Prancūzijos teismas įpareigojo Twitter perdavinėti valdžiai vartotojų duomenis, kad padėtų identifikuoti rasistinių ir antisemitinių tekstų autorius, praneša AFP. Jeigu kompanija neperduos būtinos informacijos per 15 dienų, ji turės mokėti baudą už kiekvieną dieną po 1000 eurų.

Be to, teismas pareikalavo iš mikrotinklaraštininkų serviso sukurti sistemą, kuri padėtų vartotojams atkreipti dėmesį į neteisėtą turinį.

Continue reading „Prancūzijos teismas įpareigojo Twitter perdavinėti valdžiai vartotojų duomenis”

daiva_tamosaitytem

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt viešnia – rašytoja Daiva TAMOŠAITYTĖ. Su rašytoja Daiva Tamošaityte kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio diena – moralinės, kultūrinės, politinės Lietuvos aktualijos.

Gilų įspūdį paliko Jūsų esė “Vapsvos efektas”, paskelbtas žurnale “Metai”. Tame tekste vaizdžiai pasakojate apie auką, praradusią gebėjimą priešintis agresoriui. Laukinėje gamtoje tokių pavyzdžių – gausu.

Tačiau niekad nemaniau, jog mes, lietuviai, itin gražiai ir beveik be kraujo atgavę nepriklausomybę 1990-aisiais, netrukus tapsime labai panašūs į tuos gyvius, kurie nebepajėgia deramai pasipriešinti svetimoms įtakoms. Nejaugi kritimas žemyn buvo neišvengiamas, nejaugi negalėjome sumažinti šių skaudžių padarinių? Ar tikrai panašių bėdų patiria visos laisvės siekiančios tautos?

Continue reading „Rašytoja Daiva Tamošaitytė: “Mes turime unikalią galimybę tapti stipria Europos Sąjungos nacija””

komps 004

Kone kasdien girdimi pranešimai apie tai, jog teismuose vis dažniau atsiduria netinkamus  internetinius komentarus rašinėjantys žmonės.

Bet tai, regis, neatbaido aktyvių komentuotojų nuo veiklos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę.

O kasmet augantis pradedamų ikiteisminių tyrimų dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę skaičius parodo kai kurių piliečių nesugebėjimą naudotis jiems įstatymų garantuojama žodžio laisve.

Continue reading „Daugėja tyrimų dėl internetinių komentatorių kurstomos neapykantos”

cenzura_11

Leisti, jog valdininkai pertvarkytų internetą, tai tas pats, kaip patikėti gorilai Stradivarijaus smuiką, piktinasi “The Wall Street Juornal” apžvalgininkas L. Gordon Krovicas.

Jis turi omenyje, kad nuo ateinančios savaitės interneto reguliavimas gali iš nekomercinių organizacijų pereiti JTO žinion. Tuo tarpu daugelis valstybių – JTO narių – prieš atvirą internetą, perspėja autorius.

„Kad grąžintų laisvą virtualųjį pasaulį į praeitį, į valstybės kontroliuojamą analoginę situaciją, Kinija, Rusija, Iranas ir arabų šalys stengiasi užgrobti JTO organą, neturintį nieko bendro su internetu“, – sakoma straipsnyje. Daugiau kaip metus šios šalys siekia, kad Tarptautinė elektros ryšių sąjunga (TERS) imtųsi reguliuoti internetą.

Continue reading „Jungtinių Tautų Organizacija patylomis puola internetą”

katastrofa_smolenskas

„Antras pagal dydį rimtas Lenkijos laikraštis “Rzeczpospolita” už straipsnį apie lėktuvo katastrofą prie Smolensko 2010 metų balandį išsiskyrė su vyriausiuoju redaktoriumi Tomu Vroblevskiu ir kitais vedančiaisiais redaktoriais.

Teksto autorius Cezaris Gmyzis, laikomas žurnalistinių tyrimų autoriumi, irgi bus atleistas. Straipsnyje buvo tvirtinama, kad ant lėktuvo nuolaužų buvo rasta sprogmenų pėdsakų“.

Taip skelbia vokiškas leidinys “Der Standard”.

Continue reading „Lenkijos laikraštis atleido redaktorius dėl straipsnio apie katastrofą prie Smolensko”

weodom-photo-02

Viljamas E. Odomas – Amerikos Nacionalinio saugumo agentūros (National Security Agency, NSA) direktorius 1985 gegužės – 1988 metų liepos laikotarpiu, išgarsėjęs tiesmukišku charakteriu.

