M.Saakašvilis

kauke_moteriska
Politinės intrigos

Pasaulyje geopolitinės realijos sparčiai kinta. Greta jau įprasto skirstymo į Rytus ir Vakarus atsiranda ir kitoks skirstymas. Tradicinis skirstymas dažniau keičiamas kitokiu skirstymu: į Šiaurę ir Pietus. Šiaurei priskiriama Šiaurės bei Pietų Amerika, Europa, Australija, kai kurie Azijos pakraščiai, o Pietūs – tai dauguma Azijos (tame tarpe – ir Kinija, Indija, Iranas) ir Afrika. Nuo 2000 metų visame Vidurio Rytų ir Artimųjų Rytų regione didėja Irano įtaka.

Riba tarp Šiaurės ir Pietų kaip tik eina ties Gruzija ir Armėnija. O pastaruoju metu šios valstybės patenka į vis didesnę Irano įtaką. Kodėl taip vyksta? Nuo 2009 metų daug Vakarų valstybių nusisuko nuo Gruzijos, ir šios šalies Vyriausybė suartėjo su Turkija bei Iranu. Tai dėsningas suartėjimas. Gruzija su Iranu vysto tiek ekonominius santykius, tiek ir glaudų politinį dialogą. Gruzijai pravartus Irano palaikymas, o Iranas nori turėti sąjungininką, nes Irano santykiai su kaimyniniu Azerbaidžanu gana šalti.

Continue reading „Naujos geopolitinės realijos: Šiaurė – Pietūs” →

capman
Aktualijos

Internetinei svetainei Slaptai.lt trūksta nuolatinių internetinių leidinių apžvalgų. Įdomių straipsnių, interviu, diskusijų internetinėse platybėse tiek daug, kad nebeįmanoma visko sužiūrėti.

O tai reiškia, kad kai kurie svarbūs ir aktualūs faktai, mintys, idėjos taip ir lieka nepastebėti, neapmąstyti. Jūs galėtumėte bent kartą per savaitę rengti tokias apžvalgas, išrinkdami, kas svarbiausia ir įdomiausia.

Galima ir įkurti įvairenybių skyrių, kur būtų skelbiamos pikantiškos naujienos iš milijonierių, televizijos žvaigždžių ar šnipų gyvenimo. Pikantiškos informacijos esama net tokiuose rimtuose internetiniuose leidiniuose kaip Rusijos opozicionieriaus Gario Kasparovo portale kasparov.ru. Kodėl nepasinaudojus tokia praktika? Čia pateikiu savo bandymą apžvelgti internetinės žiniasklaidos platybes. Jei patiks, galėčiau tokius dalykus rengti nuolat. Tai būtų mano parama unikaliam jūsų portalui. Tokia rubrika turėtų būti pas jus pastovi, nuolatinė.

Continue reading „Apie rusų šnipės Anos Čapman pistoletą, gruziniškas muštynes ir Sauliaus Stomos straipsnį” →

saakasvislis_portretas
Aktualijos

Istorijoje yra vienas įdomus faktas. Kartą Rusijos caras Nikolajus II paprašė savo ministro – pirmininko Piotro Stolypino apibūdinti padėtį Rusijoje. Stolypinas atsakė vienu žodžiu – “vagia“. Revoliucionieriai Stolypiną nušovė 1911 metais. Carą Nikolajų II – nušovė 1918-aisiais.

Prabėgus beveik visam šimtui metų, buvusios Rusijos Imperijos teritorijoje ši problema lygiai tokia pat aštri. Ar neatsitikinai valstybėse, kurios išėjo iš šios imperijos (ir psichologiškai išėjo), pagarba įstatymui ir  teisingumui pamažu užaugo arba pamažu bręsta ?

Kalbėsime apie Gruziją. Akivaizdu, kad vidutinieji ir net stambieji Armėnijos verslininkai (visų pirma – pramonininkai) tyliai ir pamažu savo verslą perkelia į Gruziją.

