių mokyklos (1935-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 126,

d.1-2, Daveisių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.98, Daveisių mokyklos (1922) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.512, Gėliūnų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.300 Gėliūnų mokyklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.130, d.1-5, Gilviniškių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 298, Gilviniškių mokyklos (1927-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.132, Giražerio skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.293, Giražerio mokyklos (1930-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.141, Grybašių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.180, Grybašių mokyklos (1928-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.145 Grūto skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.183, d.1-11, Grūto mokyklos (1927-1933) dokumentai,  LMA VB RS, f.175, b.287, Janionių skyriaus (1932-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.368 Janionių mokyklos (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.284, Jaskonių skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS, f.67, b.366 Jaskonių mokyklos (1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.294, Jundziliškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.175 d.1-2, Jundziliškių mokyklos (1926-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.288, Juodagalvių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.369, Juodagalvių mokyklos (1923) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.13, Kaneišių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS f.67, b. 106, Kaneišių mokyklos (1934) dokumentai,  LMA VB RS, f.175, b.16, Kaniavos skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.71 d.1-10 Kaniavos mokyklos (1928-1935), b.211 d.1-10 Kaniavos mokyklos (1925-1936)  dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.234 Kaniukų skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS f.67, b.75 d.1-2, Kaniukų mokyklos (1926-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 477 Keižų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.64, d.1-8, Keižų mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.470 Klepočių skyriaus (1930-1940) ir LMA VB RS f.67, b.265, Klepočių mokyklos (1924-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.622 d.1-12, Kužių skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS f.67, b.109, Kužių mokyklos (1924) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 223, Latežerio skyriaus (1928-1937) ir LMA VB RS f.67, b.335 d.1-7, Latežerio mokyklos (1926-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.344, Lygūnų skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS f.67, b.325, Lygūnų mokyklos (1922-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.450, Mančiagirio skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.160, Mančiagirio mokyklos (1926-1932) dokumentai, LMA VB RS,

  1. 175, b.68, d.1-2, Mardasavo skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.162, Mardasavo mokyklos (1923-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.451 Matuizų skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.242, Matuizų mokyklos (1928-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 455, Medeišių skyriaus (1927-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.240, Medeišių mokyklos (1928-1931) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.456 Mergažerio skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67, b. 237, d.1-3, Mergažerio mokyklos (1923-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 499, Navikų skyriaus (1934-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.254, Navikų mokyklos (1931-1934) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.384, Pabaronės skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.169, Pabaronės mokyklos (1921-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.187, Paringio skyriaus (1927-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.370, Paringio mokyklos (1923-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.176, Pelegrindos skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.185, d.1-8, Pelegrindos mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.184, Piliūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.350 Piliūnų mokyklos (1926-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.186, Pipiriškių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS f.67, b. 346, Pipiriškių mokyklos (1934-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.533, d.1-2, Plikių skyriaus (1928-1937) ir LMA VB RS, f.67, b.344 Plikių mokyklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.526, Pučkornių skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.341 Pučkornių mokyklos (1923-1936) dokumentai, LMA VB RS f.175, b.523, d.1-6 Puvočių skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS f.67, b.342, Puvočių mokyklos (1925-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.98. d.1-7, Scilgūnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.152, Scilgūnų mokyklos (1925-1932) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.398, Stavidonių skyriaus (1932-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.146 Stavidonių mokyklos (be chronologinių datų) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.394, Strūnaičių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.142, Strūnaičių mokyklos (1914-1923) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.159, Šarkiškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b.155, Šarkiškių mokyklos (1926-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.156, Šklėrių skyriaus (1927-1935) ir LMA VB RS f.67, b.138, d.1-10, Šklėrių mokyklos (1923-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.48 Tiltų skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS f.67, b.51, Tiltų mokyklos (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.53 d.1-2 Tusamonių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b. 49, Tusamonių mokyklos (1926-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.55 Ulbinų skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.105, Ulbinų mokyklos (1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.58 Usionių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.53, Usionių mokyklos (1928-1932) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.433 Vaičiuliškės skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b.45 Vaičiuliškės mokyklos (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.427 Valkininkų skyriaus (1931-1940) ir LMA VB RS f.67, b.55, Valkininkų mokyklos (1913-1925) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.417, Veikštenių skyriaus (1930-1940) ir LMA VB RS f.67, b.57 d.1-2 Veikštenių mokyklos (1924-1927) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.369, Vidžių skyriaus (1935) ir LMA VB RS f.67, b.94 Vidžių mokyklos (1930-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.40, Žiūrių skyriaus (1932-1936) ir LMA VB RS f.67, b.115, Žiūrių mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.39, Žižmų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b.116, d.1-2 Žižmų mokyklos (1924-1936) dokumentai.

[xxviii]LMA VB RS, f.175, b.102 Bilių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.22, d.1-4 Bilių mokyklos (1925-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.21 d.1-2 Bilių skaityklos (1934-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.200 Ceikinių skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.95, Ceikinių mokyklos ir skaityklos (1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.9, Damošių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.34, Damošių mokyklos ir skaityklos (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.11, Daržininkų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.36,d.1-2 Daržininkų mokyklos ir skaityklos (1924-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b. 123, Didžiulių skyriaus (1927-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.235 d.1-12 Didžiulių mokyklos ir skaityklos (1925-1938) dokumentai, LMA VB RS, f..175, b.376, Driškūnų skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.279, Driškūnų mokyklos ir skaityklos (1927-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.509, Gervelių skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.295 d.1-2,Gervelių mokyklos ir skaityklos (1931-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.24 Kabelių skyriaus (1928-1933) ir LMA VB RS, f.67, b.281, d.1-13, Kabelių mokyklos ir skaityklos (1922-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.337, Kruklių skyriaus (1929-1936) ir  LMA VB RS, f.67, b.68 Kruklių mokyklos ir skaityklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.266, Lazdūnų skyriaus (1929-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.332, Lazdūnų  mokyklos ir skaityklos (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.347, Linkmenų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.329, Linkmenų mokyklos ir skaityklos (1913-1937) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.96 Musteikų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.291 d.1-16, Musteikų mokyklos ir skaityklos (1913-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.503 Naujasėdžio skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.232, d.1-2, Naujasėdžio mokyklos ir skaityklos (1933-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f. 175, b. 175, Pažemiškių skyriaus (1933-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.218 d.1-12, d.1-17, Pažemiškio mokyklos ir skaityklos (1924-1935, 1927-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.183, Pilekalnio skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.252 d.1-2, Pilekalnio mokyklos ir skaityklos (1927-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.541, Seinų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.151, Seinų mokyklos ir skaityklos (1924-1925) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.312, Vigonių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.43, d.1-5, Vigonių mokyklos ir skaityklos (1925-1936) dokumentai.

[xxix]LMA VB RS, f.175, b.121, d.1-6, Ciesliukiškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.39 d.1-3, Ciesliukiškių mokyklos ir skyriaus (1928-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.198, Čebatorių skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.38, d.1-2, Čebatorių mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.458 d.1-7 Dotinėnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.277, Dotinėnų mokyklos ir skyrius (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.380, Dubičių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.234, Dubičių mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.389 Dziegciorių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.304, Dziegciorių mokyklos ir skyriaus (1928-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.521 Gaigalių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.306, d.1-2, Gaigalių mokyklos ir skyriaus (1922-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.510, Gervėčių skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.296, Gervėčių  mokyklos ir skyriaus (1921-1942) dokumentai, LMA VB RS f.175, b.511, Giniūnų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS f.67, b.299, d.1-2, Giniūnų mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS f.175, b.135, d.1-2, Girių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f. 67, b.292, d.1-2 Girių mokyklos ir skyriaus (1922-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.28 Kaltinėnų skyriaus (1927-1928) ir LMA VB RS, f. 67, b.204, d.1-2, Kaltinėnų mokyklos ir skyriaus (1915-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.22, Kamarūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.78, d.1-3, Kamarūnų mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.462 Kaziulių skyriaus (1933-1936) ir LMA VB RS, b.276, d.1-7,  Kaziulių mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.327 Knistuškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.270, Knistuškių mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.338, d.1-2, Krūminių skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.59 d.1-2, Krūminių mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.346 Lynežerio skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.324 d.1-2 Lynežerio mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.69 d.1-7 Margionių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 159, d.1-6 Margionių mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.89 Mockų skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.246, d.1-2 Mockų mokyklos ir skyriaus dokumentai (1921-1939), LMA VB RS, f.175, b.206 Neravų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.253 d.1-6 Neravų mokyklos ir skyriaus dokumentai (1925-1935), LMA VB RS, f.175, b.580 Padzitvio skyriaus (1927-1935) ir  LMA VB RS, f.67, b.171 d.1-2 Padzitvio mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.575 d.1-3 Paliūnų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.174 d.1-9 Paliūnų mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.574 Pamerkio skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67,  b.196 d.1-5 Pamerkio mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.571 Papiškių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.194 Papiškių mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.532, b.190 Pašalčių skyriaus (1927-1940, 1934) ir LMA VB RS, f.67, b.191 d.1-2 Pašalčių mokyklos ir skyriaus (1927-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.174 Pavalakės skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67,  b.186 d.1-3, Pavalakės mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.178 Perlojos skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS f.67, b.355 Perlojos mokyklos ir skyriaus (1913-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.537 Pirčiupių skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67 b.348, d.1-2 Pirčiupių mokyklos ir skyriaus (1931-1940) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.325 Ratnyčios skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67 b.224 d.1-11 Ratnyčios mokyklos ir skyriaus (1929-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.261 Rimdžiūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.227, d.1-2, Rimdžiūnų mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.265, b.256 Rudnios skyriaus (1929-1936, 1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 225, d.1-9, Rudnios mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.155, Šlynakiemio skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.153 Šlynakiemio mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.308, Vydenių skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.47 Vydenių mokyklos ir skyriaus (1922-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 31 Zabarninkų skyriaus (1927-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.118, d.1-2, Zabarninkų mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.33 Žagarų skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b. 114, d.1-2 Žagarų mokyklos ir skyriaus (1927-1939) dokumentai.

[xxx]LMA VB RS, f.175, b.62 Babrėnų skyriaus (1929-1934)  ir LMA VB RS, f.67, b.13 Babrėnų skaityklos (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.111 d.1-5, Butrimonių skyriaus (1927-1936)  ir LMA VB RS, f.67, b.18 Butrimonių skaityklos (1935-1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.379 Dubininkų skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.285 d.1-2 Dubininkų skaityklos (1929-1936) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.165 d.1-2 Jacūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.380 Jacūnų skaityklos (1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.17 Kaniaukos skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.72 Kaniaukos skaityklos (1926-1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.330 Kavolių skyriaus (1935) ir LMA VB RS, f.67, b.274 Kavolių skaityklos (1934-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.619 Kupčelių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.65 Kupčelių skaityklos (1934-1936) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.453 Mažėnų skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS, f.67. b.158 d.1-7 Mažėnų skaityklos (1935-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.583 Paberžės skyriaus ir LMA VB RS, f.67 b.170 Paberžės skaityklos (1934-1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.573 Panočių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67 b.193 Panočių skaityklos (1934-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.179 Petkūniškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 354 Petkūniškių skaityklos (1933-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.263 Reškutėnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.229 Reškutėnų skaityklos (1936-1938) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.258 Rupinių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.226 Rupinių skaityklos (1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.400 Stanišių skyriaus (1928-1937) ir LMA VB RS, f.67 b.140 Stanišių skaityklos (1923-1935) dokumentai.

[xxxi]LMA VB RS, f.175, b. 377 Drucminų skyriaus (1926-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.280 d.1-2, Drucminų skaityklos ir skyriaus (1930-1936) dokumentai,  LMA VB RS, f.175, b.134 Giraitės skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.294 d.1-3 Giraitės skaityklos ir skyriaus (1925-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.335 Krivilių skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.272 Krivilių skaityklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.80 d.1-2 Miliūnų skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.287 Miliūnų skaityklos ir skyriaus (1936-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.575 Palūšės skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.172 d.1-2 Palūšės skaityklos ir skyriaus (1913-1936) dokumentai.

[xxxii]LMA VB RS f.175, b.518 Galčiūnų skyriaus (1927-1936) ir  LMA VB RS f.67, b.303 d.1-2 Galčiūnų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.468 d.1-6, Kašėtų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.275 d.1-3 Kašėtų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1927-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.218 Leliušių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.331 Leliušių mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1936-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.457 Miciūnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.286 d.1-4 Miciūnų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai,LMA VB RS, f.175 b.543, Randamonių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.322 Randamonių mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.61, b.625, b.498, b.46 Švenčionėlių skyriaus (1927-1936,1927-1929, 1927-1940,1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 314 d.1-4 Švenčionėlių mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1913-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.311 Vieciūnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 356 d.1-20 Vieciūnų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1926-1935) dokumentai.

[xxxiii]LMA VB RS, f.175, b.360 Vilniaus skaityklos (be chronologinių datų), b.375 Vilniaus skyriaus prie Aušros Vartų g. Nr.12-23 (1928-1937), b.374 Vilniaus skyriaus prie Subačiaus g. Nr.19-4 (1931-1936), b.247 Vilniaus Giedraičių g.31a. vaikų darželio (1939-1940), b.495 Vilniaus draugijos vaikų darželio (1939-1940), b.231 Vilniaus Aušros vartų Nr.5 vaikų darželio (1940), b. 230 Vilniaus Polocko g.20 vaikų darželio (1940), b.246 Vilniaus Legijonų g.15 vaikų darželio (be chronologinių datų) ir LMA VB RS, f.67 b.203 d.1-9 Vilniaus mokyklų (1916-1934) dokumentai.

[xxxiv]LMA VB RS, f.175, b.385 l.12

[xxxv]Ibid., l.13

[xxxvi]Ibid., l.14

[xxxvii]Ibid., l.11, l.9

[xxxviii]Ibid., l.10

[xxxix]Ibid., l.19

[xl]Ibid., l.15

[xli]Ibid., l.16

[xlii]Ibid., l.17

[xliii]Ibid., l.7

[xliv]Ibid., l.1

[xlv] Gali būti, kad protokole minimi įstatai – tai dar dešimt dienų prieš susirinkimą Mykolo Tijūnėlio parengtos „Dūkšto parapijos Švento Kazimiero draugijos skyrių Orkestro sudarymo ir palaikymo taisyklės, kurias Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavo 1929 metų sausio 17 dieną:

1.Orkestras organizuojamas tikslu palaikyti bažnytinį chorą ir visos parapijos Švento Kazimiero draugijos skyrių veikimą.

  1. Orkestre gali dalyvauti (groti) tik Šv. Kazimiero draugijos skyrių nariai.
  2. Kiekvienas orkestro dalyvis pradžioje sumoka po 45 (keturiasdešimt penkis) zlotus įnašų.

4.Dalyviai įnašus gali sumokėti dalimis, pasižadėdami tam tikru laiku viską sumokėti.

  1. Kiekvienas orkestro dalyvis mokinasi groti savo lėšomis.

6.Orkestras turi savo valdybą, kurios pirmininkas tvarko viso orkestro veikimą ir veda jo kasą.

  1. Orkestro mokytojas savo nuožiūra paskirsto instrumentus jo dalyviams.
  2. Už instrumento sugadinimą atsako tas, kuriam jis pavestas.

9.Išstojant dalyviui iš orkestro priimamas jo vieton kitas, kuris grąžina pirmojo įnašus.

  1. Pučiamasis instrumentas tampa dalyvio nuosavybe po trijų metų nuo orkestro sudarymo su sąlyga, kad jo bus sumokėta instrumento vertė.
  2. Atskiri orkestro dalyviai be valdybos pirmininko žinios negali bet kur groti.
  3. Išmokėjus už pučiamuosius instrumentus gaunamojo pelno dalis eina Šv. Kazimiero draugijai, kita – orkestro reikalams bei pačių orkestro dalyvių naudai.
  4. Orkestro reikalams renkamos aukos.
  5. Orkestrą globoja garbės pirmininkas – Dūkšto klebonas kunigas Zenonas Butkevičius ir muzikos profesorius p. Pranas Mikuckis.

Valdyba. Pirmininkas: mykolas Tijūnėlis

Dūkštas, 1928 m. XI.8″ LMA VB RS, f.175, b.385 l.3, 3v.,

[xlvi]Ibid., l.2, 2v.

[xlvii]Ibid., l.6

[xlviii]Ibid., l.5

[xlix]Ibid., l.4

[l]Ibid., l.8

[li]LMA VB RS, f.175, b.180, l.38, 38v.,

[lii]ibid., l.37

[liii]ibid., l.36, 36 v.,

[liv]ibid., l.35

[lv]ibid., l.30, l.31

[lvi]ibid., l.33

[lvii]ibid., l.32

[lviii]ibid., l.26

[lix]ibid., l.26 v., l.29

[lx]ibid., l.22

[lxi]ibid., l.22 v., l.23

[lxii]ibid., l.25

[lxiii]ibid., l.24. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytoja Julė Plėnytė mokytojavo Kaniūkuose (Varėnos valsčiuje), Giriose (Gervėčių valsčiuje), Zabarninkuose (Apso valsčiuje), Lazdiniuose (Adutiškio valsčiuje) //V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.148-149

[lxiv]ibid., l.21

[lxv]ibid., l.19

[lxvi]ibid., l.20. Turimas omenyje Kazimieras Lėlka, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojas. Dirbo Giriose (Gervėčių valsčius), Klepočiuose (Rūdiškių valsčius), Gėliūnuose (Gervėčių valsčiuje), Bieliūnuose (Rodūnios valsčiuje), Vilkapėdžiuose (Seinų valsčiuje) // V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.144

[lxvii]ibid., l.6, l.6 v.,

[lxviii]ibid., l.7

[lxix]ibid., l.9,l.9v.,

[lxx] ibid., l.10, l.10v., l.11

[lxxi] ibid., l.17

[lxxii] ibid., l.16

[lxxiii] ibid., l.15

[lxxiv] ibid., l.13, l.13v.,

[lxxv] ibid., l.8

[lxxvi] ibid., l.1.l.1v., l.14

[lxxvii] ibid., l.4

[lxxviii] ibid., l.3

[lxxix] ibid., l.2

Straipsnio tyrimo objektas – 1935-1939 metais Lenkijos valdžios vykdyta kryptinga lenkinimo politika Vilniaus krašte. Remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ medžiaga (f.67), siekiama parodyti kaip ir kokiomis sudėtingomis sąlygomis vardan lietuvybės dirbo draugijos pedagogai ir darbuotojai.

ĮVADAS

Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais nagrinėjama lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla vienu sudėtingiausiu jos veiklos laikotarpiu – 1935-1939 metais[1]. 20 a. 4 dešimtmečio antroje pusėje draugijai teko atlaikyti vis didėjantį Lenkijos administracinės valdžios spaudimą, 1938-1939 metais išgyventi neteisėtą uždarymą. Straipsnyje keliama prielaida, kad siekdama išlaikyti įstatuose užsibrėžto tikslo – šviesti Vilniaus krašto lietuvius gimtąja kalba, draugija iki savo uždarymo 1938 metų vasario mėnesį – šviečiamąją veiklą tęsė oficialiai uždarytose mokyklose, taip pat legaliai veikiančiose skaityklose (jose vedėjais dažniausiai dirbdavo uždarytųjų mokyklų mokytojai), galbūt skyriuose, taip iš dalies kompensuodama Lenkijos administracinės valdžios nuo 1935 metų vis labiau intensyviau naikinamą lietuviškų mokyklų tinklą. Straipsnio uždaviniai: 1) atskleisti kiek iki 1938 metų lietuvių „Ryto“ draugija turėjo mokyklų, skaityklų ir skyrių, 2) kaip lietuvių „Ryto“ draugijos bendradarbiai turėjo bendrauti su Lenkijos administracinės valdžios pareigūnais.

LIETUVIŲ ŠVIETIMO DRAUGIJOS „RYTAS“ VEIKLA  1935-1939 M.

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ dėl Lenkijos administracinės valdžios Vilniaus krašte vykdomo spaudimo nuo 1934-1935 mokslo metų buvo priversta pertvarkyti savo darbą. Mokyklų buvo išlikę nedaug, o ir veikiančioms grėsė pavojus būti uždarytoms, nes Vilniaus apygardos švietimo kuratorija (mokyklų veiklą prižiūrinti įstaiga, maždaug atitinkanti dabartinės Švietimo ministerijos skyrių) pagal 1932 metais priimtą privačių mokyklų įstatymą ir kitais pretekstais galėjo uždaryti visas, jos nuomone, įstatyme numatytų sąlygų neatitinkančias lietuvių švietimo  draugijos „Rytas“ mokyklas.

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vadovybė tęsė kovą su Vilniaus apygardos švietimo kuratorija ir kitomis lenkų administracinėmis įstaigomis dėl draugijos išlaikomo mokyklų tinklo. Buvo stengiamasi išlaikyti legaliai veikiančias mokyklas, tačiau kartu remiant anksčiau uždarytas ir galimai nelegaliai veikiančias mokyklos, galbūt netgi stengiantis grąžinti joms legaliai veikiančių mokslo įstaigų statusą. Barčių mokykla buvo uždaryta 1927 10 04[i], Biniūnų – 1932 12 28[ii], Bilių – 1931 12 28[iii], Butvidonių – 1933[iv], Ciesliukiškių – 1930[v], Čebatorių – 1927 10 06[vi], Čižiūnų – 1926[vii], Čižiūnų- 1927 10 06[viii], Dargužių – 1927 10 04[ix], Druskininkų – 1932[x], Galčiūnų – 1927 10[xi], Gėliūnų – 1927 10 04[xii], Grybašių – 1932 08 06[xiii], Kabelių II – 1935 08 31[xiv], Kalesnykų – 1932[xv], Kaniavos – 1935 08 31[xvi], Kargaudų – 1934[xvii], Leliušių – 1932 07 16[xviii], Lynežerio – 1936 06 30[xix], Plikių – 1931 08[xx], Pučkornių – 1932[xxi], Ramaškonių – 1933[xxii], Strielčių – 1927 10 11[xxiii], Voriškių – 1927 10 04[xxiv], tačiau greičiausiai nelegaliai veikė ir toliau. Apie tai liudytų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje saugomo lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ abėcėlinė kartoteka. Joje pateiktos chronologinės datos leistų teigti, kad būta atvejų, kai mokyklos po oficialaus uždarymo veikė ir toliau[xxv].

Antra vertus, būta atvejų, kad toje pačioje vietovėje tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu koegzistavo mokykla, skyrius ir skaitykla, mokykla ir skaitykla arba mokykla ir skyrius, todėl kategoriškai teigti, kad lietuvių švietimas vyko vien slaptose mokyklose irgi negalima.

Mažėjant oficialiai veikiančių lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokyklų skaičiui, kita svarbiausia draugijos veiklos kryptimi tapo skaityklos ir skyriai. Skaityklas draugija dažnai įsteigdavo tose pačiose vietovėse, kur iki tol veikė uždarytosios ir slaptai neveikiančios mokyklos: Kabeliuose I[xxvi], Kaniaukoje[xxvii], Kašėtose[xxviii], Leliušiuose[xxix], Margionyse[xxx], Mašnyčioje[xxxi], Miciūnuose[xxxii], Musteikiuose[xxxiii], Pažemiškiuose[xxxiv], Pilekalniuose[xxxv], Randamonyse[xxxvi], Vigonyse[xxxvii], taip pat tose vietovėse, kur buvo siekta, bet nebuvo leista steigti mokyklų – Gervelėse[xxxviii], Giniūnuose[xxxix], Giraitėje[xl], Giriose[xli], Liubartuose[xlii], Miliūnuose[xliii

Draugijos skyriai savo ruožtu buvo kuriami Daugėliškyje[xliv], Kalesnykuose[xlv], Kalviškiuose[xlvi], Kampuočiuose[xlvii], Kapiniškiuose[xlviii], Kaziuliuose[xlix], Leliušiuose[l], Lynežeryje[li], Mištūnuose[lii], Mockuose[liii], Neravuose[liv], Padzitvyje[lv], Paliūnuose[lvi], Pamerkyje[lvii], Papiškyje[lviii], Pirčiupiuose[lix], Randamonyse[lx], Rimdžiūnuose[lxi], Rudnioje[lxii], Senajame Naniškyje[lxiii], Šlynakiemyje[lxiv], Zabarninkuose[lxv], Žagariuose[lxvi], t.y. taip pat vietovėse, kur anksčiau egzistavo draugijos mokyklos.

Tačiau būta ir mokyklų, kurias uždarius, tose vietovėse nebuvo įkurta nei skaityklų, nei skyrių: Šklėriai[lxvii], Šuma[lxviii], taip pat vietovių, kur buvo kuriamos skaityklos ir skyriai – Ceikiniai, Ciesliukiškės, Čebatoriai, skaityklos – Čižiūnai ir Damošiai.

Iš Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo, vykusio 1937 metų kovo 21 dieną metu, protokolo žinome, kad pirmininkas kunigas Kristupas Čibiras apžvelgdamas jos padėtį nuo 1936 metų kovo 22 dienos iki 1937 metų kovo 21 dienos pažymėjo, kad praėję metai buvo labai sunkūs, draugijos veiklą vyriausybė nuolat varžė ir stabdė. Buvo pasakyta, kad dar prieš metus (1936 metų kovo 22 dieną)  draugija turėjo 77 skaityklas ir 4 mokyklas, o 1937 metų kovo 21 dieną – tik 14 skaityklų ir 2 mokyklas (77 mokiniai)[lxix].

Nors Lenkijos administracinė valdžia ir taip turėjo pakankamai įstatyminių galių įvairiais pretekstais naikinti lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ išlaikomas privačias lietuviškas mokyklas, skaityklas ir skyrius, tačiau nuo 1936 metų šis procesas dar labiau paspartėjo. Kodėl? Atsakymą į šį klausimą randame Vilniaus vaivados Liudviko Bocianskio 1936 02 11 griežtai slaptame memoriale ADMINISTRACINĖS VALDŽIOS PRIEMONĖS PRIEŠ LENKIJOS LIETUVIŲ MAŽUMĄ IR PLANAI ŠIUO KLAUSIMU ATEIČIAI[lxx], ir kuris buvo adresuotas aukštiems Lenkijos pareigūnams, o jo teksto kopijos vėliau buvo išsiuntinėtos žemesniems Vilniaus krašto pareigūnams. Vadinasi, juo remdamiesi, Lenkijos administracinės valdžios pareigūnai vykdė etnocidinę politiką lietuvių, kaip tautinės mažumos atžvilgiu, todėl stebėtis Lenkijos administracinės valdžios itin kryptinga veikla nuo 1936 metų vasario mėnesio kaip galima labiau riboti lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklą, siekiant ją visiškai panaikinti, nereikėtų.

Buvo sąmoningai vykdoma kryptinga etnocidinė politika, kurios pagrindiniai akcentai – uždrausti viską, kas lietuviška. Ne išimtis čia ir Ceikiniai, Ciesliukiškės (taip pat ir kitos vietovės, pvz., Damošiai), kur lietuvių švietimo draugija „Rytas“ stengėsi atidaryti skaityklą ir/arba išsaugoti skyriaus veiklą. Apie tai liudija lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Ceikinių byloje išlikęs susirašinėjimas tarp Švenčionių apskrities seniūno ir Lietuvių švietimo draugijas „Rytas“ valdybos Švenčionyse dėl Ceikinių skaityklos. Švenčionių apskrities seniūnas 1936 metų birželio 9 dieną Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybai Švenčionyse išsiųstame dokumente Nr.B.480/L rašė: „Vadovaudamasis 1928 m. kovo 22 d. prezidento potvarkio 72 straipsniu dėl administracinio proceso eigos /Įstatymų laikraštis Nr.36, poz.341/  taip pat 1932 m. spalio 27 d. prezidento potvarkio 16 straipsniu apie draugijų teisę /Įstatymų laikraštis Nr.94, poz. 808/ kreipiuosi į valdybą, reikalaudamas uždaryti skaityklą Ceikiniuose, Mielagėnų seniūnijoje, Švenčionių apskrityje. Skaitykla turi būti uždaryta iki 1936 m. birželio 20 dienos. Motyvas: „Ryto“ draugijos skaityklos veikla Ceikiniuose, Mielagėnų seniūnijoje kelia pavojų saugumui ir viešajai tvarkai, būtent:

Nustatyta, kad skaitykloje yra vykdoma kampanija, nukreipta tam, kad sukeltų ginčus ir kivirčus tarp lenkų ir lietuvių tautybių gyventojų. Nustatyta, kad platinami nelegalūs Kauno leidyklų leidiniai. Be to, yra vykdomas viešosios pradinės mokyklos ir lenkiškų organizacijų boikotas. Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje per 14 dienų nuo jo gavimo. Apeliacija teikiama per apskrities seniūniją Švenčionyse.

                                                                                                                        Apskrities seniūnas St. Dworak“[lxxi]

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kaltinimas rimtas, ir lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skaitykla Ceikiniuose uždaroma, nes kelia pavojų, vykdydama propagandinį antilenkišką darbą. Žinant, kokios buvo Vilniaus vaivados Liudviko Bocianskio rekomendacijos, galima teigti, kad toks kaltinimas, nesant nieko daugiau, išskyrus seniūno raštą, yra niekinis.

Galbūt lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Švenčionyse daktaras Aleksandras Rymas ir nesitikėjo, kad į draugijos apeliaciją bus atsižvelgta, tačiau pasinaudojo šia teise ir kaip buvo nurodyta, 1936 metų birželio 24 dieną per Švenčionių apskrities seniūniją Švenčionyse, raštu Nr. 67 kreipėsi į Vilniaus vaivadiją: „Šių metų birželio 9 d. sprendimu Nr. 480/L buvo uždaryta Švietimo draugijos „Rytas“ skaitykla Ceikinių miestelyje Mielagėnų seniūnijoje, Švenčionių apskrityje. Manome, kad sprendimas yra neteisingas ir turi būti atšauktas dėl sekančių priežasčių:

Seniūnijos  tvirtinimas, kad skaitykloje yra vykdoma kampanija, nukreipta tam, kad sukeltų ginčus ir kivirčus tarp lenkų ir lietuvių tautybės gyventojų, yra nepagrįsta. Todėl, be objektyvaus patvirtinimo negali būti pagrindu skundžiamam sprendimui.

Skaitykla neturi jokių nelegalių Kauno spaudinių, dėl to nebuvo kaltinamas bei baustas skaityklos vadovas. Skaitykla nevykdo viešosios mokyklos ir lenkiškų organizacijų boikoto. Tai patvirtina faktas, kad skaityklos vadovas savo vaikus siunčia mokytis į viešąją pradinę mokyklą.

Visi paminėti priekaištai yra absoliučiai nepagrįsti ir negali būti pagrindu uždaryti kultūrinę – švietėjišką įstaigą. Pranešimai šia tema yra paprasti blogos valios žmonių prasimanymai.

                                                                                                                 Pirmininkas /Dr.A.Rymas/“[lxxii]

Atsakymo į šį lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Švenčionyse pirmininko raštą nebuvimas yra pakankamai iškalbingas – Švenčionių apskrities seniūno reikalavimas uždaryti skaityklą Vilniaus vaivados Liudviko Bocianskio buvo patvirtintas. Tuo labiau, kad kaltinimas labai patogus, atspindintis paties vaivados rekomendacijas – uždarinėti lietuvių kultūrines ir švietimo įstaigas bet kokiu tinkamu pretekstu.

Siekiant uždaryti Ceikiniuose paskutinį lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ atstovavimo židinį – draugijos skyrių,  Švenčionių apskrities seniūnas 1936 metų balandžio 22 dieną, raštu Nr. B.480/L tiesiog informavo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Švenčionyse valdybą, kad „remdamasis 1928 m. kovo 22 d. prezidento potvarkio 72 straipsniu dėl administracinio proceso eigos /Įstatymų laikraštis Nr.36, poz.341/ , taip pat 1932 m. spalio 27 d. prezidento potvarkio 16 straipsniu apie draugijų teisę /Įstatymų laikraštis Nr.94, poz. 808/ nuo šios dienos uždarau šį skyrių, esantį Ceikiniuose, Mielagėnų seniūnijoje, Švenčionių apskrityje. Turėdamas tikslą apsaugoti galimai skyriaus valdomą nuosavybę, remdamasis 25 straipsniu aukščiau minėtos teisės apie draugijas, kuratoriumi paskyriau poną Vladislovą Malinovskį, Mielagėnų seniūnijos viršaitį.“[lxxiii]

Savo veiksmus Švenčionių apskrities seniūnas motyvavo tuo, kad „Švietimo draugijos „Rytas“ skyriaus veikla Ceikiniuose, Mielagėnų seniūnijoje, gręsia viešajam saugumui ir ramybei, o būtent:

Nustatyta, kad šio skyriaus valdyba vykdo tarp lietuvių tautybės gyventojų kampaniją, turėdama tikslą tarp lietuvių ir lenkų tautybės gyventojų tautiniu pagrindu sukelti ginčus ir konfliktus. Pastebėti neramumai tarp aplinkinių lietuvių ir dažni gandai apie tariamą šių vietovių atitekimą Lietuvai, taip pat eilė kitų faktų, sukeliančių viešus neramumus. Šio skyriaus vadovybė buvo bausta už saugojimą nelegalių spaudinių. Be to, visa eilė šio skyriaus narių buvo bausti teismų ir administracinės valdžios už įvairius nusikaltimus. Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje per 14 dienų nuo jo gavimo. Apeliacija teikiama per apskrities seniūniją Švenčionyse.

                                                                         Už apskrities seniūną – viceseniūnas /E.Polkowski/“[lxxiv]

Pastebėtina, kad draugija kiekvieną kartą naudojosi turima teise ginti savo interesus. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Švenčionyse administracija 1936 metų gegužės 5 dieną dėl  Ceikinių skyriaus išsaugojimo motyvuotu raštu Nr. 58 iš tikrųjų kreipėsi į Vilniaus vaivadą Liudviką Bocianskį. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Švenčionyse daktaras Aleksandras Rymas vaivadai rašė: „Šių metų balandžio 22 dieną seniūnijos sprendimu Ceikiniuose buvo uždarytas švietimo draugijos „Rytas“ skyrius. Aukščiau minėtą sprendimą laikau nepagrįstu, jis turi būti atšauktas dėl šių priežasčių:

Seniūnijos tvirtinimas, kad skyriaus valdyba tarp lietuvių tautybės asmenų vykdo kampaniją, turėdama tikslą sukelti tarp lietuvių ir lenkų ginčus ir kivirčus yra niekuo nepagrįstas, kadangi niekas iš skyriaus valdybos už tokio pobūdžio prasižengimus nebuvo baustas. Tačiau nepatvirtinta versija objektyviai negali suteikti pagrindą dėl apskųsto sprendimo. Draugijos skaityklos vedėjas nebuvo baustas. Savo laiku gauta administracinė bauda teismo buvo panaikinta. Kadangi niekas iš skyriaus narių nebuvo baustas už kokius nors prasižengimus, turinčius ryšį su praeitimi arba draugijos skyriaus veikla, prašau apskųstą sprendimą panaikinti.“[lxxv]

Į jį Vilniaus vaivada Liudvikas Bocianskis atsakė 1936 metų birželio 20 dieną, raštu Nr. S.PP. 1577/L. Jame jis rašė: „Sprendimas Lietuvių draugijos „Rytas“ Ceikiniuose, Mielagėnų seniūnijoje skyriaus uždarymo byloje. 1936 metais balandžio 22 dieną Švenčionių apskrities seniūnas remdamasis 1928 m. kovo 22 d. prezidento potvarkio 72 straipsniu /Įstatymų laikraštis Nr.36, poz.341/ , taip pat 16 ir 41 straipsniu apie draugijų teisę /Įstatymų laikraštis Nr.94, poz. 808/ uždarė Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skyrių Ceikiniuose, Mielagėnų seniūnijoje, kadangi jo veikla grėsė viešąjam saugumui ir ramybei. Vienalaikiai nesiremiant 25 straipsniu aukščiau minėtos draugijų teisės, kuratoriumi uždarytojo skyriaus buvo paskirtas Mielagėnų seniūnijos viršaitis Vladislovas Malinovskis. 1936 gegužės 5 dieną švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Švenčionyse, tarpininkaujant Švenčionių apskrities seniūnui sudarė man skirtą apeliaciją. Joje prašo panaikinti sprendimą, atkreipiant dėmėsį į tai, kad kaltinimai, iškelti skyriui, neatitinka tikrovei.

Remdamasis Lenkijos Respublikos prezidento 1928 metų kovo 22 dienos potvarkio apie administracinę teisę 94 straipsniu / Įstatymų laikraštis Nr.36, poz. 341, 1928 m./  aukščiau minėtą apskrities seniūno sprendimą patvirtinu, įtikintas pateiktų jame motyvų. Šis sprendimas yra galutinis administracinių instancijų eigoje.

                                                                                                                                                           Vaivada /Liudvikas Bocianskis/“[lxxvi]

Taip sutapo, kad tą pačią – birželio 20 dieną lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdyba Švenčionyse gavo raštą Nr. B.480/L iš Švenčionių apskrities seniūno. Jame valdyba buvo informuota, kad „vadovaujantis 1928 m. kovo 22 d. prezidento potvarkio 72 straipsniu /Įstatymų laikraštis Nr.36, poz.341/  taip pat 1932 m. spalio 27 d. prezidento potvarkio 16 straipsniu apie draugijų teisę /Įstatymų laikraštis Nr.94, poz. 342/ nuo šios dienos, remiantis motyvais, išsakytais mano 1936 metų balandžio 22 dienos sprendime Nr. B.480/L., LIKVIDUOJAMAS čionykštis skyrius, esantis Ceikiniuose, Mielagėnų seniūnijoje, Švenčionių apskrityje. Turėdamas tikslą apsaugoti galimai skyriaus valdomą nuosavybę, remdamasis aukščiau minėtos teisės apie draugijas 25 straipsniu, kuratoriumi paskyriau poną Vladislovą Malinovskį, seniūnijos viršaitį.

Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje per 14 dienų nuo jo gavimo. Apeliacija teikiama per apskrities seniūniją Švenčionyse.

                                                                                                                                                       Už apskrities seniūną Viceseniūnas /E.Polkowski/“[lxxvii]

Ciesliukiškėse, kaip rašo V. Martinkėnas „nuo 1935 metų lapkričio 10 dienos veikė „Ryto“ skaitykla (vedėja Bronislava Dabužinskaitė, 1936 m. – Dominika Kulešaitė). Skaitykloje buvo 107 knygos, visos lietuviškos.“[lxxviii]

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ dokumentai kiek pakoreguoja šį teiginį. Draugijos pirmininkas, kunigas K. Čibiras 1935 metų spalio 24 dieną, laišku Nr.1357 informavo Bronislavą Dabužinskaitę, gyvenančią Vilniuje, kad „nuo 1935 metų lapkričio 10 dienos Jus paskyrėme atsakinga „Ryto“ draugijos skaityklos-bibliotekos darbuotoja Ciesliukiškių kaime Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje.“[lxxix] Susitarti su patalpų savininku Ciesliukiškėse, draugijos įgaliotinis irgi turėjo maždaug tuo pačiu metu, pati sutartis tarp Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“  pirmininko Vilniuje ir Ciesliukiškių kaimo, Varanavo seniūnijos gyventojo, pono Justino Stepanavičiaus buvo sudaryta 1935 metų lapkričio 1 dieną. Joje rašoma, kad:

   „1. Justinas Stepanavičius Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ Vilniuje, laikotarpiui nuo 1935 metų lapkričio 1 dienos iki 1936 metų rugpjūčio 31 dienos už 50 (penkiasdešimt) zlotų išnuomoja patalpas, skirtas liaudies skaityklai-bibliotekai, esančias Ciesliukiškių kaime. Jas sudaro du kambariai.

  1. Justinas Stepanavičius įsipareigoja išnuomotą skaityklai-bibliotekai patalpą iki lapkričio 10 dienos ištinkuoti ir išbaltinti.

   3.Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ Vilniuje įsipareigoja sutartą sumą 50 (penkiasdešimt) zlotų mokėti dalimis, kiekvieną ketvirtį. Išlaidoms, susijusioms su patalpų remontu Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ Vilniuje iki lapkričio 10 dienos išmoka ponui Justinui Stepanavičiui nuomos pinigų sąskaita avansą – 100 (šimtą) zlotų.

  1. Patalpų savininkas ponas Justinas Stepanavičius įsipareigoja patalpą šildyti ir valyti pagal skaityklos vedėjo nurodymą visą sutarties galiojimo laikotarpį, o Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ mokėti patalpų savininkui už tą darbą 50 (penkiasdešimt) zlotų dalimis, kiekvieną ketvirtį.
  2. Patalpų savininkas ponas Justinas Stepanavičius įsipareigoja rūpintis, kad šiluma skaitykloje nebūtų žemesnė nei 15 laipsnių pagal Celsijų. Priešingu atveju priklausanti suma 50 (penkiasdešimt) zlotų už kurą nebus mokama.
  3. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ pasilieka sau teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį.
  4. Ši sutartis sudaryta dviejais, vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais.
  5. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ žyminio mokesčio pagal 1926 m.liepos mėnesio 1 dienos įstatymo 16 straipsnio nuostatus (Įstatymų laikraštis Nr.98., pozicija 576) mokėti neturi.