Generolas leitenantas V.E.Odomas (William Eldridge Odom, 1932–2008) laikytas griežtos linijos šalininku ir kai buvo prezidento Džimio Karterio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Zbignevo Bžezinskio kariniu patarėju. Tada jis nusipelnė pravardę „Zbigo vanagas“.

1950 metais V.Odomas baigė Karo akademiją. Vėliau apsigynė politologijos magistro (1962) ir daktaro (1970) laipsnius prie Kolumbijos universiteto. Mokėsi rusų kalbos kariniuose kursuose, išėjo parašiutinį ir diversinį – žvalgybinį („reindžerio“) parengimą, o taip pat lankė Generalinio štabo koledžą.

Continue reading „Viljamas E.Odomas: “Tie nuostoliai prilygsta mirčiai””

Nepadoraus ir tikinčiųjų jausmus užgaunančio spektaklio demonstravimas Lietuvoje išties sujaudino tikinčiuosius. Rugsėjo pabaigoje pasklidus informacijai, kad Vilniuje spalio pradžioje bus rodomas R.Castelluccio spektaklis “Apie Dievo Sūnaus vardo koncepiją”, net keletas katalikų ar katalikų pasaulėžiūrai pritariančių asmenų kreipėsi į visuomenę, aukštus valstybės ir Bažnyčios vadovus, ragindami reaguoti į krikščionis įžeidžiantį teatro ir kultūros ministerijos veiksmą…

Net 800 tūkst. litų paramą gavę festivalio “Sirenos” rengėjai teigia, kad spektaklio metu naudojamas renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslo “Salvator mundi” fragmentas su Jėzaus atvaizdu “nėra drabstomas išmatomis”. Tačiau užsienio žiniasklaidoje paskelbtos spektaklio recenzijos aiškiai pasako, kuo drabstomas Jėzaus paveikslas (…).

Continue reading „Kai menui leidžiama būti amoraliam”

kremlius_1111

Ru­si­jos val­džia dau­giau nei 60 ra­di­jo tran­sliuo­to­jų už­drau­dė ret­ran­sliuo­ti JAV vy­riau­sy­bės fi­nan­suo­ja­mų Ru­si­jo­je tran­sliuo­jan­čių sto­čių „Ame­ri­kos bal­sas“ („Go­los Ame­ri­ki“) ir „Lais­vės ra­di­jas“ („Ra­dio Svo­bo­da“) pro­gra­mas.

Šio spren­di­mo prie­žas­ti­mi nu­ro­do­mas iš­duo­tų li­cen­zi­jų są­ly­gų pa­žei­di­mas. Ra­di­jo sto­tis „Lais­vės ra­di­jas“ šį drau­di­mą ver­ti­na kaip baus­mę už Krem­liui ne­pa­to­gių te­mų nag­ri­nė­ji­mą ir dėl griež­to nau­jojo įsta­ty­mo, ri­bo­jan­čio už­sie­nio fi­nan­sa­vi­mą ži­niask­lai­dai.

Anks­tes­niojo Ru­si­jos pre­zi­den­to Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos ini­cia­ty­va Ru­si­jos par­la­men­tas pri­ėmė ma­žai dė­me­sio su­lau­ku­sį tei­sės ak­tą, įpa­rei­go­jan­tį at­šauk­ti tran­slia­vi­mo li­cen­ci­jas ka­na­lams, ku­rie dau­giau nei pu­sę fi­nan­sa­vi­mo gau­na iš už­sie­nio. Šis įsta­ty­mas te­oriš­kai ga­li bū­ti tai­ko­mas ir ki­toms ra­di­jo sto­tims, įskai­tant pri­klau­san­čias Eu­ro­pos pra­mo­gų ver­slo kon­glo­me­ra­tams.

Continue reading „Uždraudė retransliuoti „Golos Ameriki” ir „Svoboda””

cenzura_11

Rugsėjo 24-ąją Kauno miesto apylinkės teisme vyko Kauno technologijos universiteto docentės dr. Linos Šulcienės teismas.

Ji buvo kaltinama tuo, kad gegužės 19-ąją dieną, tuoj pat po gegužės 17-ąją policijos įvykdyto “taikaus” Garliavoje gyvenusios mergaitės “perdavimo” motinai, Laisvės alėjoje Kaune organizavo vadinamąjį “flashmobą” – eiseną po aštuonis užklijuotomis burnomis.