Continue reading „Kaip pasikeitė Gruzija?” →

gruz
Aktualijos

Gruzijos valdžia nori apkeisti sulaikytus „rusų šnipus“ į nuteistuosius Rusijoje gruzinų. Portalas newsru.com atskleidžia kandidatų apkeitimui pavardes – tai Gruzijos užsienio žvalgybos kadrinis bendradarbis Zaza Charkeladzė, nuteistas šių metų kovą 11 metų laisvės atėmimui, du Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos papulkininkiai – Chvičis Imerlišvilis ir Marlenas Bogdanovas (Balašvilis), nuteisti 13 ir 15 metų laisvės atėmimui, ir rugsėjį nuteistas 10 metų laisvės atėmimui griežto režimo kolonijoje už šnipinėjimą Gruzijos naudai aukštas Pietų Osetijos Gynybos ministerijos bendradarbis Eduardas Gobozovas.

Continue reading „Gruzija nori apkeisti „rusų šnipus“, o Rusija tokius pranešimus vadina “provokacija”” →

gruzija_saugumas_1
Aktualijos

Šiomis dienomis spaudoje apstu pranešimų apie paaštrėjusius Rusijos – Gruzijos tarpusavio santykius. Kremlius neatsitiktinai pradėjo grūmoti kumščiu. Gruzijos slaptosios tarnybos demaskavo rusų šnipų grupę, kuri rinko informaciją apie gruziniškus karinius objektus.

Prieš keletą dienų Gruzija oficialiai pareiškė spalio 17-ąją savo teritorijoje sulaikiusi net trylika aukšto rango Rusijos šnipų. Gruzijos VRM atstovas spaudai paskelbė, kad tarp suimtųjų – keturi Rusijos piliečiai, o visi kiti – Gruzijos kariuomenės karininkai. VRM vadovybės teigimu, suimtieji talkino Rusijos slaptosioms tarnyboms.

Continue reading „Pagiriamasis žodis Gruzijos slaptosioms tarnyboms” →

saakasvislis_portretas
Aktualijos

Karštam ir dulkėtam mieste jo gyventojai energingai ir emocionaliai aptarinėja vieną vienintelę temą. Futbolo pasaulio čempionatas – svarbiausias įvykis Gruzijos visuomenėje.

Didžioji politika, santykiai su buvusia “didžiąja kaimyne“, vizitai ir derybos “už uždarų durų“ –  tai antraeiliai dalykai. Futbolas užvaldė visus.

Pamatęs tokius pokyčius visuomenėje, kuri buvo laikoma perdėtai politizuota, čia atvykęs žmogus mažų mažiausia nustemba. Bet juk taip ir turi būti normalioje šalyje. O gal tai simbolis, kad Gruzija išeina iš aklavietės ?

Continue reading „Gruzinai balsuoja už M.Saakašvilį iš principo, arba ko nenori žinoti K.Girnius” →

pukenis_
Aktualijos

Del­fi.lt at­si­sa­kė pa­skelb­ti šį mano straips­nį.  Suprantama, kad Del­fi re­dak­ci­ja iš­krai­po ži­nias. Lie­tu­vai rei­kia tie­sio­gi­nių (be tar­pi­nin­kų) Va­ka­rų in­for­ma­ci­nės erd­vės ži­nių.

Tai pa­ste­bi dau­ge­lis skai­ty­to­jų, tuo tu­rė­tų su­si­do­mė­ti spec. tar­ny­bos. Tar­na­vi­mas ki­tos vals­ty­bės ide­o­lo­gi­jai nė­ra žo­džio lais­vė – tai ken­ki­mas pi­lie­čių žo­džio lais­vei.

Skai­ty­da­mas Juo­zo Gir­niaus raš­tus di­džiuo­da­vausi, kad lie­tu­vių tau­ta tu­ri to­kios gi­lios min­ties krikš­čio­niš­ką fi­lo­so­fą. Krikš­čio­ny­bės są­vo­ka ap­ima ne tik hu­ma­niz­mą, bet ir  tie­sos ieš­ko­ji­mą, jos su­vo­ki­mą tiek su­pan­čia­me pa­sau­ly­je, tiek su­dė­tin­guo­se po­li­ti­niuo­se įvy­kiuo­se.

Daug skai­čiau ir Kęs­tu­čio Gir­niaus straips­nių, ku­riems ir­gi sun­ku ką nors pri­kiš­ti. Ta­čiau kai ku­rio­se jo nag­ri­nė­ja­mo­se te­mo­se kaž­kas įstrin­ga. Ne­iš­ken­tęs la­bai trum­pai at­sa­kau į kai kurias K. Gir­niaus po­li­ti­nes ap­žval­gas.