Kunigas K.Čibiras                                                                                                          Justinas Stepanavičius

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas                                                   patalpų savininkas“[lxxx]

Taigi, per 9 dienas nuomojamų patalpų savininkas turėjo jas sutvarkyti, padaryti tinkamomis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skaityklai. Veikti ji pradėjo 1935 metų lapkričio 10 dieną, tą pačią dieną pradėjo dirbti ir jos vedėja Bronislava Dabužinskaitė. Apie tai, kada ir kur pradės veikti skaitykla, kas bus jos atsakingas darbuotojas, Lydos apskrities seniūniją 1935 metų spalio 24 dieną laišku Nr.1356 informavo Lietuvių švietimo draugijos pirmininkas, kunigas K. Čibiras: „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ valdyba Vilniuje šiuo informuoja, kad nuo 1935 metų lapkričio 10 dienos atidaro liaudies skaityklą-biblioteką. Joje bus populiarios, bendrojo lavinimo ir ūkio knygos knygos lietuvių ir lenkų kalbomis. Knygų kiekis bus nustatytas po skaityklos atidarymo ir apie tai, sutvarkius, papildomai pranešime. Atsakinga skaityklos darbuotoja paskyrėme Bronislavą Dabužinskaitę. Skaitykla veiks Justino Stepanavičiaus name, esančiame Ciesliukiškių kaime, Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje.“[lxxxi]

Pirmoji Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Ciesliukiškių skaityklos vedėja Bronislava Dabužinskaitė dirbo nuo 1935 metų lapkričio 10 dienos iki 1936 metų vasario 3 dienos. Kokios priežastys sąlygojo draugijos skaityklos vedėjų pasikeitimą kol kas  nėra žinoma, tačiau jau 1936 metų sausio 21 dieną Lietuvių švietimo draugijos pirmininkas kunigas K.Čibiras raštu Nr.1442 kreipiasi į Dominiką Kulešaitę, dirbusią Ščeglikų (Čaglikų) skaityklos vedėja, informuodamas, kad  „nuo 1936 metų vasario 4 dienos Jus paskyrėme atsakinga „Ryto“ draugijos skaityklos-bibliotekos darbuotoja Ciesliukiškių kaime Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje.“[lxxxii]

Apie įvykusius pasikeitimus tais pačiais metais ir tą pačią dieną Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko pavaduotojas I. Budzeika informavo Lydos apskrities seniūniją: Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ valdyba Vilniuje šiuo informuoja, kad „nuo 1936 metų vasario 4 dienos paskyrė Dominiką Kulešaitę atsakinga „Ryto“ draugijos skaityklos-bibliotekos darbuotoja Ciesliukiškių kaime Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje vietoj Bronislavos Dabužinskaitės.“[lxxxiii]

Antras V. Martinkėno teiginys apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Ciesliukiškių skaityklos knygas irgi tik iš dalies yra teisingas. Kaip paaiškėjo iš Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Ciesliukiškių skaityklos vedėjos Dominikos Kulešaitės 1936 metų birželio 16 dieną sudaryto ir pasirašyto inventorinio knygų sąrašo“ „Ryto“ skaitykla Ciesliukiškiškėse turėjo 107 pavadinimų knygų“[lxxxiv], tačiau ne visos jos buvo išleistos lietuvių kalba. Trys iš jų buvo išleistos lenkiškai. Tai – A. Janulaičio Chłopi litewcy w roku 1831, M. Biržiškos Skrót dziejów piśmiennictwa litewskiego, J. I. Kraševskio Witoldove boje. Iš šių Ciesliukiškių skaitykloje buvusių knygų 31 išleista Kaune, 51 – Vilniuje, 1 – Šenandore, 1 – Niujorke, 3 – Tilžėje, 8 nurodytos, kad Kaune-Vilniuje, 1 – Šiauliuose, 1 – Petrapilyje. Dešimties knygų leidimo vieta sąraše nenurodyta.

Toliau V. Martinkėnas rašo, kad „1936 m. gegužės 10 d. Lydos apskrities viršininkas skaityklą uždarė.“[lxxxv] Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Ciesliukiškių byloje tokio dokumento, patvirtinančio V. Martinkėno teiginį – nėra. 1936 metų balandžio 10 dieną Lydos apskrities seniūnas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Centro valdybai Vilniuje išsiuntė raštą Nr. BP.250/19. Jame buvo rašoma:

Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1928 metų kovo 22 dienos potvarkio 72 straipsniu apie administracinę teisę (Įstatymų laikraštis Nr.36, pozicija 341) taip pat 1932 metų spalio 27 dienos 16 straipsniu apie draugijas (Įstatymų laikraštis Nr.94, pozicija 808) nutariau: uždaryti lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skaityklą Ciesliukiškių kaime, Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje. Šis sprendimas, remiantis Lenkijos Respublikos prezidento potvarkio apie administracinę teisę 87 straipsnio 4 paragrafu (Įstatymų laikraštis Nr.36, pozicija 341) turi būti neatidėliojant vykdomas. Motyvacija: veikimas aukščiau minėtos skaityklos, kaip buvo patvirtinta išeina už ribų savo paskirties, taip pat gresia saugumui ir viešajai ramybei. Gavus šį sprendimą per 14 dienų nuo gavimo turite teisę tarpininkaujant Lydos apskrities seniūnijai kreiptis į Naugarduko vaivadijos įstaigą.

                                                                                            Seniūnas /Dr.Čuškievičius/

                                                                                            Už seniūną W.Dziadowicz, viceseniūnas“.[lxxxvi]

Gavusi tokį Lydos apskrities seniūno raštą, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vadovybė sureagavo dvejopai. Jos pirmininkas kunigas K.Čibiras 1936 metų balandžio 18 dieną išsiuntė Naugarduko vaivadai raštą Nr.1621, kuriame išdėstė faktus ir kontrargumentus: „Ponui Naugarduko vaivadai.

Ponas Lydos apskrities seniūnas 1936 metų balandžio 10 dienos laišku nr.250/19 uždarė Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skaityklą-biblioteką, esančią Ciesliukiškių kaime, Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje, motyvuodamas, kad skaityklos-bibliotekos egzistavimas gresia saugumui ir viešajai rimčiai.

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdyba Vilniuje prašo poną vaivadą panaikinti sprendimą, vadovaujantis šiais motyvais:

  1. Skaitykla dirba uždarose patalpose, į jas žmonės skaityti laikraščius ir knygas ateina laisva valia. Šiomis sąlygomis  nėra tinkamo pagrindo baimintis, kad rimtis arba viešoji tvarka būtų drumsčiami.
  1. Liaudies skaitykla dabartiniais laikais yra būtina institucija kaimui. Kaimo gyventojai jaučia žinių alkį ir veržiasi į skaityklą. Skaitykla per naudingą literatūrą atitraukia žmones nuo smuklės, nuo kortų, moko rimtai galvoti, dirbti, duoda garbingą pramogą ilgais žiemos vakarais.
  2. Liaudies skaityklos esmė nėra rezultatas, kad ji turėti nuolat trukdyti ramybę, priešingai, skaitykla moko žmones, pakelia jų kultūrinį ir moralinį lygį ir per tai veikiau palaiko ramybę ir tvarką. Drumsti ramybę ar tvarką gali pasitaikyti tiktai atsitiktinai ir jei tai atsitiko dėl skaityklos kaltės, administracija gali po to patraukti darbuotoją atsakomybėn. Ramybės drumstimas pasitaiko juk visur, netgi bažnyčiose ir įstaigose, tačiau dėl šių motyvų nepanaikinamos būtinos ir naudingos institucijos.
  3. 4. Pernelyg griežtas administracijos nusistatymas prieš nekaltas kultūrines lietuvių institucijas sudaro įspūdį nepagrįstos skriaudos lietuviams ir drumsčia taikų piliečių sugyvenimą.

                                                                                                 Draugijos „Rytas“ pirmininkas kunigas K.Čibiras.“[lxxxvii]

Savo ruožtu Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko pavaduotojas I. Budzeika draugijai patalpas išnuomavusiam savininkui Justinui Stepanavičiui į Ciesliukiškes 1936 metų balandžio 18 dieną išsiuntė laišką, kuriame informavo, kad

„uždarius skaityklą-biblioteką Ciesliukiškėse draugija „Rytas“ nuomos sutartį nutraukia ir nuomą už išnuomotas patalpas mokės tikati iki 1936 metų gegužės 31 dienos.“[lxxxviii]

Ar Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas kunigas K. Čibiras iš Naugarduko vaivados gavo atsakymą nežinoma. Pakankamai iškalbingas būtų atsakymo nebuvimas. Galbūt Naugarduko vaivada nesivargino atsakyti, duodamas žodines instrukcijas tai padaryti Lydos apskrities seniūnui. Byloje yra jo pasirašytas 1936 metų birželio 3 dienos raštas  Nr. BP.250/19 Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Centro valdybai. Jo formuluotė leistų teigti, kad tai būtų atsakymas į Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko kunigo K. Čibiro raštą:  „Po mano šių metų balandžio 9 dienos sprendimo sustabdyti bibliotekos, vadovaujamos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Ciesliukiškių kaime Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje, veiklą, remiantis Lenkijos Respublikos prezidento potvarkio 1928 metų kovo 22 dienos apie administracinę teisę (Įstatymų laikraštis Nr.36, 341 pozicija) 72 straipsniu, taip pat 1932 metų spalio 27 dienos Lenkijos Respublikos prezidento potvarkio apie draugijas 16 straipsniu (Įstatymų laikraštis nr. 94, pozicija 808) nutariau: uždaryti Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ biblioteką Ciesliukiškių kaime, Varanavo seniūnijoje, Lydos apskrityje.

Šis sprendimas, remiantis 87 straipsnio 4 paragrafu, cituoto aukščiau Lenkijos Respublikos prezidento potvarkio apie administracinę teisę (Įstatymų laikraštis Nr.36, pozicija 341) turi būti neatidėliojant vykdomas. Motyvacija: aukščiau minėtos skaityklos veikimas, kaip buvo patvirtinta išeina už ribų savo paskirties, taip pat gresia saugumui ir viešajai ramybei. Gavus šį sprendimą per 14 dienų nuo gavimo turite teisę tarpininkaujant Lydos apskrities seniūnijai kreiptis į Naugarduko vaivadijos įstaigą.

                                                                                                   Seniūnas /Dr.Čuškievičius/“[lxxxix].

Dokumente siūloma Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vadovybei kreiptis į Naugarduko vaivadiją. Bet ar buvo kreiptasi? Tuo labiau, kad jau turėta karčios patirties? Galbūt. Tačiau tol, kol nėra jokio pagrindimo tokiam teiginiui, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Ciesliukiškių skaityklos uždarymo data reikėtų laikyti ne 1936 metų gegužės 10 dieną, bet 1936 metų birželio 3 arba kokią kitą vėlesnę to paties mėnesio dieną.

Ciesliukiškių skyrius buvo įkurtas palyginti vėlai – 1939 metų rugpjūčio 9 dieną. Jis buvo vienas iš šimto, kuriuos Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ įkūrė po to, kai jai nuo 1939 metų  gegužės 20 dieną Vilniaus vaivadija vėl leido veikti. Vilniaus lietuvių švietimo „Ryto“ draugijos Centro valdyba 1939 metų rugpjūčio 8 dieną gavo Ciesliukiškių kaimo gyventojų sudarytą prašymą, kuriame buvo rašoma: „Šiuo nuolankiai prašome Vilniaus lietuvių švietimo „Ryto“ draugijos Centro valdybą priimti mus žemiau pasirašiusius į Centro narius ir įsteigti mūsų sodžiuje Lietuvių švietimo „Ryto“ draugijos skyrių. Nario mokestį pasižadam mokėti. Pasirašo: Mykolas Stepanavičius 39 metų, Jonas Valinčius 37 metų, Liudvikas Volinčius 37 metų, Justinas Stepanavičius 44 metų, Jonas Volinčius 39 metų, Kazimieras Vaišnius 32 metų, Elena Vaišnaitė 25 metų, Adolfas Vaišnius 28 metų, Antanas Vaišnius 34 metų, Elena Vaišnienė 21 metų, Dominika Kulešaitė 36 metų“[xc]. Jau kitą dieną Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas kunigas K.Čibiras pasirašė ant prašymo rezoliuciją – „primti nariais ir įsteigti skyrių“[xci]. Apie priimtą sprendimą dar tą pačią dieną išsiuntė į Ciesliukiškių kaimą raštą Nr.157: „Jo sveikatai ponui Mykolui Staponavičiui. Šiuo pranešame, kad Vilniaus Lietuvių Švietimo „Ryto“ draugijos Centro Valdybos posėdyje įvykusiame 1939 m. rugpjūčio 10 dieną buvo priimti į narius šie Ciesliukiškių sodžiaus gyventojai: Steponavičius Mykolas, Volinčis Jonas, Volinčis Liudvikas, Steponavičius Justinas, Volinčius Jonas, Vaišnius Kazimieras, Vaišnaitė Elena, Vaišnius Adolfas, Vaišnius Antanas, Vaišnienė Elena, Kulešaitė Dominika ir nutarė atidaryti Ciesliukiškių sodžiuje skyrių. Instrukcijos apie skyrių organizavimą pridedamos. Centro Valdyba prašo siunčiant steigiamojo susirinkimo protokolą, atsiųsti visų narių sąrašą, kuriame turi būti sužymėtos šios žinios: vardas, pavardė, amžius ir pašto vieta.

                                                                                                        „Ryto“ pirmininkas“[xcii].

Į šį Lietuvių švietimo draugijos Centro valdybos raštą buvo atsakyta, atsiunčiant į Vilnių protokolo nuorašą:  „Lietuvių švietimo „Ryto“ draugijos skyrius Ciesliukiškių kaime.

                                                                                                                    Protokolas

Steigiamasis susirinkimas įvyko 1939 metų rugpjūčio mėn. 31 dieną, Justino Stepanavičio bute. Steigiamajam susirinkime dalyvavo visi nariai. Šiam susirinkimui buvo išrinktas pirmininku Justinas Steponavičius, sekretorium – Dominika Kulešaitė.

Po to buvo nustatyta Steigiamojo susirinkimo dienotvarkė:

1) „Ryto“ draugijos statuto skaitymas

2) Skyriaus valdybos rinkimas

3) narių mokesčio nustatymas.

 Šio susirinkimo pirmininkas Justinas Steponavičius perskaitė „Ryto“ draugijos statutą. Toliau sekė skyriaus valdybos rinkimai.

                      Į valdybą įėjo šie skyriaus nariai;

  1. Adolfas Vaišnius – pirmininkas
  2. Dominika Kulešaitė – vicepirmininkė
  3. Mykolas Steponavičius – sekretorius
  4. Jonas Valinčius – iždininkas
  5. Justinas Steponavičius – narys
  6. Elena Vaišnaitė, Elena Vaišnienė ir Antanas Vaišnys – revizijos komisija.

                      Po valdybos išrinkimo sekė trečias dienotvarkės punktas:

                      Nario mokesčio nustatymas. Visi skyriaus nariai sutiko mokėti vieną auksiną į metus. Tuo susirinkimas baigtas.

                                                          Pirmininkas Adolfas Vaišnius, sekretorius Mykolas Steponavičius“[xciii].

Ant šio dokumento yra tepažymėta kada jis gautas – 1939 metų rugsėjo 15 dieną, suteiktas registracijos numeris – 350, tačiau nežinoma, kada jis buvo išsiųstas iš Ciesliukiškių į Vilnių. Antra, bent jau kol kas nesant daugiau jokių kitų dokumentų, nežinoma ar nuo formalaus skyriaus įsteigimo 1939 metų rugpjūčio 8 dieną iki faktinio steigiamojo susirinkimo ir tuo pačiu galutinio juridinio patvirtinimo – 1939 metų rugpjūčio 31 dienos buvo vykdoma veikla ar ne. Taip pat nežinoma, ką šis Lietuvių švietimo draugijos skyrius nuveikė iki Lenkijos valstybės žlugimo – 1939 metų rugsėjo 28 dienos.

1932 metų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus švietimo apygardos kuratorių pavaduojantis skyriaus viršininkas J.Drijanskis pranešė Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ centro valdybai, kad Damošiuose neleidžiama atidaryti mokyklos. Matyt, draugijos centro valdyba nelabai tikėjosi palankaus Vilniaus švietimo apygardos atsakymo, nes dar tų pačių metų balandžio mėnesio 17 dieną gavusi iš Damošių vietinių gyventojų – Bernardo Černiausko ir Antano Bubulio pranešimą, kad „vietą „Ryto“ skaityklai apsirinkome Damošių kaime (Apsos valsč., Braslavės apskr.). Būtų pageidaujama, kad „Ryto“ valdyba paskubėtų išgauti valdžios leidimą skaityklai ir prisiųsti jai kuo greičiausiai knygų, nes sąlygos visais atžvilgiais yra atatinkamos. Drauge siunčiame aprinktojo buto „Ryto“ skaityklai planą“[xciv], už kelių dienų, t.y. „1932 m. balandžio 20 d. draugija įkūrė skaityklą, kurios vedėju paskyrė Bernardą Černiauską“[xcv].

Tų pačių 1932 metų balandžio 29 dieną lietuvių švietimo draugijos centro valdyba Bernardui Černiauskui išsiuntė balandžio 23 dienos laiško, rašyto Brėslaujos seniūnijai nuorašą, kuriame minėtą įstaigą informavo, kad „informuojame, jog balandžio 30 dieną Damošių kaime, Apso seniūnijoje atidarėme liaudies skaityklą. Bibliotekoje – populiarios, bendrojo lavinimo ir ūkio knygos lietuvių ir lenkų kalbomis. Knygų kiekis bus nustatytas prieš gegužės 1 dieną ir apie tai, sutvarkius, papildomai pranešime. Atsakingu skaityklos darbuotoju bus paskirtas ponas Bernardas Černiauskas. Skaitykla veiks pono Kazimiero Cijūnėlio name.

                                                                                                                      Draugijos „Rytas“ pirmininkas Kraujelis

                                                                                                                      Priedai: Draugijos „Rytas“ įstatai“[xcvi].

Įdomu, kad skaitykla pradėjo veikti balandžio mėnesį, o Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ darbinę sutartį su Bernardu Černiausku sudarė 1932 metų lapkričio 1 dieną (pasirašė lapkričio 2 dieną). Ji galiojo iki 1933 metų spalio 31[xcvii], matyt, vėliau buvo pratęsiama, o 1934 birželio 20 dieną, galbūt apsidrausdamas dėl darbo, Bernardas Černiauskas Lietuvių švietimo draugijos valdybai (prašymą ji gavo 1934 metų birželio 26 dieną) Vilniuje išsiuntė prašymą  priimti į draugijos narius.[xcviii]

Sutartis sudaryta tarp Lietuvių švietimo draugijos valdybos „Rytas“ valdybos Vilniuje iš vienos pusės ir pono Bernardo Černiausko iš kitos dėl darbo.

  1. Ponas Bernardas Černiauskas įsipareigoja nuo 1932 metų lapkričio 1 dienos iki 1933 metų spalio 31 eiti draugijos „Rytas“ skaityklos ir bibliotekos vedėjo pareigas Damošių kaime, Brėslaujos apskrityje kaip samdomas darbuotojas
  2. Ponas Bernartdas Černiauskas gaus iš draugijos „Rytas“ kasos atlyginimą – šimtą trisdešimt penkis (135) zlotus be jokių kitų priedų.Aukščiau minėto atlyginimo išmokėjimas bus mėnesinis nuo 1932 metų lapkričio 1 dienos iki 1933 metų spalio 31, per visą laikotarpį išskaitant mokesčius Ligonių kasai, intelektualinį darbą dirbančių darbuotojų aprūpinimo įstaigai, pajamų mokesčius nuo tarnybinio atlyginimo ir kt.

      3. Priimtas į darbą darbuotojas yra įpareigotas sąžininingai pagal esamus įstatus ir atitinkamai su valdžios taisyklėmis, instrukcijomis ir potvarkiais vykdyti savo pareigas.             

  1. Ilgesniu laikui darbuotojui susirgus ir gydytojui patvirtinus darbuotojo ligą, „Ryto“ draugija įsipareigoja išmokėti jam visą atlyginimą, bet ne daugiau trijų mėnesių, išskyrus tos dalies mokesčių, kurie turi būti išmokėti sergančiam darbuotojui per Ligonių kasą. Darbuotojui sergant daugiau kaip tris mėnesius, ši sutartis yra nutraukiama ir darbuotojas negali reikšti jokių materialių pretenzijų draugijai „Rytas“.
  2. Darbuotoją pašaukus atlikti karinę tarnybą, ši sutartis nustoja galioti mėnesio pabaigoje, kuriame įvyko šaukimas. Darbuotojo šaukimo į reguliarias karines pratybas atveju jis turi gauti per šių pratybų laikotarpį visą pagal šią sutartį priklausantį atlyginimą. Pašaukus į karinę tarnybą mobilizacijos pasėkoje arba dalinio kariuomenės papildymo atveju ponas Bernardas Černiauskas nustoja gauti pagal šią sutartį nustatytą atlyginimą mėnesio, kurio pabaigoje įvyko šaukimas pabaigoje, tačiau sutartis nenutraukiama.
  3. Tuo atveju, jei skaitykla-biblioteka, kurioje dirba, uždaroma valstybės valdžios, arba tuo atveju, jei darbuotojo pareigos tos valdžios panaikinamos, sutartis nutraukiama ir atlyginimas darbuotojui priklauso už darbo laiką iki sprendimo, kurį priėmė esama valdžia.
  4. Nutraukimas tarnybinių pareigų iki termino nustatyto pirmajame punkte, gali būti įvykdytas bet kada vienpusio paskelbimo pagrindu „Ryto“ draugijos valdybai Vilniuje arba ponui Bernardui Černiauskui prieš 14 dienų išsiunčiant laišką. Prieš pasitraukdamas iš tarnybos, ponas Bernardas Černiauskas privalo sureguliuoti visus finansinius įsipareigojimus ir sąskaitas skaityklos-bibliotekos, taip pat perduoti visą inventorių asmeniui, kurį įgalios „Ryto“ draugijos valdyba.

Šiuo ponas Bernardas Černiauskas atsisako teisės kelti ieškinius, vienpusiškai tvarkyti sutarties nutraukimą, bet kokius kaltinimus, nuosaikiai reikalauti bet kokio nuostolio atlyginimo.

                                                                                                          Vilnius, 1932 metų laipkričio 2 diena.

                                                                                                          Parašas „Ryto“ draugijos atstovo Kunigas P.Kraujalis

Parašas nusamdyto darbuotojo: B.Černiauskas“[xcix].

Galbūt be didesnių trukdymų iš valdžios pusės skaitykla Damošiuose veikė tol, kol jos vedėjas neperkėlė skaityklos į kitas patalpas. Apie tai, nurodydamas konkrečias priežastis 1935 metų rugsėjo 26 dieną jis informavo Lietuvių švietimo draugijos pirmininką: „Šiuomi pranešu, kad š.m. spalio mėn. 1 dieną perkeliu skaityklą į Jono Bieliausko namus Damošiuose. Minėtas butas labiau atitinka higienos reikalavimus – didesnis, aukštesnis, šviesesnis, šiltesnis ir langais į pietus. Be to, tikiuosi, kad pavyzdingas naujo buto šeimininkų su kaimynais sugyvenimas teigiamai paveiks į skaityklos lankytojų frakvenciją. Nuoma ta pati – 120 auksinų metams su kuru ir pasitarnavimu. Prie šio siunčiu sklaityklos buto planą.

B.Černiauskas Skaityklos vedėjas“[c]

1935 metų rugsėjo 28 dieną apie pasikeitimus Brėslaujos apskrities seniūniją raštu Nr.1341 informavo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko pavaduotojas I.Budzeika:  „Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdyba Vilniuje šiuo informuoja, kad „Ryto“ draugijos skaitykla-biblioteka, esanti Domašių kaime, Apso seniūnijoje nuo šių metų spalio mėnesio 1 dienos iš pono Kazimiero Cijūnėlio namo bus perkelta į pono Jono Bieliausko namą, tame pačiame kaime“[ci]. Su Antanu Bieliausku 1935 rugsėjo 30 buvo sudaryta sutartis:

„Sutartis sudaryta tarp Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininku Vilniuje ir Damošių kaimo, Apso seniūnijos gyventojo, pono Antano Bieliausko 1935 metų rugsėjo 30 dieną.

  1. Antanas Bieliauskas Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ Vilniuje, laikotarpiui nuo 1935 metų spalio 1 dienos iki 1936 metų rugsėjo 30 dienos už 60 (šešiasdešimt) zlotų išnuomoja patalpas, skirtas liaudies skaityklai-bibliotekai, esančias Damošių kaime. Jas sudaro vienas kambarys.
  2. Antanas Bieliauskas įsipareigoja išnuomotą skaityklai-bibliotekai patalpą iki 1936 metų rugpjūčio 15 dienos ištinkuoti ir išbaltinti.

      3. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ Vilniuje įsipareigoja sutartą sumą 60 (šešiasdešimt) zlotų mokėti dalimis, kiekvieną ketvirtį.

  1. Patalpų savininkas ponas Antanas Bieliauskas įsipareigoja patalpą šildyti ir valyti pagal skaityklos vedėjo nurodymą visą sutarties galiojimo laikotarpį, o Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ mokėti patalpų savininkui už tą darbą 60 (šešiasdešimt) zlotų dalimis, kiekvieną ketvirtį.
  2. Patalpų savininkas ponas Antanas Bieliauskas įsipareigoja rūpintis, kad šiluma skaitykloje nebūtų žemesnė nei 15 laipsnių pagal Celsijų. Priešingu atveju priklausanti suma 30 (trisdešimt) zlotų už kurą nebus mokama.
  3. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ pasilieka sau teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį.
  4. Ši sutartis sudaryta dviejais, vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais.
  5. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ žyminio mokesčio pagal 1926 m.liepos mėnesio 1 dienos įstatymo 16 straipsnio nuostatus (Įstatymų laikraštis Nr.98., pozicija 576) mokėti neturi.

Kunigas K.Čibiras                                   A.Bieliauskias

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas patalpų savininkas.“[cii]

Atrodytų, pasikeitus skaityklos savininkams, ji ir toliau galėjo veikti, tačiau „1936 metų sausio 16 d. valdžia ją uždarė [ciii]. Oficialiai pastatas pripažintas netinkamu naudoti, Bernardas Černiauskas, kaip atsakingas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skaityklos darbuotojas iš Brėslaujos apskrities skyriaus gavo raštą Nr. B-3-8. Jame rašoma:

„Per apžiūrą, įvykdytą 1936 metų sausio 9 dieną Apso seniūnijos Valstybės policijos pareigūnų, buvo nustatyta, kad esantis nekilnojamas turtas Damošiuose, sudarantis Bieliauskų nuosavybę, būtent, pastatai yra išlaikomi netinkamai ir dėl tos priežasties turi būti panaikinti, o būtent: gyvenamasis pastatas paverstas į skaityklą, viešai naudojamas be kaimo statybų valdžios leidimo (vaivadijos įstaiga) jį naudoti. Minėto pastato būklė yra pavojinga, nuogastaujama, kad patalpos tokios, kokios yra dabar, viešai naudoti netinka ir yra pripažįstamos kaip netinkamos, remiantis 1928 metų vasario 16 dienos Lenkijos Respublikos prezidento potvarkio apie statybų teisę ir pastatų apgyvendinimą 377, 333, 357 ir 384 straipsniais (Įstatymų laikraštis Nr.23, pozicija 102, 1928 m.)

Remiantis 380 ir 389 straipsniais aukščiau minėto 1928 metų vasario 16 dienos potvarkio apie statybų teisę ir pastatų apgyvendinimą, apskrities skyrius kreipiasi į poną dėl įvykdymo sekančių statybinių darbų, turinčių tikslą sutvarkyti pastatus iki reikiamos būklės: pastatą nedelsiant uždaryti iki tol, kol bus galima viešai naudotis, iki laiko gavimo leidimo naudotis gyventi.

Ponui nurodytu terminu neįvykdžius nustatytų darbų, Brėslaujos apskrities seimelio skyrius remdamasis 380 straipsniu 1928 metų vasario 16 dienos potvarkio apie statybų teisę (Įstatymų laikraštis Nr.23, pozicija 202), suderintu su nustatytu 1920 metų gruodžio 3 dienos potvarkiu (Įstatymų laikraštis nr.86 pozicija 663) taip pat Lenkijos Respublikos prezidento 1928 metų kovo 22 dienos įsako apie priverstinį administracijos elgesį 44 straipsniu (Įstatymų laikraštis Nr.36., pozicija 342) įsakys atlikti aukščiau minėtus darbus savo sąskaita, be to, jeigu ponas nepadengs savanoriškai tas išlaidas nustatytu terminu, jos bus iš pono išreikalautos administracine tvarka.

Turite teisę po šio sprendimo kreiptis į poną Vilniaus vaivadą.

Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje per 14 dienų nuo jo gavimo arba paskelbimo. Apeliacija teikiama per apskrities skyrių.

 Šis sprendimas, vadovaujantis viešojo saugumo interesais ir remiantis 1928 metų kovo 22 dienos Lenkijos Respublikos prezidento potvarkio apie administracinę teisę (Įstatymų laikraštis Nr.36, pozicija 349) 87 straipsnio 4 punktu – vykdomas neatidėliotinai.

                                                                                                                                                       Pirmininkaujantis apskrities skyriui St.TRYTEK

Seniūnas“[civ], tačiau, ar tai iš tikrųjų vienintėlė priežastis? Prisiminkime, skaitykla nuo 1932 metų balandžio iki 1935 metų rugsėjo veikė Kazimiero Cijūnėlio namuose. Nuo 1935 spalio iki 1936 sausio veikė jau kituose namuose – Jono Bieliausko. Gali būti, kad skaityklos uždarymui formaliai  „dėl netinkamumo“ pasitarnavo vidiniai veiksniai – pavyzdžiui, ankstesnio skaityklos namo savininko konfliktiškas charakteris ir galbūt netgi skundas valdžiai apie neva skaitykloje vykdomus antilenkiškus susirinkimus, kas pastarajai buvo paranku – juk tai jos išgalvotų kaltinimų „įrodymas“ ir „pagrindimas“. Priežastis tokio veikimo paprasta – prarastas piniginis šaltinis, dėl to kilęs pyktis ir pavydas. Paradoksalu, tačiau tokie vidiniai veiksniai pasitarnaudavo lenkų administracinei valdžiai jos vykdomoje kovoje prieš lietuvybę.

Brėslaujos apskrities skyriui 1936 metų sausio 16 dieną uždarius Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Damošių skaityklą, jos vedėjas Bernardas Černiauskas prarado turėtą darbą. Įdomu, kad yra išlikęs Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 1937 metų vasario 27 dienos liudijimas Nr.1846, kuriame teigiama, kad „Bernardas Černiauskas Damošių skaityklos darbuotoju dirbo nuo 1932 metų lapkričio 1 iki 1936 metų balandžio 30 dienos“[cv]. Dokumente įvardijamos ir konkrečios darbuotojo atleidimo ir skaityklos uždarymo priežastys: „Darbuotojas buvo atleistas ne dėl savo kaltės, bet dėl to, kad Brėslaujos seniūnija pareikalavo pristatyti vaivadijos įstaigos liudijimą apie patalpų tinkamumą viešam naudojimui. Draugija „Rytas“ negalėjo tokio liudijimo gauti ir turėjo atleisti iš darbo skaityklos darbuotojus. „Ryto“ draugijos pirmininko pavaduotojas I.Budzeika“[cvi].

Vadinasi, skaitykla kurį laiką dar veikė nelegaliai, o žmogus išnuomavęs draugijai patalpas Antanas Bieliauskas – matyt, dalį pajamų gavo. Apie tai liudytų 1936 metų kovo 14 dienos laiškas Nr. 1529. Jame „Ryto“ draugijos pirmininko pavaduotojas I.Budzeika patalpų savininką Antaną Bieliauską informavo, kad „uždarius Damošiuose skaityklą, „Ryto“ draugija, remdamasi 1935 metais rugsėjo 30 dieną sudarytos sutarties 6 punktu, ją nutraukia ir nuomą už patalpas mokės tiktai iki 1936 metų balandžio 15 dienos“[cvii]                                                           

Netekęs darbo, Bernardas Černiauskas kreipėsi į socialinio draudimo įstaigą, kuri atsisakė mokėti pašalpą, motyvuodama tuo, kad prašytojas darbą praradęs dėl savo kaltės.

Tik 1939 metų birželio 30 dieną (t.y. praėjus 41 dienai po to, kai Vilniaus vaivadija buvo leidusi vėl veikti Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“) Vilniaus vaivadijos darbo, globos ir sveikatos skyrius Bernardo Černiausko, Domašių kaimo, Apso seniūnijos, Brėslaujos apskrities gyventojo atleidimo iš darbo byloje atsiuntė sprendimą dėl Socialinio draudimo įstaigos 1936 metų lapkričio 25 dienos nutarimo Nr.225247. Jame rašoma: „Remiantis Lenkijos Respublikos 1927 metų lapkričio 24 dienos potvarkio apie intelektualinį darbą dirbančių asmenų draudimą 17 straipsnio 1 punktu, 164 straipsniu (Įstatymų laikraštis Nr.106, pozicija 911), taip pat Lenkijos Respublikos prezidento 1932 metų lapkričio 27 dienos potvarkio apie Aukščiausiąjį administracinį tribunolą 89 straipsnio 1 ir 2 punktu (Įstatymų laikraštis Nr.94, pozicija 806) po pakartotinio nagrinėjimo bylos nutariau panaikinti apskųstą Socialinio draudimo įstaigos nutarimą ir sužinoti ar Bernardas Černiauskas turėjo teisę gauti pašalpą netekus darbo.

                                                                                      Pagrindimas:

Kaip aiškėja iš teisės aktų, Bernardas Černiauskas įdarbintas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ kaip skaityklos vedėjas, prarado darbą 1936 metų balandžio 30 dieną. Socialinio draudimo įstaiga ieškovui pateikus pretenziją dėl bedarbio pašalpos, prašymą dėl aukščiau paminėtos pašalpos atmetė, motyvuodama tuo, kad ieškovas prarado darbą dėl savo kaltės.                                                                                                             

Kadangi pagal teisines draudimo taisykles apdraustasis praranda teisę į bedarbio pašalpą tuo atveju, jei patvirtinama jo kaltė santykiuose su darbdaviu, o tai Černiausko byloje nebuvo niekuo įrodyta, pripažįstu Socialinio draudimo įstaigos požiūrį šiuo atveju nepagrįstu ir prieštaraujančiu susijusiems teisiniams potvarkiams. Socialinio draudimo įstaiga atėmė ieškovui pašalpą už patvirtintą jo kaltę trečios šalies požiūriu, bet ne darbdavio, be to darbdavys nenutraukinėjo su ieškovu darbinių santykių.

Aukščiau minėta atitinka Aukščiausio Administracinio Tribunolo požiūrį, išsakytą 1939 metų balandžio 12 dienos nuosprendyje Nr. I. Rej.3049/37, 3521/37.

Šis sprendimas yra galutinis admininstracinių instancijų eigoje.

                                                                                       Už vaivadą: B.Ciunskis (B.Ciuński), patarėjas

Gauna:

1.) Socialinio draudimo įstaiga

2.) Ieškovas

3.) Ieškovo įgaliotinis

                                                                                            Atsakymas

Nr.PZP V.2/266/37 Vilnius, 1939 metų liepos 5 diena

Advokatui Antanui Juknevičiui (Antoniego Juchniewicza)

Vilnius, Dabrovskio (Dąbrowskiego) 5-4

Vilniaus vaivadijos įstaiga siunčia sprendimą susipažinti

Už vaivadą: Ignacas Lepkovskis (Ignacy Łepkowski), pareferentis.“[cviii]

Vilniaus vaivadija 1939 metų gegužės 20 dieną atšaukė savo 1938 metų metų vasario 28 dienos sprendimą ir vėl leido Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ veikti. Draugijos veikla po truputį pradėjo normalizuotis, tačiau išvystyti visko, kas buvo užplanuota nespėjo, kadangi prasidėjo II pasaulinis karas, žlugo Lenkijos valstybės. 1939 metų spalio 28 dieną į Vilnių įžengus Lietuvos kariuomenei ir Vilniui susijungus su Lietuvos valstybe, iškilo tolimesnis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ egzistavimo klausimas – švietimo įstaigų (mokyklų, skaityklų) organizavimą perėmė Lietuvos vyriausybė.

                                                                                                         IŠVADOS

Nuo 1934-1935 mokslo metų mažėjant Vilniaus krašte Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokyklų, draugijos vadovybė visomis priemonėmis stengėsi išlaikyti dar išlikusias mokyklas. Tose vietovėse, kur Lenkijos administracinė valdžia uždarė draugijos mokyklas, jos vadovybė rėmė nelegaliai veikiančias savo mokyklas. Kita vertus, antra svarbiausia draugijos veiklos kryptimi tapo skaityklos ir skyriai.

Dažniausiai jie buvo atidaromi tose pačiose vietovėse, kur anksčiau veikė mokyklos. Gali būti, kad skaityklose (gal ir skyriuose) būdavo bent iš dalies tęsiamas vaikų mokymas, kadangi skaityklų vedėjais dažniausiai dirbdavo uždarytųjų mokyklų mokytojai. Tai iš dalies kompensuodavo mokyklų nebuvimą.

Nuo 1936 metų vasario 11 dienos Lenkijos administracinė valdžia, vadovaudamasi Vilniaus vaivados Liudviko Bocainskio greižtai slaptu memorialu Administracinės valdžios priemonės prieš Lenkijos lietuvių mažumą ir planai šiuo klausimu ateičiai, pradėjo sąmoningai vykdyti kryptingą etnocidinę politiką, siekdami dviejų tikslų: 1) uždrausti viską, kas lietuviška, 2) kantriai lenkinti netekusius savo švietimo, kultūros organizacijų lietuvius, siekiant 1920 metų spalio 9 dieną okupuotą ir aneksuotą Vilniaus kraštą visiškai integruoti į Lenkijos valstybę, kad kitos, jau neprisimenančios savo kalbos ir kultūros, t.y. nutautintos lietuvių kartos, manytų čia nuo amžių buvus Lenkiją.

Siekdama šių tikslų, Lenkijos administracinė valdžia ėmė palaipsniui, naudodamasi įvairiais pretekstais uždarinėti Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ švietimo ir kultūros įstaigas. Čia ji susidūrė su atkakliu draugijos vadovybės pasipriešinimu – siekdama išlaikyti savo įstaigas, ji remdamasi Lenkijos Respublikos įstatymais teisiškai gynė savo interesus. Lenkijos administracinei valdžiai, siekiančiai kuo greičiau įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, neliko nieko kito, kaip tiktai trukdančią Lietuvių švietimo draugiją „Rytas“ uždaryti.

Draugiją 1938 metų vasario 28 dieną Lenkijos administracinei valdžiai uždarius, realiai ji nenustojo egzistuoti. Išlikus visai jos administracinei struktūrai, buvo dedamos pastangos draugiją atkurti. 1939 metų gegužės 20 dieną pagaliau gavusi Vilniaus vaivadijos leidimą tęsti nutrauktą veiklą, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ ketino atkurti turėtą švietimo-kultūros tinklą tose pačiose vietovėse, kur anksčiau jau buvo veikusios draugijos mokyklos, skaityklos ir skyriai. Tuo atveju, jeigu Lenkijos administracinė valdžia neleisdavo draugijai to padaryti, ji planuodavo savo veiklą vykdyti kitose Vilniaus krašto vietovėse, kur iki tol dar nebuvo buvęs jos švietimo-kultūros tinklas. Vis dėlto Lenkijos administracinės valdžios vykdomi suvaržymai Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vykdomos atkuriamosios švietimo-kultūros veiklos atžvilgiu, taip pat vėlesnės politinės permainos neleido draugijai išvystyti veiklą tiek, kiek buvo planuota.

P.S.

Lenkijos valdžios polonizacinė politika lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu (1935-1939 m.)

Santrauka

20 a.4 dešimtmetyje Vilniaus krašte mažėjant Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokyklų, draugijos vadovybė visomis priemonėmis stengėsi išlaikyti dar išlikusias mokyklas. Tose vietovėse, kur Lenkijos administracinė valdžia uždarė draugijos mokyklas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vadovybė rėmė nelegaliai veikiančias savo mokyklas.

Antra svarbiausia draugijos veiklos kryptimi netenkant mokyklų tapo skaityklos ir skyriai. Dažniausiai jie buvo atidaromi tose pačiose vietovėse, kur anksčiau veikė mokyklos. Gali būti, kad skaityklose (gal ir skyriuose) būdavo bent iš dalies tęsiamas vaikų mokymas, kadangi skaityklų vedėjais dažniausiai dirbdavo uždarytųjų mokyklų mokytojai. Tai iš dalies kompensuodavo mokyklų nebuvimą.

