Vasario 21-ąją Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – klausimai reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas yra jų taikymas.
Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išskirtinį Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojos, advokatės Liudvikos MEŠKAUSKAITĖS interviu.
Pagrindinė pokalbio tema – iššūkiai, su kuriais susiduria šiandieninė mūsų žiniasklaida. Tie iššūkiai – labai rimti. Esama požymių, jog Lietuvoje bandoma užčiaupti burnas kritiškai rašantiems žurnalistams, kėsinamasi į žodžio laisvę. Su advokate Liudvika MEŠKAUSKAITE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.
Lietuvos įstatymuose vis dar įteisinta nuostata, jog žurnalistai gali būti baudžiami privataus kaltinimo tvarka. Tiksliau tariant, prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams. Taip, žurnalistai, ypač tie, kurie rašo kritiškai ir dažnai, turi užtektinai priešų, kurie, pasitaikius pirmai progai, norėtų ne tik atkeršyti, bet ir užčiaupti jiems burnas. Bet ar žurnalistams už jų profesinę veiklą galima taikyti pačias griežčiausias bausmes?
Tik neskubėkime smerkti žurnalistės Rūtos Janutienės, surengusios akibrokštą vieno aukšto rango policijos pareigūno kabinete tuoj po tragiškų Garliavos įvykių.
Nemačiusiems videointerviu priminsime, jog ši šmaikšti, niekuomet žodžio kišenėje neieškanti žurnalistė, dažnusyk įžūlokai prie sienos remianti visus interviu duoti nepanorusius valdininkus, tąsyk bandė išsiaiškinti, kas gi yra prievarta.
Jei verkiančios mažametės mergaitės tempimas už rankos nėra smurtas, tai tada smurtu neturėtų būti laikomas ir grubokas policijos valdininko tampymas už rankovės. Juolab kad už rankovės tempiamas valdininkas, skirtingai nei mažoji Kedytė, – tikrai neverkė. Žodžiu, jei priverstinio mažosios Kedytės traukimo iš jai įprastos aplinkos – žuvusio tėvo artimųjų namų – negalima laikyti prievarta, tai prievarta nedera laikyti ir žurnalistės R.Janutienės sumanymo patampyti už švarko rankovės suglumusį valstybės pareigūną. Jei galima tampyti mažametę mergaitę, kodėl tada negalima už skverno, sakykim, timčioti Seimo narių, ministrų, teisėjų? Tai konkretus, o ne retorinis klausimas.
Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės bėdas. Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau. Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo jau pradėjo rengti. Tiesa, ne itin gausius, nors pompastikos ir skambių, tuščiavidurių šūkių – užtektinai.
Kad Lietuvos teismai turi savąjį Achilo kulną, – niekas nesiginčija. Tačiau įtarimų kelia ir kai kurie teisybės ieškotojų veiksmai. Juk nenumaldomai artėja rinkimai į šalies Parlamentą. Todėl greičiausiai turime ir tokių teisybės ieškotojų, kurie, prisidengdami gražiais tikslais, ieško vien pigaus populiarumo. Pavyzdžiui, likus vos keliems mėnesiams iki naujųjų rinkimų prabyla apie Ypatingojo prokuroro pareigybės svarbą Lietuvos teisėsaugos sistemoje.
Continue reading „Ko siekia atsarginio advokato institucijos šalininkai”
Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.
Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.
Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, paskelbęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų.
Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.
Kol kas dar tik kartas nuo karto į dienos šviesą išlendantį pavojų ir grėsmes įžvelgia tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, tiek su panašiomis bylomis ne kartą susidūrusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė. Kategorišką savo nuomonę turi ir praėjusiais metais baudžiamojoje byloje nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas.
Pareigūnų klaidos, nedovanotinas nemokšiškumas, populiarumo ištroškusių politikų trigrašis, beatodairiškas žiniasklaidos kišimasis, – visa tai Lietuvą, šokiruotą Drąsiaus Kedžio dukros bylos, atvedė prie teisinio nihilizmo bedugnės.
Praėjusios savaitės įvykiai Garliavoje, kai teismo sprendimo įgyvendinimas D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti į motinos rankas virto šokiruojančiomis mergaitės artimųjų grumtynėmis, pribloškė ne tik visuomenę, bet ir daug ko mačiusius teisininkus.
Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: „Tai brutalus teisėsaugos fiasko“”
Maždaug prieš mėnesį Vilniuje viešėjo žurnalistų teises ginačios tarptautinės organizacijos “Reporteriai be sienų” (Reporters without Borders) atstovas. Pagrindinis vizito į Vilnių tikslas – susitikti su baudžiamąja byla už žurnalistinę veiklą nuteistu žurnalistu Gintaru Visocku.
“Reporteriai be sienų” darbuotojo ir portalą Slaptai.lt bei laikraštį “XXI amžius” atstovaujančio žurnalisto G.Visocko susitikimas užtruko keletą valandų. Kriminaliniu nusikaltėliu paverstam Lietuvos žurnalistui teko atsakyti į dešimtis klausimų. Svečias iš užsienio domėjosi viskuo, įskaitant ir konflikto su Lietuvos prezidento posto siekusiu generolu Česlovu Jezersku priežastis.
Susidūrimas su lietuviškąja teisėsauga – menkas malonumas. Net jei turi užtektinai pinigų profesionalaus advokato paslaugoms apmokėti, vis tiek nėra šimtaprocentinių garantijų, jog tave teisiantis Temidės tarnas bus itin objektyvus, sąžiningas, principingas.
Lietuviškosios Temidės tarnui sudaryta galimybė ignoruoti net akivaizdžiausias tave ginančio advokato pastabas. Lietuviškąją teisėsaugos veiklą reglamentuojantys įstatymai surėdyti taip, jog, tapęs įtariamuoju arba kaltinamuoju, tampi priklausomas nuo vieno, trijų ar penkių teisėjų malonės arba nemalonės. Baisiausia, kad nenumatytojos jokios sąlygos efektyviai gintis, jei mūsų teisėjai nesivadovauja lietuviškųjų įstatymų nuostatomis. Teoriškai – įmanoma. Praktiškai – ne.
Continue reading „Kaip tapau prisiekusiųjų teismo šalininku”
Niekad nemaniau, jog kada nors su savo valstybe teks bylinėtis Europos Žmogaus teisių teisme Strasbūre. Bylinėtis su savo valstybe – ne itin malonus užsiėmimas.
Tačiau kitos išeities neturėjau. Lietuviškoji Temidė, įskaitant Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės, Vilniaus Apygardos ir Aukščiausiąjį teismus, pareiškė, jog teisėjas Valerij Paškevič, nagrinėjęs atsargos generolo Česlovo Jezersko privataus kaltinimo tvarka iškeltą man baudžiamąją bylą, nepadarė nė vienos klaidos. Ar tikrai čia nesama perlenkimų? Juk teisėjas V.Paškevič kriminaliniu nusikaltėliu, vertu solidžios piniginės baudos, mane pakrikštijo remdamasis ne konkrečiais kaltinimais, o iš kažkur ištraukta sąvoka apie “statistiniui skaitytojui ir rinkėjui primestą nuomonę”.
Continue reading „Žurnalisto Gintaro Visocko skundą Strasbūro teismas nagrinės”
Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad skundas į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre jau išsiųstas.
Skunde – kelios dešimtys priekaištų lietuviškosios Temidės tarnams. Omenyje turima žurnalisto Gintaro Visocko baudžiamoji byla. Ją privataus kaltinimo tvarka žurnalistui iškėlė atsargos generolas, Prezidento posto siekęs Česlovas Jezerskas. Žurnalistą Gintarą Visocką gynusių advokačių Liudvikos Meškauskaitės ir Kristinos Čeredničenkaitės manymu, lietuviškoji Temidė netinkamai išnagrinėjo bylą, ar žurnalistas įžeidė Prezidento rinkimuose dalyvavusį poną Č.Jezerską.
Continue reading „Skundas Strasbūro teismui dėl žurnalisto Gintaro Visocko bylos jau išsiųstas”
Lietuviško leidinio www.slaptai.lt steigėjas, leidėjas ir redaktorius Gintaras Visockas 40 dienų greičiausiai praleis kalėjime, nes neįstengia sumokėti teismo nuosprendžiu jam paskirtos milžiniškos sumos – 33 000 litų (apie 10 000 eurų) kaip kompensacijos už įžeidimą.
Visockas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ne konkrečiai už šmeižikiškus ar įžeidžiančius pasisakymus, o už „išvadą, kurią galėjo padaryti vidutinis statistinis skaitytojas“, perskaitęs žurnalisto medžiagą.