Continue reading „Avinėliais mes nebūsime (atsakymas dr. Kęstučiui Girniui: kas pradėjo karą Gruzijoje?)” →

saakasvislis_portretas
Aktualijos

XVI-XVIII amžiais pasaulyje susiformavo didžiulės imperijos: Austrijos Habsburgų imperija, Osmanų imperija, Britų imperija, didžiulė Ispanijos imperija, Prancūzijos imperija, Rusijos imperija. XX amžius – tai imperijų žlugimo amžius. Lietuva nuo 1795 metų buvo užgrobta Rusijos imperijos ir laisvę atgavo tik 1919 metais.

Po dviejų dešimtmečių laisvės nuo 1940 metų mūsų valstybė buvo okupuota ir pateko į raudonosios Rusijos imperijos – SSSR glėbį. Iš SSSR glėbio pavyko išsivaduoti tik 1990-1991 metais. Pažvelkime į šiandienines imperializmo tendencijas. Koks šių dienų imperializmas?

Ispanijos imperija žlugo dar XIX amžiuje. Beveik 200 metų periodas – tai laiko tarpas, kad tarp buvusių kolonijų ir buvusios metropolijos nusistovėtų normalūs santykiai. Tiesa, paskutiniu metu genda Ispanijos santykiai su Venesuela.

Continue reading „NATO blokas nuvylė Gruziją” →

cyvas110
Aktualijos

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę, per agentūrą BNS, miestui ir pasauliui sakė, kad gegužės 30 dieną įvykę savivaldos rinkimai bus dar vienas demokratijos egzaminas Gruzijai, kurios prezidentas Michailas Saakašvilis dėl kai kurių galimai nedemokratinių žingsnių yra sulaukęs kritikos ir Vakaruose.

Gruzija sukluso, nuraudo visomis kūno dalimis, susitelkė, užgniaužė kvapą ir visokeriopais būdais mėgina susigraibyti bent 5 ar 6 balus tvariosios Lietuvos demokratijos motinos vertinimuose. Skirtumai tarp Vakaruose nekritikuojamos Lietuvos demokratijos ir Vakaruose kritikuojamos Gruzijos demokratijos yra maždaug tokie:

Continue reading „Gruzija laiko Grybauskaitės egzaminą” →

juska_naujas
Aktualijos

1794 metų sukilimą , kai Lietuva jau buvo špengleriškame saulėlydyje, organizavo tuometinis elitas. Lygiai taip pat Lietuvos elitas sėkmingai organizavo ir 1831, ir 1864 metų sukilimus.Būtent tų sukilimų metu pasireiškė mistiškais vienis – tauta ėjo ne vedama tuometinio elito, tačiau ėjo kartu su juo. Per 1864 metų sukilimą Bazilionių dvarininkas Z.Citavičius subūrė 200 vyrų ir žuvo kartu su jais prie pat Tytuvėnų, naktį užkluptas caro armijos dalinių. Grafaitė E.Pliaterytė simboliškai nusikirpo plaukus – savo moteriškumo simbolį, susitapdindama su kariais – vyrais, ir išėjo į beviltišką karą už savo tautą Tautą ir Tėvynę.

Continue reading „Treningai ir elitas” →

mussolini
Aktualijos

Šį pavasarį sueina net kelios sukaktys, svarbios Lietuvai, pokomunistiniams kraštams ir viso pasaulio geopolitinei raidai. Lietuva, Latvija ir Estija prieš šešerius metus įstojo į NATO ir Europos Sąjungą. O kitos sukaktys dar svarbesnės – jau sukako dvidešimt metų, kai vyko komunistinio bloko subyrėjimas. Jis prasidėjo 1989 metais ir savo piką pasiekė būtent 1990 metų pavasarį. SSSR byrėjimas prasidėjo 1990 metų pavasarį, po 1990 metų kovo 11-osios dienos, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Po nesėkmingo 1991 metų  rugpjūčio pučo praėjus keliems mėnesiams, 1991 metų gruodį, Sovietų Sąjunga galutinai žlugo.