Nuo 1936 metų vasario 11 dienos Lenkijos administracinė valdžia, vadovaudamasi Vilniaus vaivados Liudviko Bocainskio greižtai slaptu memorialu Administracinės valdžios priemonės prieš Lenkijos lietuvių mažumą ir planai šiuo klausimu ateičiai, pradėjo sąmoningai vykdyti kryptingą etnocidinę politiką. Lenkijos administracinė valdžia ėmė palaipsniui, naudodamasi įvairiais pretekstais uždarinėti Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ švietimo ir kultūros įstaigas. Susidūrus su atkakliu draugijos vadovybės pasipriešinimu – siekdama išlaikyti savo įstaigas, ji remdamasi Lenkijos Respublikos įstatymais teisiškai gynė savo interesus, Lenkijos administracinei valdžiai, siekiančiai kuo greičiau įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, neliko nieko kito, kaip tiktai jai trukdančią Lietuvių švietimo draugiją „Rytas“ uždaryti.

Draugiją 1938 metų vasario 28 dieną Lenkijos administracinei valdžiai uždarius, realiai ji nenustojo egzistuoti. Išlikus visai jos administracinei struktūrai, buvo dedamos pastangos draugiją atkurti. 1939 metų gegužės 20 dieną pagaliau gavusi Vilniaus vaivadijos leidimą tęsti nutrauktą veiklą, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ ketino atkurti turėtą švietimo-kultūros tinklą tose pačiose vietovėse, kur anksčiau jau buvo veikusios draugijos mokyklos, skaityklos ir skyriai. Tuo atveju, jeigu Lenkijos administracinė valdžia neleisdavo draugijai to padaryti, ji planuodavo savo veiklą vykdyti kitose Vilniaus krašto vietovėse, kur iki tol dar nebuvo kurta jos švietimo-kultūros tinklo. Vis dėlto Lenkijos administracinės valdžios vykdomi suvaržymai Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vykdomos atkuriamosios švietimo-kultūros veiklos atžvilgiu, taip pat vėlesnės politinės permainos neleido draugijai išvystyti veiklą tiek, kiek buvo planuota.

 2017.05.14; 05:20

[1]Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius (toliau LMAVB RS) f.67, b.208 d.1 l. 6. 

[1]ibid., l.13.

[1]ibid., l.15

[1]ibid., l.18

[1]ibid., l.19

[1]ibid., l.20

[1]ibid., l.21

[1]ibid., l.22

[1]ibid., l.25

[1]ibid., l.32

[1]ibid., l.38

[1] ibid., l.43

[1]ibid., l.49

[1]ibid., l.62

[1]ibid., l.63

[1]ibid l.69

[1]ibid., l.73

[1]ibid., l.90

[1]ibid., l.93

[1]ibid., l.138

[1]ibid., l.141

[1]ibid., l.142

[1]ibid., l.158

[1]ibid., l.194

[1]LMAVB RS, f.67, b.3 d.1-2, Barčių mokyklos dokumentai (1931-1939), b.23 d.1-5, Biniūnų mokyklos dokumentai (1925-36), b. 22 d.1-4, Bilių mokyklos dokumentai (1925-35), b. 16 Butvidonių mokyklos dokumentai (1926-39), b.39 d.1-3, Ciesliukiškių mokyklos dokumentai (1928-39), b.38 d.1-2, Čebatorių mokyklos dokumentai (1923-39), b.40 a., Čižiūnų mokyklos dokumentai (1923-26 ir 1933-35), b.40 b., Čižiūnų mokyklos dokumentai (1928-36), b.31 d.1-2 , Dargužių mokyklos dokumentai (1925-36), b.282 d.1-2, Druskininkų mokyklos dokumentai (1924-36), b.303 d.1-2, Galčiūnų mokyklos dokumentai (1925-39), b.300, Gėliūnų mokyklos dokumentai (1925-36), b.180, Grybašių mokyklos dokumentai (1928-36), b.207 d.1-12, Kabelių II mokyklos dokumentai (1923-36), b.206 d.1-3, Kalesnykų mokyklos dokumentai (1920-35),  b.71 d.1-10, b.211 d.1-10 Kaniavos mokyklos dokumentai (1928-35 ir 1925-36), b.74 d.1-2, Kargaudų mokyklos dokumentai (1925-35), b.331 Leliušių mokyklos dokumentai (1936-39), b.324 d.1-2, Lynežerio mokyklos dokumentai (1924-39), b.344 Plikių mokyklos dokumentai (1925-36), b.341 Pučkornių mokyklos dokumentai (1923-36), b.349 d.1-2 Ramaškonių mokyklos dokumentai (1926-36), b.150, Strielčių mokyklos dokumentai (1925-36), b.41 d.1-2 Voriškių mokyklos dokumentai (1927-37).

[1]LMAVB RS, f.67 b.281 d.1-13, Kabelių I mokyklos (uždaryta 1935 06 16, LMAVB RS f.67 b.208 d.1 l.61, pagal V.Martinkėno knygą Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.64 – uždaryta 1935 metų kovo 20 d.) ir skaityklos (pagal V.Martinkėno knygą Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.64 – uždaryta 1936 metų gegužės 22 d.) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.72, Kaniaukos mokyklos ir skaityklos (1926-37, mokykla uždaryta 1933, LMAVB RS f.67 b.208 d.1 l.68, skaitykla pagal V.Martinkėno knygą Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.68 veikė iki 1938 metų vasario 28 dienos) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.275 d.1-3 Kašėtų  mokyklos ir skaityklos (1927-39, mokykla uždaryta 1934, LMAVB RS f.67 b.208 d.1, l.74, pagal V.Martinkėno knygą Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.72 uždaryta 1933 metų kovo mėnesį, skaitykla veikė 1932 09 09-1936 05 02, op.cit, p.72-73) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.331, Leliušių mokyklos ir skaityklos (1936-39, mokykla uždaryta 1932 07 16, LMAVB RS f.67 b.208 d.1 l.90, pagal V.Martinkėno knygą Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.84 „Rytas“ 1931 09  mokyklos nepaėmė į savo globą, skaitykla veikė 1933 10 12-1936 06 03) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.161, d.1-6, Margionių mokyklos ir skaityklos (1926-35, mokykla uždaryta 1935 03 10, LMAVB RS f.67 b.208 d.1 l.101, pagal V.Martinkėno knygą Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.89 – 1935 05 16, skaitykla veikė 1935 09 05-1936 05 22) dokumentai

[1]ibid., f.67 b.238 d.1-11, Mašnyčių mokyklos ir skaityklos (1924-35, mokykla uždaryta 1935 08 31 LMAVB RS f.67 b.208 d.1, l.103, skaitykla veikė 1935 11 01-1936 06 25, V.Martinkėnas op.cit., p.90) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.286 d.1-4, Miciūnų mokyklos ir skaityklos (1924-39, mokykla oficialiai uždaryta 1931 12 31, bet veikė dar 1933/34 mokslo metais, LMAVB RS f.67 b.208 d.1, l.107, skaitykla veikė 1932 05 01-1936 03 10, V.Martinkėnas op.cit., p.91) dokumentai

[1]ibid., f.67 b.291 d.1-16, Musteikių mokyklos ir skaityklos (1913-39, mokykla uždaryta 1935 06 16, LMAVB RS b.208 d.1, l. 112, skaitykla veikė 1935 09 30-1936 05 22, V.Martinkėnas op.cit., p.94) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.218 d.1-12, Pažemiškių mokyklos ir skaityklos (1924-35, mokykla uždaryta 1935 05 09, LMAVB RS b.208 d.1, l. 140, skaitykla veikė 1935 09 10-1936 04 28, V.Martinkėnas op.cit., p.101) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.252 d.1-2, Pilekalnių mokyklos ir skaityklos (1927-39, mokykla oficialiai uždaryta 1927 10 04, bet veikė dar 1930/31 ir 1931/32  mokslo metais, LMAVB RS f.67 b.208 d.1, l. 134, skaitykla veikė 1932 09 05-1936 06 22, V.Martinkėnas op.cit., p.103) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.322 d.1-2, Randamonių mokyklos ir skaityklos (1924-39, mokykla uždaryta 1934 06 15, LMAVB RS b.208 d.1, l.143, skaitykla veikė 1934 11 01-1936 05 22, V.Martinkėnas op.cit., p.108)  dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.43 d.1-5, Vigonių mokyklos ir skaityklos (1925-36, mokykla uždaryta 1927 10 04, bet be pertraukų veikė dar iki 1932/33 moklslo metų pabaigos, LMAVB RS b.208 d.1, l.185, skaitykla veikė 1932 09 15-1936 04 03, V.Martinkėnas op.cit., p.128), dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.295 d.1-2, Gervelių skaityklos (Lenkijos administracinė valdžia 1932 08 18 neleido steigti mokyklos, LMAVB RS b.208, d.1 l.42, skaitykla veikė 1932 09 26-1935 06 30, V.Martinkėnas op.cit., p.56) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.299, Giniūnų mokyklos is skaityklos (1926-39, mokykla uždaryta 1927 10 04, tačiau be pertraukos veikė iki 1933/34 mokslo metų LMAVB RS b. 208 d.1 l.45, skaitykla veikė nuo 1932 10 01, V.Martinkėnas op.cit., p.57. Kada ji baigė egzistuoti – neaišku, jeigu tik jos pabaigos data nelaikysime V.Martinkėno teiginį, kad nuo 1932 11 08 iki 1932 12 23 d. ją aplankė 398 žmonės .V.Martinkėnas op.cit., p.57) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.294 d.1-3, Giraitės mokyklos ir skaityklos (1925-35, mokykla uždaryta 1927 10 04, tačiau be pertraukos veikė iki 1933/34 mokslo metų pabaigos LMAVB RS b.208 d.1 l.46, skaitykla veikė nuo 1932 09 15 iki 1936 03 17 ,V.Martinkėnas op.cit., p.58) dokumentai

[1]ibid., f.67 b.292 d.1-2, Girių mokyklos ir skaityklos (1922-39, mokykla uždaryta 1931 09 07, tačiau be pertraukos veikė iki 1932/33 mokslo metų pabaigos LMAVB RS b.208 d.1, l.48, skaitykla veikė 1931 12-1936, V.Martinkėnas op. cit., p.58-59) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.328, Liubartų skaityklos (1926-36, Lenkijos administracinė valdžia 1926-30 neleido steigti lietuviškos mokyklos, LMAVB RS b.208 d.1, l.94, skaitykla veikė iki 1936, V.Martinkėnas op.cit. p.86; įkurta, matyt, apie 1930 metus. Aut.past.) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.287, Miliūnų skaityklos ir skyriaus (1936-39) dokumentai.

[1]LMAVB RS f.67 b.99. Daugeliškių  mokyklos bylą sudaro vos keli dokumentai, tačiau ir iš jų galima susidaryti pakankamai išsamų lietuvių švietimo ir kultūrinio veikimo varžymo vaizdą. Iš mokyklos, buvusios Daugėliškyje, išlikusių dokumentų, paminėtinas vietinių gyventojų prašymas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkui:

„Vilniaus Švietimo „Ryto“

draugijos pirmininkui

                                                                                                                                               Naujo Daugėliškio ir aplinkinių sodžių gyventojų

                                                                                                             Prašymas

                             Nuo senai turime N.Daugėlišky mokyklą, kuri keletą metų buvo užlaikoma švietimo „Ryto“ draugijos. Su laiku šioji mokykla tapo suvalstybinta. Suvalstybinus minėtą mokyklą, kasmet Švenčionių inspektorius mažino lietuvių jėgas ir lietuviškų pamokų skaičių.“ (LMAVB RS f.67 b.99 l.4)

                             Gali būti, kad 1920-1922 metais Naujojo Daugėliškio mokykla buvo išlaikoma „Ryto“, o nuo 1922 metų suvalstybinta. Konkretumo apie tai, kada mokykla buvo privati, o nuo kada jau valstybinė, nėra nei V.Martinkėno knygoje, nei Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Naujojo Daugėliškio mokyklos dokumente. Iš dokumento aišku, kad „1926/27 mokslo metais, Švenčionių aps. inspektorius lietuvių mokytojų jėgas iš mokyklos visai pašalino. Mokykla liko grynai lenkiška“(ibid., f.67 b.99 l.4). Toliau dokumente rašoma, kad „išmetus iš mokyklos mūsų gimtąją kalbą ir pamynus mums Lenkijos konstitucijos duotas teises, mes keipėmės pas Švenčionių „Ryto“ draugijos pirmininką, kad įsteigtų N.Daugelišky Švietimo draugijos „Rytas“ mokyklą. Be to, dar 1926 09 27 įteikėme prašymą Vilniaus vaivadai, 1926 10 10 Vilniaus kuratoriui ir Švenčionių inspektoriui. Bet mūsų teisėti reikalavimai ir pastangos ligi šiam laikui pasiliko be jokio atsakymo. Tad nuolankiai prašome Vilniaus švietimo „Rytas“ draugiją paremti mus kiek tik galima mūsų teisėtame reikalavime.

                             M.Krasowski, I.Braziul, Juozas Kondrotovičius, K.Kandratavičius, A.Drūteika, M.Bražiulis“ (LMAVB RS f.67 b.99 l.4, 4v.,)

                             Duomenų patvirtinančių V.Martinkėno teiginį, kad Naujojo Daugėliškio mokykloje  „1928 m. pirmame skyriuje dar būdavo keletas lietuviškų pamokų per savaitę“ (V.Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.45)  būtų iškovotos „Ryto“ draugijos pastangomis, aptikti kol kas nepavyko.

                             Įdomu, kad Daugėliškių mokyklos byloje yra V.Martinkėno nepaminėtų Naujojo Daugėliškio skyriaus dokumentų, datuotų 1935 metų gruodžio 12 ir 1936 metų balandžio 17 dienomis. Vadinasi, Švenčionių lenkų švietimo administracijai visiškai perėmus mokyklą, toje pačioje vietovėje galbūt 1928-1936  metų laikotarpiu veikė „Ryto“ draugijos įkurtas skyrius. Jis siekė organizuoti tiek švietimą, tiek kultūros renginius, tačiau, kaip galime spręsti iš dokumentų, susidūrė su tipišku Vilniaus vaivados Liudviko Bocianskio rekomendacijų vykdytoju, besidangstančiu įstatymų nuostatomis, kad galėtų uždrausti švietimą  ir kultūros renginius lietuvių kalba:

 „Švenčionių apskrities                                                                                                      Švenčionys, 1935 metų gruodžio 12 d.

seniūnija

Nr. B. I-4

Nr.Kn.12

1935 XII.14

                                                                                      Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Naujojo Daugėliškio skyriaus                                                                                                                                            valdybai

                             Atsakydama į 1935 metų gruodžio 10 dieną įteiktą prašymą Nr.11, Seniūnija, remdamasi Lenkijos Respublikos prezidento potvarkiu apie administracinį procesą /Įstatymų laikraštis, Nr.36, pozicija 341, 1928 m./ ir Vidaus reikalų ministerijos potvarkio apie teisę vykdyti viešus pasilinksminimus §2 1 punktu /Įstatymų laikraštis, Nr.103, pozicija 801, 1933 m./ uždraudžia akademijos (gal posėdžio? aut.past.) organizavimą š.m. gruodžio 15 d., N.Daugėliškiuose neįvykdžius prašymo sąlygų  (nenurodyti asmenys atsakingi už sumanymą; apie tai rašoma 2 punkte §3 aukščiau minėto Vidaus reikalų ministerijos potvarkio), taip pat dėl turinio veikalo, skirto viešam atlikimui akademijoje.

                             Dėl aukščiau minėto sprendimo turite teisę per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo apeliuoti į Vilniaus vaivadijos įstaigą. Apeliuojama tarpininkaujant Švenčionių apskrities seniūnijai.

Už apskrities seniūną

(E.Polkowski)

viceseniūnas.“ (LMAVB RS f.67 b.99 l.2)

„Švenčionių apskrities                                                                                                        Švenčionys, 1936 metų balandžio 17 diena

seniūnija

Nr. B. II-4

1936 IV.19 d.

Nr.19

                                                                                    Svarbiausias sprendimas vaidinimo organizavimo byloje

                             Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ naujojo Daugėliškio skyrius š.m. balandžio 14 dieną įteikė prašymą išduoti leidimą surengti mėgėjišką vaidinimą lietuvių kalba „Avinėlis Nekaltasis“ ir kitus š.m. balandžio 19 dieną N.Daugėlišky.

                             Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1928 m. kovo 22 d.potvarkio 72 straipsniu apie administracinį procesą /Įstatymų laikraštis Nr.36, pozicija 341 , 1928 m./ ir Lenkijos Respublikos prezidento 1933 m. spalio 27 dienos potvarkio apie teisę vykdyti viešus pasilinksminimus 10 straipsniu /Įstatymų laikraštis Nr.85., pozicija 632, 1933 m./ seniūnija atsisako išduoti leidimą aukščiau minėtoje byloje.

                                                                                           Motyvacija

                             Šis sprendimas, kaip paliktas visiškai laisvam valdžios vertinimui, remiantis Lenkijos Respublikos prezidento potvarkio apie administracinį procesą 75 straipsnio 3 punktu / Įstatymų laikraštis Nr.36, pozicija 341., 1928 m./ nemotyvuojamas.

                             Dėl šio sprendimo turite teisę per 14 dienų po paskelbimo arba įteikimo šio sprendimo apeliuoti į Vilniaus vaivadijos įstaigą. Apeliuojama tarpininkaujant Švenčionių apskrities seniūnijai.

                                                                                                                                                                                                                                                                  Už apskrities seniūną

                                                                                                                                                                                                                                                                  (E.Polkowski)

                                                                                                                                                                                                                                                                  viceseniūnas“

LMAVB RS f.67 b.99 l.3)                                                     

[1]LMAVB RS, f. 67 b.206 d.1-3 Kalesnykų mokyklos ir skyriaus (1920-35, mokykla buvo uždaryta 1927 10 11, tačiau ir toliau veikė. 1928 09 28 buvo gavusi koncesiją, 1929/30, 1930/31, 1931/32 mokslo metais dirbo be koncesijos ir pasibaigus 1931/32 mokslo metams buvo uždaryta. LMAVB RS b.208 d.1., l.63. V.Martinkėnas mini, kad mokykla buvo uždaryta 1932 m. kovo 11 dieną; op cit. p.65) dokumentai.

[1]ibid., f. 67 b. 79 d.1-2 Kalviškių mokyklos ir skyriaus (1926-39, mokykla uždaryta 1935 04 30, LMAVB RS b. 208 d.1., l.65) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.77 (1931-39) Kampuočių skyriaus dokumentai.

[1]ibid., f. 67 b.76 d.1-5 Kapiniškiškių mokyklos ir skyriaus (1925-35, mokykla uždaryta 1934 06 05, LMAVB RS b. 208 d.1, l.72, V.Martinkėnas nurodo, kad 1934 06 15, op. cit. p.71) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.276 d.1-7 Kaziulių mokyklos ir skyriaus (1925-39, mokykla uždaryta greičiausiai 1932/1933 mokslo metams pasibaigus. LMAVB RS b. 208 d.1., l.76, V.Martinkėnas nurodo, kad 1933 03 01, op. cit. p.74) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.331 Leliušių skyriaus (1936-39) dokumentai.

[1]ibid., f. 67 b.324 d.1-2 Lynežerio skyriaus (1924-39) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.288 (1923-39) Mištūnų skyriaus dokumentai.

[1]ibid., f.67 b. 246 d.1-2 Mockų mokyklos ir skyriaus (1921-39, mokykla uždaryta 1927 10 06 , LMAVB RS b.208 d.1, l.111) dokumentai.

[1]ibid., f. 67 b.253 d.1-6 Neravų mokyklos ir skyriaus (1925-35, mokykla uždaryta 1935 08 31, LMAVB RS b.208, d.1.117) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.171 d.1-2 Padzitvio mokyklos ir skyriaus (1926-39, mokykla uždaryta po 1931/32 mokslo metų, LMAVB RS b.208, d.1., l.121) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.174 d.1-9 Paliūnų mokyklos ir skyriaus (1926-39, mokykla uždaryta 1933 05 04, LMAVB RS b.208, d.1., l.122) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.196 d.1-5 Pamerkio mokyklos ir skyriaus (1924-39, mokykla uždaryta 1927 10 04, bet faktiškai veikė iki 1931/32 mokslo metų pabaigos, LMAVB RS, b.208 d.1., l.125) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b. 194 Papiškių mokyklos ir skyriaus (1923-39, mokykla nebeveikė 1929/30 mokslo metais, LMAVB RS b.208, d.1., l.126) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.348 d.1-2 Pirčiupių mokyklos ir skyriaus (1931-40, mokykla nebeveikė po 1932/33 mokslo metų, LMAVB RS b.208 d.1., l.137) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.322 d.1-2 Randamonių skyriaus (1924-39) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.227 d.1-2 Rimdžiūnų mokyklos ir skyriaus (1924-39, mokykla uždaryta 1932 metais, LMAVB RS b.208 d.1., l.145) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.225 d.1-10 Rudnios mokyklos ir skyriaus (1923-39, mokykla uždaryta 1934 06 30, LMAVB RS b.208 d.1., l.146) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.259 d.1-3 Senojo Naniškio mokyklos ir skyriaus (1924-36, mokykla uždaryta 1937 08 31, LMAVB RS b.208 d.1., l.113) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.153 Šlynakiemio mokyklos ir skyriaus (1925-39) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.118 d.1-2 Zabarninkų mokyklos ir skyriaus (1926-39, mokykla uždaryta 1933 08 19, LMAVB RS b.208 d.1., l.195) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.114 d.1-2 Žagarių mokyklos ir skyriaus (1927-39, mokykla uždaryta 1933 08 19, LMAVB RS b.208 d.1., l.198) dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.138 d.1-10 Šklėrių (1923-35, mokykla uždaryta 1935 06 16, LMAVB RS b.208 d.1., l. 163) mokyklos dokumentai.

[1]ibid., f.67 b.315 d.1-13 Šumos (1925-35, mokykla uždaryta 1935 08 31, LMAVB RS b.208 d.1., l.166)  mokyklos dokumentai.

[1]Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 1937 metų kovo 21 dienos visuotinio susirinkimo protokolas,  LMAVB RS f.69, b.307 d.2., l.29

[1]Vilniaus vaivados Bocianskio 1936 m.vasario 11 dienos griežtai slaptas  memorialas apie administracinės valdžios priemones prieš Lenkijos lietuvių mažumą ir apie planus šiuo klausimu ateičiai.

Vilnius, 1936 m. vasario 11 diena

Ponui Vidaus reikalų ministrui Varšuvoje

Vykdydamas Pono Ministro pavedimą, siunčiu ataskaitą apie valdžios priemones prieš lietuvių mažumą ir siūlymus dėl planų ateičiai šiuo klausimu politinėje-visuomeninėje ir švietimo srityse. Šie siūlymai parengti pagal direktyvas, kurios buvo nustatytos Tarpministerinės komisijos ir buvo aptartos 1936 m. sausio 28 d. konferencijoje Vilniuje su Ponais Balstogės ir Naugarduko vaivadomis.

                             Analogišką ataskaitą iš ūkio srities Ponui Ministrui įteiksiu vėliau.

                                                                                                                                                                                                                                                                                              VAIVADA

                                                                                                                                                                                                                                                                  Liudvikas Bocianskis

Priedas 1.

Pranešama:

Ponui Valstybės sekretoriaus padėjėjui H.Kaveckiui

Ponui Direktoriui J.Paciorkovskiui

Ponui Viršininkui H.Suchenek-Sucheckiui

Ponui Direktoriui paprockiui

Ponui Viršininkui maciševskiui, Lenkijos Religijų ir švietimo Ministrui

Ponui Viršininkui Dr.Vl.Zaleskiui, Užsienio reikalų Ministrui

Ponui Balstogės vaivadai

Ponui naugarduko vaivadai

ADMINISTRACINĖS VALDŽIOS PRIEMONĖS PRIEŠ LENKIJOS LIETUVIŲ MAŽUMĄ IR PLANAI ŠIUO KLAUSIMU ATEIČIAI

I.Politiniai-visuomeniniai klausimai

1.Vilniaus lietuvių tautinis komitetas.

2.Lietuvių draugijos Lenkijoje.

  1. a) radijo klausimai,

    b)“Lietuviškoji valandėlė“ per Vilniaus radiją.

  1. a)spaudos klausimai,

    b)Vilniaus lenkų spauda

  1. Lietuvių bibliotekos ir skaityklos
  2. Lietuvių katalikų dvasininkija
  3. Bendradarbiavimas su teismais.

II.Švietimo klausimai

1.Privačios mokyklos

  1. ir 3. Lietuvių kalba valstybinėse mokyklose.

4.Auklėjimo ir globos įstaigos

5.Valstybinės vidurinės mokyklos, bursos ir bendrabučiai.

6.Aukštosios mokyklos.

7.Naminis mokymas.

8.Vadovėliai.

9.Kursai, bibliotekos ir skaityklos.

10.Lietuvių kalbos reikalingumas mokykloje.

ADMINISTRACINĖS VALDŽIOS PRIEMONĖS PRIEŠ LENKIJOS LIETUVIŲ MAŽUMĄ IR PLANAI ŠIUO KLAUSIMU ATEIČIAI

I.Politiniai-visuomeniniai klausimai

1.Vilniaus lietuvių tautinis komitetas.

Nematydamas galimybės toleruoti ateityje valdžios bet kokios kontrolės išvengiančio Vilniaus lietuvių komiteto veiklos, 1935 m. gruodžio 23 dienos raštu (pavieto taikos teismas [toliau: PTT] 2514/slaptai) įsakiau Vilniaus miesto starostai iškviesti Lietuvių komiteto pirmininką Konstantiną Stašį, kad įteiktų Vilniaus miesto starostos kanceliarijai lietuvių komiteto įstatus, kad komitetas būtų užregistruotas pagal galiojančio draugijų įstatymo instrukcijas, nes lietuvių komiteto pavadinime negali figūruoti būdvardis „laikinasis“, kaipo keliantis sugestijas, besikėsinančias į Lenkijos Valstybės vientisumą.

                             1935m. gruodžio 27 d. Konstantinas Stašys mėgino įrodyti Vilniaus miesto starostai, kad Lietuvių tautinis komitetas kaip politinis vienetas egzistuoja legaliai. 1935 m. gruodžio 31 d. lietuvių komitetas Vilniaus miesto starostai atsiuntė raštą, kuriuo paaiškino, kad „Laikinojo“ Lietuvių tautinio komiteto gyvavimas ir veikla visiškai atitinka 1932 m. spalio 27 dienos draugijų teisės formalius reikalavimus ir pagal šio įstatymo instrukcijas iš naujo registruotis neprivalo. Komitetas įsikūrė 1919 m., kai kraštą valdė Rytinių žemių civilinė valdžia, besiremdamas 1919 m. sausio 3 d. įsako dėl draugijų (Lenkijos valstybės teisės žinynas, Nr.3, poz.88) instrukcijomis. Vidurio Lietuvos vyriausybei reikalaujant, komitetas 1921 m. pakartotinai įteikė deklaraciją su įstatų nuostatais ir Vilniaus miesto starostijai raštą dėl Komiteto registracijos. Lenkijos Respublikos prezidento 1932 m. spalio 27 dienos Įsakymą paskelbus, komitetas veikė legaliai, remdamasis 1919 m. sausio 3 dienos įsako dėl draugijų instrukcijomis ir todėl, dabartinio Lietuvių komiteto aiškinimu, Komitetas, besiremdamas Vidaus reikalų ministro 1932 m. gruodžio 17 dienos Įsakymo I-ju paragrafu apie draugijų laikymąsi draugijų įstatymo instrukcijų, neprivalo iš naujo registruotis ir, besiremdamas to paties paragrafo 2-juų skirsniu, gali toliau veikti kaip paprasta draugija. Be to, cituojamame rašte Lietuvių komitetas pažymėjo, jog nemato naudos iš pakeitimo ligšiolinio jo statuso ir kad pageidauja toliau likti paprasta draugija, kartu primindamas, kad paprastos draugijos pavertimas užregistruota draugija pagal draugijų įstastymo 19-tą paragrafą yra draugijos teisė, o ne pareiga.

                             Šalia teisinių argumentų lietuvių komiteto rašte yra du pagrindiniai momentai:

                             1.Lietuvių komitetas laiko save paprasta draugija ir pageidauja toliau pasilikti paprasta draugija.

                             2.Lietuvių komitetas pripažįsta, kad žodis „Laikinasis“ nepagrįstas ir sutinka pakeisti savo pavadinimą „Lietuvių tautiniu komitetu“ (kas jau padaryta).

                             Todėl, remdamiesi 1932 m. spalio 27 dienos Lenkijos Respublikos prezidento Įsakymu dėl draugijų 15-tu ir 61-mu straipsniais, Vilniaus miesto starostijos ir Vilniaus-Trakų [vaivadijos] trys valdininkai kontroliavo 1936 m. sausio 31 ir vasario 1,3,4 d. Vilniaus lietuvių tautinio komiteto, kaip paprastos draugijos, veiklą. Buvo kontroliuojami aktai, kuriuos Kontrolės komisijai pateikė kontrolės metu dalyvavę Komiteto pirmininkas Stašys ir Lietuvių komiteto sekretorius Juozas Maceika. Kontrolės komisija patikrino 31 įvairų aplanką, siunčiamų-gaunamų Komiteto raštų 6 knygas nuo 1920 metų iki tos dienos, du prašymų sąrašus bei komiteto valdybos posėdžių protokolus nuo 1932 metų iki 1935 m. lapkričio 28 dienos.

                             Be kita ko, Kontrolės komisija aplankuose surado: prašymus gauti leidimams išvykti į Lietuvą, atsakymus iš Lietuvos konsulatų (daugiausia iš Daugpilio ir Karaliaučiaus) į prašymus leisti įvažiuoti į Lietuvą, Lietuvių komiteto raštų Lietuvos valdžiai nuorašus, Komiteto išduotus pažymėjimus (asmens liudijimus bei pažymas, liudijančias, kad suinteresuotas asmuo nedalyvavo generolo Želigovskio akcijoje), karo pabėgėlių ir kitų sąrašus, apimančius 1920-1927 metus, Lukiškių  lietuvių kalinių, gardine kalinčių politinių kalinių sąrašus, vaikų, kuriuos globoja Lietuvių komitetas Nukentėjusiems dėl karo šelpti , sąrašus ir kitus dokumentus.

                             komiteto valdybos posėdžių protokolų knygoje Kontrolės komisija surado 1932 m. sausio 26 dienos posėdžio protokolą, kuriame Lietuvių komiteto kompetencijos taip suformuluotos:

                             1) Komitetas reprezentuos lietuvių visuomenę jos santykiuose su Vilniaus krašto svetimšaliais,

                             2) gins lietuvių teises bažnyčios, savivaldybių ir valstybiniame gyvenime,

                             3) informuos apie lietuvių gyvenimo įvykius, kurie sukelia ginčus ir

                             4) prireikus sudarys teismą.

                             1933 m. gegužės 30 dienos protokole Nr. 2 įrašytas nutarimas išsiųsti į ukrainiečių gyvenamas vietas vieną  arba du studentus, kurie susipažintų ssu ukrainos kooperatyvų organizacija ir ukrainiečių ūkiniu gyvenimu.

                             Kontrolinei komisijai nebuvo pateikta dalis protokolų iki 1932 m. ir nuo 1935 m. lapkričio mėn. iki tos dienos, o Lietuvos komiteto vadovybė pareiškė, kad tie protokolai „dingo“. nebuvo taip pat pateiktos buhalterinės knygos, o Komiteto vadovybė pareiškė, kad Komitetas neveda jokių buhalterijos knygų ir nedisponuoja jokiomis sumomis. Įvairios Amerikos lietuvių arba Užsienio lietuviams remti draugijos aukos yra siunčiamos Stašiui, kuris betarpiškai jomis dissponuoja. Dėl lietuvio studento išsiuntimo į rytinę Mažąją Lenkiją Stašys pareiškė, kad su tuo susijusias išlaidas apmokėjęs iš savo kišenės. Komiteto vadovybės tvirtinimu, Komiteto personalas dirba „be atlyginimo“.

                             Kontrolės metu ištirta medžiaga duoda pakankamą pagrindą paraginti lietuvių komitetą užsiregistruoti pagal draugijų įstatymo instrukcijas kaip registruotai draugijai ir pildyti šios rūšies draugijoms privalomas sąlygas. jei Lietuvių tautinis komitetas nepatenkins minėtų reikalavimų, starostos turės teisę Komitetą uždaryti ir likviduoti.

                             Kalbėdamas apie Lietuvių komitetą, dar pabrėžiu, kad ligšiolinėje jo veikloje, netelpančioje jokiuose paprastoms draugijoms numatytuose rėmuose, esama ryškios priešvalstybinės veiklos momentų; ryšium su tuo esu linkęs stengtis visiškai likviduoti šį Komitetą.

2.Lietuvių draugijos Lenkijoje.

  1. a) pernelyg išaugusi organizuota lietuvių veikla neatitinka Lenkijos lietuvių mažumos tikrųjų poreikių.

                             Organizacinis lietuvių veiklos Lenkijoje išaugimas yra tiesioginis Kauno valdžios politikos rezultatas, valdžios, kuri, realizuodama vadinamąją „Vilniaus vadavimo akciją“ šelpia ir inspiruoja Lenkijoje gyvenančius lietuvius. 1935 m. gruodžio 23 d. išleidau potvarkį, norėdamas sulaikyti per didelį lietuviškos akcijos išaugimą. 1935 m. gruodžio 23 dienos potvarkiu (PTT 2513/slaptai) pavedžiau Ponams Starostoms atidžiai stebėti lietuviškų organizacijų ir jų skyrių veiklą patikėtuose Jiems pavietuose (miestuose) ir tais atvejais, jei organizacijos nesilaikytų jiems privalomų įstatų ir kitų teisinių instrukcijų, pasielgti su šiomis organizacijomis kuo griežčiausiai.

                             Ypač kategoriškai įsakiau be atodairų neigiamai vertinti bet kokius mėginimus plėsti lietuviškų organizacijų ar kokių kitokių įstaigų (bibliotekų-skaityklų ir pan.) veiklą. Sprendimus šiuo reikalu įsakiau motyvuoti saugumo ar viešosios tvarkos pažeidimais.

                             Įsakiau nedelsiant sulaikyti lietuviškų organizacijų ir jų skyrių veiklą, kuri kelia grėsmę viešajai tvarkai ir prieštarauja Baudžiamajam kodeksui.

  1. b) Visoms be išimties lietuviškoms organizacijoms, kaipo veikiančioms už pinigus ir pagal Kauno valdžios direktyvas, reikėjo griežtai taikyti bausmes, numatytas tiek „Draugijų įstatymo“ (Lenkijos Respublikos prezidento 1932 m. spalio 27 d. Įsakymas. – Lenkijos Resp. Įstatymų žinynas, 1932 m., Nr.94, poz. 808) 57-me paragrafe, tiek ir 1932 m. kovo 11 dienos Susirinkimų įstatytmo“ (Lenkijos Resp. Įstatymų žinynas, 1932 m., Nr.48, poz.450) 25-me paragrafe.

                             Reikia pažymėti, kad „Draugijų įstatymo“ 57-as paragrafas už nusižengimą atskiriems šio Įstatymo paragrafams numato pinigines baudas iki 500 zlotų, o „Susirinkimų įstatytmo“ 25-as paragrafas – piniginę baudą iki 1000 zlotų arba areštą iki 6 savaičių, o lengvesniais atvejais – piniginę baudą iki 500 zlotų arba areštą iki 2 savaičių.

                             Tos bylos nagrinėjamos administracine-baudžiamąja tvarka, be to, manau, kad, siekiant sustiprinti baudžiamąjį poveikį, reikia paprastai taikyti maksimalias bausmes.

                             Kadangi administracine-baudžiamąja tvarka nubausti lietuvių tautybės vis dėlto paprastai kriepiasi į Teismą, o Teismas bausmę dažniausiai labai sumažina ir dėl to ji netenka planuoto poveikio, mano nuomone, reikia būtinai kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad teismo baudžiamoji politika būtų suderinta su administracinės valdžios politika.

                             Lietuviškų organizacijų ir draugijų veiklos tinkamos kontrolės tikslas – būtinai ir visu griežtumu taikyti joms „Draugijų įstatymo“ 43-čią paragrafą, kuris draugijoms, besinaudojančioms visuomenės aukomis arbavaldžios ar visuomeninių institucijų teikiamomis pašalpomis, nepriklausomai nuo tų draugijų tikslų numato taikyti šiuos sprendimus:

  1. Draugijos privalo pranešti tiesioginei kontrolinei valdžiai (starostijai) apie kiekvieno visuotinio susirinkimo laiką, vietą ir temą, be to, tą patį turi padaryti ir jos Valdyba, pranešdama apie savo posėdžius, jei ji svarstys klausimus, susijusius su finansais, gautais šio straipsnio pradžioje nurodytu būdu;

                             2.Valdžia turi deleguoti į posėdžius savo atstovą su balso teise, su teise reikalauti iš revizijos komisijos valdybos ir kitų organų informacijos ir reikšti savo pastabas apie draugijos ūkį, išlaidų tikslingumą, reformų reikalingumą ir pan. Tokiu atstovu gali būti tiek valdžios tarnautojas, tiek suinteresuotas savivaldybės ar viešosios įstaigos atstovas;

                             3.Jei draugijos lėšos pakartotinai naudojamos ne pagal paskirtį, registracinė valdžia gali atimti iš draugijos teisę naudotis aukotojų aukomis bei pašalpomis.

                             (Šio paragrafo instrukcijų nesilaikantieji baudžiami anksčiau minėtomis bausmėmis).

                             Administracinės valdžios pasinaudojimas savo teisėmis, numatytomis „Draugijų įstatymo“ 43-me paragrafe, padės jai faktiškai kontroliuoti lietuviškų draugijų veiklą. kad toji kontrolė būtų sėkminga, mano nuomone, būtinai reikia, jog betarpiškai kontaktuojantieji su lietuviškomis organizacijomis kai kurie valdininkai ir policininkai išmoktų lietuvių kalbą, bent šnekamąją, kad šia kalba galėtų susišnekėti be tarpininko.

                             Tam tikslui Vilniaus, balstogės ir Naugarduko vaivadijų administracijos tarnautojams ir valstybės policininkams reikia organizuoti vilniuje lietuvių kalbos kursus.

                             Tie kursai, šalia lietuvių kalbos mokymo, turėtų padėti klausytojams suprasti lietuviškų problemų visumą ir tuo pačiu parengti juos taip, kad jie tinkamai orientuotųsi konkrečiose šios srities įvykiuose.

  1. Radijo klausimai

                             Lenkijos lietuvių veikėjai ir lietuviškų organizacijų, skaityklų, bibliotekų, klubų, mokyklų vadovai, Kauno veikssnių sugestuojami, bendradarbiauja su Vilniaus vadavimo sąjunga, organizuodami propagandinių, antilenkiškų Kauno radijo laidų kolektyvinį klausymą.

                             Minėtų lietuviškų institucijų vadovai dažniausiai gyvena toms institucijoms gretimose patalpose ir susirinkimų metu radijo aparatais, kurių jie yra privatūs naudotojai, viešai klausosi kauno radijo stoties laidų. todėl sistemingai plinta destrukcinė Kauno įtaka, dėl kurios slapti Vilniaus vadavimo sąjungos agentai verbuoja vietinius lietuvius bendradarbiauti kaip korespondentus su Kauno radiju ir Vilniaus vadavimo sąjunga.

                             Ligi šiol valstybinė valdžia mažai kišdavosi į šiuos reikalus ir apsiribojo opinijos išdavimu radijo imtuvams įsigyti, pasitarusi su karine valdžia, kai to prašydavo svetimšaliai pasienio zonoje (30 km), kuri apima taip pat ir Vilnių, ir visi pasienio zonos gyventojai 6-7 km ruožu.

                             Siekiant sunorminti tuos reikalus, mano nuomone, ateityje reikia laikytis šių veikimo principų:

                             1) Remiantis Pašto ir telegrafo direkcijos žiniomis apie radijo abonentus, gyvenančius teritorijoje, kur daugumą sudaro lietuviai, nustatyti, pasitarus su karine vadovybe, kuriems asmenims atimti leidimą laikyti lempinius radijo priimtuvus ir po to painformuoti Pašto ir telegrafo direkciją, kad ji įpareigota priimti tai dėmesin.

                             2) Neleisti iš viso įsigyti radijo imtuvų lietuvių tautybės svetimšaliams, gyvenantiems pasienio zonoje, ir visiems lietuviams, nepriklausomai nuo to, kuriai valstybei jie priklauso, jeigu gyvena pasienio zonoje.

                             3) Kol bus sustiprintas Vilniaus radijo stoties galingumas tiek, kad ji galėtų trukdyti klausytis detektoriniais aparatais Kauno radijo stoties, reikia iki minimumo sumažinti detektorinių aparatų skaičių tose vietovėse, kurių nepasiekia Lenkijos radijo stotys ir kurios šiomis sąlygomis klauasosi aparatais vien svetimų radijo stočių.