Su Gintaru Visocku mes susitikome per birželio 7–8 dienomis Vilniuje surengtą ESBO konferenciją žurnalistų saugumo klausimais. Visockas, 25-rius metus nušviečiantis karines ir politines temas, paskutiniuoju Lietuvos prezidento rinkimų laikotarpiu parašė straipsnį apie kandidatą į Lietuvos prezidentus, atsargos generolą Česlovą Jezerską, kuriame pristatė kandidato praeitį.
Žodžio laisvę demokratinėje visuomenėje sunku net ir įvertinti. Mano šalis atmena laikus, kai būtent spauda ir žurnalistai stovėjo pirmosiose kovos už Lietuvos laisvę pozicijose 1989–1990 metais.
„Tas saldus žodis „Laisvė“ turi savo kainą. Ir mes ją mokėjom ir mokam. 1993 metais Lietuvoje buvo nužudytas Vitas Lingys – žurnalistas ir laikraščio „Respublika“ bendrasavininkis, kuris rašė straipsnius, neįtikusius kriminaliniam pasauliui. Nors nuo to laiko jau praėjo 18 metų, iššūkiai žodžio laisvei Lietuvoje pasikeitė, bet nedingo. Šiuo metu žurnalistika Lietuvoje išgyvena sudėtingą metą.
Continue reading „Šių laikų demokratija ir nauji iššūkiai žodžio laisvei”
Kuo toliau, tuo labiau nieko nesuprantu. Lietuviškosios Temidės sprendimai nūnai tampa vis labiau keisti, nelogiški.
Susidaro paradoksali situacija: kuo aukštesnio rango teisėjas ima aiškinti teisinius vienos ar kitos bylos aspektus, tuo viskas atrodo painiau, neaiškiau. Štai viena iš paskutiniųjų Ritos Miliūtės laidų “Teisė žinoti”, kurioje kalbėta apie Lietuvos teisėsaugos skaudulius. Mano supratimu, lietuviškosios Temidės reikalai tąsyk apžvelgti paviršutiniškai, neužčiuopiant giluminių procesų, nors laidoje dalyvavo net pats Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Continue reading „Kas nesutampa su oficialia versija, būtinai yra šmeižtas arba dezinformacija?”
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Benediktas Stakauskas, Rimantas Baumilas ir Viktoras Aidukas atmetė mane ginančios advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimą “dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo”.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų nutartis, mano supratimu, keistoka. Joje išsamiau nepaaiškinta, kodėl atmestinas “nuteistojo G.Visocko gynėjos advokatės Liudvikos Meškauskaitės pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo”.
Continue reading „Maždaug 40-šimt parų teks praleisti kalėjime”
Pirmą kartą mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje, demokratine save vadinančioje Europos Sąjungos valstybėje buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas žurnalistui, vykdančiam savo tiesioginę pareigą: baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka mane nubaudė už nuomonę, už kritiką, kvalifikuojant tai kaip įžeidimą. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kasacine tvarka nuosprendį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Mano atžvilgiu du Lietuvos teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, pažeidė pagrindinius teisės principus, iš esmės nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė esminių LR BPK pažeidimų.
Continue reading „Kas tai? Teismų nekompetencija ar susidorojimas?”
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išsamią advokatės Liudvikos Meškauskaitės kalbą, perskaitytą Vilniaus Apygardos teismo posėdyje.
Čia konkrečiai ir aiškiai išdėstyt žurnalistui Gintarui Visockui palankūs argumentai. Juos pateikiame visuomenės dėmesiui.
Tegul skaitytojai išklauso gynybos argumentus ir patys sprendžia, kas čia kaltas, o kas – teisus: žurnalistas Gintaras Visockas ar generolas Česlovas Jezerskas.
Advokatės Liudvikos Meškauskaitės ginamoji kalba, atstovaujant kaltinamajam Gintarui Visockui Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str.
“Vakar, sausio 27-ąją, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje už kandidatui į Prezidentus Česlovui Jezerskui viešai keltus nepatogius ir aštrius klausimus bei jo praeities priminimą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas. Baudžiamoji byla ir teistumas, 15 tūkstančių litų įžeisto Č. Jezersko moralei palaikyti ir dar beveik 8 tūkstančiai litų advokato išlaidoms – tokia bylos baigtis. Sprendimas neskundžiamas.
Belieka Europos žmogaus teisių teismas ir viltis, kad šis, mano nuomone, baisus precedentas taps viešu skandalu Europos Sąjungoje ir visame Pasaulyje. Demokratinėje ES šalyje Lietuvoje jau teisiama ir už politikų įsižeidimą.” Šiuos žodžius pasakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, išgirdęs teisėjo Stasio Lemežio nutartį.