Vienas iš naujausių įvykių – Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūtis. Šiuo metu Lenkijoje jau vyksta prezidento rinkimų kampanija. Pagrindiniai pretendentai į šalies vadovo postą – Seimo vadovas Bronislovas Komarovskis ir L.Kačynskio brolis Jaroslavas Kačynskis. Lenkijos pažanga siejosi būtent su L.Kačynskio inicijuota “moraline revoliucija“.

Continue reading „Šiandieninė Rusija labai primena Musolinio laikų Italiją” →

nekrasovas35
Aktualijos

Vilniuje balandžio 20-ąją parodytas Andrėjaus Nekrasovo dokumentinis filmas “Uroki ruskovo”. Mūsų skaitytojams nereikia pristatyti šio režisieriaus, savo įtaigia, pilietiška, principinga kūryba demaskuojančio Kremliaus melą apie paskutinįjį Rusijos – Gruzijos karinį konfliktą. Visuomenės aktualijų portalas www.slaptai.lt ir “XXI amžius” jau yra paskelbęs keletą interviu su A.Nekrasovu. Bet tie interviu daryti tuo metu, kai filmas “Uroki ruskovo” buvo dar tik kuriamas.

Šiandien pateikiame naują interviu su Lietuvoje viešėjusiu režisieriumi. A.Nekrasovas pasakoja, kokį įspūdį “Uroki ruskovo” paliko Europos Parlamento deputatams, kaip filmas buvo sutiktas kai kuriuose Rusijos miestuose, kokių grasinimų jis susilaukia pastarosiomis dienomis. A.Nekrasovas taip pat pažymi, jog šiandieninis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis puikiai tvarkosi, įgyvendindamas svarbias ekonomines reformas, kovodamas su korupcija. Pasak A.Nekrasovo, šiandieniniams Kremliaus vadovams derėtų iš Gruzijos imti pavyzdį, kaip iš tikrųjų dera reformuoti valstybę…

Continue reading „Režisierius Andrėjus Nekrasovas: “Iš Gruzijos derėtų imti pavyzdį”” →

video_cip
Aktualijos

Vilniuje balandžio 20-ąją buvo parodytas Andrėjaus Nekrasovo dokumentinis filmas “Uroki ruskovo”. Mūsų skaitytojams nereikia pristatyti šio režisieriaus, savo įtaigia, pilietiška, principinga kūryba demaskuojančio Kremliaus melą apie paskutinįjį Rusijos – Gruzijos karinį konfliktą. Juk visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau yra paskelbęs keletą videointerviu su A.Nekrasovu, taip pat demonstravome ir nedidelę ištrauką iš jo intriguojančios juostos.

Šiandien pateikiame dar vieną interviu su Lietuvoje viešėjusiu režisieriumi. A.Nekrasovas pasakoja, kokį įspūdį “Uroki ruskovo” paliko Europos Parlamento deputatams, kaip filmas buvo sutiktas kai kuriuose Rusijos miestuose, kokių grasinimų jis susilaukia pastarosiomis dienomis. A.Nekrasovas taip pat pažymi, jog šiandieninis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis puikiai tvarkosi, įgyvendindamas svarbias ekonomines reformas, kovodamas su korupcija. Pasak A.Nekrasovo, šiandieniniams Kremliaus vadovams derėtų iš Gruzijos imti pavyzdį, kaip iš tikrųjų dera reformuoti valstybę…

Continue reading „Kaip Kremlius užpuolė Gruziją ( 2 )” →

video_cip
Aktualijos

Vilniuje balandžio 20-ąją buvo parodytas Andrėjaus Nekrasovo dokumentinis filmas “Uroki ruskovo”. Mūsų skaitytojams nereikia pristatyti šio režisieriaus, savo įtaigia, pilietiška, principinga kūryba demaskuojančio Kremliaus melą apie paskutinįjį Rusijos – Gruzijos karinį konfliktą. Juk visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt jau yra paskelbęs keletą videointerviu su A.Nekrasovu, taip pat demonstravome ir nedidelę ištrauką iš jo intriguojančios juostos.