                             4) Išduodant naujus leidimus radijo aparatams įsigyti Vilniaus mieste, paviete ar valsčiuje, kur didesnis lietuvių procentas, reikia reikalauti, kad administracinė valdžia, susitarusi su karine valdžia, duotų tuo klausimu savo opiniją;

                             5) Tais atvejais, kai užsienio laidų klausomasi kolektyviškai, taikyti 1932 m. kovo 11 dienos „Susirinkimų įstatymo“ 25-tam paragrafe numatytas bausmes. Tuo atveju, kai susirinkime būna mažai žmonių ir dėl to negalima laikyti susirinkimo viešu, taikyti „Susirinkimo įstatytmo“ 20-to paragrafo instrukcijas, kurios leidžia saugumo organams įeiti į patalpą ir  išardyti susirinkimą, jeigu jo tikslas ir eiga prieštarauja baudžiamajai teisei arba gresia saugumui, ramybei ar viešajai tvarkai; nepriklausomai nuo to, ar bus administracinė-baudžiamoji atsakomybė, tokiais atvejais reikia atimti leidimą radijo imtuvus laikyti.

                             „Lietuviškoji valandėlė“ per Vilniaus radiją

                             Siekiant pasipriešinti Lietuvos radijo ir spaudos kenksmingai antilenkiškos propagandos įtakai ir tinkamai aptarti lenkiškas-lietuviškas problemas, Vilniaus radijuje specialiai šiam tikslui įvesta ir centro valdžios subsidijuojama „Lietuviškoji valandėlė“, kurios metu transliuojamos lietuvių ir lenkų kalbomis paskaitos ir pranešimai lietuviškomis temomis.

                             Tačiau „Lietuviškosios valandėlės“ veiklą jau ilgesnį laiką kritikuoja Lietuvos lenkai ir Lenkijos visuomenė. „Lietuviškajai valandėlei“ daromi priekaištai, kad jos laidosse netinkamai traktuojamos lietuvių problemos, nemokšiškai nagrinėjama Lietuvos lenkų problema, kad tos laidos nepatenkina aktualių dabarties reikalavimų ir ne tik nevykdo užplanuotų uždavinių, bet priešingai, lenkų-lietuvių santykiuose sukelia nepageidautiną polemiką, kurios lengvai būtų galima išvengti atitinkamai redaguojant temą.

                             Labai vertindamas propagandinę radijo akciją lietuvių klausimu, manau, kad reikia atitinkamai iš anksto kontroliuoti visus „Lietuviškosios valandėlės“ per Vilniaus radiją transliuojamus pasisakymus, kad kiekviena radijo paskaita lietuvišku klausimu ateityje būtų aprobuojama Vilniaus vaivadijos įstaigos, kaip Vyriausybės politikos vykdytojos vaivadijos teritorijoje.

                             Be to, manau, kad į „Lietuviškąją valandėlę“ reikia įtraukti:

  1. a) specialiass laidas, skirtas aktualiems lietuvių klausimams Lenkijoje;
  2. b) periodines laidas, transliuojamas visoms Lenkijos stotims lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, kurios sintetiškai nagrinėtų ir nušviestų lietuviškų klausimų šiuo metu visumą;
  3. c) literatūrines ir muzikines lietuviškas laidas, kurios Vilniaus radijo programose taptų lietuviams tam tikra kultūrine pramoga, atitrauktų jų dėmesį nuo propagandinių Kauno radijo laidų.

                             Be to, manau, kad Vilniaus vaivadijos įstaiga turi kontroliuoti prelegentų, kalbančių „Lietuviškosios valandėlės“ metu, parinkimą, kad galima būtų išvengti kenksmingų Kauno radijo užsipuolimų prieš asmenis, ir be to, kad Vilniaus vaivadijos įstaiga visais radijo propagandos reikalais palaikytų kontaktą su centro valdžia.

                             Dėl „Lietuviškosios valandėlės“ subsidijavimo galvoju, kad šiai laidai skirtos sumos būtų siunčiamos per man pavaldžią vaivadijos įstaigą.

                             „Lietuviškosios valandėlės“ organizavimo klausimu manau, kad atsakingu „Lietuviškosios valandėlės“ vedėju turi būti paskirtas asmuo, kuris glaudžiai bendradarbiautų su vaivadijos įstaiga.

                             Pagaliau siūlau nustatyti, susitarus su Lenkijos radijo vadovybe, taisykles, pagal kurias Vilniaus radijo programose bus skelbiamos įvairios visų sričių žinios ir paskaitos, kurias atsiunčia Vilniaus vaivadijos įstaigos spaudos skyrius.

                             4.Spaudos klausimai

                             Lenkijos lietuvių mažuma, turėdama septynis įvairius lietuviškus laikraščius, seniai varo planingą spaudos kampaniją, kurios tikslas sukelti vietinėje lietuvių visuomenėje antivalstybines nuotaikas su aiškiomis priešiškomis tendencijomis. Tuo būdu lietuviški laikraščiai (visų pirma, „Vilniaus rytojus“, „Vilniaus žodis“ ir „Lietuviškas baras“) dažnai atvirai pasisako prieš Lenkijos valstybės interesus, piktai pratempdami kauniškosios „Vilniaus vadavimo sąjungos“ skelbiamus lozungus.

                             Negalėdamas daugiau toleruoti tokios padėties, išleidau tam tikrą kiekį potvarkių, kurių tikslas sutramdyti antivalstybinę lietuvių spaudos veiklą, sustiprinti tos spaudos priežiūrą ir sureguliuoti užsienio lietuviškų laikraščių platinimą paštu.

                             1935 m. gruodžio 28 dienos raštuVilniaus miesto starostai išsprendžiau Vilniaus lietuvių spaudos skleidžiamos sugestijos klausimą, kad šalia Lietuvos valstybės yra „Vilniaus kraštas“, lietuvių vadinamas „okupuota Lietuva“. Būtent Vilniaus lietuviškų laikraščių redakcijoms uždraudžiau:

                             1) vartoti antraštes „Iš Nepriklausomos Lietuvos“ ten, kur galima suprasti, kad yra kažkokia kita Lietuva.

                             2) antraštėse ir tekste vartoti žodžius „Vilniaus kraštas“.

                             Be to, pavedžiau Vilniaus miesto starostai suderinti administracinės valdžios poziciją tuo klausimu su prokuratūros pozicija, kad būtų išvengta dažno reiškinio, kai teismai neatsižvelgia į Starostos nutarimus konfiskuoti atskirus lietuviškus spaudinius. Kad administracinė valdžia racionaliai bendradarbieutų lietuvių reikalu su teismais, teismams reikalingas Vyriausybės spaudimas.

                             Norėdamas sustiprinti nelenkiškos, ypač lietuviškos, spaudos priežiūrą, 1936 m. sausio 11 d. (PTT 62/slaptai) rekomendavau Vilniaus miesto starostai, kad, kelis kartus konfiskavus priešvalstybinės veiklos bruožų turintį laikraštį, po kito jo konfiskavimo kreiptųsi į Vilniaus apygardos prokurorą ir siūlytų jį uždaryti. Be to, tame rašte nurodžiau, kad tais atvejais, kai atskiri laikraščiai konfiskuojami už kolektyvo (pvz., „Lietuvių tautinio komiteto“) priimtos rezoliucijos atspausdinimą pažodžiui, reikia kreiptis į Vilniaus apygardos teismo poną Prokurorą siūlant patraukti teismo atsakomybėn ne tik to leidinio atsakingąjį redaktorių, bet taip pat ir redakciją arba priėmusio tą nutarimą kolektyvo prezidiumą. Turėdamas omenyje, kad reikia uždrausti kenksmingą kurstytojišką lietuvių spaudos įtaką Lenkijos lietuvių jaunimui, 1936 m. sausio 13 dienos raštu pavedžiau Vilniaus miesto starostai sustiprinti lietuviškos spaudos jaunimui („Jaunimo draugas“, „Lietuviškas baras“) priežiūrą ir nurodžiau, kad būtų pageidautina uždaryti žurnalą „Lietuviškas baras“, kaip agresyviausią prieš Lenkijos valstybę. Vykdydamas minėtus potvarkius, 1936 m. sausio 13 d.Vilniaus miesto starosta pranešė septynių lietuviškų laikraščių atstovams, kokie valdžios reikalavimai spaudai.

                             Apie tai, kaip ateityje turi reaguoti starostijos valdžia į paštu atsiunčiamą į Lenkiją užsienio lietuvių spaudą, ponams Starostoms nurodžiau raštu (PTT 153/slaptai, 1936 m. sausio 22 d.), kuriuo įsakiau nukreipti pasiūlymus konfiskuoti paštu siunčiamus atskirus užsieninius lietuviškus leidinius į Vilniaus vaivadijos įstaigą net tais atvejais, kai bent viename numeryje ar straipsnyje bus prasižengimo žymių ar aiškių antilenkiškų tendencijų.

                             1935 m. gruodį ir 1936 m. sausį starostijos valdžios konfiskavo šiuos lietuviškus laikraščius: „Vilniaus rytojų“ Nr.101 ir 102 ir „Vilniaus žodį“ Nr.2 ir 4. Be to, starostijos valdžia konfiskavo lenkų kalba Vilniuje leidžiamą laikraštį „Przegląd Wilenski“ Nr.1,2 ir 3, apie kurį pagrįstai spėjama, kad jį subsidijuoja Kauno valdžia, o Vilniaus miesto starostai įsakiau krieptis į prokuratūrą ir siūlyti uždaryti tą laikraštį. Stengsiuosi palaipsniui likviduoti tą Lenkijos lietuvių spaudą, kuri kenks Valstybės interesams ir bus galima juos konfiskuoti.

                             Vilniaus lenkų spauda

                             Siekiant išspręsti Lenkijos lietuvių problemą, reikia sunormuoti Vilniaus lenkų spaudos santykius su ta problema. Trys didesni Vilniaus lenkų laikraščiai, būtent „Kurjer Wilenski“, „Slowo“ ir „Dziennik Wilenski“, lig šiol nesilaiko valstybinės linijos lietuvių klausimu, dažnai net prieštarauja jai.

                             Vyriausybės subsiduojamas „Kurjer Wilenski“ yra visiškoje Vilniaus demokratų regioninės grupės įtakoje. Jų tendencijos lietuvių klausimuartimos tokiai koncepcijai, kuri linkusi spręsti lenkų-lietuvių santykių problemą ar tai sukuriant kantoninę valstybę, susidedančią iš trijų autonominių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kantonų, federacijoje su Lenkijos valstybe, ar tai suteikiant Vilniaus vaivadijai tam tikras autonomines teises.

                             Dėl tokio požiūrio lenkų-lietuvių santykių ir lietuvių padėties Lenkijoje klausimas įgyja „Kurjer Wilenski“ puslapiuose specifinį regioninį atspalvį, nutolstantį nuo oficialios ir kryptingos valstybinės politikos šiuo klausimu; tuo pačiu „Kurjer Wilenski“ redakcijos, kaip Vyriausybės subsiduojamo laikraščio (visi tai žino), pasisakymai skaitytojų būna suprantami ir komentuojami kaip oficialių veiksnių pareiškimai.

                             Nemažiau žalinga, kad „Kurjer Wilenski“ redakcija pastaruoju metu nutyli aktualias lietuviškas problemas, ir dėl to susidaro įspūdis, kad tiek lenkų visuomenės protestai prieš lenkų priespaudą Lietuvoje, tiek administracinės valdžios pastarojo meto priemonės prieš lietuvių mažumą yra kažkas dirbtino, laikino ir neturi centro valdžios pritarimo.

                             Įsitikinęs, kad Vilniaus krašte reikia bent vieno laikraščio, visiškai bendradarbiaujančio su valdžia, ir kuris įgalintų atitinkamai formuoti visuomenės opiniją, kaip to reikalauja lenkų interesai, pasisakau už:

  1. a) ligšiolinės „Kurjer Wilenski“ subsidavimo sistemos reorganizavimą taip, kad tam laikraščiui skiriamos lėšos eitų per Vilniaus vaivadijos įstaigą;
  2. b) „Kurjer Wilenski“ redakcijos atskyrimą nuo Vilniaus demokratų grupės įtakos, iš pagrindų pakeičiant visus redakcijos žmones;
  3. c) „Kurjer Wilenski“ vyriausiojo redaktoriaus posto paskyrimą asmeniui, kuris garantuotų glaudų bendradarbiavimą su vaivadijos įstaiga.

                             Būtinai reikia sustiprinti dviejų kitų redakcijų, būtent „Slowo“ ir „Dziennik Wilenski“ spaudos priežiūrą. Reikia švelninti laikraščio „Slowo“ vešintį individualizmą nušviečiant lenkų-lietuvių santykius, pasireiškiančius kritišku valdžios politikos vertinimu; reikia griežtai priešintis prieš laikraščio „Dziennik Wilenski“ netinkamus straipsnius, aštrinančius lenkų-lietuvių santykius.

                             5.Lietuvių bibliotekos ir skaityklos

                             Privalomas iki šiol 1919 m. vasario 7 dienos „Valstybės viršininko dekretas“ dėl spaustuvių ir spaudinių (1919 m. Lenkijos valstybės teisės žinynas, Nr.14, poz. 146) neatititinka šių dienų poreikių, nes bibliotekas ir skaityklas leidžia atidaryti vien pranešant apie jas (be leidimo), be to, reikalauja, kad vedėjas (administratorius) būtų pilnametis, nuolat gyventų lenkijos valstybėje ir nebūtų teistas.

                             Tiksliai besilaikydama to dekreto, administracinė valdžia galėtų uždrausti atidaryti bibliotekas, skaityklas arba spaustuves ir knygynus tik tuo atveju, kai administratorius neatitinka minėtų sąlygų.

                             Išduodant šiuo metu neigiamus atsakymus dėl naujų lietuviškų bibliotekų ir skaityklų atidarymo, remiamasi, nesant kitos išeities, ne 1919 metų dekretu, bet Draugijų įstatymo instrukcijomis, plačiau jas interpretuojant ir pritaikant tiek bibliotekoms, tiek skaitykloms, kaip atskirų draugijų skyriams.

                             Naujos instrukcijos dėl bibliotekų, skaityklų, knygynų ir spaustuvių turi būti orientuotos į tai, kad leidimus šioms įstaigoms išduotų administracinė valdžia; be to, tų institucijų administratoriai ir savininkai privalo turėti Lenkijos  pilietybę, o administracinė valdžia turi turėti teisę neigiamai išspręsti klausimą, tiek atsižvelgiant į visuomenės saugumą, tvarką ir rimtį, tiek ir tuo atveju, jei nurodytų institucijų atidarymas būtų nenaudingas visuomenei (analogiškas Draugijų įstatymo 20-as paragr., duodantis registracinei valdžiai leisti aidaryti užregistruotas draugijas).

                             Sprendimo teisę šiais klausimais privalo turėti I-os instancijos administracinė valdžia savo nuožiūra.

                             6.Lietuvių katalikų dvasininkija

                             Kaip parodė ligšiolinė patirtis, žalingiausią antivalstybinę veiklą, ypač provincijoje, išvysto lietuviai kunigai.

                             Ne kartą per kelerių metų lietuvio kunigo darbą vienoje parapijoje klebonija virsta prolietuviškos propagandos židiniu, o parapijiečių nuotaikos radikaliai pasikeičia lenkijos valstybės nenaudai.

                             Be kita ko, reikia pažymėti, kad kai kurie lietuviai kunigai (klebonai ir vikarai) iki šiol neturi Lenkijos pilietybės.

                             Tas reiškinys plačiai paplitęs ypač tarp bažnyčios tarnų: zakristijonų, vargonininkų ir pan.

                             Jie yra neaiškios pilietinės priklausomybės, o kai kada net Lietuvos piliečiai.

                             Vaivadijos įstaiga, remiantis mano nurodymais, jau ėmėsi spręsti tiek lietuvių kunigų, tiek bažnytinių tarnų pilietybės ir lojalumo Lenkijos valstybei klausimą.

                             Užmezgiau tiesioginį kontaktą tuo reikalu su arkivyskupu metropolitu kun. Jalbžykovskiu, kuris man tivrtai pažadėjo bendradarbiauti.

                             Kadangi vis dėlto Kanonų teisė ir Konkordatas daugeliu atvejų nepakankami, tai, iškeliant iš tam tikrų parapijų kunigus, reikėjo jau dabar pasinaudoti „Sienų apsaugos įstatymo“ instrukcijomis. Kadangi nėra nurodymų to įstatymo vykdymui, tai iki šiol buvo remtasi pačiu įstatymu ir nusistovėjusia praktika.

                             Išvados

                             Kad šie reikalavimai artimiausiu laiku būtų sunorminti, mano nuomone, būtina:

                             1.) Be atodairos ir greitai pašalinti iš parapijų visus Lenkijos pilietybės neturinčius lietuvių kunigus, vargonininkus, zakristijonus ir pan.

                             2.) Padaryti griežtą politinę lietuvių kunigų – Lenkijos piliečių atranką ir palaipsniui, bet sistemingai kelti juos į kitas parapijas; pirmiausia iškelti žalingiausius, o galiausiai reikia iškeldinti iš parapijų, kur didesnis lietuvių procentas, visus lietuvius kunigus ir atkelti ten lenkus, mokančius lietuvių kalbą ir galinčius be tarpininko bendrauti su savo parapijiečiais.

                             3.)  Kadangi tuo reikalu reikia remtis „Sienų apsaugos įstatymu“, reikia skubiai išleisti to įstatymo vykdymo instrukcijas.

                             4.) Kadangi Vilniaus miestas yra daugelio lietuvių kunigų ir su jais bendraujančių baltarusių kunigų veiklos centras, būtinai reikia griežtai taikyti potvarkį apie draudžiamas zonas; be to, galvoju, kad praktiniais sumetimais reikia žymiai išplėsti ligšiolinę  draudžiamą zoną, įtraukiant į ją tas teritorijas, kur didesnis lietuvių nuošimtis.

                             5.) Kadangi praktikuojamas iki tol lietuvių kunigų kilnojimas iš vienos į kitą tos pačios vyskupystės parapiją, nors ir mažina politinės veiklos efektą, vis dėlto visiškai jo neniveliuoja, tuos lietuvius kunigus – Lenkijos piliečius – būtinai kelti į krašto gilumą arba net į kitas vyskupystes Konkordato nustatyta tvarka.

                             7.Bendradarbiavimas su teismais

                             Iki šiol ne kartą atsitikdavo, ypač kovojant su nelegalia lietuviška mokykla, kad administracinės valdžios ir policijos nukreiptos bylos baigsavosi išteisinimu. Taip pat ir tais atvejais, kai lietuvių veikėjai apskųsdavo teismui administracinės valdžios nuosprendžius (administracine-baudžiamąja tvarka) , teismai dažnai labai sušvelnindavo bausmę.

                             Ši padėtis buvo plačiai aprašyta tiek vietinėje, tiek užsienio lietuvių spaudoje ir buvo nepalankiai atsiliepiama apie lenkų valstybinę administraciją.

                             Todėl, mano nuomone, administracinė valdžia turi būrinai pradėti glaudžiausiai bendradarbiauti su teismais, Teisingumo ministerija ir ieškoti bendros išeities lietuvių klausimu, juo labiau, kad kai kas turi būti specialiai aptarta ir numatyti konkretūs projektai, nekeliantys prieštaravimų tarp teismų ir administracijos.

                             Ypač reiktų suderinti teismo požiūrį į lietuviškų organizacijų veikėjus, kurie vartoja lietuviškus herbus, ženklus ir pan., ir į viešai giedamą Lietuvos valstybinį himną. Kiek man žinoma, tie dalykai iki šiol nėra vienodai sureguliuoti visoje Valstybės teritorijoje.

                             Be to, manau, kad lietuviškoms organizacijoms ir lietuvių tautybės asmenims reikia būtinai kiek galima griežčiau taikyti instrukcijas dėl jų ženklų, uniformų ir pan. nešiojimo.

II.Švietimo klausimai

1.Privačios mokyklos

                             Anksčiau atidarytos privačios lietuvių mokyklos jau kelinti metai sistemingai palaipsniui likviduojamos. Taigi nuolat mažėja Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ ir lietuvių švietimo draugijos „Kultūra“ pradinių mokyklų skaičius. Tai Vilniaus švietimo apygardos, kuri siekia palaipsniui likviduoti ne tik lietuvių, bet ir kitas privačias mokyklas, bendrosios politikos rezultatas.

                             Privačių mokyklų visiško likvidavimo, susijusio su naujų viešųjų  mokyklų  atidarymu, reikalavimų vykdymas susiduria vis dėlto su nemažais sunkumais tiek dėl biudžeto (nes mokyklų valdžia jau šiuo metu neįstengia atidaryti pakankamai pradinių mokyklų ir dėl to daug mokyklinio amžiaus vaikų lieka už mokyklos sienų), tiek dėl įstatymų, nes jie numato, kad viešajai pradinei mokyklai atidaryti reikalingas tam tikras mokinių skaičius, bet kartu leidžia, kad į mokyklą nebūtų toliau kaip 3 kilometrai. Šie du reikalavimai dažnai apsunkina mokyklų atidarymą, kai gyventojų tinklas retas arba kai dideli kaimai išsiskirstę vienkiemiais.

                             Vilniaus švietimo apygardos kuratorija kol kas toleruoja kai kurias lietuviškas privačias pradžios mokyklas su ta sąlyga, kad jos veiks grynai lietuviškose, o ne mišriose su mažesniu lietuvių nuošimčiu vietovėse, kur pastaruoju metu savo dėmesį kreipia lietuvių veikėjai (Breslaujos, Ašmenos, Lydos ir kt. pavietai).

                             Kalbant apie vietoves, kuriose Kuratorija būtų kol kas linkusi toleruoti privačias lietuviškas pradžios mokyklas, reikia pažymėti, kad mano nuomone, šioms mokykloms veikti tinkamiausios tokios vietovės, kur nėra sąlygų viešajai mokyklai atidaryti (kai neįmanoma sutelkti įstatymu numatyto vaikų skaičiaus 3 km spinduliu nuo mokyklos).

                             Siekdama palaipsniui likviduoti lietuviškas privačias vidurines mokyklas, Kuratorija numato uždaryti Švenčionių lietuvių gimnaziją, tam yra pakankamas teisinis pagrindas. Nes toji gimnazija mokslo metų eigoje buvo du kartus neigiamai įvertinta, be to, 1935/36 metų pabaigoje taip pat gaus neigiamą įvertinimą. Kadangi vis dėlto šis sprendimas negali būti praneštas gimnazijos koncešnikui prieš mokslo metų pabaigą kartu su mokyklų valdžios sprendimu gimnaziją uždayti, tai pagal privalomas mokyklų instrukcijas gimnaziją bus galima uždaryti tik 1936/37 mokslo metų pabaigoje.

                             Jei bus reikalinga, Švenčionių lietuvių gimnazija bus uždaryta anksčiau, ir tai bus pateisinta saugumo sumetimais, juo labiau, kad anksčiau toje gimnazijoje buvo antivalstybinės veiklos faktų.

  1. ir 3. Lietuvių kalba valstybinėse mokyklose.

                             Jei mokyklą lanko nora 40 lietuvių vaikų ir ji yra valsčiuje, kuriame pagal 1931 metų surašymo duomenis daugiau kaip 25% lietuvių, reikia taikyti 1924 m. liepos 31 dienos įstatymo instrukcijas ir suteikti pirmenybę dvikalbei mokyklai. Kalbant apie reikalavimą, kad lietuviams vaikams lietuvių kalba būtų laikoma privalomu mokomuoju dalyku ir pan. tose mokyklose, kurioms tas įstatymas netinka, bet kuriose mokosi nemažai lietuvių tautybės jaunimo, reikia pastebėti, kad faktinė padėtis dabar Vilniaus vaivadijos viešosiose pradinėse mokyklose yra, turint omenyje lietuvių troškimą, ne tokia naudinga. Į šį reikalavimą reiktų atsižvelgti vien tiek, kiek reikalinga ir kai yra tinkamos sąlygos, – dėl techninio pobūdžio ir nuogąstaujant, kad lietuvių veikėjai tikriausiai išnaudotų situaciją viešajai lietuvių nuomonei sujudinti ir pritraukti kuo daugiau vaikų į viešąsias lietuvių pradžios mokyklas.

                             4.Auklėjimo ir globos įstaigos

                             Tiek globėjiškos-karitatyvinės (vaikų darželiai, dieninės bei nuolatinės prieglaudos ir pan.), tiek auklėjamosios (ikimokyklinės) lietuvių įstaigos turi būrti prieinamos tik lietuvių tautybės vaims, nes tik taip bus galima užkirsti kelią tokiai padėčiai, kad lietuvių organizacijos įtraukdavo iki šiol į šias įstaigas lenkų bei baltarusių jaunimą. Tėvų tautybę reikia nustatyti taip, kaip dabar tai daro administracinė valdžia, sudaerinus su mokyklų valdžia, priimanti vaikus į lietuvių gimnazijas, t.y. valsčiai tvirtina atitinkamus tėvų pareiškimus, bet, jei toks pareiškimas būna įteiktas lietuvių tautybės asmens, valsčius atsisako jį tvirtinti.

                             Ta proga reikia atkreipti dėmesį į tai, kad neleistinja didinti mokinių skaičių lietuvių globos įstaigose, priimant į jas lietuvius vaikus iš teritorijų, kurios neįeina į Lenkijos Respubliką (dėl to dirbtinai iki šiol didėjo lietuvių mokinių skaičius lenkijoje), juo labiau, kad šis jaunimas, išėjęs mokslą Lenkijoje į Lietuvą dažniausiai negrįždavo.

                             Mano nuomone, reikia kategoriškai pareikalauti, kad minėtos globos įstaigos, nepriklausomai nuo to, ar tos organizacijos įstatai leidžia šias įstaigas atidaryti, kiekvienu atveju turi gauti administracinės valdžios sutikimą, suderintą su mokyklų valdžia. Šios instrukcijos taip pat privalomos veikiančioms iki įiol įstaigoms, kurios anksčiau vis dėlto negavo administracinės valdžios sutikimo joms veikti.

                             Taip pat mokyklų valdžia (mokyklų inspektoratai) duodama leidimą atidaryti vaikų darželį, turi suderinti savo sprendimą su atitinkamo starostos pozicija.

                             Kadangi auklėjimas ir labdarybė dažnai būna tarpusavy glaudžiai susiję, būtina, norint kontroliuoti jų veiklą, nustatyti administracinės valdžios glaudaus bendradarbiavimo su mokyklų valdžia taisykles, pvz., kviesti mokyklų valdžios atstovus į administracinės valdžios atliekamą globos įstaigų (dienines, nuolatines prieglaudas ir pan.) kontrolę.

                             5.Valstybinės vidurinės mokyklos, bursos ir bendrabučiai.

                             Jei Švenčionių lietuvių gimnazija bus likviduota, liks tik viena lietuvių gimnazija Vilniuje, nes remiantis mokyklų instrukcijomis, dėl gero iki tol Vilniaus gimnazijos įvertinimo, nėra teisinio pagrindo ją uždaryti. Didesnio lietuvių mokinių skaičiaus Vilniaus valstybinėse mokyklose nėra, išskyrus amatų mokyklas. mokiniams lietuviams, jei bus žymiai daugiau, pageidautina įvesti jose lietuvių kalbos pamokas.

                             Taip pat lietuvių kalba turi būti įvesta Švenčionių valstybinėje gimnazijoje (ypač likvidavus privačią gimnaziją).

                             Kitose bendrojo lavinimo mokyklose kol kas nematau reikalo įvesti lietuvių kalbos kurso. Kalbant apie tai, pravartu pabrėžti, kad būtų pageidautina paraginti ir dalį lenkų jaunimo mokytis lietuvių kalbos kaip neprivalomo dalyko todėl, kad būtinas tam tikras skaičius asmenų, visiškai lojalių valstybei, bet mokančių lietuvių kalbą, t.y. tokių asmenų, kurie vėliau galėtų dirbti lietuviškų teritorijų valstybinėse ir savivaldybės įstaigose.

                             Būtų labai pageidautina įkurdinti mokslus einantį jaunimą, neskiriant tautybių, bursose ir bendrabučiuose, skirtuose visiems tų mokyklų mokiniams. Tačiau tai gana brangiai kainuoja ir tai dar tik projektuojama.

                             6.Aukštosios mokyklos.

                             Ligšiolinis akademinio lietuvių jaunimo stebėjimas parodė, kad labiausiai jis stengiasi studijuoti Vilniaus Stepono Batoro Universitete, aplenkdamas kitus universitetus; tam turi įtakos visų pirma tai, kad jis pasilieka lietuiškoje aplinkoje ir kad juo betarpiškai rūpinasi Vilniaus lietuvių organizacijos.

                             Tokią padėtį sunku būtų pakeisti, jei lietuvių jaunimui būtų lengvatos stojant į Varšuvos, Krokuvos ir Poznanės aukštąsias mokyklas arba jis gyventų šiuose miestuose ilgesnį laiką. neatrodo, kad dabartinėmis sąlygomis įmanoma būtų pasiekti, kad šie miestai trauktų lietuvių jaunimą. greičiau lietuvių jaunimas vyks į kitus universitetus, mano nuomone, tuomet, kai nebus priimtas į Vilniaus Stepono Batoro universitetą.

                             Todėl, mano manymu, reikėtų suvaržyti arba labai apriboti lietuvių jaunimo įstojimą į Stepono Batoro universitetą, įtraukiant jiems, pvz., stojamuosius egzaminus iš polonistikos bei žinių apie lenkiją ir pan. Tačiau esant stojančio į SBU lietuvių jaunimo nemažai atrankai (neužkertant jam kelio įstoti), reikia skaitytis su tuo, kad sumažėjus Vilniaus akademinio lietuvių jaunimo kiekybei, pagerės, be abejo, jo kokybė.                        

                            7.Mokymas namuose.

                             Mokyklų vadovybė jau įgyvendino principą, kad lietuvių jaunimo, visų pirma, mokyklinio amžiaus, mokymą namuose turi griežtai kontroliuoti mokyklų valdžia ir, kai mokymo mnamuose rezultatai būna nepakankami, šis jaunimas privalo būti užrašytas į artimiausią valdišką pradžios mokyklą. Daugeliu atvejų vis dėlto iškyla nemažai techninio pobūdžio sunkumų, pvz., nėra įstatytmu reikalaujamų sąlygų valdiškai pradžios mokyklai atidaryti.

                             Taip pat laikomasi taisyklės, kad namie mokytis gali tik vienos šeimos nariai, o šeimos sąvoka suprantama siaurąja prasme, dėl to, pvz. dviejų tikrų brolių ar tikrų seserų vaikai (pusbroliai iš tetos arba dėdės pusės) neturi teisės mokytis drauge.

                             8.Vadovėliai.

                             Lietuvių kalbos ir kitų dalykų lietuvių kalba vadovėliai dabar jau ruošiami ir leidžiami mokyklų valdžios iniciatyva ir rūpesčiu. Šis darbas turi tęstis, be to, reiktų specialiai rūpintis, kiek įmanoma, geresniu vadovėlių lygiu ir verte.

                             9.Kursai, bibliotekos ir skaityklos.

                             Apie tai, kaip lietuvių švietimo draugijos atidaro bibliotekas, skaityklas ir kt., aptariau anskčiau, lietuvių draugijų skyriuje.

                             Reikalingas taip pat mokyklų valdžios bendradarbiavimas su administracine valdžia duodant leidimus, o vėliau kontroliuojant vadinamuosius sistemingus kursus (priklausančius mokyklų valdžios kompetencijai), kaip ir nesistemingus (priklausančius administracinės valdžios kompetencijai); be to, pastarieji turi būti kontroliuojami paprastai dalyvaujant mokyklų valdžios atstovui, juo labiau, kad po nesistemingų kursų priedanga faktiškai dažnai dangstosi sistemingi kursai.

  1. Lietuvių kalbos reikalingumas mokykloje.

                             Reikalavimas, kad mokyklose, kurias lanko daugiausia lietuvių jaunimas, būtų bent vienas lietuvių kalbą neblogai mokantis mokytojas, galės būti įgyveendintas palaipsniui, tiek, kiek mokytojai lenkai išmoks lietuvių kalbą; daug prie to prisideda lietuvių kalbos kaip privalomo dalyko įvedimas Vilniaus ir Švenčionių mokytojų seminarijose, o vėliau numatyta taip pat įvesti šią kalbą pedagoginiuose licėjuose.

                             Siekiant paskatinti lenkų jaunimą, mokytojų seminarijose besimokantį lietuvių kalbos, visapusiškiau ją išmokti, laikyčiau, jog reikalinga, kad Vilniaus švietimo apygardos kuratorija skirtų pažangiausiems mokiniams (mokinėms) stipendiją.

                             Tokios pat stipendijos, mano nuomone, turėtų būti skiriamos už pažangą besimokantiems lietuvių kalbos klierikams lenkams – Vilniaus dvasinės Romos katalikų seminarijos auklėtiniams.

                             Taip pat pageidautina, kad būtų įmanoma tam tikrai Lietuvos lenkų jaunimo daliai, ištremtai už patriotinę veiklą, studijuoti aukštosiose lenkijos mokyklose, skiriant žymesniems asmenims stipendijas, numatant, kad jeigu, baigus studijas, negalėtų grįžti į lietuvą, pasiliktų Lenkijoje ir dirbtų valstybės administracijoje, kur lietuviai sudaro didesnį nuošimtį.

                                                                                                                                                                                                                                                                                              Vaivada

                                                                                                                                                                                                                                                                  Liudvik Bocianski

                                                                                                                                                                                                                                                              Vilniaus vaivada

Lietuvos rytai, sud. K.Garšva, L.Grumadienė, Vilnius, 1993 p.399-415

[1]LMAVB RS f.67 b.95 l.5

[1]ibid., l.4

[1]ibid., l.9

[1]ibid., l.9

[1]ibid., l.8

[1]ibid., l.7

[1]ibid., l.6

[1]V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.40

[1]LMAVB RS f.67 b.39 d.2 l.9

[1]ibid., l.3

[1]ibid., l.10

[1]ibid., l.8

[1]ibid., l.8

[1]ibid., l.1, 1v., 2.

[1]V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.40

[1]LMAVB RS f.67 b.39 d.2 l.7

[1]ibid., l.6, 6v.,

[1]ibid., l.5

[1]ibid., l.4, 4v.,

[1]LMAVB RS f.67 b.39 d.1 l.3

[1]ibid., l.3

[1]ibid., l.2

[1]ibid., l.1

[1]LMAVB RS f.67 b.34 l.11

[1]V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.43

[1]LMAVB RS f.67 b.34 l.20

[1]ibid., l.1

[1]ibid., l.5

[1]ibid., l.1

[1]ibid. l.16

[1]ibid., l.15

[1]ibid., l.6

[1]V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.43

[1] LMAVB RS f.67 b.34 l.2, 2v.,

[1]ibid., l.13

[1]ibid., l.13

[1]ibid., l.14a.

[1]ibid., l.3, 3v.,

Straipsnyje „Lietuvių švietimas Vilniaus krašte nuo 1920 iki 1939 metų“ rašoma apie rytų Lietuvos vietinių gyventojų švietimą daugiausia 1920-1939 metais. Straipsnis yra aktualus – 2013 metų sausio 31 dieną minėjome Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 100 metų sukaktį. Be to, atskleidžiamos iki šiol nežinomos, svarbios detalės lietuvių kalbos, švietimo, valstybės, rezistencijos istorijai. Daugelis galbūt pirmą kartą sužinos apie 20 amžiaus pirmosios pusės kultūrinį genocidą, kurį kentė dabar jau mirę tautiečiai, atkuriamos valstybės švietimo įstaigos okupuotoje jos dalyje.

Tie duomenys reikalingi ir rytų Lietuvos mokykloms, bibliotekoms: liudija, kada jos įkurtos, kokiomis sąlygomis dirbo, kokia buvo jų naikinimo metodika. Tai yra ir lietuvių kalbos, kultūros istorijos dalis, nurodo seniausios indoeuropiečių kultūros židinius prieš 90 metų, kurių dabar nebėra arba kurie nyksta (Maciučiai, Žižmai, Paąžuolė, Kargaudai, Plikiai, Pavalakė, Ramaškonys, Zabarninkai ir t.t.), o kuriems yra iškilę egzistencijos sumkumai (Gervėčiai, Pelesa), kurie buvo net ir sustiprėję (Poškonys, Marijampolis). 

Vietinių lenkų ignoruota lietuviška eisena Maišiagaloje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Raktažodžiai

Lietuvių švietimas Rytų Lietuvoje, Vilniaus kraštas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla, bendradarbiavimas su anksčiau įkurtomis ir jau veikiančiomis lietuvių švietimo draugijomis, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 1913-1939 metais įkurtos mokyklos, skyriai ir skaityklos, draugijos darbo priklausomybė nuo Lenkijos okupacinio režimo.

Annotation

In the article „Lithuanian education in Vilnius distict 1920-1939“ is described education of local people in Eastern Lithuania, mostly in 1920-1939. The theme of the article is actual and welltimed, because on January 31, 2013 we shall commemorate 100 years anniversary of the Lithuanian education society „Rytas“. In the article are shown some unknown and important details for the history of Lithuanian language, education, state and resistance. Many people, may be for the first time, will find information about cultural genocide in the first half on the 20th century, whitch were to suffer now already dead Lithuanians and the new opened state educational offices in the occupied part of the Lithuanian state. These data are necessary for the schools and libraries of Eastern Lithuania: they evidence when those schools were opened, under what conditions they worked, what were the methods of closing them. This is a part of history of Lithuanian language and culture, show the focuses of the oldest Indo-European culture 90 years ago, which already don´t exist, or are disappearing (Maciučiai, Žižmai, Paąžuolė, Kargaudai, Plikiai, Pavalakė, Ramaškonys, Zabarninkai and others), or such, which undergo difficulties of existing (Gervėčiai, Pelesa), some even became stronger (Poškonys, Marijampolis).

Keywords

Lithuanian education in Eastern Lithuania, Vilnius district, activities of the Lithuanian education society „Rytas“, cooperation with the created earlier or already existing societies of the Lithuanian education, schools created by the Lithuanian education society „Rytas“ in 1913-1939, departments and reading rooms, dependence of the work of society on the Polish occupation regime.

Straipsnio tyrimo objektas lietuvių švietimas, vykdytas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ politiškai sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Remiantis Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskų bibliotekos rankraščių skyriuje saugoma Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ medžiaga (F.67), siekiama rekonstruoti jos 19131939 metais vykdytą veiklą Vilniaus krašte. 

Puoselėti lietuvybę Vilniaus krašte nėra lengva ir šiandien. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Įvadas

Lietuvių švietimas Vilniaus krašte 1913 – 1939 metais nėra nauja tema, tik iki šiol istoriografijoje labiau akcentuojama 1920 – 1939 metų laikotarpio politinių įvykių fone, kada 1920 10 09 Lenkijos valstybės kariuomenės dalis, vadovaujama generolo Liucjano Želigovskio okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą. Buvo įkurtas kitų Europos valstybių nepripažintas valstybinis darinys, gyvavęs 1920 – 1922 metais (vadinamoji Vidurio Lietuva), pastarojo seimo sprendimu „įteisintas“ Lenkijos valdymas, trukęs iki 1939 metų. Šiame straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais, nagrinėjamas lietuvių švietimas, vykdytas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 1913 – 1939 metais. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ veikė šiuo politiškai sudėtingu laikotarpiu Vilniaus krašte, kai kuriais atvejais bendradarbiaudama su kitomis („Saulės“, Šv. Kazimiero) lietuvių švietimo draugijomis. Darbe keliama prielaida: ar  siekdama savo užsibrėžtų tikslų – per savo organizacinį tinklą šviesti lietuvius Vilniaus krašte lietuvių švietimo draugija „Rytas“ bendradarbiavo su anksčiau įkurtomis ir jau veikiančiomis lietuvių švietimo draugijomis. Darbo uždaviniai: 1) atskleisti lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimą, švietimo padėtį Vilniaus krašte; 2) nustatyti, kiek ir kokiose Rytų Lietuvos vietovėse Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 1913 – 1939 metais įkūrė mokyklų, skyrių ir skaityklų, t.p. ar nebuvo jų kitose Lietuvos dalyse, kur galimai bendradarbiauta su kitų lietuvių švietimo draugijų atstovais, 3) aprašyti „Ryto“  draugijos darbo priklausomybę nuo valdžios, t.y. nuo okupacinio režimo.

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla 1913−1920 metais

Nuo 1911 metų spalio 6 dienos V. Mirono, A. Petrulio, J. Novickio iniciatyva pradėto leisti Vilniaus krašto lietuviams skirto laikraščio „Aušra“ (redaktoriai: 1911−1914 ir 1915 metais P. Kraujalis, 1914−1915 metais J. Bakšys ir 1919 metais − J. Stankevičius) „suvažiavimuose paaiškėjo, kad Vilniaus kraštui reikia atskiros draugijos mokykloms steigti ir švietimo darbui plėsti[i], kuri rūpintųsi lenkinamų lietuvių tautinio sąmoningumo ugdymu. Esama padėtis Vilniaus lietuvių inteligentų tenkinti negalėjo: nesant oficialaus švietimo lietuvių kalba, rytų Lietuvai grėsė nutautėjimas. Kunigas P. Kraujalis apie lietuvių švietimo padėtį, buvusią prieš draugijos įkūrimą Vilniaus krašte, straipsnyje „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“rašė: „Turėjo jau Kauno gubernijos lietuviai švietimo draugiją „Saulę“, suvalkiečiai turėjo „Žiburį“ − tik Vilniaus gubernijos lietuviai iki šiol gyveno be jokios draugijos*. Bet ir mūsų gyvenime buvo nemažas skirtumas: kauniškiai ir suvalkiečiai turėjo savo vaikams mokyti mokyklas, mes gi jei ir mokinome, tai slaptai, kad niekas nežinotų, kad policija neprikibtų“[ii].

Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.

Siekdami, kad Vilniaus krašte būtų įsteigta draugija, galinti rūpintis lietuvių švietimu, analogiška esančioms Kauno ir Suvalkų gubernijose, Vilniaus lietuvių inteligentai pradėjo rūpintis organizaciniu darbu: 1912 metais parengti Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įstatai (patvirtinti 1913 metais; V.Martinkėno pateiktais duomenimis, įstatus 1912 metų lapkričio 29 d. patvirtino Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Zolotoriovas), nurodytas tikslas − plėtoti katalikybe ir lietuvybe grindžiamą švietimo veiklą tarp Vilniaus gubernijos lietuvių. Jos funkcijos buvo steigti ir išlaikyti pradines mokyklas, rašto mokyklas suaugusiesiems, mokytojų seminariją ir kt. vidurinio mokymo įstaigas, knygynus ir skaityklas[iii]. Pagaliau, 1913 metų sausio 31 dieną Vilniuje, Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje įvyko steigiamasis „Ryto“ susirinkimas. Susirinkimui primininkavo J. Basanavičius, sekretoriavo L. Gira. Buvo išrinkti 7 valdybos nariai: kun. J. Kukta, kun.V. Mironas, L. Gira, kun. J. Steponavičius, kun. A. Petrulis, J. Basanavičius, J. Kairiūkštis ir du kandidatai − A. Smetona, kun. K. Maliukevičius.[iv] Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ sekretorius L. Gira 1913 metų vasario 6 dieną laikraštyje „Viltis“ išdėstė savo mintis apie naująją švietimo organizaciją, numatė galimas bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis veiklos gaires: „….Kalbėdamas apie „Rytą“, negaliu nepaminėti dar dviejų organizacijų, artimų savo tikslais ir pakraipa. Tai vadinamasis „Kun. J. Tumo fondas rytiečiams šviesti“ ir „Aušros“ laikraštis. Abi tos organizacijos taip pat dar labai jaunos, ir abi labai svarbios. Abi tos organizacijos, dirbusios iki šiol tautos švietimo darbą skyrium ir nelabai gal sistemingai, turėtų dar labiau susispiesti, kaip ir susilieti su „Rytu“. Skiriamoje vilniečiams ir labiausiai tarp jų platinamoje „Aušroje“, − žinoma, jei ji eitų geru keliu, švietimo draugija rastų tinkamiausią savo populiarintoją ir kelio skynėją, o taip pat, šviesdama sodžių, skintų kelią mūsų laikraščiams. „Fondas“, turėdamas jau ligi dviejų tūkstančių rublių ir į kelioliką tūkstančių knygų−knygelių, būtų labai stipri parama „Rytui“ jo darbų pradžioje, pats gi „Rytas“ turėtų geriausią paliudijimą lietuvių visuomenei, kad yra gyvas ir reikalingas. Kaip, kokiais pagrindais, kiek turėtų susiartinti tos trys organizacijos − tai jau kitas dalykas, tai jau tų organizacijų vedėjų dalykas.“[v]

Tik įsikūrusi švietimo draugija „Rytas“ per Vilniaus gubernijos lietuvių spaudą − laikraščius „Aušra“, „Viltis“ pradėjo energingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus − savo skaitytojus informavo apie naujos Lietuvos rytuose veiklą pradėsiančios švietimo draugijos įsikūrimą, ragino juos tapti draugijos nariais, steigti skyrius[vi], pačiai švietimo draugija „Rytas“ patarė bendradarbiauti su giminingomis, turinčiomis tuos pačius tikslus − šviesti lietuvius Lietuvos rytuose, organizacijomis[vii]. Toks bendradarbiavimas iš tikrųjų vyko − apie švietimo draugijos „Rytas“ veiklą 1913−1915 metais rašė Vilniuje leidžiami laikraščiai „Aušra“, „Viltis“, 1913−1914 metais Seinuose leidžiamas „Šaltinis“. 1914 metais prie šio darbo prisidėjo „Lietuvos žinios“, „Vienybė“, 1915 − „Lietuvos ūkininkas“, 1917 − „Lietuvos Aidas“, „Tėvynės sargas“. 

Mykolas Biržiška, „Vilniaus Golgotos“ autorius, narsiai kovojęs prieš Vilniaus krašto lietuvių lenkinimą.

Iki mūsų dienų išliko tik dalis švietimo draugijos „Rytas“ įkurtų skyrių dokumentų. Spragas šiek tiek gali kompensuoti tiriamojo laikotarpio spaudoje esanti informacija apie švietimo draugijos „Rytas“ skyrių veiklą. Pagal išlikusius archyvinius dokumentus 1913 metais Bagaslaviškyje, Brokaraistyje, Dieveniškėse, Darsūniškyje, Dūkšte, Gilūtose, Guntauninkuose, Kaišiadoryse, Kietaviškėse, Koncypolėje, Labanore, Mielagėnuose, Palūšėje, Perlojoje, Pivašiūnuose, Rūdiškėse, Semeliškėse, Švenčionėliuose buvo įkurti skyriai[viii], 1914 ir 1915 metais Giedraičiuose, Merkinėje ir Kaltinėnuose[ix]. Turint omenyje, kad švietimo draugijos „Rytas“ archyvas išlikęs nepilnas, taip pat atsižvelgiant į 1913 metais periodinėje lietuvių spaudoje paskelbtus švietimo draugijos „Rytas“ įsteigtų skyrių sąrašus[x] (iki 1913 metų gruodžio mėnesio pabaigos Vilniaus gubernijoje buvo įkurta 31 skyrius: 1) Vilniaus I, 2) Švenčionėlių, 3)Valkininkų, 4) Labanoro, 5) Palūšės, 6) Gilūtų, 7) Kietaviškių, 8) Kaltinėnų, 9) Pivašiūnų,

10) Vilniaus II, 11) Koncypolės, 12) Rūdiškių, 13) Šešuolių, 14) Merkinės,

15) Guntauninkų, 16) Alytaus, 17) Semeliškių, 18) Kargaudų, 19) Paąžuolės,

20) Nemunaičio, 21) Linkmenų, 22) Dieveniškių, 23) Kaišiadorių, 24) Mielagėnų,

25) Vilniaus III, 26 ) Švenčionių, 27) Brokaraisčių, 28) Nemaniūnų, 29) Mustinėnų (gal Musninkų? Aut. past.), 30) Bagaslaviškio, 31) Perlojos**), galima teigti, kad Merkinės ir Kaltinėnų skyriai buvo įkurti ne 1914 ir 1915, o abu 1913 metais. Pelesos, Vigonių (ir „Šaltinio“ skelbtame sąraše jau anksčiau minėtas Kargaudų) skyriai buvo įkurti 1913 metais Rodūnės kunigo, vikaro J. Breivos iniciatyva.[xi] 1914−1915 metų laikotarpiu galėjo būti įkurti skyriai šiose vietovėse: Darsūniškyje, Kabeliuose, Strūnaičiuose ir Dusmenyse.

Pirmasis „Vilniaus golgotos“, pasakojančios apie žiaurią Vilniaus krašto polonizaciją, leidimas. B.Šėmis – tai Mykolo Biržiškos slapyvardis.

Apie švietimo draugijos „Rytas“ įsteigtus skyrius Vincas Martinkėnas rašo: „Iš draugijos pirmininko pranešimo matyti, kad jau veikė 36 draugijos skyriai: trys Vilniuje, po vieną Švenčionėliuose, Valkininkuose, Labanore, Palūšėje, Adutiškyje, Gilūtose, Kietaviškėse, Kaltanėnuose, Pivašiūnuose, Koncypolėje, Rūdiškėse, Šešuoliuose, Merkinėje, Guntauninkuose, Alytuje, Semeliškėse, Kargauduose, Paąžuolėje, Nemunaityje, Kaišiadoryse, Mielagėnuose, Švenčionyse, Brokaraistyje, Nemaniūnuose, Mustinėnuose, Bagaslaviškyje, Perlojoje, Darsūniškyje, Pelesoje, Kabeliuose, Strūnaityje, Vigonyse ir Dusmenyse.“[xii] Greičiausiai Vincas Martinkėnas naudojosi švietimo draugijos „Rytas“ 1913 metų steigimo ir visuotinių susirinkimų protokolais nuo 1914 metų (LMAVB RS F.67 B.307) arba bent jau 1914 metų kovo 12 dienos „Vilties“ laikraštyje paskelbtu švietimo draugijos „Rytas“ sekretoriaus Liudo Giros vedamuoju straipsniu „Visuotinis „Ryto“ susirinkimas“.[xiii] Jame esantis draugijos įkurtų skyrių sąrašas sudaro ne 36, o 37 pozicijas ir dalinai atitinka V.Martinkėno paskelbtąjį.   Skirtumas tarp šių sąrašų tas, kad pastarasis nemini Dieveniškių ir Linkmenų skyrių. Vietoje jų kažkodėl atsiranda Adutiškio skyrius (kad toks 1913 ar 1914 metais būtų įkurtas, kol kas nepavyko aptikti jokių duomenų). Švietimo draugijos „Rytas“ neapsiribojo vien skyrių steigimu: pagal išlikusius archyvinius dokumentus 1913 ir 1914 metais įkurta skaityklų Kietaviškėse, Linkmenyse, Musteikoje, Palūšėje, Švenčionėliuose ir Molėtuose[xiv],  1913 metais − Dieveniškėse, Linkmenyse, Musteikoje, Paąžuoliuose, Perlojoje, Švenčionėliuose, Valkininkuose, 1914 metais − Strūnaityje,

1915 metais − Kaltinėnuose mokyklų[xv].

Vokiečių kariuomenė 1915 metų spalio mėnesį okupavo Vilnių. 1915 metų lapkričio − gruodžio ir 1916 metų sausio − vasario mėnesiais lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdyba Vilniuje pradėjo gauti pranešimų, kad Aleksote[xvi], Aluntoje[xvii], Aukštadvaryje[xviii], Biržuose[xix], Bagaslaviškyje[xx], Bubiuose[xxi], Dainavoje[xxii], Dargužiuose[xxiii], Dauguose[xxiv], Daukšiuose[xxv], Dubičiuose[xxvi], Dubingiuose[xxvii], Eišiškėse[xxviii], Gervėčiuose[xxix], Giedraičiuose[xxx], Jonavoje[xxxi], Joniškyje[xxxii], Kalesninkuose[xxxiii], Kietaviškėse[xxxiv], Leliūnuose[xxxv], Lioliuose[xxxvi], Molėtuose[xxxvii], Marcinkonyse[xxxviii], Merkinėje[xxxix], Musninkuose[xl], Nočioje[xli], Paliakėlėje[xlii], Palomenėje[xliii], Pilviškiuose[xliv], Punioje[xlv], Ratnyčioje[xlvi], Rodūnioje[xlvii], Rudnioje[xlviii], Rumšiškėse[xlix], Simne[l], Skiemonyse[li], Stakliškėse[lii], Semeliškėse[liii], Širvintose[liv], Šumske[lv], Telšiuose[lvi], Ukmergėje[lvii], Utenoje[lviii], Valkininkuose[lix], Varėnoje[lx], Veisiejuose[lxi], Vėžionyse[lxii], Videniuose[lxiii], Višakio Rūdoje[lxiv], Žąsliuose[lxv], Žiežmariuose[lxvi] reikalingos mokyklos, mokytojai arba juos galintys pavaduoti asmenys − „daraktoriai“. Atsižvelgdama į gautus prašymus, jei tik buvo galimybė (ne visus prašymus, stokojant kvalifikuotų „daraktorių“ arba mokytojų buvo galima patenkinti) į esančias mokyklas Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdyba skyrė savo Vilniuje organizuotų pedagoginių kursų studentus, galinčius būti „daraktoriais“ ir absolventus − mokytojais, kitų švietimo draugijų studentus (pvz. „Saulės“ draugijos kursantą Vilkicką skyrė į Bubių mokyklą; tai liudija apie švietimo draugijų tarpusavio bendradarbiavimą).

Pranešėjai lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdybą taip pat informavo apie padėtį, nuveiktus darbus Alsėdžiuose[lxvii], Anykščiuose[lxviii], Balbieriškyje[lxix], Butrimonyse[lxx], Čiobiškyje[lxxi], Gelvonuose[lxxii], Gižuose[lxxiii], Griškabūdyje[lxxiv], Gruzdžiuose[lxxv], Inturkėje[lxxvi], Kaišiadoryse[lxxvii], Kebliuose[lxxviii], Kelmėje[lxxix], Kražiuose[lxxx], Krokialaukyje[lxxxi], Krosnoje[lxxxii], Kučiūnuose[lxxxiii], Kurkliuose[lxxxiv], Laižuvoje[lxxxv], Lauksodyje[lxxxvi], Leipalingyje[lxxxvii], Lygumuose[lxxxviii], Lukšiuose[lxxxix], Mažeikiuose[xc], Meškuičiuose[xci], Meteliuose[xcii], Mitkaičiuose[xciii], Naniškyje[xciv], Nemunaityje[xcv], Nerimdaičiuose[xcvi], Nevarėnuose,[xcvii] Papilėje[xcviii], Pavandenyje,[xcix] Pievėnuose[c], Sedoje[ci], Seinuose[cii], Sintautuose[ciii], Skriaudžiuose[civ], Stačiūnuose[cv], Šakiuose[cvi], Šaukėnuose[cvii], Šešuoliuose[cviii], Šiaudinėje[cix], Šiauliuose[cx], Šilėnuose[cxi], Tryškiuose[cxii], Užventyje[cxiii], Vaiguvoje[cxiv], Varniuose[cxv], Veiveriuose[cxvi], Videniuose[cxvii], Viekšniuose[cxviii], Viešvėnuose[cxix], Vilkaviškyje[cxx].

1917 metais Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ valdyba Vilniuje gavo pranešimą, kad Beištrakiuose, Gudenoje, Kaišiadoryse, Miežionyse, Vilionyse, Vilkiškiuose, Giniūnuose ir Krūminiuose įkurtos mokyklos.[cxxi] Dargužių, Gėlūnų, Giraitės, Kalesninkų, Krivilių, Lynežerio mokyklos tęsė veiklą,[cxxii] Kargauduose, Marijampolyje buvo atkurtos.[cxxiii]

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla 1920−1939 metais

Nors lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ padėtis nebuvo lengva jau nuo 1920 spalio 9, kada Lenkijos valstybės kariuomenės dalis, vadovaujama generolo L. Želigovskio, okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą, reikia pripažinti, kad iki 1923 „Rytas“ pats steigdavo mokyklas ir skirdavo mokytojus, o tik paskui pranešdavo valdžios pareigūnams[cxxiv]. 1920 metais lietuvių švietimo draugija „Rytas“ įkūrė mokyklas Giriose, Jurgelionyse, Kalesninkuose, Kampuočiuose, Voriškėse, 1921 − Gaigaliuose, Galčiūnuose, Giniūnuose, Kaziuliuose, Knistuškėse, Krūminiuose, Didžiuosiuose Kužiuose, Lynežeryje, Maciučiuose, Marcinkonyse, Marijampolyje  (Vilniaus apskrityje), Miciūnuose, Mockose, Petrikuose, Zasečiuje, 1922 − Dainavoje, Daržininkuose, Dūkšte, Gėliūnuose (Gervėčių vlsč.), Gervėčiuose, Giraitėje, I Kabeliuose, II Kabeliuose, Kamarūnuose, Lieponyse, Lygūnuose, Naujadvaryje, Pamerkiuose, Pelegrindoje, Pelesoje,  Rimdžiūnuose, Sklodonyse, Strielčiuose, Šarkiškėse, Vydeniuose, Žižmuose.

1920  metais lietuvių švietimo draugija „Rytas“ įkūrė skyrius Kalesninkuose,

1921 − Gervėčiuose, Mockose, 1922 − Dūkšte, Gaigaliuose, Giriose, Marcinkonyse, Pelesoje, Vydeniuose.

Maišiagalos gyventojai ignoravo ir šią improvizuotą lietuvių eiseną. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tikrieji lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ vargai prasidėjo nuo 1923 metų ir kasmet Lenkijos valdžios, siekusios įvykdyti užsibrėžto tikslą − sulenkinti Vilniaus krašto gyventojus, spaudimas draugijai stiprėjo. Pirmiausia, nuo 1923 metų Vilniaus apygardos švietimo kuratorija (įstaiga, prižiūrinti mokyklų veiklą, maždaug atitinkanti dab. Švietimo m-jos skyrius)  ėmė reikalauti koncesijų (leidimų) mokykloms. Jų reikėdavo gauti atskirai kiekvienai mokyklai ir galiodavo ji metus (tik nuo 1927−1928 metų kuratorija pradėjo duoti neterminuotas koncesijas)[cxxv].

Antra, tai, kad būdavo gaunama koncesija, dar nieko nereikšdavo. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“  vadovybei buvo paaiškinta, kad, gavus koncesiją, mokykloje darbo pradėti negalima, kol valdžia nepatvirtins mokytojo. Patvirtintas galėjo būti tik mokytojas, turintis Lenkijos pilietybę. 1924−1925 metais ėmė reikalauti politinės ištikimybės įrodymo, t.y. moralybės liudijimo (świadectwo moralności). Tą keistokai vadinamą dokumentą valdžia retai kam išduodavo. Nuo 1925-1926 valdžia ėmė atkakliai reikalauti, kad mokytojai būtų reikiamo išsilavinimo. Pagaliau valdžia pradėjo kibti prie vadovėlių[cxxvi]

Ant Maišiagalos piliakalnio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Oficialių pretekstų ir priemonių varžyti lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklą Lenkijos valdžiai užteko. Vis dėlto lietuvių švietimo draugija „Rytas“ savo mokyklas 1923 metais įkūrė  Barčiuose, Bieliūnuose, Bikėnuose,  Biliuose, Čebatoriuose, Čižiūnuose (Valkininkų), Senuosiuose Druskininkuose, Kalviškėse, Kapiniškiuose, Kargauduose, Kiniūnuose, Klepočiuose, Kuršiuose, Lozoriškėje, Mardasave, Margionyse, Senajame Naniškyje, Paąžuolėje, Papiškėse, Plikiuose, Randamonyse, Ratnyčioje, Smilginiuose, Šklėriuose, Tiltuose, Trinapolyje, Vilniuje (Aušros gatvė 12, Literatų gatvė 11), 1924 − Begunave, Beržininkuose, Bieliūnuose (Rodūnės), Čižiūnuose, Mašnyčioje, Mergežeryje, Musteikoje, Poškonyse, Pažemiškyje, Puškarnėje, Šiudainiuose, Vaikšteniuose, Vaišniuose, 1925 − Bieniūnuose, Dargužiuose, Didžiuliuose, Gėliūnuose (Valkininkų vlsč.), Juoduosiuose Kalviuose, Kaniūkuose (Lydos apskrityje), Pavalakėje, Ramaškonyse, Scilgūnuose, Švendubrėje, Šuma-Krokšlyje, Užublendžiuose, Valkininkuose,Vigonyse, Zabarninkuose, 1926 − Bižuose, Dubiniuose, Grūte, Jundziliškėse, Kaniūkuose (Vilniaus apskrityje), Kašėtose, Keižiuose, Krukliuose, Latežeryje, Mančiagiryje, Neravuose, Paditvyje, Paliūnuose, Penciniškėse, Piliūnuose, Rudnioje, Tusamonyse, Viečiūnuose, Žiuruose, 1927 − Bajoruose, Dzegcioruose, Paraistyje, Piliakalnyje, Pašalčiuose, Šalakundžiuose,

1928 − Ciesliukiškėje, Kaniaukoje, Naujasėdyje, Pabaronėje, Pirčiupiuose, Žagariuose, 1929 − Balčininkėliuose, Biekšiuose, Butvydonyse, Giražeryje, Grybašiuose, Paliūnuose (Rodūnės valsčiuje), Stanišiuose, Švenčionėliuose, 1930 − Gudininkuose, Vilkapėdžiuose, 1931 − Leliušiuose, Paikabalyje, 1932 − Vaičiuliškėje.

1923 metais lietuvių švietimo draugija „Rytas“ įkūrė skyrius Antalgiuose, Daukšiuose, Krūminiuose, Mištūnuose, Papiškėse, Rudnioje, 1924 − Dubičiuose, Lynežeryje, Mašnyčioje, Miciūnuose, Pamerkyje, Petrikuose, Randamonyse, Rimdžiūnuose, 1925 − Giraitėje, Kaziuliuose, Knistuškėje, Kuršiuose, Margionyse, Naujadvaryje,  Navinykuose, Neravuose, Nieravuose, Pavalakėje, Ratnyčioje, Šlynakiemyje, Vaitakiemyje, 1926 − Dubiniuose, Kalviškiuose, Padzitvyje, Paliūnuose, Vieciūnuose, Zabarninkuose, ~1928 − Dzegcioriuose, 1927− Žagariuose,

1929 − Modziūnuose, Vilkapėdžiuose,1930 − Drucminuose, 1931 − Kampuočiuose, Pirčiupiuose, Vidugiriuose, 1933 − Aradnykuose, Noškūnuose, Punske, Radziučiuose, Ramučiuose, Strežiūnyse, Tverečiuje, 1934 − Buckūnuose, Ciesliukiškėse, Čebatoriuose, Giniūnuose, Rekučiuose, Šalčininkuose, 1935 − Zervynose, 1936 − Klaišiuose, Leliušiuose, Miliūnuose, 1939 − Dotinėnuose, Gavreliuose, Grybuose, Juodiškiuose, Klevuose, Kraivėnuose, Kriviliuose, Krokšliuose, Kunigiškėje, Lumbiuose, Miežionėliuose, Novasialkuose, Oškiniuose, Pavainikėje, Rašačiuose, Rimašiuose, Rubežankoje ir Naujasėdėje, Sankūruose, Senose Naniškėse, Senuose Ramonyse, Svilionyse, Urkionyse, Veikūnuose ir Vėjinėje I-II. Įdomus faktas: 1928 metų vasario 12 dienos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo protokole pažymėta, kad nėra prasmės organizuoti skyrių, kadangi tuo rūpinasi Šv. Kazimiero draugija.[cxxvii]

1923 metais lietuvių švietimo draugija „Rytas“ įkūrė skaityklas Lozoriškėje,

1925 −  Kiškiuose, ~1928 − Galčiūnuose ~1930 − Liubartuose, Vydeniuose,

1931 − Giriose, 1932 − Bieliūnuose, Bieniūnuose, Biliuose, Butvidonyse, Čižiūnuose Dargužiuose, Damošiuose, Dubičiuose, Geliūnuose, Gervelėse, Giraitėje, Giražeryje, Jasaučiznoje, Kaniaukoje, Kaniūkuose, Kašetose, Krūminiuose, Miciūnuose, Naujadvaryje, Piliakalnyje, Pirčiupiuose, Pošalčiuose, Ramaškonyse, Vigonyse,

1933 − Čaglikuose, Darželiuose, Driškūnuose, Dubininkuose, Dubiniuose, Gaigaliuose, Grūtoje, Kaltanėnuose, Kapiniškėse, Kargauduose, Kaziuliuose, Kmelninkuose, Kriviliuose, Kupčeliuose, Latežeryje, Leliušiuose, Linkmenyse, Maciučiuose, Marcinkonyse, Miciūnuose, Mockose, Naujasėdyje, Noškūnuose, Pavalakėje, Pelegrindoje, Pelesoje, Petkūniškiuose, Petrikuose, Plikiuose, Puvočiuose, Radziučiuose, Ramučiuose, Ratnyčioje, Rimdžiūnuose, Senuosiuose Druskininkuose, Stanišiuose, Strėžiūnuose, Strielčiuose, Ščeglikuose, Zabarninkuose, 1934 − Agradnykuose, Čižiūnuose, Bebrėnuose, Didžiuliuose, Juciūnuose, Kalviškėse, Kavoliuose, Krukliuose, Lazdūnuose, Paberžėje, Randamonyse, 1935 − Antasarėje, Butrimonyse, Ciesliukiškėje, Čebatoriuose, Dzegcioruose, Jakėnuose, I Kabeliuose, II Kabeliuose, Kamorūnuose, Kaniavoje, Mantautuose, Margionyse, Mašnyčioje, Mažėnuose, Musteikoje, Neravuose Obolykščiuose, Paditvyje, Panočiuose, Pažemiškiuose, Punske, Reškutėnuose, Rupinskiuose, Stašionyse, Šklėriuose, Šumoje, Tiltuose, Valatkiškėse, Vieciūnuose, Žagaruose, 1936 − Jacūnuose,Vaisevičiuose, 1939 − Daukšiuose.

Kokie „geri“ buvo lenkų valdžios santykiai su lietuvių švietimo draugija „Rytas“, puikiai iliustruoja pastarosios organizacijos kasmetinių visuotinių susirinkimų protokolai (jų kalba – redaguota). Iš juose esančių išsamių duomenų apie 1925-1938 metais Lenkijos valdžios vykdytas kultūrines represijas, nukreiptas prieš Vilniaus krašto lietuvių siekį mokytis gimtąja kalba, pateikiame svarbiausius faktus.

Apie „Ryto“ padėtį 1925 metais referavo lietuvių švietimo draugijos atstovai iš įvairių vietovių. Atstovas iš Kalesninkų[cxxviii], kunigas Pieška papasakojo, kad Lydos apskrityje mokyklų inspektoriaus tarnyba (inspektoratas) stengėsi įsteigti lenkiškas mokyklas vietoje lietuviškų, pavyzdžiui Pelesoje[cxxix], Rudnioje[cxxx], kur vietoje lietuviškų mokyklų įsteigė lietuvių ir lenkų dėstomąja kalba.  Atstovas iš Krūminių[cxxxi] dėkojo „Ryto“ draugijai už įsteigtas mokyklas. Barčių[cxxxii] atstovai pranešė apie mokyklą ir įteiktas deklaracijas, taip pat, kad inspektorius prikalbinėjo žmonės mokyti vaikus lenkiškai. Seiniškių atstovė pranešė, kad jų krašte „Ryto“ mokyklų nėra ir prašė, kad „Rytas“ pasirūpintų jų įsteigti[cxxxiii]. Pranešta apie Dainavą (Varėnos vlsč.), kad inspektorius nedavė koncesijos, netvirtina mokytojo[cxxxiv]. Punsko[cxxxv] atstovas pranešė, kad inspektoratas jiems pareiškė, kad ten turi būti tik lenkiškos mokyklos, į prašymus, deklaracijas ir protestus pasiųstus į inspektoratą žmonės atsakymo negavo[cxxxvi].

Dar vienas plakatas, smerkiantis lietuvybės naikinimą Pietryčių Lietuvoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

1926 metais „Ryto“ draugija turėjo: 1 gimnaziją, 1 mokytojų seminariją, du mokytojų papildomi kursus, 100 liaudies mokyklų ir daug vakarinių kursų suaugusiems. Gauta koncesijų 81 mokyklai. Iš 106 tvirtinimui pateiktų mokytojų kandidatūrų buvo patvirtinti tik 56  mokytojai. Mažamoksliai liaudies mokytojai tvirtinami greičiau negu baigusieji daugiau klasių. Per 1926 metų vasaros atostogas buvo organizuoti mokytojų kursai pagal valstybines programas.   

Breslaujos apskrities mokyklų inspektoriaus tarnyba rūpinosi, kad šalia lenkų mokyklos nebūtų lietuvių mokyklų.  Dėl inspektoratų vilkinimų tėvai, netekę kantrybės, vertė mokytojus pradėti mokyti. Tai leido policijai kištis į mokyklų gyvenimą, sudaryti mokytojams teismo bylas. Daugelyje vietų mokytojai ir tėvai buvo areštuojami,  kitiems skirtos piniginės baudos, nors mokykla buvo koncesijuota ir mokytojas lenkų valdžios patvirtintas. Lietuvių gyvenamose vietose steigiamos lenkų mokyklos ir į jas varu, net bausmėmis varomi lietuvių kaimiečių vaikai. Buvo pasamdyti vizitatoriai, kurie lankė mokyklas ir sekė mokytojų darbą. Lietuvių mokyklos daugiausia vienaklasės ir turi po 3 arba ir po 4 skyrius[cxxxvii].

Vilniaus „Ryto“ žinioje (yra Švenčionių „Rytas“) 1927 metais buvo šios mokyklos: 1 humanitarinė gimnazija su realiniu skyriumi, 1 mokytojų seminarija, 2 liaudies mokytojų kvalifikacijoms įsigyti papildomi humanistikos, pedagogikos ir metodikos kursai, 100 liaudies mokyklų, 50 vakarinių kursų suaugusiems kaime ir mieste. Kaip anksčiau, taip ir 1927 metais „Ryto“ veikimą trukdė valdžios administracija. Švietimo kuratorijos reikalauja iš „Ryto“ notarinių pasižadėjimų, kad draugija prisiima atsakomybę už kiekvieną mokyklą. Be to, pradėta griežtai reikalauti valdiško gydytojo liudijimų apie mokyklų patalpų higienos padėtį. Mokytojų seminarijos abiturientai išlaikė prie valstybinės komisijos egzaminus, bet iki šiol jiems Vilniaus kuratorija neišdavė jokių liudijimų. Jie tik turi teisę mokytojauti Vilniaus kuratorijos teritorijoje, bet jei kuriems tenka mokytojauti kitose kuratorijose, jie jau negauna patvirtinimo – esą jims neužtenka kvalifikacijos.

Vilniaus apygardos švietimo kuratorija 1927/28 mokslo metų pradžioje davė koncesijas be nurodyto termino kelioms dešimtims mokyklų, mokytojai buvo pradėję darbą ir manyta, kad prasidėjo geresni laikai. Bet 1927 metų spalio 4-5 d. uždarytos 44 mokyklos ir mokytojų seminarija, mokytojai liko be darbo, vaikai be mokslo. Nuo 1927 metų spalio įvykių iki 1928 metų vasario 12 dienos padėtis nepasikeitė, o „Ryto“ valdybos pastangos atidaryti mokyklas liko bevaisės.

Sunkiausia Suvalkų krašte, kur vos viena mokykla. Represijos labiausiai palietė Lydos apskritį ir Valkininkų valsčių[cxxxviii].

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ 1928 metais Vilniuje išlaikomoje Vytauto Didžiojo gimnazijoje mokėsi 366 mokiniai. Nelikvidavo dar 1927 metais spalio 5 dieną lenkų administracijos uždarytos lietuvių mokytojų seminarijos. Išlaikė amatininkų mokyklą su 3 skyrių vakariniais kursais, mokytojams – vasarinius pedagogikos ir humanistikos grupių kursus, taip pat dviklasę mokyklą. Provincijoje draugija 1928 metais išlaikė 103 mokyklas (jose mokėsi 3560 mokinių) ir 80 vakarinių suaugusiųjų kursų su 1765 klausytojais. Draugijos išlaikytų pradžios mokyklų tinklas buvo toks: Vilniuje 1 mokykla su 3 mokytojais, Vilniaus-Trakų apskrityje 37 mokyklos su 45 mokytojais, Švenčionių apskrityje 2 mokyklos su 3 mokytojais, Breslaujos apskrityje 3 mokyklos su 3 mokytojais, Ašmenos apskrityje 4 mokyklos su 5 mokytojais, Lydos apskrityje 20 mokyklų su 25 mokytojais ir Suvalkų krašte 2 mokyklos be mokytojų. Iš išvardintų mokyklų koncesijuotų buvo tik 52, patvirtinti 58 mokytojai. Dėl likusių mokyklų ir mokytojų dar buvo susirašinėjama su lenkų mokyklų valdžia.[cxxxix]

„Ryto“ draugijos pirmininkas kunigas P. Kraujelis perskaitė pranešimą apie „Ryto“ draugijos 1929 metų veiklą, mokyklų skaičių, vyriausybės daromus lietuvių mokykloms keblumus, lietuvių mokytojų vargus dėl kvalifikacijų. „Ryto“ mokyklų skaičius 1929 metais nepadaugėjo, bet ir nesumažėjo. Miciūnuose[cxl] pastatytas mokyklai namas, gauta pinigų įsigyti mokyklos butui Valkininkuose[cxli]. Kadangi mokytojų skaičius mažėjo, gimnazijų abiturientams patarta raginti stoti į prie kuratorijos steigiamus vienų metų mokytojų kursus.[cxlii]

Ilgametis „Ryto“  pirmininkas, kunigas P. Kraujelis 1931 metų kovo 1 dieną perskaitė metinę  „Ryto“ draugijos veiklos ataskaitą. Iš jos paaiškėjo, kad „Ryto“ draugija 1930 metais Vilniuje išlaikė Vytauto Didžiojo gimnaziją su 28 mokytojais ir 341 mokiniu,  vieną dviklasę pradžios mokyklą su 3 mokytojais ir 57 vaikais, provincijoje: 1) Vilniaus apskrityje 42 mokyklas su 40 mokytojų ir 1260 vaikų, 2) Breslaujos apskrityje – 3 mokyklas su 3 mokytojais ir 100 vaikų, 3) Švenčionių apskrityje 2 mokyklas su 3 mokytojais ir 107 vaikais, 4) Ašmenos apskrityje 3 mokyklas su 3 mokytajais ir 95 vaikais, 5) Lydos apskrityje – 18 mokyklų su 18 mokytojų ir 400 vaikų, 6) Gardino apskrityje 19 mokyklų su 22 mokytojais ir 711 vaikų, 7) Suvalkų apskrityje 2 mokyklas su 2 mokytojais ir 98 vaikais. Iš viso su gimnazija buvo 91 mokykla, 122 mokytojai ir 3232 vaikai. Baigdamas skaityti ataskaitą, draugijos pirmininkas pabrėžė: „Ligi šiol kovota dėl lietuvių mokyklos paties buvimo Vilniaus krašte, dabar reikia mūsų mokyklas gerinti, kad išlaikytų konkurenciją su kitataučių mokyklomis. “[cxliii]

Protesto prieš šiandieninę Vilniaus polonizaciją plakatai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

1931 metais švietimo ir kultūros darbui sąlygos Vilnijoje ne tik nepagėrėjo, bet dar pablogėjo. Mokyklos labai priklausė nuo kuratorijų ir inspektoratų. Kokie jų santykiai su lietuvių mokyklomis ir švietimo organizacijomis, pakankamai parodė kuratorius Szelągowskis, 1931 metų pradžioje viename Vilniaus laikraštyje pareiškęs savo nuomonę apie privačias mokyklas. Jis lietuvių švietimo ir kultūros darbe stengėsi įžvelgti antivalstybinę  veiklą, todėl uždarė 10 lietuviškų mokyklų. Į tai „Ryto“ pirmininkas P. Kraujelis reagavo lietuvių ir lenkų spaudoje. 1931 metų pavasarį Varšuvos seime priimti nauji mokyklų įstatymai, kurie dar labiau varžė privačių mokyklų veikimą, o jų egzistencija priklausė nuo švietimo ministro. Naujų lietuviškų mokyklų leidimų nuo 1927 metų negauta, nors kasmet „Rytas“ prašė naujų koncesijų, o žmonės vietoje „Ryto“ mokytojų susilaukdavo valdiškų mokytojų, kurie dažnai nemokėdavo lietuviškai susikalbėti. Tautiškai susipratę tėvai negalėjo ramiai žiūrėti, kad jų vaikai net katekizmo ir poterių mokomi lenkiškai ir šalia valdiškų mokyklų samdė savo mokytojus, kad jie pamokytų tikybos ir lietuvių kalbos. Tokie mokytojai susilaukė protokolų, neva dėl slapto mokymo, buvo bausti teismuose ir kaip baustieji administracijos tremti iš pasienio zonos. Tokių bausmių už vaikų mokymą susilaukė Pamerkio[cxliv], Pirčiupių[cxlv], Kamarūnų[cxlvi], Giraitės[cxlvii], Barčių, Kargaudų[cxlviii], Leliušių[cxlix], S. Druskininkų[cl] ir kitų vietų tėvų mokytojai.

1931 metais „Ryto“ draugijos išlaikomoje Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje dirbo 24 mokytojai, mokėsi – 340 mokinių. Dar Vilniuje „Rytas“ laikė prie Literatų gatvės Nr.11 dviklasę mokyklą, kuri dėl vizitatoriaus rastų neleistų vartoti vadovėlių buvo uždaryta. Į pateiktą Švietimo ministrui apeliaciją atsakyta neigiamai. Prašyta naujos mokyklos. Kuratorija uždarė dėl neleistinų vadovėlių dar šias kaimo mokyklas: Miciūnų dviklasę, Gervėčių valsčiuje, 2) Gėliūnų mokyklą[cli] – Gervėčių valsčiuje, 3) Beniūnų[clii] – Breslaujos apskrityje, 4) Kaniūkų dviklasę[cliii] Kaniavos valsčiuje, 5) Pelesos mokyklą[cliv] Lydos apskrityje, 6) Pavalakės[clv] – Lydos apskrityje, 7) Dubičių – Vilniaus apskrityje[clvi] ir 8) Bilių – Ašmenos apskrityje[clvii]. Inspektoratas Vilniaus apskrityje uždarė: 1) Mariampolio[clviii], 2) Klepočių[clix] ir 3) Girų[clx] mokyklas todėl, kad jose 1930 metais nebuvo patvirtinto mokytojo, o mokytojų netvirtino pats inspektoratas. „Ryto“ mokyklų skaičius buvo išaugęs 1931 metais iki 100 su 105 mokytojais tačiau dėl administracijos vykdytų uždarymų ir pačios „Ryto“ švietimo draugijos patirtų finansinių sunkumų draugija 1932 metais jau turėjo 73 mokyklas su 2500 vaikų ir 75 mokytojais, išlaikytos 3 kaimo skaityklos.

Kaimo vakarinių kursų suaugusiems skaičius sumažėjo Gardino apskrityje, nes negauta leidimų. Gardino inspektoratas mokyklų neuždarė, bet jas paliko be mokytojų, nes tose vietovėse įsteigė valdiškas mokyklas: 1) Švendubrėje, 2) Kašėtose[clxi] ir 3) Darželiuose[clxii]. 1931/32 mokslo metams buvo prašyta 52 naujų mokyklų, bet nei vienai negauta leidimo, į 8 prašymus neatsakyta. 38 mokytojai nepatvirtinti, senoms mokykloms patvirtinta 30 mokytojų, tarp jų – 4 nauji mokytojai. Atleista 18 mokytojų. Tas valdiškas mokyklas, kurios lietuvių vaikus rūpestingai mokė lietuviškai, „Rytas“ rėmė lietuviškais vadovėliais ir viskuo, kuo galėjo. Tais pačiais 1931/32 mokslo metais „Ryto“ valdyba nutarė stengtis tose vietovėse, kur buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, steigti skaityklas,  tokiu būdu duoti darbo bedarbiams mokytojams, palaikyti kaimiečių tarpe tautišką susipratimą.[clxiii]

1932 metais „Ryto“ draugija be Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje, išlaikė 36 lietuvių pradines mokyklas, 29 bibliotekas-skaityklas ir 10 vadinamųjų tėvų mokyklų. Dėl naujai išleistų Lenkijos švietimo ministerijos nurodymų visos draugijos išlaikomos lietuvių mokyklos atsidūrė beveik visiškoje Lenkijos švietimo ministerijos vykdomosios valdžios priklausomybėje. Pagal naujus nurodymus, lietuvių mokyklos Vilniaus krašte turėjo turėti specialias liaudies mokykloms skiriamas patalpas. Tokius patalpas galima įsigyti tik naujai statant. Tuo tarpu mokyklų dauguma paprastai veikė erdviausiuose kaimo ūkininkų namuose. Tokiuose namuose veikė kaip lietuvių, taip ir valdiškos lenkų mokyklos. Bet tuo pačiu metu, kai valdiškos mokyklos galėjo laisvai veikti geresnėje ar ir blogesnėje patalpoje, tai privačios lietuvių mokyklos verčiamos įsigyti tokias, kurias tik naujai galima pastatyti. Tačiau statyti naujas mokykloms patalpas beveik nebuvo prasmės, nes Vilniaus apygardos mokyklų kuratorius pasakė, kad vienoje vietovėje negali būti valdiška lenkų ir „Ryto“ mokykla. Aišku, kad tokiais atvejais turės nukentėti tik „Ryto“  mokykla. Bet vis tik 1932 metais draugijos valdybos pastangomis, buvo pastatyti nauji „Ryto“ mokyklai namai Musteikų[clxiv] kaime, Gardino apskrityje.