Šiandien pateikiame dar vieną interviu su Lietuvoje viešėjusiu režisieriumi. A.Nekrasovas pasakoja, kokį įspūdį “Uroki ruskovo” paliko Europos Parlamento deputatams, kaip filmas buvo sutiktas kai kuriuose Rusijos miestuose, kokių grasinimų jis susilaukia pastarosiomis dienomis. A.Nekrasovas taip pat pažymi, jog šiandieninis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis puikiai tvarkosi, įgyvendindamas svarbias ekonomines reformas, kovodamas su korupcija. Pasak A.Nekrasovo, šiandieniniams Kremliaus vadovams derėtų iš Gruzijos imti pavyzdį, kaip iš tikrųjų dera reformuoti valstybę…

Continue reading „Kaip Kremlius užpuolė Gruziją ( 1 )” →

latynina_1
Aktualijos

Be jokios abejonės, naktį į rugpjūčio 8 dieną Cchinvalį apšaudė gruzinų artilerija. Ir apšaudymas buvo santykinai tikslus. Artilerija apšaudo tiksliai, tokia jau artilerijos paskirtis. Tačiau kas vyksta po 2-os valandos nakties, kada E. Kokoity gėdingai pabėgo į Džavą, ir Chinvalio gatvėse pradėjo vaikščioti Gruzijos armijos kareiviai. Kas tada apšaudė ir bombardavo Cchinvalį ? Štai Rusijos armijos TV kanalo “Zvezda“ korespondentas Algis Mikulskis aprašo pamuštą gruzinų tanką prie Cchinvalio kultūros rūmų:   “Rusijos lėktuvo paleista raketa į tanką pataikė kaip tik tuo metu, kai tankas ruošėsi šauti. Sprogo visas tanko sviedinių kovinis komplektas. Tanko bokštą nunešė kokius 20 metrų“.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 7 )” →

katyn________
Aktualijos

Balandžio 10-osios rytą nutikusi tragedija, kai žuvo visi 96 į Katynės žudynių vietą pagerbti aukų skridę aukščiausieji Lenkijos valdžios atstovai, ilgai įsimins. Jau daug prirašyta ir prikalbėta apie šią tragediją, tad čia norėtume tik trumpai paanalizuoti galimas katastrofos priežastis ir pasekmes bei jas supančią simboliką.

Kaip žinoma, tąryt 6:56 val. UTC laiku Smolenske, visai netoli (maždaug už 20 km) nuo Katynės žudynių vietos sudužo 1990 m. gamybos rusiškas lėktuvas „Tupolev Tu-154M Lux” (serijinis numeris 101). Mirtina lėktuvo kelionė tetruko valandą ir 33 minutes. Visi 96 žmonės – 88 kelionės dalyviai ir 8 specialistų įgula – žuvo. Liudininkai teigia prieš sudužimą girdėję keistus garsus, sprogimus. Kad būta sprogimo, gali paliudyti ir tai, jog tvirtas lėktuvo diuraliuminio korpusas išsilankstė lyg jį būtų paveikusi pragariška jėga. Greičiausiai taip ir buvo.

Continue reading „Katynė numeris du” →

ne-ne 004
Aktualijos

Šių metų kovo 18-ąją Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje “Ekspress-nedelia” pasirodė Jurijaus Dolinskio straipsnis “Šventė su neapykantos ašaromis akyse”. Į J.Dolinskio išdėstytus priekaištus derėtų ne tik įsiklausyti, bet ir pasamprotauti, ką visa tai galėtų reikšti. J.Dolinskio rašinys apie sudėtingus Lietuvos – Rusijos tarpusavio santykius byloja, jog Lietuvos rusų bendruomenėje, matyt, pradeda formuotis antilietuviškos tendencijos. Prieš keletą dienų jau rašėme, kad rusų kalba Lietuvoje leidžiamame savaitraštyje “Litovskij kurjer” pasirodė niekieno nepasirašyta publikacija “Ar rusų Lietuvoje nėra?”, informuojanti, jog Kovo 11-osios šventinę eiseną Vilniuje Lietuvos rusų bendruomenės atstovai specialiai ignoravo. Ignoravo ne todėl, kad buvo labai užsiėmę kitais svarbiais reikalais ar tiesiog … pramiegojo. “Litovskij kurjer” straipsnyje teigiama, jog kai kurie Lietuvos rusai neatėjo į mūsų Nepriklausomybės šventę todėl, kad nekenčia mūsų Kovo 11-osios Akto, kad mūsų nepriklausomybę laiko “farsu” bei “politinėmis intrigomis”.