„Ryto“ pradinei mokyklai Vilniuje atgaivinti leidimo negauta; nesulaukta jokių paaiškinimų. Be tiesioginių nenugalimų sunkumų su patalpomis, didelių keblumų sudarė vadinamosios piniginės garantijos, kurias turėjo duoti draugija. Daug buvo mokyklų, kurių mokytojai, negavę vadinamųjų moralybės pažymėjimų, negalėjo pradėti darbo. Pagaliau buvo pradėta reikalauti, kad „Ryto“ mokyklose padidėtų lenkiškai dėstomų dalykų skaičius, o po to, kad ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje lenkiškai būtų pradėta dėstyti visuotinė geografija ir istorija. Visa tai labai apsunkino lietuvių mokyklų veiklą Vilniaus krašte. Tačiau neatsižvelgiant į visas kliūtis ir sunkumus, „Ryto“ draugijos valdyba nė minutei neišleido iš akių Vilniaus krašto lietuvių švietimo reikalų, o pasunkėjus mokyklų padėčiai, valdyba pradėjo steigti lietuvių gyvenamuose kaimuose skaityklas, jos lietuvių gyventojų tarpe turėjo didelio pasisekimo.[clxv]

1933 metais Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje su lietuvių dėstomąja kalba, mokėsi 276 mokiniai (176 berniukai ir 100 mergaičių). Gimnazijoje nebuvo pagal naująjį mokyklų įstatymą I klasės, jai pavaduoti „Ryto“ draugija norėjo įsteigti Vilniuje prie gimnazijos 6 skyrių pradinę mokyklą, kurios mokiniai būtų kandidatais į gimnazijos III klasę. Buvo numatytos prie gimnazijos 4 didžiulių kambarių patalpos ir bendra su gimnazija salė. Tuose 4 kambariuose 1933 metais turėjo dirbti tik 2 skyriai po 20-30 mokinių, nes 6 skyriai buvo numatyti įvesti laipsniškai. Vaivadijos komisija patalpas pripažino tinkamomis, darydama pastabą, kad 2 mažesnėse klasėse būtų kartu ne daugiau kaip po 20 vaikų. Kuratorija patalpų nepripažino tinkamomis,  nors niekas iš jos žmonių nebuvo atėjęs jų apžiūrėti, vadinasi, remtasi tos pat vaivadijos pažymėjimu. Gimnazijos gyvenime buvo skaudus reiškinys: III klasėje istorija ir geografija pradėta dėstyti lenkų kalba, tokia buvo kuratorijos neperkalbama valia. Palaipsniui  tų dalykų dėstymas lenkų kalba buvo įvestas visose klasėse. Mokyklų su koncesija draugija turėjo 21, bet iš jų galėjo veikti tik 16, kitos neturėjo patvirtintų mokytojų: vieni iš pristatytų kandidatų negavo moralybės pažymėjimo, kitų netvirtino dėl pedagoginių sumetimų, o Zuzana Luneckaitė į Lynažerį[clxvi] ir S. Krivelienė į Randamonis[clxvii] iki 1933 IV. 29 nesusilaukė savo patvirtinimo sprendimo. Pažemiškyje ir II Kabeliuose dirbo po 2 mokytojus. Mokinių visose draugijos pradinėse mokyklose buvo apie 720.

Skaityklų draugija turėjo 74. Skaityklų vedėjų dauguma –  buvę mokytojai, bet geroka jų dalis  –  universiteto studentai ir gimnazijas baigę abiturientai. Skaityklų vedėjų darbas įvairus. Skaityklos būdavo atdaros vakarais, nuo 5-6 val. iki 11 ir vėliau. Kas vakarą ateidavo nuo kelių iki kelių dešimčių skaitytojų. Skaitydavo laikraščius, knygas, vedėjas paaiškindavo nesuprantamus dalykus, pasikalbėdavo įvairiais rūpimais klausimais, kartais perskaitydavo paskaitą. Dieną daugelyje vietų vedėjai versdavosi naminiu mokymu, kai kur mokydami vaikus visų dalykų (vaikai į mokyklą neina arba dėl tolumo arba paleisti dėl deklaracijų), kitur pamoko vaikus vaikščiodami po namus lietuviškų dalykų. Visuomeniniame darbe skaityklų vedėjai padėjo veikti draugijų skyriams, rengė vakarėlius, išvykas, gegužines ir rožančiaus pamaldas, tautines ir tikybines akademijas, organizuoja ir vietomis veda kooperatyvus, renka kraštotyros žinias, rašo mokyklų istorijas. Kad skaityklų darbas vyktų sklandžiau, valdyba padalino skaityklas į rajonus po 4-7 vienetus, kaip sąlygos leidžia ir paskyrė rajonų pirmininkus. Veikia 15 rajonų. Vieną kartą buvo padarytas rajonų pirmininkų suvažiavimas Vilniuje (1933 metų vasario 1). 1932 metų įstatymas, liečiantis privačias mokyklas, kuratorijos taikytas „Ryto“ mokykloms nepalankiai, ypač naudotasi paragrafu, kuris suteikia teisę nustatyti, ar patalpos tinkamos, ar mokykla aprūpinta mokslo priemonėmis.

Čia neteisėtai taikyti „Ryto“ mokykloms išimtiniai reikalavimai, kurie buvo numatyti naujai statomoms valstybinėms mokykloms švietimo ministerijos 1922, 1925 ir 1931 metų nurodymuose. Tie reikalavimai buvo numatyti ateities ir valstybinėms mokykloms, o kuratorija juos taikė dabarties lietuvių mokyklai. Mokyklų vyresnybės sferose vyrauja pažiūra, kad privati mokykla nepakankamai tarnauja valstybinei idėjai, todėl ji naikintina. Be to, lietuviškos mokyklos nenaudai veikė įsigalėjusi šiame krašte “retorsijų” dvasia: patirs suvaržymų privatus mokymas Nepriklausomoje Lietuvoje, tuoj prasidėjo represijos čia, Vilniaus krašte. 1933/34 mokslo metams uždarytos šių vietovių mokyklos: Bižų[clxviii], Bieliūnų[clxix], Gėliūnų, Keižių[clxx], Latežerio[clxxi], Pelegrindos[clxxii], Paąžuolės[clxxiii], Paliūnų[clxxiv], Rudnios, Žagarų[clxxv], Zabarninkų[clxxvi] ir Vaiciuliškės[clxxvii]. Be to, negalėjo veikti dėl to, kad netvirtinti mokytojai Mardasavo[clxxviii], Randamonių, Ratnyčios[clxxix], Lynežerio ir Kapiniškės[clxxx] mokyklos. Prieš „Ryto“ mokyklas buvo vartojamos tokios priemonės: netinkamos patalpos, pedagoginiai sumetimai (tariamas mokytojo netinkamumas) ir mokytojų moralybė, kurią nustato administracija, nepasakydama priežasčių ir neduodama galimybės teisintis ir gintis. Skaitykloms įstatymas švelnesnis, jos atidaromos pranešus, bet ir čia vienur kitur administracija visai savavališkai neleido atidaryti skaityklas neva todėl, kad seniūnija (storastija) nepažįstanti vedėjo. Dėl skaityklų steigimo jaučiama, kad tautiškai susipratusiose vietose jos toleruojamos, silpnose – spaudžiamos, o į Suvalkų kraštą visai neįsileidžiamos. Žmonės suprato, kad policija skaitykloms nepalanki ir dalis administracinių pabaudų jiems tekdavo už skaityklų palaikymą. Vasario 14 ir vėlyvesnėmis dienomis retorsijų vardan vyko kratos ir suėmimai. Buvo suimti ir kai kurie išlaikyti kalėjime iki šešių savaičių šie darbuotojai: Justinas Grybauskas, Petras Vaitulionis,  Vytautas Borisevičius, Mikalojus Luneckas, Alfonsas Beinorius, Bernardas Černiauskas, Zigmas Prantkelevičius, Stasė Krivelienė, Veronika Žižmaraitė. Pavojuje esantiems švietimo reikalams ginti delegacijos buvo kuratorijoje, taip pat Varšuvoje pas tautinių mažumų reikalų vedėją p. Suchenek. Atskiriems klausimams spręsti delegacija kelis kartus lankėsi pas Vilniaus vaivadą, buvo apeliuota į ministeriją ar vaivadijas, Suvalkų krašto reikalais buvo važinėta pas Balstogės vaivadą M. Koscialkovskį (1934 sausio 19), bet nieko nepasiekta. Žadėta buvo tik Balstogėje.

Varšuvoje ir Vilniaus kuratorijoje atvirai buvo pasakyta: nieko negausite. Mokyklų turėta nedaug, ir joms kitais mokslo metais gresė uždarymo pavojus, nes pagal 1932 metų įstatymą kuratorija galėjo uždaryti visas privačias mokyklas, kurios neįvykdė sąlygų. „Ryto“ valdyba, žinodama kuratorijos nusistatymą dėl lietuvių mokyklų, manė, kad nėra prasmės daryti didelių išlaidų patalpoms statyti, nes viena – ir geros patalpos galėjo būti pripažintos netinkamomis, kaip Vilniuje, o kita, kuratorija galėjo neleisti mokyklos dar ir kitais pagrindais: kad greta yra valstybinė mokykla ir tarp mokyklų vyks konkurencija, kad mokytojas neturėjo moralybės pažymėjimo ir t.t. Šie dalykai visiškai priklausė nuo administracijos ir švietimo valdžios valios. Administracija sprendė tuos klausimus, kaip jai atrodė reikalinga, mes dar nesuradome priemonių kaip nuo to gintis. O kad administracijos sprendimai subjektyvūs, įrodymų pakanka: lietuviškoje „Ryto“  mokykloje neturėdamas moralybės pažymėjimo mokytojas negalėjo mokyti, ėjo į valdišką – gavo darbą. Lietuviškai mokyklai patalpos netiko, valstybinė mokykla kūrėsi tose pačiose ar dar blogesnėse ir tiko; patalpos prie Dombrovskio gatvės 5 gimnazijai buvo pripažintos tinkamomis, o tos pačios patalpos 4 klasės pradžios mokyklai netiko. Tie faktai gana iškalbingi.[clxxxi]

1934/35 mokslo metais draugija išlaikė Vilniuje Vytauto Didžiojo gimnaziją, kurioje mokėsi 219 mokinių (iš jų – 67 mergaitės), 15 pradžios mokyklų ir 76 skaityklas. Dvi koncesijonuotos mokyklos neveikė, nes kuratorija netvirtino mokytojų, svarbiausia darbo šaka buvo skaityklos. Žmonės skaityklas pamėgo, jas rėmė ir uoliai lankė. Užsirašiusių skaityklų lankytojų buvo nuo 1934 metų rugsėjo 1 dienos iki 1935 metų balandžio 30 dienos 244 805, o su neužsirašiusiais ne mažiau kaip ketvirtis milijono. Skaityklų vedėjai surengė draugijų skyriuose 866 paskaitas, 410 skyrių susirinkimų, 96 vaidinimus, išmokė 828 dainas, 289 giesmes ir daugybę tautiškų žaidimų. Daugelyje kaimų buvo surengti nesistemingi kursai. Kursai suaugusiems buvo 2 savaičių, mėnesio, 2 mėnesių ir daugiau. Pavyzdžiui, Dargužiuose į kursus atsilankė 1939 žmonės. Kursuose skaityklos vedėjams ūkio dalykus dėstyti padėjo Lietuvių ūkio draugijos agronomai ir instruktoriai. Kursų buvo 24. Kai kurie seniūnai kursų neleido, jų nusistatymą palaikė kuratorija, skelbdama, kad dviejų savaičių kursai esą sisteminiai, nors juose nei dalykai buvo dėstomi sistematingai, nei klausytojai buvo nuolatiniai, nei duodami pažymėjimai.

Patys skaityklų vedėjai vasarą turėjo Vilniuje nesistemingus vieno mėnesio kursus. Buvo dėstoma ūkis, kooperacija, teisė, muzika, higiena. „Ryto“ pradžios mokyklose mokėsi 754 vaikai. Vilniaus apygardos mokyklų kuratorija lietuvių švietimo darbui buvo nepalanki. Per metus uždarė 14 draugijos mokyklų, ir kaip minėta, nepalankiai traktavo nesisteminius draugijos kursus, netvirtino į pradžios mokyklas pristatytų mokytojų, pareikalavo iš vaikų, stojančių į gimnaziją, lietuvybę įrodančių deklaracijų, duodama teisė lietuvio tautybę nustatyti valsčių ir miestų valdyboms. Administracija uždarinėjo skaityklas (uždaryta 6), kai kur neleido paskirtiems skaityklų vedėjams eiti pareigų, rašė skaityklų vedėjams už tariamą nelegalų vaikų mokymą protokolus ir skyrė pinigines pabaudas, daug protokolų už įvairius mažmožius surašyta skaityklų butų savininkams ir uolesniesiems jų lankytojams. Teismai paprastai tų pabaudų teisėtomis nepripažindavo. Draugija, gindama  savo įstaigas ir darbuotojus, rašė skundus, siuntė pas vyriausybę delegacijas, įteikė kartu su Vilniaus lietuvių laikinuoju komitetu Švietimo ministerijai memorialą, jame plačiau nušvietė mokyklų esamą padėtį. Tačiau visi šitie žygiai vaisių nedavė, todėl mūsų švietimo darbo padėtis liko sunki.[clxxxii]

Draugija 1935/36 metais išlaikė Vilniuje Vytauto Didžiojo gimnaziją, 101 skaityklą ir 4 pradžios 1 laipsnio mokyklas. 1935 metais vyriausybė dėl įvairių priežasčių uždarė 13 mokyklų ir 21 skaityklą, pats „Rytas“ uždarė 3 skaityklas, naujai atidarė 28, dabar draugija turi 4 mokyklas,iš jų dviems gręsia uždarymas mokslo metams pasibaigus ir 77 skaityklas. Tarnautojų „Rytas“ turėjo 98. Mokyklose mokėsi 173 vaikai. Skaityklų vedėjai be savo tiesioginio darbo skaityklose padėjo lietuvių draugijų skyriams rengti vakarėlius, susirinkimus, paskaitas, chorus, davė žmonėms patarimų teisės, higienos, ūkio srityse. Skaityklų vedėjams paruošti jų platiems uždaviniams buvo vasarą surengti vieno mėnesio nesisteminiai kursai, kur specialistai dėstė teisės, jaunųjų ūkininkų lavinimo programą, sportą, dainavimą ir bendrą veiklos kaime planą. 1935 metų gruodžio 2-15 d. buvo surengti kooperacijos kursai specialistams, jie turėjo didelio pasisekimo. Draugija manė šiais metais organizuoti nesisteminius kursus suaugusiems. Tuo reikalu buvo tartasi kuratorijoje ir gautas palankus sprendimas, bet pradėjus juos, kuratorijos sustabdyti.Kuratorija nė vieniems kursams nedavė leidimo. Buvo kreiptasi į seniūnijas dėl nesisteminių suaugusiems kursų įsteigimo, bet ir šios atsisakė leisti. Vienur kitur draugijos įstaigos ir tarnautojai per metus nukentėjo nuo administracijos.

Ypač daug nepalankumo buvo jaučiama nuo naujųjų 1936 metų (kodėl lenkų administracija nuo 1936 vykdė tokius aktyvius represinius veiksmus Vilniaus krašto lietuvių ir jų organizacijų atžvilgiu, sužinota 1939 metais, žlugus Lenkijos valstybei ir radus Vilniaus vaivados Liudviko Bocianskio memorialą; visas jo tekstas  paskelbtas straipsnių rinkinyje „Lietuvos rytai “ // sudarė K. Garšva ir L. Grumadienė, Vilnius 1993, p.399-415). Įvairiais pretekstais uždaryta 13 mokyklų, 21 skaitykla (dešimčiai veikimas tik sustabdytas). Vedėjams atimta radijo imtuvai (Mockos, Dzidziuliai, Biliai, Petrikai) arba teisė juos laikyti (Punskas, Antalgė, Zabarnykai, Damošiai), dėl įvairių formalių priežasčių policija surašė daug protokolų skaityklų namų savininkams. Pelesos rajone paskirta tiems šeimininkams už išnuomojamus „Rytui“ butus mokesčiai, kurie viršija visą jų gaunamą iš „Ryto“ nuomą (nuo 112,75 zl. iki 150 zl.). Iš gyvenamosios vietos ištremta 10 vedėjų, daugelis iš seniūnijos gavo piniginių pabaudų už įvairius tariamus nusikaltimus: vaikų mokymą, susirinkimo ar pasilinksminimo organizavimą, įvažiavimą į pasienio zoną ir t.t. Kai kurių pabaudos buvo iki 200 zl. Dėl tų pabaudų suinteresuoti asmenys paprastasi kreipiasi į teismą ir bylas laimi, nes jokio įstatymų pažeidimų nėra. Apie Vytauto Didžiojo gimnaziją pranešimą padarė direktorius M. Šikšnys. 1936 metų sausio 1 dieną gimnazijoje buvo 222 mokiniai  (150 berniukų ir 72 mergaitės). Visi mokiniai lietuviai. 60 % mokinių (136) yra kilę iš kaimo, 40 % (86) – iš miesto. 1935 metais brandos atestatus gavo 17 abiturientų, 1935/36 mokslo metais į gimnaziją įstojo 41 mokinys. Dauguma dalykų gimnazijoje buvo dėstomi lietuviškai – 60 %, lenkiškai dėstoma 30 % ir vokiškai – 10 %. Moksleivių gabumams lavinti gimnazijoje buvo kelios moksleivių kuopelės: literatų, kraštotyrininkų, eucharistininkų, skautų, kooperatininkų, taip pat choras ir orkestras.[clxxxiii]

Dar prieš lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ uždarymą, 1937 metų kovo 21 dieną vyko metinis organizacijos susirinkimas. Pirmininkas kunigas K. Čibiras referavo apie padėtį nuo 1936 metų kovo 22 dienos iki 1937 metų kovo 21 dienos, pažymėdamas, kad draugija turėjo labai sunkius metus, jos veikimas buvo vyriausybės nuolat varžomas, sulaikomas, naikinamas. Draugija paskutinio visuotinio susirinkimo metu (vyko 1936 metų kovo 22 dieną) turėjo dar 77 skaityklas ir 4 mokyklas, 1937 kovo 21 dieną – 14 skaityklų ir 2 mokyklas su 77 mokiniais. „Ryto“ įstaigas lenkų vyriausybė panaikino tuo būdu: padarė kontrolę ar reviziją skaityklose ir vedėjų butuose, paėmė  knygas ir pareiškusi, kad skaityklos gresia viešajam saugumui ir tvarkai iš karto jų veiklą sustabdydavo, o kitu raštu kuo ne tą pačią dieną rašytu – uždarydavo. Breslaujos seniūnija sustabdydavo skaityklų veikimą reikalaudama pristatyti iš vaivadijos pažymėjimą, kad patalpos tinkamos. „Rytas“ ir jo darbuotojai tai valdžios akcijai nebuvo davusi pagrindo, priekaištai neparemti faktais. Konfiskuoti knygynėliai, kuriuose turėjo būti nelegali literatūra, beveik grąžinti, jokių nelegalių knygų ten nerasta; negrąžintos tik Vilniaus, Trakų seniūnijų paimtos iš skaityklų knygos. Skaityklos ir jų vedėjai niekur nesudrumstė viešosios tvarkos, nesudarė piliečių ar krašto saugumui pavojaus.

Seniūnijų ir vaivadijų nutarimų skundimas aukštesnėms instancijoms jokių teigiamų rezultatų nėra davę. Likviduodama esamos draugijos įstaigas vyriausybė neleidžia steigti naujų. Balstogės vaivadija savo plote kaip esančiame pasienio zonoje visai uždraudė draugijai veikti, vaivadijos sprendimą patvirtino vidaus reikalų ministerija. Nauji sienų saugojimo įstatymai ir nurodymai labai suvaržė gyventojų judėjimą ir laisvę, kadangi lietuvių gyvenamos vietos kaip tik yra prie sienos, tai pasidarė beveik neįmanomas joks bendras organizuotas veikimas. „Ryto“ draugija neturėdama galimybės duoti darbo savo tarnautojams, juos atleido. Darbuotojai  buvo sunkioje padėtyje, ją didino valstybinė draudimo įstaiga, nemokėdama priklausančių atlyginimų, aiškindama, kad girdi „Ryto“ darbuotojai praradę darbą dėl savo kaltės. „Ryto“ buvę darbuotojai, nerasdami kitos tarnybos, pasilikdavo gyventi daugumoje savo vietose. Administracija darė spaudimą ir butų savininkams ir patiems buvusiems tarnautojams, kad išsikraustytų iš senųjų vietų, kai ką net tremdami. Taip prie pernykščių 10 skaityklų vedėjų tremtinių šiemet prisidėjo dar du: J. Garbauskas ir M. Kildišytė. Daugelis jų turėjo po keletą nepagrįstų administracinių bausmių, nuo kurių turėjo gintis teisme. „Ryto“ valdybos raštinė ir atskiri valdybos nariai 1936 metų lapkričio 25 taip pat patyrė kratas, paimtos kai kurios draugijos reikalų knygos, dalis draugijos pinigų. Visa tai taip suvaržė ir apsunkino draugijos veikimą, kad draugija kaime beveik negalėjo nė krustelėti. Draugijos valdyba gindama švietimo reikalus rašė skundus aukštesnėms įstaigoms, nušviesdama žemesnių instancijų nurodymų neteisėtumą, jos nariai kaip delegatai lankėsi pas Vilniaus vaivadą, kuriam išdėstė susidariusią padėtį, kartu su kitomis draugijomis pasirašė memorialą p. prezidentui apie lietuvių gyvenimo varžymą ir likvidavimą 1936  metais, kuriame plačiai išdėstyta ir švietimo reikalai. Padėties pasikeitimo, deja, kol kas nenusimato, tik Administracinis tribunolas pakeitė ministerijos sprendimą dėl Vilniaus pradžios mokyklos ir leido ją organizuoti. Atrodo ir tuo laimėjimu dėl pasikeitusių per dvejus metus aplinkybių valdyba negalės pasinaudoti.[clxxxiv]

Tolimesnį vaizdą apie lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikimą nuo 1937 metų kovo 21 dienos iki 1938 metų sausio mėnesio vidurio galima susidaryti iš trumpo, šį laikotarpį liečiančio pranešimo, kurį 1939 metų birželio 25 dieną visuotiniame lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkime skaitė jos pirmininkas kunigas K. Čibiras, pažymėdamas, kad draugija per šį laikotarpį labai mažai galėjo veikti. 1937 metų rugsėjo 9,10 ir 11 dienomis buvo Vilniaus miesto seniūnijos valdininkų Aleknavičiaus ir Kviatkovskio padaryta knygyno kontrolė, kaip tariamai nelegalios paimta 83 knygos. Knygynas buvo draugijos vidaus reikalams. Vyriausybei uždarinėjant draugijos mokyklas ir skaityklas, buvo mėginta įsteigti centrinis knygynas Vilniuje ir iš jo skolinti knygas miestui ir kaimui. Vaivadijos saugumo skyrius p. Visokinskio (?) pareiškimu pirmininkui kunigui K. Čibirui buvo sutikęs leisti tokį knygyną, bet jį suorganizavus ir pranešus apie jo atidarymą, 1937 metų spalio 30 dieną iš Vilniaus miesto seniūnijos sulauktas draudimas. 1938 metų sausio 12 ir 13 d. buvo draugijos veikimo kontrolė, ją vykdė Vilniaus miesto seniūnijos valdininkai Vulcas ir Kviatkovskis.[clxxxv] Kas įvyko toliau, žinome – 1938 sausio 29 dieną Vilniaus miesto seniūnija sustabdė draugijos veikimą kaip tariamai neatinkančią su esamais draugijų įstatais bei įstatymais ir gresiančią viešajam saugumui, ramybei ir tvarkai. Draugijos reikalams vesti paskirtas kuratorius advokatas Steponas Wilanowskis. Seniūnijos sprendimą draugijos valdyba 1938 metais vasario 9 d. apskundė vaivadijai kaip nepagrįstą, bet vaivadija dėl tų pačių motyvų seniūnijos sprendimą patvirtino ir nauju raštu 1938 metų vasario 28 dieną draugiją uždarė, palikdama tą patį kuratorių. Valdyba vaivadijos sprendimą plačiai motyvuotu raštu apskundė 1938 metų kovo 14 dieną Vidaus reikalų ministerijai, į jį atsakymo nesulaukė ( kitais duomenimis, sulaukė 1939 metais). Kuratoriui Steponui Wilanowskiui „Ryto“ draugiją valdant buvo uždarytos paskutinės skaityklos ir Dainavos mokykla[clxxxvi], paleisti visi tarnautojai, atleistas namų administratorius J. Budzeika, o jo vieton pasamdytas lenkas[clxxxvii]. Nors politiškai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos sąlyginai normalizavosi priėmus Lenkijos ultimatumą ir 1938 metų kovo 19 dieną užmezgus diplomatinius santykius, lietuvių švietimas Vilniaus krašte ir toliau tebebuvo varžomas.

Neleiskime skriausti lietuvių kalbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tik 1939 metų gegužės 20 d. Vilniaus vaivadija atšaukė savo 1938 metų vasario 28 dienos sprendimą ir leido draugijai veikti. Draugijos turtą valdyba perėmė su banko skola (kuratorius įskolino draugijos turtą – Antakalnio gatvės 6/1 namus bankui Gospodarstwa Krajowego sumoje 60 000 zlotų, įrašydamas hipotekon kanciją 90 000 zlotų) 1939 metų birželio 6 dieną. Atiduodant draugiją vaivadijos atstovai pareiškė, kad draugija dabar galėsianti steigti skyrius, skaityklas, mokyklas, bet tik tose vietose, kur lietuvių yra dauguma. Atidavimo rašte tos pastabos nebuvo. Draugijos veikimą varžė Balstogės vaivadijos draudimas, išleistas prieš uždarant draugiją, veikti pasienio zonoje, tai panaikina jos veiklos galimybes Gardino ir Suvalkų apskrityse. Tuo reikalu valdyba tuoj po draugijos atidarymo kreipėsi į Balstogės vaivadiją, bet draudimo panaikinimo dar nesulaukė. Po šių pergyvenimų draugijos žinioje veikia tik Vytauto Didžiojo gimnazija ir du licėjai, visos kitos įstaigos likviduotos, jų inventorius išblaškytas ar parduotas. Draugijai teko visą darbą pradėti iš naujo.[clxxxviii]

Siekiant atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklą derinti su Lenkijos administracija mokyklu klausimu birželio 10 dieną kunigas K. Čibiras ir direktorius M. Šikšnys lankėsi kuratorijoje. Ten buvo kuratoriui Gudeckiui (Gudickiui?) išsakyti lietuvių pageidavimai švietimo srityje, teirautasi dėl galimybių steigti mokyklas. Kuratorius, sutikdamas, kad mokyklas kai kur bus galima steigti, pažymėjo, kad steigiant reikės duoti tokias patalpas, kurias vaivadijos komisija pripažins tinkamomis, realias garantijos mokyklų biudžetui, tam tiksiąs nekilnojamas draugijos turtas, o mokytojai privalėsią turėti moralybės pažymėjimus. Kuratoriaus supratimu draugija neturėtų šiais metais daugiau mokyklų steigti kaip penkias. Visus šiuos dalykus teks kiekvieną kartą aptarti.[clxxxix] Kitais žodžiais sakant lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkui kunigui K. Čibirui ir Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriui M. Šikšniui mandagiai buvo pasakyta, kad steigti lietuviškas mokyklas bus problematiška. Net jeigu lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ pavyktų įvykdyti kuratorijos reikalavimus, siekiant atidaryti lietuviškas mokyklas, pagrindinė kliūtis būtų politinės ištikimybės įrodymas arba moralybės pažymėjimas. Kaip pastebi Vincas Martinkėnas, tą keistokai vadinamą dokumentą administracija retai kam išduodavo[cxc]. 1939 metų birželio 25 dieną visuotinis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkimas svarstant draugijos veiklą ateityje, nusistatė steigti skyrius, skaityklas ir mokyklas. [cxci]

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ tikriausiai numatė veikti pagal senąją kovos su lenkų administracija taktiką, tačiau politinės perversijos neleido išplėtoti stabilios veiklos. 1939 metų rugsėjo mėnesį žlugo Lenkijos valstybė. 1939 metų spalio 10 dieną Lietuvos respublika buvo priversta pasirašyti su SSRS savitarpio pagalbos sutartį. Mainais SSRS neva laikydamasi 1920 metų liepos 20 dieną Maskvoje pasirašytos Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties, 1939 metų spalio 9 dieną Lietuvai perdavė Vilniaus miestą ir dalį Vilniaus krašto. 1939 metų spalio 28 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių.

1940 metų kovo 8 dieną visuotiniame lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkime draugijos sekretorius, kunigas K. Pukėnas apie padėtį nuo 1939 metų birželio 25 dienos iki 1940 metų kovo 8 dienos referavo, kad lenkams valdant, buvo imtasi steigti kaimuose skyrius, jų buvo suorganizuota per 100, bet jų legalizacijai užtrukus, kilo karas ir jie savo veikla nepasireiškė. Lenkų vyriausybė nepalankiai traktavo skyrių steigimą: jei į skyriaus valdybas įeidavo žmonės, kurie anksčiau yra buvę Šv. Kazimiero draugijos skyrių valdybose, jau netvirtindavo skyrių. Mobilizacijai ir karui prasidėjus buvo sustabdytas visų draugijų veikimas. Kita vertus, vyriškam jaunimui nuėjus į kariuomenę, suiro kaimų gyvenimas ir neliko ką veikti. Rusų kariuomenei užėmus Vilnių veiklai taip pat nebuvo sąlygų.

Draugija užsiregistravo ir laukė. Vilniui susijungus su Lietuvos valstybe, pakito iš pagrindų gyvenimo sąlygos ir draugijai tenka persiorientuoti ir persitvarkyti. Draugija neteko savo ligi šiol buvusių tarnautojų: jie įstojo į valstybinę tarnybą, draugija neteko ir lėšų, nes anksčiau plaukusios iš Lietuvos visuomenės aukos sustojo, o naujų šaltinių kol kas nematyti. Mokyklas ir skaityklas organizuoja pati vyriausybė[cxcii]. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ susirinkime buvo konstatuota, kad stinga su šiuo kraštu susipažinusių darbininkų, ypač nemokamų, kad teks jų palaukti ir prisiauklėti; kad reikės toliau aukų kreiptis į kitas vietas, o ypač į Amerikos lietuvius, nurodant jiems, kad su Vilniaus atvadavimu nepasibaigė vilniečių vadavimas iš nutautinimo. Visų buvo pabrėžiama, kad švietimo darbas teks dirbti glaudžiai kontaktuojant su kitomis giminingomis organizacijomis.[cxciii]

Istoriniuose šaltiniuose nefiksuojama, kada lietuvių švietimo draugija „Rytas“ nustojo egzistuoti. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 1940 metų kovo mėnesio 8 dieną protokolas[cxciv] ir Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 1940 metų narių knyga[cxcv] liudytų, kad „Ryto“ organizacija dar egzistavo 1940 metų kovo mėnesį. Gali būti, kad lietuvių švietimo draugija „Rytas“ nustojo veikti vėliau -1940 metų birželio 15-16 dieną arba iki vadinamojo Liaudies seimo rinkimų, vykusių tų pačių metų liepos 14 dieną.

Išvados

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ per suorganizuotą švietimo tinklą šviesdama Vilniaus gubernijos lietuvius, 1913 – 1915 metais dar neturėjo pakankamai kvalifikuotų pedagogų. Todėl turėjo bendradarbiauti su kitomis lietuvių švietimo draugijomis, kviesdama jų kvalifikuotus specialistus dėstyti savo steigiamose, įsteigtose ar perimamose Pirmo pasaulinio karo nepaliestose, išlikusiose valdiškose mokyklose. Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ parengus savo Vilniuje organizuotuose pedagoginiuose kursuose kvalifikuotus mokytojus, bendradarbiavimas su kitomis lietuvių švietimo draugijomis šioje srityje nuo 1916 metų pradžios sumažėjo, gali būti, kad beveik nunyko ar išliko grynai formalus. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ per gana trumpą laikotarpį (1913 – 1914  metus) sugebėjo įkurti savo skyrių, skaityklų, mokyklų tinklą. Savo pirmą didelį pakilimo laikotarpį pasiekė 1915 metų pabaigoje  – 1916 metų pradžioje. Vėliau (iki 1920 metų rudens) išgyveno laikiną stagnacijos laikotarpį, kurį sąlygojo tuometiniai greitai besikeičiantys politiniai įvykiai.

Polonizacijai – griežtas ne. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nuo 1920 metų rudens iki 1923 metų lietuvių švietimo lietuvių švietimo draugija „Rytas“  pasiekė antrą savo didelį pakilimo laikotarpį – galėjo laisviau steigti mokyklas ir tik po to apie jas pranešti lenkų valdžiai. Nuo 1923 metų lietuvių švietimo draugijos „Rytas“  padėtis pasikeitė – dėl lietuviškų mokyklų prasidėjo jos kova su lenkų valdžia. Nors 1923 – 1927 metais lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ jų pavyko įkurti nemažai, nuo 1923 metų prasidėję kasmet griežtesni suvaržymai 1927 metų spalio 4-5 dienomis pasibaigė pirma didele lietuviškų mokyklų uždarymo banga.

Po 1927 metų lietuvių švietimo draugija „Rytas“ jau daugiau stengėsi išlaikyti esamas, nei steigti naujas mokyklas. Kasmet uždaromas lietuviškų mokyklas iš dalies kompensavo skaityklų steigimas (dažnai tose pačiose vietovėse, kur buvo uždarytosios mokyklos).

1938 metų vasario 28 dieną draugija buvo uždaryta, 1939 metų gegužės 20 d. atkurta ir planavo atnaujinti lietuvių švietimo veiklą Vilniaus krašte, steigti skyrius, skaityklas ir mokyklas. Lenkų valdžios suvaržymai (įkurti >100 skyrių nebuvo patvirtinti, mokyklų steigimui iškelti neįgyvendinami reikalavimai) ir tolimesnės politinės perversijos, atkurtai lietuvių švietimo draugija „Rytas“ neleido išplėtoti veiklos nei 1939 metais, nei 1940 metais. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ greičiausiai nustojo egzistuoti 1940 metų birželio 15-16 dieną arba vėliausiai iki vadinamojo Liaudies seimo rinkimų  – 1940 metų liepos 14 dieną.

Resume

Lithuanian education society „Rytas“, while educating Lithuanians through the organized education net in Vilnius, in 1913-1915 did not have yet the enough number of qualified pedagogues. So it had to cooperate with other societies of the Lithuanian education, inviting their qualified specialists to teach in their state shools, which were in the process of organization, organized or survived untouched during the First World War. When the Lithuanian education society „Rytas“ prepared qualified teachers in their organized pedagogical courses in Vilnius, cooperation wiith other societies of Lithuanian education from the beginning of 1916 decreased, or survived only as formality. Lithuanian education society „Rytas“ during rather short period of time in 1913-1914 managed to create a net of their departments, reading rooms and schools. The top of activities was the end of 1915 and the beginning of 1916. Later, till the end of 1920, there was a temporary period of stagnation, which happened because of rapidly changing political events.

From autumn of 1920 till 1923 again the Lithuanian education society underwent the period of steep uprising – it could create schools them htey had to inform the Polish government. But from 1923 the situation of Lithuanian education society „Rytas“ changed: the fight of Lithuanian schools with the Polish government began. Though in the period of 1923-1927 the society „Rytas“ managed to create not so few Lithuanian schools, but from 1923 bigger and bigger restrictions began and October 4-5, 1927 was the end of the first big wave of closing of Lithuanian shools.

After 1927 the Lithuanian education society „Rytas“ tried to preserve the existing schools, but not to create the new ones. The every year closing of Lithuanian schools was partially compensated by the opening of reading rooms (very often in the same places, where the schools were closed).

On February 28, 1938, the Lithuanian education society was closed, but on May 20, 1939, it was opened again and was planning to renew the activities of Lithuanian education in Vilnius district, to create departments, reading rooms and schools.

But the restrictions of Polish government (more than 100 created departments were not approved, it was no possible to fulfill the demans of the government for opening schools) and the perversions after that did not allow the Lithuanian education society „Rytas“ to work neither in 1939, not in 1940. Most probably the Lithuanian education society „Rytas“ stopped existing on June 15-16, 1940, or the latest – July 14, 1940 during the so called elections to the Lithuanians seimas.

2017.05.10; 04:52

1.Martinkėnas Vincas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989  p. 7

*Minėtų lietuvių švietimo draugijų „Saulės“, „Žiburio“ įkurtų 1906 metais, t.y. 7 metai prieš „Ryto“ atsiradimą, veikla buvo geografiškai ribojama: jos negalėjo veikti Vilniaus gubernijoje. Tik vėliau, 1913 metų sausio 31 Vilniuje įkūrus lietuvių švietimo draugiją „Rytas“ ir jai pradėjus veiklą, buvo pradėta tarpusavyje bendradarbiauti.

2.P.Kraujalis. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ //„Aušra“ 1913 metų vasario 7 d. Nr.3 p.34

[iii] „Rytas“ 1. //Visuotinė lietuvių enciklopedija T. XX, Vilnius, 2011 p. 147

[iv] Martinkėnas Vincas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989  p. 7, P.Kraujalis. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ //„Aušra“ 1913 metų vasario 7 d. Nr.3 p.34-35

[v] L.Gira. Rytų švietimas //„Viltis“ 1913 metų vasario 6 d. Nr.15 (802) p. 1

[vi] P.Kraujalis. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ //„Aušra“ 1913 metų vasario 7 d. Nr.3 p.34-35

[vii] L.Gira. Rytų švietimas //„Viltis“ 1913 metų vasario 6 d. Nr.15 (802) p. 1

[viii]LMAVB RS F.67 B. 100, 101, 278, 96, 318, 301, 182, 73, 266, 107, 333,  239, 172, 355,345,  363,143, 314.

[ix]LMAVB RS F.67 B.297, 245, 204.

[x]„Ryto“ draugija turi 31 skyrių, kuriuos steigia ir gali steigti tiktai Vilniaus gubernijoje //„Šaltinis“ 1913 metų gruodžio 30 d. Nr. 52 p.831

**Konkretinant „Ryto“ draugijos skyrių įsteigimo laiką: iki 1913 metų kovo įkurta 5 skyriai: trys Vilniuje, po vieną Švenčionėliuose, Valkininkuose. Paduoti prašymai įsteigti skyrius Palūšėje, Kietaviškėse, Labanore, Gilučiuose//„Viltis“ 1913 kovo 24 (balandžio 6) Nr. 35 (822) p. 2; iki gegužės mėnesio pradžios arba vidurio įkurtas skyrius Labanore//„Aušra“ 1913 gegužės 2 diena Nr.9 p.141; iki gegužės mėnesio vidurio įkurta skyrių Palūšėje, Kietaviškėse, Gilučių sodžiuje, Kaltinėnuose, Pivašiūnuose. Paduotas prašymas atidaryti skyrių Koncypolės sodžiuje, Švenčionių apskrityje //„Viltis“ 1913 metų gegužės 19 (birželio 1) d. Nr.57 (844) p.3; kitais duomenimis skyrius Pivašiūnuose 1913 metų rugpjūčio 11 d. įkurtas //„Aušra“ 1913 metų rugpjūčio 22 d. Nr.17 p.267; 1913 metų rugsėjo 1 dieną įkurtas skyrius Rūdiškyje// „Aušra“ 1913 metų spalio 17 Nr.21 p.331; 1913 metų spalio 20 dienos įkurtas skyrius Alytuje //„Aušra“ 1913 metų lapkričio 14 d. p. 362; 1913 metų spalio mėnesio pabaigoje įkurtas skyrius Nemunaityje // „Aušra“ 1913 metų lapkričio 28 Nr.24 p. 379; 1913 metų lapkričio 3 dieną įkurtas skyrius Merkinėje// „Aušra“ 1913 metų lapkričio 14 d. p. 362; 1913 metų gruodžio 15 dieną įkurtas Mielagėnų skyrius // „Viltis“ 1913 metų gruodžio 19 d. Nr. 155 (942) p.2;

[xi]„Aušra“ 1914 metų lapkričio 19 d. Nr. 45 p.562

[xii]Martinkėnas Vincas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989  p. 8

[xiii]L.Gira. Visuotinis „Ryto“ susirinkimas //„Viltis“ 1914 metų kovo 12 d. Nr. 58 (1006) p. 1

[xiv]LMAVB RS F.67 B. 266, 329, 291, 172, 314, 167.

[xv]LMAVB RS F.67 B.278, 329, 291, 173, 355, 314, 55, 142, 204.

[xvi]Yra mokyklai butas. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Klemensas Karklys. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.22

[xvii]Reikalinga liaudies mokykla. Gerstaiškio (Jono Vileišio) dvare duoda butą mokyklai ir mokytojui. Mokytojui be to duodamas užlaikymas. ……. 11.12 įsteigtos dvi mokyklos: pačiame miestelyje dviklasė mokykla ir Gerstaiškių dvare. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.49.

[xviii]1915 12 27 paskirtas mokytoju baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Zelba. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.42

[xix]1915 11 24 paskirtas mokytojas Kazys Binkis. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.49 v.  Gal čia rašytojo bendravardis. Rašytojas Kazys Binkis 1915 metais Vilniuje baigęs mokytojų kursus mokytojavo Papilėje (Visuotinė Lietuvių Enciklopedija T.III, Vilnius, 2003 p.191).

[xx]Yra butas. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Žilinskas Stasys mokykla LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.24 v,.

[xxi]kandidatas Vilkickas, Saulės kursantas LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.63

[xxii]Leonavičius veikia. Reikalingas mokytojas, mokantis lenkų kalbą. Yra pasamdymui mokyklai butas už kurį reikėsią mokėti 30 rublių. Manoma, kad žmonės užlaikys mokytoją. Algos mokytojui reikėsią mokėti 25 rublius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.39 v.,

[xxiii]Prieš I pasaulinį karą Dargužiuose mokė (daraktoriavo) Marija Buckuvienė. Nuo 1912–1914 buvo rusų mokykla. 1915 metais mokinta ir lietuviškai. Mokė Juozas Bagdanavičius. Mokinių buvo 75. 1916 metais mokė „Ryto“ atsiųstas Kazys Jaura. Mokinių buvo 75. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.25 Vis dėlto Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ fonde esama prieštaraujančių vieni kitiems duomenų. Pagal B.62 duomenis, Bagdonavičius mokė 1916, o ne 1915 metais, mokinių buvo ne 75, o 41 (aut. past.).  Yra valdiškos mokyklos butas. Žmonės žada apmokėti mokytojui algą. 1916 01 03 paskirtas mokytoju Jonas Smilgevičius. 1916 02 11 jo paties pranešimu mokytojauja Naniškių kaime, tarp Eišiškių ir Valkininkų. 1916 02 14 Dargužiuose jau per 2 savaites mokytojauja Juozas Bagdonavičius, vaikų turįs 41. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.44

[xxiv]1915 12 27 paskirta mokytoja baigusi „Ryto“ pedagoginius kursus Viliukaitė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L. 42 v,.

[xxv]Yra kunigas Danielius. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Kazys Lelešius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.16

[xxvi]Reikalingi vienas mokytojas ir viena „daraktorė“ LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L31 v.,

[xxvii]Butų mokyklai nėra. Reikalinga viena daraktorė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L27

[xxviii]Reikalingas vienas mokytojas ir trys „daraktorės“, žmonės idėjos ir pasišventimo. „Daraktoriauja“ Marijona Leonavičaitė (Naujadvaryje, valdiškoje mokykloje), parapijoje daraktoriauja Emilija Kiaušinaitė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L29 v.,

[xxix]1915 12 27 paskirtas baigęs „Ryto“ padagoginius kursus Bartininkaitis. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.41 v.,

[xxx]Mokyklai ir prieglaudai (prie mokyklos) yra butas. Mokytojas turi mokėti dvi kalbas. Algą dviems – trims mėnesiams apmoka komitetas. Užlaikymą iš dalies prižada. Daraktorių reikalauja dviejų. Reikalinga prieglaudos vedėja (prieglaudą prižiūrėti apsiima p. Dokalskienė). 1915 12 14. Mokytojas Alfonsas

Dokalskis pasakoja, k. Pusniuose 10 varstų už  Giedraičių esąs reikalingas vienas daraktorius. Mokykla čia yra valdiška, visi įrankiai ir suolai esą užsilikę, butas privačiuose namuose. Mokytojui esąs vienas kambarėlis, mokytojas turi būti nevedęs. Žmonės esą prižada bent kiek užlaikymo produktais arba pinigais. Kaimas nesunaikintas. Už mokyklos butą reikėsią mokėti. Lenkų kalbos daraktoriui nereikia mokėti. 1915 12 17 paskirta daraktorė Alena Kerutukė. 1916 01 19. Pati A. Kerutukė pranešė mokinanti Okraspolio dvare (randasi Utenos apskrities Molėtų savivaldybės Marguolių kaime; aut. past.), nuo Pusnių 1 varstas atstu. Buto ir kuro mokyklai ir mokytojai neturi. Daraktorė mano sau užlaikymą iš žmonių susirinkti. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.25

[xxxi]Yra valdiškos mokyklos butas. Remontą atliko Skorulių klebonas Načkauskas. Leidimas gautas. 1915 12 27 paskirtas mokytoju baigęs 1915 metų gruodžio 23 dieną baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Kiaunis. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L. 22 v.,

[xxxii]Reikalinga 1 daraktorė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L. ….

[xxxiii]Reikalingi vienas liaudies mokytojas ir viena „daraktorė“. Yra dviklasė mokykla. Kalesninkų parapijoje daraktoriauja Uždaviniūtė-Markevičienė, Julija Petronaitė, Rozalija Verbickaitė, Petronėlė ir Marija Keršaitės. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L. 30 v.,

[xxxiv]1916 01 04 išsiųsta daraktoriauti baigusios „Ryto“ draugijos vakarinius kursus Adomaitytė, Maladauskaitė, Ona Skrinskaitė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.43 v.,

[xxxv]Butas mokyklai yra. Klebonas pasižadėjo aukoti 100 rublių. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.48

[xxxvi]Vieta mokyklai yra. Žmonės atlygintų. Gelučių dvare (dab. Šaukėnų seniūnija, aut. past.) galima įsteigti mokyklą. Mokytojams išlaikymą dvaras duoda. Veikia Putvinskiai–Janavičiai (Marcijonas Janavičius su žmona Kristina ir jos pusbrolis Vladas Putvinskis, aut. past.). LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.50 v.,

[xxxvii]Butų mokyklai yra: Malėtuose, Čiulėnuose, Bebrusuose. Reikalingi 4 mokytojai. Pinigų „Blaivybės“ kasoje yra 240 rublių. „Daraktorių“ reikia 2–3. Patys žmonės ieško mokytojams. 1915 12 03 paskirtas mokytojas Juozas Žemaitis. 1916 01 07 Inturkės mokytojo Jono Pajėdos pranešimu, Žemaitis iškeliavęs savo tėviškėn – Surviliškių parapijon Kauno gubernijoje ir nežinia kada grįš. 1916 01 20. To paties J. Pajėdos pranešimu, J. Žemaitis grįžęs. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.26

[xxxviii]Butas mokyklai yra. Reikalingas mokytojas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.33

[xxxix]Yra butas (mokyklai). LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.34

[xl]1915 11 24 paskirtas mokytojas Kazys Ramanauskas.*Ramanauskas mokina Vindeikių kaime.

1915 12 15. Pasak Musninkų klebono kunigo Kardelio, Musninkuose reikalingas esą mokytojas, žinąs ir lenkų kalbą. Yra neužimtas valdiškos mokyklos butas ir mokytojui butas. Geriau, kad mokytojas būtų nevedęs. Kuras užtikrintas. Iš dalies prižada išlaikymą produktais (dvarai duosią). Už mokslą mokiniai beveik negalės mokėti. Mokykla tvarkoje. Mokytojui vietoje algos surinktų apie 15 rublių. Mokinių susirinktų  apie 50, iš jų apie 30 lenkučių. Vadovėlių lietuviškų yra užtektinai: parvežęs Kazys Ramanauskas. Reikia tik tikybos vadovėlių. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.29

[xli]Reikalingi vienas liaudies mokytojas ir viena „daraktorė“. 1915 11 24. Paskirtas mokytojas Domininkas Pieška. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.31

[xlii]Mokytojui išlaikymas geras. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.63

[xliii]1915 12  07. Išvažiuoja vargonininkauti ir mokytojauti Pranas Liudžius. Duota rankpinigių. Reikalingas antras mokytojas. Kunigas duoda mokytojui butą ir valgį. 1915 12 27 paskirtas mokytoju baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Faustas Kirša. 1915 (gal klaida: turėtų būti 1916 metai) 02 07 Fausto Kiršos pranešimu nemokytojausiąs. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.38

[xliv]Yra butas mokyklai. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Kazys Maknevičius. 1915 12 31 mokyklą atidaręs Parausių sodžiuje, nes Pilviškiuose nebuvę (ar nebebuvę?, ar per brangiai užsiprašė?) buto. Ūkininkai toli gražu nesudeda mokyklos išlaikymui, reikalinga pašalpa. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.18 

[xlv]Į Punios parapiją išsiųsta buvusi „Ryto“ II pedagoginio kurso studentė Siemaškaitė LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.43

[xlvi]Reikia dviejų „daraktorių“. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.34

[xlvii]Reikalauja dviejų mokytojų ir trijų „daraktorių“. Butų mokykloms yra du. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.30

[xlviii]Yra butas. Reikalingas vienas mokytojas ir keturios „daraktorės“. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Kazys Liutkus. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.32

[xlix]Reikalingas mokytojas. 1915 11 24 mokytoju paskirtas Juozas Žemaitis. *Paskirtas į Molėtus, Vilniaus gubernijoje. 1916 01 04. Skyriaus pranešimu, įsteigta 3 mokyklos: 1. Rumšiškių miestelyje, 2. Lieliušių kaime, 3. Gastilionių kaime. Jose mokytojauja 4 mokytojai ir lanko 293 vaikai: 183 berniukų ir 110 mergaičių. Tos trys mokyklos gali aptarnauti tik mažesnę dalį visų norinčių mokytis vaikų – didesnioji gi vaikų dalis kol kas lieka be mokslo. Skyrius prašo pinigų – 440 rublių mokyklų reikalams ligi mokslo metų pabaigos. Rumšiškėje mokytojauja kunigas Petras Galkus ir Vladas Poška (35 rub. mėn.). Leliušių kaime Juzapa Purikė – 20 rub. Gastilionyse Prane Pranckevicike – 15 rub. Ketinama steigti mokyklas Livintuose, Pašuvių, Provienišky (kaimuose) – daraktorėms – po 10 rublių reikia. Daraktorės yra vietoje. Žmonės yra labai nukentėję; algos mokytojams mokėti negali, užlaikymą gi šiaip taip gali duoti. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.47 v.,

[l]Kunigas Šeškevičius. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Jonas Kaminskas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.12 v.,

[li]Reikalinga liaudies mokykla. Sąlygos geros. Alga pačiai tik pradžiai reikalinga. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.47

[lii]1915 11 24 paskirtas mokytojas Antanas Grigiškis LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.37 v.,

[liii]Reikalingos 8 daraktorės. Mokytojauja Stasiūnas. Daraktoriauja 6 mergaitės iš vietinių. Reikalingos dar 2 daraktorės. 1916 02 04 (arba 11, labai neaiškiai parašyta; aut. past.) paskirta daraktorėmis Karolina Jurpalytė, Veronika Tamošiūnaitė ir Ona Paužytė − iš II skyriaus vakarinių kursų. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.35.

[liv]Reikalingas mokytojas dviklasei mokyklai. Taktiškas ir rimtas, mokantis lietuviškai ir lenkiškai. Pageidaujama, kad mokėtų ir vokiečių kalbą. Reikalingos 3 daraktorės − Alėnių, Gabėnių, Droblėnių, Žiebalų, Surgelių ir Kemelių kaimams. Daraktoriai turi mokėti žaidimų ir darbelių. 1915 paskirtas mokytojas Jonas Pajėda. Pajėda grįžo iš Širvintų − paskirtas Inturkėn. 1915 12 27 paskirtas baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus  J.Talmontas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.23 v.,

[lv]Yra butas mokyklai. 1915 11 24  paskirtas mokytojas Vaclavas Kasakaitis. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.19

[lvi]Reikalingos 3 mokyklos (2 kl.). Veikia kunigas Korzonas, Narutavičia. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.65 v.,

[lvii]Steigiama miesto mokykla. Vietiniai žmonės pasižadėkp suorganizuoti  mokyklą. Vietoje yra Dirmontai. Reikalingas būtų  dar vienas mokytojas.  Subsidijos nuo komiteto laukia trijų tūkstančių rublių. Reikalingas vienas mokytojas liaudies mokyklai. 1915 11 24 paskirtas Faustas Kirša. 1915 12 15 grįžo Kirša. 1915 12 27 paskirtas baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Karvelis. 1915 12 27. Susipažinti su vietos sąlygomis ir aplinkybėmis leidžiant suorganizuoti 1−3 gimnazijos pamokų nusiųstas Juozas Paknys. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.46

[lviii]Manoma miesto mokyklą atgaivinti. Reikalingas prasilavinęs vienas mokytojas, kuris tiktų ir miesto mokyklos bent pirmiems skyriams vesti. 1916 01 01 kunigas klebonas P. Turauskas pranšė, kad Utenoje įtaisyta 7 mokyklos, 5 kaimuose, yra daraktorių. Šiek tiek įmoka žmonės. Vieną mokytoją užlaiko kunigas P. Turauskas. Prašo pašalpos mokyklų išlaikymui 300 rublių. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.48 v.,

[lix]. Reikalingas vienas mokytojas. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Kazys Semenavičius. Semenavičius − Vėžionyse. Parapijoje daraktoriauja Marijona Verseckaitė, Alena Seliukaitė. 1916 02 12 paskirta daraktoriauti iš II skyriaus „Ryto“ vakarinių kusų Stankevičaitė Domicėlė, kilimo iš Žiežmarių.  LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.36

[lx]1915 11 24 paskirtas mokytojas Antanas Majus. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.37

[lxi]Mokykla reikalinga Petroškų sodžiuje. Kunigai Marma ir Luckus. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.14

[lxii]Leonavičiaus veikimo rajonas. Yra valdiška mokykla, būstas privat. namuose, reikia už jį mokėti 50 rublių. Yra nevedusiam mokytojui butas prie mokyklos.Mokytojui žmonės duoda užlaikymą (be algos). Lenkų kalbos reikia mokėti. 1915 12 27 paskirtas mokytoju baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Bagdonavičius. 1916 02 14 Jau porą savaičių mokytojauja Dargužių kaime, 3 varstai atstu nuo Valikininko. Čia buvusi valdiška mokykla; įrankiai visi užsilikę − jais naudojamasi. Visą užlaikymą mokytojas gauna vietoje. Vėžionyse mokytojauja  Semenavičius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.39

[lxiii]Butas yra. Mokytoją prižada maitinti klebonas. Gyventojai suvargę. 1915 12 27 paskirtas mokytoju baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Juozas Motelionis. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L25 v.,

[lxiv]Yra butas mokyklai. 1915 11 24 paskirtas mokytojas Kazys Kerpauskis. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L17 v.,

[lxv]Yra Liet. draugijos skyrius − turi pinigų apie 300 rublių. Mokytojauja Vaclavas Kondrotas. Mokinių yra 40. Rėčionių sodžiuje daraktoriauja mergaitė iš Vilniaus gubernijos miesto Kaišiadorio − užsilikusi Žąsliuose. Vaikų mokinasi 20. Yra „Ryto“ skyrius − Gilučių sodžiuje. mokytojas, turįs teises yra pageidaujamas. žmonės sutinka duoti išlaikymą, be algos. 1915 12 27 paskirtas mokytoju baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Telksnys. Parapijon daraktoriauti išsiųstos baigusios „Ryto“ vakarinius kursus Sofija Mašiotytė (Mošiotytė?), Luckaitė, Liudvika Šilinskaitė Alga ir užlaikymas − vietoje. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L41

[lxvi]Yra butas. Reikalingas mokytojas − turi mokėti lenkiškai. Reikia trijų daraktorių. 1915 12 18. Išsiųsta daraktoriauti Marijona Janonytė ir Julijona Narkevičaitė.  1915 12 27. Paskirtas mokytoju baigęs „Ryto“ pedagoginius kursus Šveistrys. Kartu išsiųsta daraktoriauti baigusios „Ryto“ vakarinius kursus Petronėlė Šičkaitė, Ona Šargalytė, Monika Narijauskaitė, Viktorija Smolenskaitė ir sena daraktorė Alena Levinskienė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L35 v.,

[lxvii]1915–1916 metai. Yra mokytojas ir dvarininkas Narutavičius LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.52 v.,

[lxviii]1916 02 14. Vietos vikaro (liaudiškai – kamendoriaus) kunigo Račiaus pranešimu, Anykščių parapijoje esama 11 mokyklų. Mokyklų išlaikymui prašo pašalpos. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.45

[lxix]Mokykla sveika. Kunigas Čepulis prašo savo brolį studentą Edvardą arba Liudviką Čepulį. Steigiama pradinė mokykla. Mokytojauti apsiėmė Antanas Petraška, antro Veiverių mokytojų seminarijos kurso mokinys. Mokytojui išlaikymą ir algą (po 1 rublį nuo vaiko į mėnesį) ketina duoti patys žmonės.

LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.11 v.

[lxx]Klebonas rūpinasi mokykla LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.32 v. 

[lxxi]1916 01 20. Yra valdiškos mokyklos butas nuo Čiobiškio 2 verstu (2,134 km.) atstu.  1916. 04 16. Mokykla veikė, pasak Musninkų mokytojo p. Kazio Ramanausko, jau nuo 1915 metų lapkričio mėnesio. Kunigas lietuviams labai prijaučia. Lenkiškų mokyklų Čiobiškio parapijoje nesama. Mokytojas čia esąs iš vietos žmonių, algą jam moka žmonės. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.44 v. 

[lxxii]1916 04 16. Pasak Musninkų mokytojo Kazio Ramanausko čia pradėta esą mokinti tik nuo 1916 metų vasario mėnesio. Mokytojas – iš vietinių žmonių; jį užlaiką žmonės. Lenkų mokyklų parapijoje esama dvi – viena jų Gelvonių miestelyje. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L28 v.,

[lxxiii]Yra mokytojai ir trys mokyklos LMAVB RS F.67 B.62. L18 v,.

[lxxiv]Barzdų kaime yra naujas butas mokyklai  LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.20

[lxxv]Yra vaistininko mokinys Trečiokas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.64

[lxxvi]Butų mokyklai yra 3. Yra trys “daraktorės“. Reikia vieno mokytojo. 1916 01 20. Jono Pajėdos pranešimu, landrato (Molėtų) leidimas mokytojauti jam duotas. Pamokos jau prasidėjusios, vaikų esama 25, jų tarpe tik 5 lietuviai. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L26 v.,

[lxxvii]Veikia kunigas Varnas. „Daraktoriauja“ V. Radzevičiūtė, Alena Lastauskaitė ir Ona Skeivytė

LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L. 38 v.,

[lxxviii]Veikia Grinius, Klupšas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.61 v.,

[lxxix]Mieste užimti visi butai. Mokyklą galima įsteigti kaime. Iš inteligentų yra: kunigas Jucys, daktaras Gruzdys, advokatas Rodavičius, vaistininkas Bucevičius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.50

[lxxx]Veikia mokytojas profesorius Kuzmickas.  LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.65

[lxxxi]Kunigas Dailydė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.12

[lxxxii]Mokykla sunaikinta. Yra kunigas Slavėna. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.15 v.,

[lxxxiii]Kunigas Juozapas Galeckas duoda savo butą. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.14 v.,

[lxxxiv]Reikalinga mokykla-prieglauda. Prašo komiteto pagalbos. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L. 46 v.,

[lxxxv]Yra mokinys – gal apsieis be mokytojaus. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.55 v.,

[lxxxvi]Mokina vargonininkas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.58 v.,

[lxxxvii]Mokykla išliko sveika. Kunigai Adomaitis ir Juodviršis LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.13 v.,

[lxxxviii]Veikia kunigas Rupka, dvarininkas Lukauskis, vaistininkas Inčiūra, felšeris Strumila. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.66 v.,

[lxxxix]Yra vokiečių vokiška mokykla LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.21 v.,

[xc]Žmonės patys išlaiko mokyklą. Mokytoja Gudzinskaitė. Veikia kunigas Vasiliauskas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.56

[xci]Mokyt. kand. Radzišauskaitė LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.60 v.,

[xcii]Pačiame miestelyje nepatogu, nes žmonės gyvena už ežerų ir per toli. Bet galima būtų (mokyklą įkurti aut. past.) Mašinskienės dvare (nors lenkė, bet ne šovinistė). Kunigas Jurgėla. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.13

[xciii]Dabar ištaisyta (gal turima omeny – suremontuota?) mokykla. Mokina kunigas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.57

[xciv]1916 02 11 Mokytojauja Smilgevičius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.45 v.,

[xcv]Yra mokykla ir mokytoja – panelė Taunytė; vaikų užsirašė 70, į suaugusių kursus užsirašė 25 merginos. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.36 v.,

[xcvi]Užsirašė 80 mokinių. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.53

[xcvii]Žmonės išlaiko mokyklą savo lėšomis. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.57

[xcviii]Valsčius išlaiko 2 mokyklas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.54

[xcix]Dvarininkas Bucevičius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.59 v.,

[c] Veikia ką tik atvažiavę kunigas ir felšeris. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.58 

[ci]Veikia kunigas. Yra mokinių, kandidatų į mokytojus. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.56 v.,

[cii]Bubelių sodžiuje reikalinga mokykla. Kunigas Petrauskas ir kunigas Sivickas. 1915 11 12 važiuoja iš Vilniaus mokytojauti S.Tijūnaitis. Iš komiteto gavo pradžiai 40 rublių. Daugiau jokio atlyginimo nereikalaus. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.15

[ciii]Yra mokyklai butas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.20 v.,

[civ]Yra mokytojas Naujokas ir kunigas Juozaitis. Vietos gyventojai mokytojui atlyginti nesutinka. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.16 v.,

[cv]Kunigas Bružas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.61

[cvi]Mokyklai yra butas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.21

[cvii]Yra vieta dviem mokyklom. Yra kunigas Staševičius, Dolobauskaitė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.51

[cviii]Yra butas dviem mokyklom: pačiame miestelyje ir Lievoriškių kaime. Reikalingos dar dvi pradinės mokyklos. Užlaikymą ir butą mokytojams duoda. 1915 12 22 parapijoje daraktoriauja jau nuo spalio mėnesio Teresė Rokyčia (Šešuoliuose), Giedrytė Levoniškių kaime, Tilvitaitė Šešuolėliuose. 1916 01 03 išsiųsta daraktorė Ant. Pečiulytė. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.24

[cix]Mokina kunigas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.55

[cx]3 mokyklos, 500 mokinų, 9 mokytojai. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.66

[cxi]Yra mokytojas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.62

[cxii]Veikia dvarininkas Sirutavičius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.53 v.,

[cxiii]Yra 3 mokyklos. Užlaikymą duoda žmonės. Yra 200 mokinių. Veikia kunigas Kirlys ir dvarininkas Smilgevičius. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.51 v.,

[cxiv]Yra vieta mokyklai. Žmonės žada atlyginti. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.59

[cxv]1 mokykla. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.60

[cxvi]Yra mokytojas Blažaitis LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.17

[cxvii]Mokytojauja Pranas Kvietkauskas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L.40

[cxviii]Valsčius išlaiko dvi mokyklas. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L54 v.,

[cxix]Mokina kunigas LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L52

[cxx]Yra vokiečių įsteigta vokiška mokykla. LMAVB RS F.67 B.62 D.2 L19 v.,

[cxxi]LMAVB RS F.67 B.62 D.2  L.38 v., LMAVB RS F.67 B.208 L.45, L83

[cxxii]LMAVB RS F.67 B.208 L. 25, 44, 46, 63, 81a., 93

[cxxiii]LMAVB RS F.67 B.208 L.73, 102

[cxxiv]Martinkėnas Vincas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989  p.15

[cxxv]Ten pat, p.15-16

[cxxvi]Ten pat, p. 16

[cxxvii]LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.7 v.

[cxxviii]Kalesninkuose (Kalesnykuose) „Ryto“ draugijos skyrius ir mokykla veikė 1920-1935 metais LMAVB RS F.67 B.206

[cxxix]Pelesoje 1922/23 mokslo metais gyventojų pašymu mokytojavo Ona Guobytė ir Klemensas Čibiras. Tik nuo 1926/27 mokslo metų pradėjo veikti formaliai „Ryto“ mokykla. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.130. Vincas Martinkėnas savo knygoje „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.102, pažymi, kad Ona Guobytė ir Klemensas Čibiras mokytojavo „Ryto“ atsiųsti. Šį teiginį jis remia Pelesos skyriaus, veikusio 1922-1939 metais dokumentais (LMAVB RS F.67 B.184 D.1) ir  „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistika (LMAVB RS F.67 B.208 D.1). Pastarajam dokumente apie tai, kad šie asmenys būtų siųsti „Ryto“ draugijos – neminima, nors tokią galimybę atmesti irgi negalime. Yra žinoma, kad 1918/19 lietuvių vaikus Pelesoje mokė K. Čibiras ir atlyginimą jam mokėjo „Ryto“ draugija (LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.130). Net jeigu minėti mokytojai būtų siųsti „Ryto“ draugijos, jie mokė neturėdami leidimo ir tik 1922/23 mokslo metais. Duomenų, kad būtų mokoma 1923/24, 1924/25 ir 1925/26  mokslo metais – neturime.

[cxxx]Rudnioje iki 1920 metų niekas vaikų nemokė. 1920 metais pradėjo mokyti daraktorius Rokas Stoškus. 1921 metais mokė Morkus Kašėta. Po jo iki 1926 metų vėl niekas nemokė. 1923 metais gyventojai prašė „Rytą“ įsteigti mokyklą. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.111, LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.146. „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistika (LMAVB RS F.67 B.208 D.1) patikslinama gyventojų prašymo data – 1923 metų rugpjūčio mėnuo. Tik nuo 1926 metų rugsėjo 29 dienos mokykla turėjo koncesiją, kuri buvo pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų. 1934 metų birželio 30 mokykla buvo uždaryta. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.146. Apie pačią mokyklą fonde išlikę dokumentai – LMAVB RS F.67 B.290 D.1-5.

[cxxxi]Krūminiuose, Valkininkų valsčiuje 1921 metais įkurta „Ryto“ mokykla, joje iki 1923 mokslo metų lenkų valdžios netrukdoma mokė mokytoja Sofija Ščesnulevičiūtė. 1923 spalio 21 dieną Krūminių gyventojai prašė „Ryto“ mokytojos lietuvės. „Rytas“ atsiuntė Sofiją Ščesnulevičiūtę. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.79 Mokykla koncesiją gavo 1924 gegužės 20 dieną, mokytoja patvirtinta buvo t.p. tų pačių metų gegužės 20. Mokė iki 1924/25 mokslo metų. Nuo 1925/26, 1926/27 ir iki 1927 metų spalio 4 dienos mokytojavo Paulina Osipavičiūtė. Mokyklą uždarius, nuo 1927 metų spalio 4 dienos iki 1930/31 mokslo metų slaptai mokino mokytoja Paulina Osipavičiūtė, 1931/32 – Stasys Kazėnas. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.83 Apie pačią mokyklą is skyrių fonde išlikę dokumentai – LMAVB RS F.67 B.59 D.1-2

[cxxxii]1925/26, 1926/27, 1927/28 (tiksliau iki uždarymo – 1927 metų spalio 4 dienos) Barčiuose mokytojavo Feliksas Molis ir Elena Vilkickaitė. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.6. Išliko Barčių mokyklos 1925-1927 metų dienynai ir inventorinis sąrašas LMAVB RS F.67 B.4 D.1-5, t.p. jos 1931-1939 metų dokumentai (LMAVB RS F.67 B.3 D.1-2).

[cxxxiii]Seinuose 1924 metais prašyta koncesijos lietuvių prieglaudos mokyklai, kurioje būtų apie 44 mokinius. Leidimas negautas. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.148, Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.112. Pagal „Ryto“ draugijos dokumentų, saugomų Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje kartoteką, Seinuose (Seiniuose) „Ryto“ draugijos mokykla ir skaitykla veikė 1924-1925 LMAVB RS F.67. B.151. Kitais duomenimis, Seinuose 1929 -1930 aktyviai veikė „Ryto“ draugija: steigė mokyklas, skaityklas, 1939 – skyrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija Vilnius, 2012, T. 21 p.365

[cxxxiv]Netikslu. 1924 metų spalio 13 dieną Dainavos mokyklai suteikta koncesija. Ji buvo pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų.

[cxxxv]Panašu, kad mokyklos Punske įsteigti nepavyko.  1933-1939 veikė „Ryto“ draugijos skyrius (LMAVB RS F.67. B.343), galbūt, kaip mini Vincas Martinkėnas (remdamasis LMAVB RS F.67. B.208 D.1, o joje jokių duomenų apie Punską nerasta) savo  knygoje „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.106 skaitykla.

[cxxxvi]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.2., L.2 v., // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1925 metų lapkričio 29 dienos protokolas

[cxxxvii]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.4., L.4 v., L.5 // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1927 metų sausio 23 dienos protokolas

[cxxxviii]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.6 v., L.7. // Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1928 metų vasario 12 dienos protokolas

[cxxxix]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.8 v., L.9.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1929 metų vasario 10 dienos protokolas

[cxl]Miciūnuose jau nuo 1916/17 mokslo metų buvo mokoma lietuviškai. Mokė Vaclovas Mileišis. 1919/20  mokė po namus nežinomos pavardės mokytojas. Nuo 1921/22 Miciūnuose veikė „Ryto“ draugijos mokykla, nuo 1924 metų rugsėjo 26 koncesijuota (koncesija buvo pratęsiama iki 1931/32 mokslo metų). 1931 metų gruodžio 31 dieną mokykla uždaryta, 1931/32, 1932/33, 1933/34 veikė slaptai.  LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.107. Vincas Martinkėnas pažymi, kad 1932 metų gruodžio 31 dieną valdžia mokyklą uždarė už draudžiamų vadovėlių vartojimą. Mokykla kurį laiką (nenurodo kiek tiksliai mokslo metų) veikė slaptai. Lankė 50-60 mokinių. Nuo 1932 metų gegužės 1 dienos iki 1936 metų kovo 10 dienos veikė „Ryto“ skaitykla, jos vedėjas buvo A. Bubulis („Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.91). Apie pačią mokyklą, skyrių ir skaityklą fonde išlikę 1924-1939 metų laikotarpio dokumentai. LMAVB RS F.67 B. 286 D.1-4.

[cxli]Apie Valkininkų mokyklą žinoma tik tiek, kad 1919/20, 1920/21, 1921/22, 1922/23, 1923/24, 1924/25 mokyklos nebuvo. Ji veikė 1925/26 mokslo metais, buvo koncesijuota 1925 metų spalio 2 dieną. Mokėsi 32 vaikai, juos mokė mokytojas Justinas Jasiulionis. Nuo 1926/27 iki 1938/39 mokslo metų duomenų apie tai, kad mokykla būtų veikusi – nėra. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.179, Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p. 125-126. Apie pačią mokyklą fonde išlikę 1913-1925 metų laikotarpio dokumentai. LMAVB RS F.67 B. 55 D.1

[cxlii]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.10 v., L.11.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1930 metų kovo 9 dienos protokolas

[cxliii]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.12v.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1931 metų kovo 1 dienos protokolas

[cxliv]1919/20, 1920/21 Pamerkyje buvo lietuviška mokykla. Nuo 1922/23 mokslo metų veikė „Ryto“ draugijos mokykla, nuo 1924 metų spalio 17 dienos koncesijuota (koncesija buvo pratęsiama iki 1927 metų liepos 23). 1927 metų spalio 4 dieną mokykla uždaryta. 1928/29, 1929/30, 1930/31,1931/32  veikė vadinamoji tėvų mokykla. 1930/31 ir 1931/32 mokėsi 73 mokiniai. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L. 125. Vincas Martinkėnas pažymi, kad 1934 metais (duomenų apie tai, kad mokykla būtų veikusi 1932/33 – nėra), Pamerkyje, vaikščiodamas po namus, vaikus mokė mokytojas Motiejus Bigelis. 1934 metais gyventojai prašė „Rytą“ įsteigti skaityklą, tačiau veltui („Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.99). Apie pačią Pamerkio mokyklą ir skyrių fonde išlikę 1924-1939  metų laikotarpio dokumentai. LMAVB RS F.67 B. 196 D.1-5

[cxlv]1919/20, 1920/21, 1921/22, 1922/23, 1923/24, 1924/25, 1925/26, 1926/27, 1927/28 mokyklos Pirčiupiuose nebuvo. „Ryto“ draugijos mokykla buvo įkurta 1928 metais. 1928/29 ir 1929/30 mokslo metais mokė mokytojas Mykolas Vidzbelis, 1930/31, 1931/32 – Bernardas Černiauskas, 1932/33 -Petras Vaitulionis. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L. 137. Vincas Martinkėnas pažymi, kad Pirčiupiuose nuo 1932 metų rugsėjo 12 dienos veikė „Ryto“  skaitykla, kurioje vedėjavo paskirtas P. Vaitulionis, paskui V. Žilinskas, K. Dzikevičiūtė, A. Baliulis. 1935 metų balandžio 11 d. skaitykla buvo uždaryta („Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.104). Apie pačią Pirčiupių mokyklą ir skyrių fonde išlikę 1931-1940  metų laikotarpio dokumentai. LMAVB RS F.67 B. 348 D.1-2

[cxlvi]Kamorūnų mokykla veikė 1922/23. Kamorūnų gyventojai rašė prašymą, mokykla lenkų valdžios 1922 metų spalio 6 dieną buvo uždaryta. 1923/24 veikė mokykla, mokytojavo Jadvyga Juodelytė, mokėsi 40 vaikų. 1923 metų lapkričio 2 dieną  mokykla buvo uždaryta. Kamorūnų gyventojai 1924 metų birželio 25 dienos antrame savo prašyme įsteigti mokyklą rašo, kad jų kaime lietuviška mokykla buvo nuo 1905 metų per visą laiką. 1924/25 mokykla pradėjo veikti (koncesijuota 1924 metų spalio 7, koncesija buvo pratęsiama iki 1927 metų), mokėsi 34 vaikai, juos mokė Jadvyga Juodelytė (patvirtinta 1924 metų gruodžio 22 dieną). Ji mokė ir 1925/26 metais. 1926/27 ir 1927/28 mokytojavo Stefanija Bobelytė (patvirtinta 1926 metų liepos 31 dieną). 1927 metų spalio 4 dieną mokykla buvo uždaryta. 1928/29 slaptai mokytojavo Stasys Grigonis, 1929/30 – Petras Valentukevičius. Mokykla slaptai veikė dar 1930/31 ir 1931/32 metais, mokėsi 37 ir 27 vaikai, mokytojo pavardė nežinoma. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.66 Vincas Martinkėnas remdasis Kamorūnų mokyklos ir skyriaus dokumentais, pažymi, kad 1928-1929 metais nelegaliai dirbo Rapolas Valiukonis-Vėlyvis, taip pat S.Grigonis ir P.Valentukevičius.Mokėsi 30-40 vaikų (1928/29 mokėsi 34, 1929/30 – 42 vaikai. Aut.past.). Vėliau mokykla buvo uždaryta (nenurodoma konkreti data, manyčiau Kamorūnų mokykla nustojo veikti po 1931/32 mokslo metų. Aut. past.). Tai rodo kamorūniečių ir „Ryto“ pastangos kurti skaityklą. „Ryto“ skaitykla buvo įkurta 1935 metų sausio 5 dieną (vedėjavo M.Vaitulionienė). Ją uždarė 1936 metų kovo 12 dieną („Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.67). Apie pačią Kamorūnų mokyklą ir skyrių fonde išlikę 1923-39 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B. 78 D.1-3

[cxlvii]Turtingos istorijos Giraitės mokykla (apie jos istoriją plačiau  iki 1928/29 mokslo metų žr. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.57) buvo uždaryta 1927 spalio 4 dieną. 1928/29, 1929/30, 1930/31, 1931/ 32, 1932/33 ir 1933/34 Giraitėje veikė pusiau slapta mokykla. 1928/29 ir 1929/30 mokytojavo Mykolas Vidžiūnas, mokėsi 30 ir 28 metai, 1930/31 – Stefanija Bobelytė,  mokėsi 28 vaikai, 1931/32 ir 1932/33 Rozalija Kaukelytė, mokėsi 26 ir 18 vaikų. 1933/34 mokė nežinomas mokytojas, mokėsi 26 vaikai. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.46. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.58 rašo, kad 1932 metų rugpjūčio 23 dieną mokykla buvo uždaryta (akivaizdus prieštaravimas statistikai, kuria pats remiasi – LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.46., tačiau gal tokie prieštaringi duomenys yra dokumentuose apie Giraitės skyrių  ir skaityklą LMAVB RS F.67 B. 294 D.1. Aut. past.). Nuo 1932 metų rugsėjo 15 dienos jau veikė skaitykla, kurioje dirbo R. Žydelienė, vėliau J. Šimukonis. 1936 metų kovo 17 dieną ji buvo uždaryta, o J. Šimukonis apkaltintas slapta mokęs vaikus. Apie patį Giraitės skyrių  ir skaityklą fonde išlikę 1925-35 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B. 294 D.1-3

[cxlviii]„Ryto“ mokykla Kargauduose  veikė nuo 1923 metų. 1923/24 mokė Ona Vaitkūnaitė, 1924/25 ir 1925/26 – Juzė Kalėdaitė (patvirtinta 1924 metų gruodžio 22 dieną), 1926/27 ir 1927/28 Antanas Petkelis (patvirtintas 1927 metų kovo 19 dieną), 1928/29 Juozas Jonys (koncesija 1928 metų gruodžio 10, patvirtintas pareigose 1929 metų gegužės 9 dieną), 1929/30 – Juozas Jonys ir Vytautas Nalivaika, 1930/31 – Jonas Radzevičius, 1931/32 Jonas Radzevičius ir Antanas Bubulis, 1932/33 (su deklaracija) Juozas Jonys, 1933/34, matyt slaptai – Juozas Jonys. Mokykla koncesijuota 1924 metų lapkričio 26 dieną (koncesija pratęsiama iki 1926 metų gruodžio 4). 1927 metų spalo mėnesį mokykla uždaroma, 1928 metų gruodžio 10 dieną koncesijuojama, mokytojas Juozas Jonys patvirtinamas 1929 metų gegužės 9 dieną. 1929/30, 1930/31, 1931/32 ir 1933/34 mokykla, matyt, veikė slaptai (1932/33 mokslo metais – su tėvų deklaracija). LMAVB RS F.67 B. 294 D.1. L.73. Akivaizdus prieštaravimas Vinco Martinkėno tekste (nors jis remiasi statistika – LMAVB RS F.67 B. 294 D.1. L.73. Galbūt čia vėl prieštaravimas šaltiniuose- be statistikos Vincas  Martinkėnas nurodo dar Kargaudų mokyklos dokumentų signatūrą – LMAVB RS F.67 B. 74 D.1-2. Aut. past.) 1929 ir 1930 metais legaliai (patvirtintas) dirbo J.Jonys. Nors 1930 metais mokykla buvo nelegali, valdžia tėvus bausdavo už tai, kad leidžia į „Ryto“, o ne į valdišką mokyklą. 1930 metais valdžia mokyklą antrą kartą uždarė. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.71. Kargaudų  mokykla slaptai veikė nuo 1927 metų spalio iki 1928 metų gruodžio, kada ji vėl sąlyginai legaliai veikė (nors koncesija buvo išduota, mokytojas patvirtintas buvo tik 1929 05 09). Statistinių duomenų, patvirtinančių, kad 1929/30, 1930/31, 1931/32 ir 1933/34 mokykla veiktų legaliai (t.y. turėtų koncesiją ir patvirtintą mokytoją) – nėra. Yra žinoma, kad 1932/33 su deklaracija mokė Juozas Jonys. Vincas  Martinkėnas nurodo dar tokį teiginį- 1933 metų rugpjūčio 28 dieną jau veikė „Ryto“ skaitykla. 1936 metų kovo 31 dieną skaityklą valdžia uždarė „saugumo sumetimais“. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.71-72. Jeigu taip iš tikrųjų buvo – tuo pačiu metu veikė slapta mokykla ir skaitykla. Tik mokykla nustojo veikti pasibaigus 1933/34 mokslo metams, o skaitykla – 1936 buvo lenkų valdžios uždaryta. Apie pačią Kargaudų mokyklą fonde išlikę 1925-35 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B. 74 D.1-2

[cxlix]Leliušių gyventojai 1929 metais prašė „Rytą“ įkurti mokyklą. 1931 metais Valentinas Krečius, susitaręs su žmonėmis, įsteigė mokyklą ir tų pačių metų rugsėjo 21 dieną žmonės kreipėsi į „Rytą“, kad jis paimtų ją į savo globą. Drauge su prašymu jie atsiuntė ir 35 vaikų sąrašą, bet „Rytas“ mokyklos nepaėmė. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.84. Ne visai taip. Leliušių gyventojai pirmą kartą kreipėsi 1929  metų rugpjūčio 14 dieną, antrą kartą- 1932 metų gegužės 28 dieną su 35 vaikų sąrašu. Grafoje „Pastabos“ nurodyta – 1932 metų liepos 16 dieną mokyklos neleido. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.90. Tačiau tai nereiškia, kad „Rytas“ mokyklos nepaėmė į savo globą. Matyt, lietuvių švietimo draugija „Rytas“ stengėsi, kad mokykla būtų įkurta, bet lenkų valdžia neleido. Apie pačią Leliušių mokyklą, skyrių ir skaityklą fonde išlikę 1936-39 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B. 331

[cl]1929/30 ir 1930/31 Senųjų Druskininkų mokykla buvo koncesijuota (1930 metų vasario 10 ir 1930 metų rugpjūčio 13), mokė mokytojai Jonas Žmuidzinas (patvirtitntas 1929 03 04) ir Elena Liutkevičiūtė (patvirtinta 1930 11 18). Žinių, kad 1931/32 ir1932/33 būtų  mokoma pagal tėvų deklaracijas arba slaptai, statistiniuose duomenyse nėra. Žinome, kad šiais mokslo metais nebuvo duotos koncesijos. Pati Senųjų Druskininkų mokykla buvo įsteigta 1924 metais, koncesijuota 1924 metų lapkričio 26 (koncesija buvo pratęsiama iki 1926 metų rugsėjo 20 dienos), mokytojas Adomas Stacevičius patvirtintas 1924 metų gruodžio 22 dieną. 1927 metų spalio mėnesį mokyklą uždarė. 1925/26 mokytojavo Adomas Stacevičius, 1926/27 – Motiejus Bigelis, 1927/28 Elena Mačionytė, 1928/29 (koncesija 1929 02 22) ir 1929/30 – Jonas Žmuidzinas , 1930/31 – Elena Liutkevičiūtė. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.32. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.49-50 rašo, kad 1928-1929 metais Vilniaus apygardos mokyklų kuratorija davė koncesiją, bet visus metus nepatvirtino nė vieno mokytojo (vadinasi, Jonas Žmuidzinas 1928/29 mokslo metais mokė slaptai. Aut. past.), tik 1930 metais (1930 11 18) buvo patvirtinta Elena Liutkevičiūtė 1930-1931 mokslo metams. 1931 rugpjūčio 12 dieną Vilniaus apygardos  mokyklų kuratorija atėmė koncesiją ir S.Druskininkų vaikus priskyrė Paditvio valdiškai mokyklai. <…>.1932 metais tėvai prašė draugiją atsiųsti mokytoją, nes išsirūpinę leidimą (gavę deklaracijas) mokyti vaikus namie. Iš viso buvo apie 20-30 vaikų. Be abejo, buvo pasiųstas namų mokytojas, tik nežinia, ar ilgai jis dirbo. 1933 metais spalio 15 dieną buvo įkurta skaitykla, kurioje iš pradžių vedėjavo mokytoja Ona Ridziauskaitė, nuo 1935 metų – Vilhelmas Gailiušas. 1936 metų liepos 4 dieną policija skaityklą uždarė. Apie pačią Senųjų Druskininkų mokyklą ir skaityklą fonde išlikę

1924-36 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.282 D.1-2

[cli]Gėliūnų „Ryto“ mokykla uždaryta 1931 metų gruodžio 3 dieną. 1917-1919 Gėliūnuose veikė tėvų mokykla, mokė Juodzevičius Bronius. 1921/22 buvo gyventojų prašymas mokyklai įsteigti, 1922/23 – 1922 10 27 raštas inspektoratui. Matyt, nuo šių mokslo metų pradėjo veikti Gėliūnų „Ryto“ mokykla. 1923/24 mokykloje mokytojavo Bronė Rakauskaitė ir Apolonija Kuzmickaitė, vaikų mokėsi 62. Mokykla koncesijuota 1924 metų balandžio 12 dieną (koncesija pratęsiama iki 1931/32 mokslo metų). 1924/25, 1925/26, 1926/27, 1927/28 mokytojavo Apolonija Kuzmickaitė (vaikų mokėsi atatitnkamai 61,60,61, 69), 1928/29 mokytojavo Kazys Lelka ir J.Stasienė, 1929/30 – Kazys Lelka, 1930/31  – Kazys Lelka ir Ona Lužytė, 1931/32 (t.y. iki mokyklos uždarymo 1931 12 03) – Ona Lužytė. Vaikų mokėsi atitinkamai 67,60,39,47. 1932/33 mokykla veikė slaptai, mokėsi 56 mokiniai. Mokytojas nežinomas. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.40. Apie pačią Gėliūnų mokyklą fonde išlikę 1925-1936 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.300.