Continue reading „Ne jūsų reikalas, pone Jurijau Dolinski!” →

latynina_1
Aktualijos

Galima drąsiai teigti, kad Michailas Saakašvilis nieko nežinojo apie Rusijos armijos išdėstymą. Jo reakcija rodo, kad jis nieko nežinojo net apie smogiamuosius Rusijos armijos dalinius Džavoje. Ir ta kolona, apie kurią rašo “Zvezda“ korespondentas Nazulinas, į šio karo istoriją  pateko tik todėl, kad ją subombardavo Gruzinų KOP.

Rusijos armijos oficiozas “Krasnaja Zvezda“ rašo: „Prieš pradedant kolonai žygį į Cchinvalį, kapitonas Denisas Sidirstyj praneša kovinės užduoties tikslą – įeit į pietinę Cchinvalio miesto dalį ir užimti gynybines pozicijas tarp Cchinvalio ir gruzinų gyvenvietės Nikozi. Tos pozicijos buvo šalia Rusijos taikdarių kontingento pozicijų”. Po šios publikacijos Rusijoje kilo skandalas, straipsnis buvo išimtas iš “Krasnaja zvezda” internetinio portalo paaiškinus, kad neva “žurnalistas sumaišė datas“. Tačiau šiuo atveju datos nieko nebereiškė. Visa esmė buvo įvardinta kovinėje užduotyje.

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą” ( 6 )” →

novodvorskaja_1
Aktualijos

Kai mes važiavome Džordžo Bušo vardo prospektu, aš pagalvojau, kad būtent Gruzijoje pirmą kartą pasaulyje per visą istoriją buvo pilnai suprasta ir įvertinta JAV pagalba. Suprantama, mažai Gruzijai reikia ir mažai paramos, jai lengviau padėti reformuojantis. JAV dėka pensijos čia siekia 100 JAV dolerių, nors kainos kur kas žemesnės negu Rusijoje, mokesčiai imami tik pasiekus tam nustatytą “prasigyvenimo” lygį, Statomos naujos gamyklos, kuriamos darbo vietos. Nors ir nesant automobilių gausos, Tbilisyje jau statomi nauji apvažiavimai, estakados ir tuneliai. Į priekį, kaip sakant. O nauja autostrada iki Gorio miesto galima nuvažiuoti per pusvalandį. (Nors, tiesą sakant, aš galvojau, per kiek laiko šį atstumą gali įveikti Rusijos tankai). Visa JAV parama čia “neišgaruoja“, “nedingsta“. Viskas investuojama iki paskutinio cento. Korupcijos Gruzijoje nebeliko. Visi kriminaliniai autoritetai atsidūrė kalėjimuose arba pasislėpė Rusijoje. Ir tik vienas buvęs kriminalinis autoritetas liko Gruzijoje – dabar jis vienuolis.

Continue reading „Čia galėjo būti mūsų reformos” →

ltsr_herbas_m
Aktualijos

Šių metų kovo 11-ąją buvę ir esami politikai iš Rusijos, Lietuvos, Estijos, Latvijos, Ukrainos bei Švedijos Seimo Konstitucijos salėje prasmingai diskutavo, kaip ir kodėl prieš du dešimtmečius žlugo sovietų imperija, kurią JAV prezidentas Ronaldas Reiganas buvo taikliai įvardinęs Blogio imperija. Tądien taip pat būta svarių pastebėjimų, jog taikiai, beveik be kraujo praliejimo sugriuvusi, Sovietų Sąjunga šiandien bando atsigauti naujais pavidalais. Imperijos atgaivinimo iniciatyva priklauso šiandieninei Kremliaus valdžiai. Beje, taikiai subyrėjusios, tačiau taikiai atsigaunančios imperijos pavyzdžių viešojoje erdvėje – užtektinai. Tik juos reikia mokėt pastebėti. Arba juos reikia norėt pastebėti.

Continue reading „Ar gali sovietmetis lietuviams būti savas?” →