[clii]Apie pačią Beniūnų mokyklą fonde išlikę 1925-1936 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.23 D.1-5. Nei  „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistika (LMAVB RS F.67 B.208 D.1), nei Vinco Martinkėno knygoje „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 duomenų apie šią mokyklą nėra.

[cliii]Kaniūkų mokykla uždaryta 1931 metų gruodžio 28 dieną. 1919/25 mokslo metais mokyklos nebuvo, 1925/26, kol buvo gauta koncesija (1926 metų liepos 9 dieną) slaptai mokė mokytoja Julija Plenytė. Mokėsi 30 vaikų. Koncesija buvo pratęsta iki 1929/30 mokslo metų, tais mokslo metais veikė slaptai. Mokė mokytoja Julija Stasionienė. 1926/27, 1927/28, 1928/29 mokytojavo Julija Plenytė. Mokėsi 43,30,30 vaikų. 1930/31 ir 1931/32 mokytojavo Povilas Eidukonis. Šiais mokslo metais mokėsi  po 51 vaiką. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.71

[cliv]1926/27 mokykla buvo koncesijuota, mokytojavo Sofija Mozūraitė. Mokėsi 46 vaikai. 1927/28 mokytojavo Motiejus Bigelis, mokėsi 34 vaikai. 1927 metų spalio 4 dieną Pelesos mokykla buvo uždaryta. 1928/29 mokslo metams pavyko gauti koncesiją (1929 02 23, ji buvo pratęsiama iki 1931/32 mokslo metų). 1928/29, 1929/30 mokytojavo Stasė Nedzveckaitė, mokėsi 49 ir 47 vaikai. 1930/31 ir 1931/32 mokytojavo Stasė Nedzveckaitė ir J.Kviecinskienė.1931 metų gruodžio 31 dieną mokykla buvo uždaryta. Matyt, mokykla dar kurį laiką slaptai veikė, nes esama dar trečios uždarymo datos – 1933 metų gruodžio 28 diena. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.130. Įdomu, kad Vincas Martinkėnas savo knygoje „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.102 , nurodo, kad 1932 metų balandžio 7 dieną mokykla buvo uždaryta. Lankė 60-70 vaikų.  1933 metų rugsėjo 3 dieną „Rytas“ įkūrė skaityklą, kurioje vedėjavo Elzė Čerlionytė. Skaitykla buvo uždaryta 1936 metų birželio 22 dieną. Tikriausiai čia vėl šaltinių nesuderinamumo atvejis, nes Vincas Martinkėnas nurodo naudojęsis be „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistikos (LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.130) dar Pelesos skyriaus  1922-1939 metų dokumentais – LMAVB RS F.67 B. 184 D.1. Apie patį Pelesos skyrių fonde išlikę 1922-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.184 D.1-2.

[clv]Pavalakės mokykla buvo uždaryta du kartus: 1927 metų spalio 4 dieną ir 1932 metų gruodžio 31dieną. „Ryto“ draugijos mokykla Pavalakėje įkurta 1925 metais, 1925/26 mokslo metais  pradėjo mokytojauti Jadvyga Bortkevičiūtė. Mokėsi 26 vaikai. Mokykla koncesijuota 1925 metų lapkričio 3 dieną (koncesija pratęsiama iki 1926 metų  rugsėjo 15 dienos). 1926/27 mokytojavo Jadvyga Bortkevičiūtė, mokėsi 32 vaikai. 1927/28 mokslo metais, iki pirmo mokyklos uždarymo spalio 4 dieną mokytojavo Bernardas Černiauskas. Mokėsi 20 vaikų. 1928/29 mokslo metais gavus koncesiją (1928 metų lapkričio 28 dieną, ji buvo pratęsiama iki 1931/32 mokslo metų) mokytajavo Veronika Vilčinskaitė. Ji Pavalakės mokykloje mokytojavo ir 1929/30, 1930/31 ir 1931/32 (iki antro mokyklos uždarymo 1932 metų gruodžio 31 dieną), mokėsi 27,30 ir 31 vaikas. 1932 metais „Ryto“ draugija bandė gauti leidimą mokyklai veikti, tačiau 1932 metų liepos 16 dieną gavo neigiamą atsakymą. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.128. Vincas Martinkėnas remdamasis Pavalakės mokyklos ir skyriaus fonde išlikusiais 1925-1939 metų laikotarpio dokumentais (LMAVB RS F.67 B.186 D.1-3), papildo, kad 1932-1933  mokė J. Žiegždrinis, suskirstęs vaikus grupėmis po 7 Tais metais jis buvo namų mokytojas. 1933 metais valdžia ėmė reikalauti tėvų, kad vaikus leistų į Piliūnų valdišką mokyklą. Apie 1933 metų rugsėjo 3 dieną įsikūrė „Ryto“  skaitykla. Buvęs moktojas J. Žiegždrinis prašė „Rytą“, kad leistų jam vadovauti skaityklai, nes tada jis galėsiąs slaptai mokyti ir vaikus. kurį laiką dirbo skaityklos vedėju. Po jo dar dirbo V. Jasiulytė, V. Jakutis. 1936 metų birželio 27 dieną valdžia skaityklą uždarė. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.101 Apie pačią Pavalakės mokyklą ir skyrių fonde išlikę 1925-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.186 D.1-3.

[clvi] „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistika (LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.33), LMAVB RS 67 fondo „Ryto“ draugijos dokumentų kartoteka ir Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.50 nurodo, kad Dubičių mokykla buvo ne Vilniaus, bet Lydos apskrityje. Duomenų apie kokius kitus Dubičius nėra. 1919/23 Dubičiuose mokyklos nebuvo, bet kategoriškai teigti, neturint duomenų – negalime. Žinoma, kad 1923/24 mokslo metais mokytojavo Anelė Liudavičiūtė, mokėsi 56 vaikai. 1924/25 koncesijuota  mokykla (1924 metų lapkričio 26 dieną, pratęsiama iki 1931/32 mokslo metų), mokytojavo Marija Senevičiūtė, mokėsi 42 vaikai. 1925/26, 1926/27, 1927/28, 1928/29, 1929/30, 1930/31, 1931/32 mokslo metais mokytojavo Alfonsas Beinorius. 1925/26 mokslo metais mokėsi 24, 1926/27 – 25, 1930/31 – 24, 1931/32 – 23 vaikai. Kiek vaikų mokėsi 1927/28, 1928/29, 1929/30 mokslo metais – nežinoma. 1931 metų gruodžio 31 mokykla buvo uždaryta, tačiau „Ryto“ draugija stengėsi gauti leidimą, vaikai (iš viso 30) 1932/33 mokslo metais buvo mokomi slapta. Lenkų valdžia mokyklos neleido atidaryti 1932 metų rugpjūčio 23 dieną. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.33. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.50 nurodo, kad nuo 1932 metų spalio 19  dieną jau veikė „Ryto“ skaitykla, kurios vedėju buvo S. Kazėnas, nuo 1934 metų P. Valentukevičius. 1937 metais skaitykla buvo uždaryta. Apie pačią Dubičių mokyklą ir skyrių fonde išlikę 1924-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.234 D.1.

[clvii]Iki 1923 metų Biliuose nebuvo jokios mokyklos. 1923/24 mokslo metais „Ryto“ draugija gavo prašymą įsteigti Biliuose mokyklą. Nekoncesijuota mokykla pradėjo veikti 1923/24 mokslo metais, mokytojavo Adomas Stacevičius. Mokėsi 40 vaikų. 1924/25, 1925/26 mokytojavo Vladas Stangys ir Antanas Šablevičius, mokėsi po 24 vaikus. Mokykla koncesijuota 1927 metų sausio 5 dieną (koncesija pratęsta iki 1931/32 mokslo metų). 1926/27 mokytojavo Antanas Šablevičius (mokėsi 24 vaikai), 1927/28 – Stasys Siliukas ir Vincas Nalivaika (mokėsi 24 vaikai), 1928/29 ir 1929/30  – Jonas Radzevičius (mokėsi po 24 vaikus), 1930/31 – Nikodemas Jasiulionis (mokėsi 24 vaikai), 1931/32 – Petras Vaitulionis (mokėsi 25 vaikai). 1931 metų gruodžio 28 dieną mokykla lenkų valdžios buvo uždaryta. 1932 metų gegužės 26 dieną buvo pateiktas prašymas leisti veikti mokyklai. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.15

Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p. 37, nurodo, kad 1932 metų rugsėjo 1 diena buvo įsteigta „Ryto“ skaitykla, kurioje vedėju dirbo buvęs mokytojas N. Jasiulionis. 1936 metais valdžia skaityklą uždarė.

Faktiškai, matyt šalia skaityklos iki 1935 metų (taip manyti leidžia chronologinės Bilių mokyklos dokumentų ribos) veikė slapta „Ryto“ mokykla.  Plačiau apie Bilių mokyklos istoriją (kai kur jo teiginiai nesutampa su „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistika – LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.15),  žr. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.36-37. Apie pačią Bilių mokyklą fonde išlikę 1925-1935 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.22 D.1-4.

[clviii]„Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistikoje – LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.102 apibrėžiama kaip Marijampolė, pas Vincą Martinkėną „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.88 ta pati vietovė vadinama Marijampoliu. Mokykla Marijampolyje buvo uždaryta 1932 metų rugpjūčio 6 dieną. Mokykla buvo lenkų valdžios koncesijuota (iki 1926/27 mokslo metų turtingą mokyklos istoriją žr. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.88) 1926 metų  rugpjūčio 30 dieną. Koncesija buvo pratęsiama iki 1931/32 mokslo metų. 1926/27 mokytojavo Uršulė Komarienė, 1927/28 – Marija Terleckaitė (mokėsi po 25 vaikus), 1928/29, 1929/30, 1930/31, 1931/32 – Katrė Norkūnaitė (20,22,20 ir 22 vaikai). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.102

[clix] 1919/23 mokslo metais Klepočiuose mokyklos nebuvo. 1923 mokykla įkuriama, 1923/24 koncesijuojama (ji buvo pratęsiama iki 1931/32 mokslo metų, t.y. iki uždarymo).  1923/24 mokėsi 22, 1926/27 – 20, 1928/29 – 17, 1929/30 ir 1931/32 po 14  vaikų. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.79. Klepočių mokytojų vargus plačiai aprašė Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.76. Apie pačią Klepočių mokyklą fonde išlikę 1924-1931 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.265 D.1.

[clx]Tiek „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistikoje – LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.48, tiek pas V. Martinkėną vietovė vadinama Giriomis. Lyginant šaltinius, vėl iškyla neatitikimai. Marinkėnas rašo, kad mokykla veikė iki 1931 metų. Iš tiesų mokyklai nedavė koncesijos 1931 metų rugsėjo 9 dieną, bet sprendžiant pagal „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistikos duomenis slaptai veikė, nes 1931/ 32 ir 1932/33 mokslo metais mokėsi 30 ir 36 vaikai (LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.48). V. Martinkėnas mini, kad uždarius mokyklą, 1931 metų pabaigoje atsirado „Ryto“ skaitykla, kuriai vadovavo buvęs mokytojas, veiklus ir energingas žmogus Valentinas Krečius. Skaitykla buvo uždaryta 1936 metais. „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.58-59. Matyt, kurį laiką greta legalios skaityklos veikė slapta mokykla. Apie pačią Girių mokyklą ir skyrių fonde išlikę 1922-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.292 D.1-2.

[clxi]Nežinia ar galima taip kategoriškai nustatyti mokyklos uždarymo datą, kaip kad daro Vincas Martinkėnas nurodydamas, kad 1933 metais apie kovo mėnesį mokykla buvo uždaryta. „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.72. „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistikoje – LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.74 rašoma, kad 1932/33 mokslo metais mokykla veikė be koncesijos (lenkų valdžia jos nedavė 1933 metų gegužės 4 dieną), taip pat Kašėtų mokykla dar veikė 1933/34 mokslo metais. Joje 1932/33 ir 1933/34 moklso metais mokytojavo Mikalojus Luneckas, mokėsi 22 ir 24 vaikai. 1934/38 mokslo metais „Ryto“ draugijos mokyklos Kašėtose nebuvo. 1939 metų rugsėjo 14 dieną Kašėtų gyventojai lenkų valdžios prašė koncesijos lietuviškai mokyklai. V. Martinkėnas dar mini, kad 1932 metų rugsėjo 9 dieną „Rytas“ įkūrė skaityklą, kurioje dirbo buvę „Ryto“ mokytojai: Z. Krivelienė, O. Navikienė, S. Kazėnas, J. Vidžiūnas. 1936 metais valdžia skaityklą uždarė. „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.72-73. Matyt, čia vėl turime atvejį, kai veikė slapta mokykla ir legali skaitykla.

Apie pačią Kašėtų  mokyklą, skaityklą ir skyrių fonde išlikę 1927-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.275 D.1-3.

[clxii]Darželių mokykla greičiau buvo uždaryta ne 1929 metais, kaip rašo Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.45, bet 1930 metais, tik neaišku kurį mėnesį. Gali būti, kad net uždaryta ji dar veikė slaptai iki 1929/30 mokslo metų pabaigos, nes „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistikoje – LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.26 rašoma, kad 1929/30 mokslo metais mokėsi 26 vaikai.  Apie pačią Darželių  mokyklą fonde išlikę 1924-1934 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.35 D.1-3.

[clxiii]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.14, L.14v.,L.15, L.15 v.,//Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1932 metų balandžio 24 dienos protokolas

[clxiv]Mokykla Musteikoje veikė nuo 1924 metų. 1931/32 mokslo metais, kai „Ryto“ draugijos rūpesčiu buvo pastatytas  mokyklai  naujas namas, mokytojavo Marija Šimanskienė, mokėsi 36 vaikai. Ji mokytojavo ir 1932/33 mokslo metais, mokėsi 43 vaikai. 1933/34 ir 1934/35 mokslo metais mokytojavo Pranė Makarevičienė. Šiais, paskutiniais mokslo metais (mokykla uždaryta 1935 metų birželio 16 dieną), mokėsi 50 vaikų. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.112.  Nuo 1935 metų rugsėjo iki 1936 metų gegužės 22 d. veikė „Ryto“ skaitykla, kurios vedėja buvo Leokadija Šimkutė-Pačkauskienė. Vincas Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.94.Apie pačią Musteikių mokyklą ir skaityklą fonde išlikę 1913-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.291 D.1-16.

[clxv]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L. 17., L17 v., L. 18.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1933 metų balandžio 30 dienos protokolas

[clxvi]Lynežeryje nuo 1930/31 iki mokyklos uždarymo 1936 06 30 mokytojavo Zuzana Luneckaitė. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.93. Apie pačią Lynežerio mokyklą ir skyrių fonde išlikę 1924-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.324 D.1-2.

[clxvii]1933/34 mokslo metais Randamonių mokykla greičiausiai veikė slaptai. Pagal „Ryto“ draugijos mokyklų, skaityklų ir skyrių 1913-1939 metų statistikoje – LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.143 paskutiniai lenkų valdžios patvirtinti mokslo metai buvo 1932/33. Mokytojavo Juozas Brazauskas, mokėsi 30 vaikų. 1934 metų birželio 15 dieną mokykla buvo uždaryta. Apie pačią Randamonių mokyklą išlikę 1929-1939 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B.347 D.1-8, skyrių ir skaityklą 1924-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.322 D.1-2.

[clxviii]Bižų mokykla veikė nuo 1926 metų (koncesijuota 1926 09 29, ji pratęsiama iki 1932/33 metų). Visą laikotarpį mokytojavo Elena Čibiraitė, mokėsi atitinkamai 41, 38,32, 38,37,35,31 vaikai. Mokykla uždaryta 1935 metų birželio 15 dieną (ne birželio 14, kaip tvirtina V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.37). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.16. Apie pačią Bižių mokyklą išlikę 1926-1933 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.123 D.1-13.

[clxix]Bieliūnų mokykla Rodūnės valsčiuje, Lydos  apskrityje pirmą kartą buvo uždaryta 1927 10 05, antrą-  1933 04 22. Veikė nuo 1924  metų. 1924/25 ir 1925/26  mokytojavo Stasys Kazėnas (mokėsi po 28 vaikus), 1926/27 Stasys Jankauskas (mokėsi 28 vaikai), 1927/28 Povilas Eidukonis (mokėsi 28 vaikai), 1928/29 – Juozas Vidžiūnas (mokėsi 28 vaikai), 1929/30 Kazys Šimas (mokėsi 27 vaikai), 1930/31 Kazys Lelka (mokėsi 20 vaikų), 1931/32 ir 1932/33  – Elena Liutkevičiūtė (mokėsi 14 ir 18 vaikų). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.12. Plačiau apie Bieliūnų mokytojų vargus bendraujant su lenkų valdžios atstovais žr. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.33.Apie pačią Bieliūnų mokyklą išlikę 1924-1933 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.1 D.1-4, taip pat 1930-1933 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.2 D.1-6.

[clxx] Mokykla uždaryta 1933 metų balandžio 22 dieną. Iki 1926 metų nebuvo jokios mokyklos. 1926 metais įsteigta „Ryto“ mokykla. 1926 metų rugpjūčio 30 dieną mokykla koncesijonuota (ji buvo pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų). 1926/27 mokslo metais mokytojavo Veronika Čibiraitė ir Vincas Dailydka (mokėsi 28 vaikai), 1927/28 – Adolfas Razukevičius (mokėsi 30 vaikų), 1928/29 – Antanas Bubulis (mokėsi 17 vaikų), 1929/30 – Kostas Leonavičius (mokėsi 17 vaikų), 1930/31 – Petras Vaitulionis (mokėsi 17 vaikų), 1931/32 ir 1932/33 Marija Matkevičiūtė (mokėsi 24 ir 23 vaikai). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.77. Plačiau apie lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokyklos mokytojų darbą rašo V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.74-75. Apie pačią Keižių mokyklą išlikę 1926-1933 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.64 D.1-8.

[clxxi]Mokykla uždaryta ne 1934 metų gegužės 9 dieną, kaip rašo V. Martinkėnas (minėtos knygos p. 83), bet 1934 metų birželio 15 dieną.LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.89. I919/26 mokslo metais mokyklos Latežeryje nebuvo. Ji įkurta 1926 metais, koncesijuota 1927 metų balandžio 8 dieną (ji buvo pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų). 1926/27 ir 1927/28 mokslo metais mokytojavo Stasė Mališkaitė (mokinių skaičius nežinomas). 1928 metų rugpjūčio 27 dieną mokykla buvo koncesijuota, bet nepatvirtintas joks mokytojas. (Čia V. Martinkėno tekstas sutampa su šaltiniu, kuriuo, beje jis pats ir remėsi. Aut.past.) 1929/30, 1930/31, 1931/32 ir 1932/33 mokytojavo Viktorija Jasiulytė (patvirtinta 1929/30 mokslo metams 1929 08 29, 1930/31 – 1930 05 08 ir 1931/32 – 1931 07 31). 1931/32 mokėsi 23, 1932/33 – 17 vaikų. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.89. Kad ji būtų patvirtinta 1932/33 mokslo metams žinių šaltinyje nėra (V. Martinkėnas savo knygoje, p.83, rašo, kas nuo 1929 iki 1933 metų mokykloje buvo patvirtinama Viktorija Jasiulytė). Tai galėjo būti viena iš formalių priežasčių, leidusių lenkų valdžiai 1933/34 mokslo metams nesuteikti Latežerio mokyklai koncesijos ir tvirtinti mokytojo. Aut. past. Mokyklos nebuvimą galbūt kažkiek kompensavo „Ryto“ skaityklos įkūrimas. V.Martinkėnas pažymi, kad nuo 1933 metų rugsėjo 26 dienos veikė „Ryto“ skaitykla, kurioje dirbo Stasė Kazlauskienė. Skaitykla buvo uždaryta 1936 metų birželio 25 dieną. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.83. Apie pačią Latežerio mokyklą fonde išlikę 1926-1936 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.335 D.1-7

[clxxii]Pelegrindos mokykla uždaryta 1932 metų gegužės 5 dieną. Mokykla įkurta 1922 metais. 1923/26 – neveikė. 1926 metų liepos 6  dieną koncesijuota (ji pratęsta iki 1932/33 mokslo metų). 1926/27 mokytojavo Antanas Bubulis (patvirtintas 1926 07 15), 1927/28, 1928/29, 1929/30 – Zuzana Luneckaitė (patvirtinta 1927 11 21, kitų patvirtinimų datos nežinomos, 1927/28 mokėsi 22, 1929/30 – 25 vaikai), 1930/31 – Julija Kušelevičienė (patvirtinta 1930 08 20, mokėsi 28 vaikai), 1931/32 ir 1932/33 – Jadvyga Matuzaitė (patvirtinta 1931 07 17, kito patvirtinimo data nežinoma, 1931/32 mokėsi 35, 1932/33 – 33 vaikai). . LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.129. V.Martinkėnas pažymi, kad nuo 1933 metų gruodžio 15 dienos buvo įkurta „Ryto“ skaitykla, kurią valdžia uždarė apie 1936 metus. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.102. Apie pačią Pelegrindos mokyklą fonde išlikę 1926-33 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B.185 D.1-8.

[clxxiii] Paąžuolės mokykla uždaryta 1933 08 19. Mokykla įkurta 1913 metais, atkurta 1923. 1923/24 mokytojavo Marija Šimanskienė. Mokykla koncesijuota 1924 metų spalio 8 (koncesija buvo pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų). 1924/25, 1925/26, 1926/27, 1927/28, 1928/29 mokytojavo Adomas Kriaučiūnas (mokėsi 40,38,35,31,28 vaikai), 1929/30 – Vytautas Borisevičius ir Ona Lužytė (mokėsi 43 vaikai). 1930/31, 1931/32 ir 1932/33 – Leokadija Šimkutė (mokėsi 42,33,30 vaikų). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.119. Apie pačią Paąžuolės mokyklą fonde išlikę 1913-33 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B.173 D.1-5.

[clxxiv]Paliūnų mokykla uždaryta 1933 05 04. Mokykla įkurta 1926 metais, koncesijuota 1927 metų vasario 15. 1926/27 mokytojavo Petras Vaitulionis (mokėsi 40 vaikų). Nors koncesija buvo pratęsiama, mokykla veiklą, lenkų valdžiai netvirtinant mokytojų, po ilgesnės pertraukos pradėjo veikti tik 1930/31 mokslo metais. 1930/31, 1931/32, 1932/33 mokslo metais mokytojavo Vincas Vaicekauskas (mokėsi 70, 69, 54 vaikai). Jo padėjėjais 1931/32, galbūt ir 1932/33 mokslo metais dirbo mokytojai M.Bigelis ir S.Aulaitė. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.122. Fonde yra išlikę Suvalkų apskrityje buvusios Paliūnų mokyklos, taip pat skyriaus 1926-1939 metų laikotarpio dokumentai LMAVB RS F.67 B.174 D.1-9.

[clxxv]Žagarų mokykla uždaryta 1933 08 19. 1916 ji pirmą, 1928 antrą kartą atkurta. 1928 metais koncesijuota (koncesija buvo pratęsiama iki 1932/33 moklslo metų).1928/29, 1929/30, 1930/31 mokytojavo Jadvyga Kazlauskaitė (mokėsi 36,37,41 vaikai),1931/32 ir 1932/33 Jadvyga Liutkevičiūtė (mokėsi 32 ir 33 vaikai). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.198. V.Martinkėnas pažymi, kad nuo 1935 metų rugsėjo 25 dieną buvo įkurta „Ryto“ skaitykla, o jos vedėja paskirta Irena Brazinskienė. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.131. Apie Žagarų mokyklą ir skyrių fonde yra išlikę 1927-1939 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B. 114 D.1-2

[clxxvi] Zabarninkų mokykla buvo uždaryta 1933 08 19. Mokykla įkurta 1924 arba kaip nurodo V. Martinkėnas – 1925 metais.  Koncesijuota 1926 03 19 (ji pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų). 1924/25 ir 1925/26 mokslo metais  mokytojavo Julija Plenytė (mokėsi 27 ir 37 vaikai), 1926/27 – Bernardas Černiauskas (mokėsi 35 vaikai), 1927/28 – Antanas Bubulis (mokėsi 33 vaikai), 1928/29, 1929/30, 1930/31, 1931/32, 1932/33 – Stasė Mališkaitė (mokėsi 25,38, 41,44, 46 vaikai). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.195. V.Martinkėnas pažymi, kad 1934 metais veikė „Ryto“ skaitykla. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.130. Apie Zabarninkų  mokyklą ir skyrių fonde yra išlikę 1926-1939 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B. 118 D.1-2

[clxxvii]Apie šią greičiausiai slaptą mokyklą žinoma tiek, kad  1925 metų vasario 25 dieną gyventojai prašė koncesijos mokyklai, bet tų pačių metų gegužės 16 dieną gavo neigiamą atsakymą. 1932/33 slapta (nėra duomenų, kad būtų įkurta ir koncesijuota mokykla, patvirtintas mokytojas) mokytojavo Vincas Dubauskas. Mokėsi 90 vaikų. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.195. V.Martinkėnas pažymi, kad 1926 metais lietuvių Šv.Kazimiero draugijai pavyko gauti koncesiją mokyklai (faktas, kad lietuvių draugijos bendradarbiavo), bet nebuvo patvirtinamas mokytojas. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.124. Apie Vaičiuliškės mokyklą ir skyrių fonde yra išlikę 1925-1939 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B. 45 D.1.

[clxxviii]Mardasavo mokykla uždaryta 1934 06 15. Mokykla įkurta 1923, koncesijuota 1928 09 30 (ji pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų). 1928/29, 1929/30 mokytojavo Pranas Stasionis, 1930/31, 1931/32 – Emilija Pečiulytė (mokėsi po 25 vaikus), 1932/33 Jonas Navickas ir Pranas Stasionis (mokėsi 17 vaikų), 1933/34 – Ona Ridziauskaitė. LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.100. Apie Mardasavo  mokyklą ir skyrių fonde yra išlikę 1923-1934 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B. 162

[clxxix] Ratnyčios mokykla uždaryta 1934 06 05. Mokykla įkurta 1923, koncesijuota 1924 10 09 (ji pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų). 1923/24, 1924/25 mokytojavo Petras Stakauskas (mokėsi 64 ir51 vaikai), 1925/26, 1926/27 – Pranė Anusevičiūtė (mokėsi 49 ir45 vaikai), 1927/28 Katrė Norkūnaitė (mokėsi 36 vaikai), 1928/29, 1929/30, 1930/31, 1931/32, 1932/33 – Gertrūda Gudolaitytė (mokėsi 30, 35,41,36,35 vaikai). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.144. V.Martinkėnas pažymi, kad  nuo 1933 metų rugsėjo iki 1936 metų veikė „Ryto“ skaitykla (vedėjavo S.Kazlauskas). V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.108. Apie Ratnyčios  mokyklą ir skyrių fonde yra išlikę 1925-1939 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B. 224 D.1-11

[clxxx] Kapiniškės mokykla uždaryta 1934 06 05. Mokykla įkurta 1924, koncesijuota 1925 04 06 (ji pratęsiama iki 1932/33 mokslo metų). 1924/25, 1925/26, 1926/27 mokytojavo Juzė Vaicekavičiūtė, 1927/28 – Juzė Trainavičiūtė, 1928/29 – Petras Mačiulis (mokėsi 21 vaikas), 1929/30, 1930/31 – Petras Večkys (1929/30 mokėsi 22 vaikai), 1931/32, 1932/33 – Teofilis Sukackas (mokėsi 45 ir46 vaikai). LMAVB RS F.67 B.208 D.1 L.72. V.Martinkėnas pažymi, kad 1933 metų spalio 31 jau veikė „Ryto“ skaitykla (vedėja M.Malinauskienė-Šimanskienė). 1934 m. skaityklai vadovavo J.Duksa; 1936 metų gegužės 20 d. skaitykla buvo uždaryta. V. Martinkėnas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989 p.71. Apie Kapiniškės mokyklą ir skyrių fonde yra išlikę 1925-1939 metų dokumentai LMAVB RS F.67 B. 76 D.1-5

[clxxxi]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L. 19 v., L.20, L. 20 v., L.21, L.21v., L22.// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1934 metų balandžio 29 dienos protokolas

[clxxxii] LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L. 23 v., L.24, L. 24 v.,// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1935 metų gegužės 12 dienos protokolas

[clxxxiii]LMAVB RS F.67 B. 307 D.2 L.26, L. 26 v., L.27, L. 27 v.,// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1936 metų kovo 22 dienos protokolas

[clxxxiv]LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.29, L.29 v., L.30// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1937 metų kovo 21 dienos protokolas

[clxxxv]LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33 v.,// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1939 metų birželio 25 dienos protokolas

[clxxxvi]Dainavos mokykla buvo Varėnos valsčiuje, Vilniaus apskrityje. Veikė nuo 1922/23 mokslo metų. Tais metais mokė mokytoja Barbora Povilaitytė, mokėsi 62 mokiniai. 1923/24 mokė mokytojas Dominikas Matkevičius, mokėsi 48 mokiniai. 1924 metų birželio 28 dieną lenkų valdžiai buvo pateiktas gyventojų prašymas, 1924 metų spalio 13 dieną Dainavos mokyklai suteikta koncesija. Ji buvo pratęsiama iki 1932/33

[clxxxvii]LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33

[clxxxviii]LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33 v.,

[clxxxix]LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.33 v., L.34

[cxc] Martinkėnas Vincas „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ Vilnius, 1989  p. 16

[cxci] LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.34

[cxcii] LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.35// Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ visuotinio susirinkimo 1940 metų kovo 8 dienos protokolas

[cxciii] LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.35 v.,

[cxciv] LMAVB RS F.67 B.307 D.2 L.34 v.,

[cxcv] LMAVB RS F.67 B.283 D.5 L.1-2, L. 2.,3

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Continue reading „Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (7)“

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Continue reading „Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (6)“

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Continue reading „Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (5)“

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Continue reading „Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (4)“

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Continue reading „Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (3)“

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Continue reading „Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (2)“

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Continue reading „Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (1)“

Šių metų Kovo 11-ąją ir artėjantį vasario 16-osios šimtmetį pasitinkam patriotiškai. Viena dama tarsi koks vanagas kapoja trigubos okupacijos ( 1940-ieji – 1990-ieji) pavergtą tautą, dar ir dar kartą reikalaudama muštis į krūtinę: esu kalta, esu labai kalta, verta amžinos paniekos ir pasmerkimo.

Reikia, verkiant reikia skelbti lietuvių žydšaudžių sąrašus, kad tokia tragedija daugiau nepasikartotų, kad ateity nešaudytume atbėgėlių, nes žydų tai juk Lietuvoje jau nebėra, sako mūsiškė. Tačiau įdomu, kodėl ji nesirūpina, kad mes, lietuviai, nebūtumėm šaudomi. Tiesa, mus šaudė ne getuose, gal todėl mūsiškė į tai nekreipia dėmesio. O dėl atbėgėlių, tai, sprendžiant iš to, ką matome Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur, didesnė tikimybė, kad šaudys jie.

Continue reading „Kaip platinamas lietuvių tautos savinaikos virusas“

Praėjusių metų gegužės mėn. skyriuje „Biblioteka“ įdėjome Piotro Kovnackio knygelę „Jeigu senelis gyvas būtų…“, išleistą 1940 m.

Tačiau stebėdami nūdienos įvykius priėjome prie išvados, kad prie šios temos reikia grįžti apimant plačiau ir priminti, kad netrukus po to, kai buvo išleista P. Kovnackio knygelė, tais pačiais 1940 metais pasirodė ir kur kas didesnės apimties leidinys, pavadintas „Sąžinės sąskaita. Keli žodžiai apie neseną mūsų praeitį“, kurios autorius buvo Vilniuje nežinomas Boleslavas Niemčikas.

Tačiau tada buvo laikoma, kad „Sąžinės sąskaitos“ autorius taip pat yra P. Kovnackis, Vilniuje leidžiamo laikraščio „Dziennik Wileński“ bendradarbis. Bet vėlesnės publikacijos ir diskusijos parodė, kad antrojo leidinio autorius yra kitas, tai Tadeušas Severinas Pizlo, Vilniaus polonistas.

Continue reading „Apie praeities įtaką dabarčiai“

Pasirodė informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybė ketina pastatyti paminklą Lenkijos diktatoriaus, vieno didžiausių Lietuvos priešų, Vilniaus ir pietryčių Lietuvos okupanto ir lietuvių genocido organizatoriaus Juzefo Pilsudskio citatai apie pagoniškos Lietuvos didvyrius, pastačiusius didžią valstybę nuo jūros ligi jūros:

„Bran­gus my­li­mas Vil­niau, ta­ve sos­ti­ne pa­da­rė – rei­kia tai at­vi­rai pa­sa­ky­ti – ne len­kiš­ka ran­ka, bet di­džios pa­stan­gos lie­tu­vių tau­tos, ka­da ji grū­mė­si rūs­čio­je ir di­džio­je ko­vo­je su vi­su ją su­pan­čiu pa­sau­liu, ne­išs­ki­riant nė Len­ki­jos. Ne­pap­ras­ta va­lia pa­go­niš­kos Lie­tu­vos did­vy­rių, ku­rie ta­da sta­tė di­džią vals­ty­bę nuo jū­ros li­gi jū­ros, nuo gar­sių­jų Mask­vos sie­nų li­gi pat drums­tos Vys­los kran­tų – va­lia di­džių­jų kar­žy­gių Kęs­tu­čio ir Al­gir­do, di­din­gų sa­vo jau­di­nan­čia san­do­ra, taip pat di­džių is­to­ri­niuo­se gin­čuo­se Vy­tau­to ir Jo­gai­los – iš­kė­lė šias sie­nas, pa­sta­tė pa­ma­tus mū­sų mies­to, sa­vo sos­ti­nės“.

Continue reading „Visapusiškas pamąstymas apie Juzefą Pilsudskį“

vytautas_visockas-portretas

Spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo “Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje”. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: “Vilniaus okupacija” ir “Rytų kresai” – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms”.

Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: “…neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities vaizdinius, kurie stipriai įtakoja tarpvalstybinius santykius ir įvairių tautų tarpusavio bendradarbiavimą regione”. Neutralizuoti – tai neutralizuoti, bet kokiomis priemonėmis? Atvirai kalbant, nebūčiau ėjęs į penktą “dialogą”, nes iš pat pradžių supratau – vyks ne dialogas, o monologas. Kalbėtojai keisis, bet tęs “generalinę liniją”, užsakytą Varšuvoje.

Continue reading „Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją“

konferenc_rugsejo21_dar

Perverčiau Mykolo Biržiškos “Vilniaus Golgotą. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštį”. Mažytę tų kančių dalelę pamečiui paskelbiau internete, nes tapo visiškai akivaizdu, kad Vilniaus Golgota tęsiasi iki šių dienų.

Kai lenkai okupavo Lietuvos dalį, buvo įkurta Sąjunga Vilniui Vaduoti. Dabar reikia sąjungos, kuri bandytų tą Lietuvos dalį išsaugoti Lietuvai, nes jai gręsia rimtas pavojus. Kai kas sako, kad lenkų pagrobtoji Lietuvos dalis jau vėl prarasta.

Dar gerai prisimenam autonomininkų, jedinstvininkų ardomąją veiklą. Tada vadavomės iš rusiškosios okupacijos. Šiandien Vilniuje vaizdas panašus. Skirtumas tik tas, kad tada lietuvių tauta (ir didžioji dalis tautinių mažumų) buvome vieningi, veikėme ryžtingai, o dabar bejėgiškai skėsčiojame rankomis, abejingai stebime, kai Vilnijoje siautėjama taip, kaip M.Biržiškos laikais, aprašytais “Vilniaus Golgotos” dienoraštyje. Bet Lietuvos lenkai čia niekuo dėti, jie primena už gerklės pagriebtą įkaitą, kai grobikas reikalauja išpirkos daugiau, negu terorizuojamasis gali atiduoti.

Continue reading „Legalizuotas genocidas“

golgota-originalas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia paskutiniąją, dešimtąją, ištrauką iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Tebūnie tai priekaištas XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu. Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.

Pirmojoje dalyje prisiminėme 1919-uosius metus. Šiandien žvelgiame į 1928-uosius metus. Tačiau Vilniaus krašto lietuvių bėdos nesibaigė ir 1928-aisiais. Apie tai kalbėsime kitose Slaptai.lt publikacijose.

Continue reading „Tebūnie tai priekaištas ( 10 )“

golgota-originalas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia naują ištrauką iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Tebūnie tai priekaištas XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu. Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.

Pirmojoje dalyje prisiminėme 1919-uosius metus. Šiandien žvelgiame į 1927-uosius. Paskutinėje dalyje pateiksime pavyzdžių, kaip lenkai su lietuviais Vilniaus krašte elgėsi 1928-aisiais metais.

Continue reading „Tebūnie tai priekaištas ( 9 )“