Tokią žodžio laisvės raiškos formą ji pasirinko negavusi Kauno miesto savivaldybės leidimo mitingui. Tačiau prie šios eisenos prisijungę gegužės 17-osios įvykiais Garliavoje pasipiktinę žmonės pirminį „flashmobo” sumanymą pakeitė. Nors tokia žmonių reakcija buvo visiškai spontaniška ir natūrali, doc. dr. L.Šulcienė kaltinama dėl visko, kas tądien vyko Laisvės alėjoje.

Continue reading „Kaune už taikias eitynes nuteista doc. dr. Lina Šulcienė”

ingrid_carlqvist7

Ponios ir ponai. Mano vardas – Ingrida Karlkvist. Gimiau Švedijoje 1960 metais, kuomet socialdemokratai ruošėsi valdyti amžinai, o mūsų šalis buvo pati jaukiausia, saugiausia ir pažangiausia pasaulyje.

Dabar aš gyvenu Absurdistane – šalyje su aukščiausiu užregistruotų išprievartavimų skaičiumi pasaulyje, šimtais vadinamųjų „atskirties zonų“, kuriose žmonės gyvena už švediškos visuomenės ribų, ir laikraščiais, slepiančiais nuo žmonių visus šiuos kraupius faktus.

Jaučiuosi lyg Dorotė Geil iš „Ozo šalies burtininko“ – atskriejęs viesulas nunešė mane už jūrų marių, toli nuo namų ir numetė nepažįstamoje šalyje. „Toto, jaučiuosi, tarytum būtume jau nebe Švedijoje.“ Kaip ir Dorotė, ieškau būdų atrasti savo namus, tačiau kelyje sutinku tik bailius liūtus, besmegenes kaliauses ir alavinius medkirčius be širdies.

Continue reading „Sensacinga Ingridos Karlkvist kalba Briuselyje”

racas__arturas

Lietuvos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre buvo trys merginos iš Rusijos. Menininkės, kovotojos už demokratiją, kurias V.Putino režimo geležinė ranka pasiuntė dvejiems metams už grotų.

Iš esmės už nieką – nekaltą šokį Kristaus išganytojo sobore Maskvoje ir kiek nepadorią dainelę, kuri neva įžeidė Bažnyčią, tikinčiųjų jausmus. Ir dar Rusijos prezidentą V.Putiną.

Mirgėdama necenzūrinėmis antraštėmis (bandau įsivaizduoti pankuojančių ir už žodžio ar kitą laisvę pasisakančių vaikinų grupę Lietuvoje, ir man kyla daug minčių apie tai, kaip politika keičia visiems gerai žinomų žodžių prasmes, bet tai jau atskira tema) pasaulio ir Lietuvos žiniasklaida beveik vienbalsiai siuntė politikų, visuomenės veikėjų ir popžvaigždžių žinią, jog už laisvę kovojančios Rusijos merginos nubaustos neadekvačiai, kad tokia bausmė tik patvirtina, jog Rusija yra represinė valstybė, o V.Putinas – neabejotinas diktatorius.

Continue reading „Artūras Račas: V.Putino ir D.Grybauskaitės režimų analogijos”

Matulevicius_2

Viešojoje erdvėje pasirodo daug įvairių spekuliacijų apie antisistemines jėgas ir jų nesugebėjimą susitarti, tačiau niekas atidžiau nenagrinėja, ar tai tikrai antisisteminės jėgos ir ką konkrečiai jos nori pakeisti. Tokia nuomonių „mišrainė“, matyt, labai naudinga visiems, kas bet kokiu būdu siekia išsaugoti jiems naudingą, seniai Lietuvoje nusistovėjusią, sistemą.

Šioje terpėje gerai jaučiasi neteisėta antikonstitucinė grupuotė, žinoma „valstybininkų“ klano vardu. Čia gerai jaučiasi ir šiai grupuotei dirbančios “sisteminėmis” vadinamos  politinės partijos, tarnaujančios tik klanui ir saujelei, taip save įsivardijusio, “elito”.

Continue reading „Tikros ir menamos antisisteminės jėgos”

ne_boltai_viena

Apie kokius „pavojingus dalykus“ internetiniuose tinkluose darė užuominas Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas?

Rusijos interneto naudotojai apie tai sužinos lapkričio 1-ąją: Valstybės Dūma priėmė prieštaringas pataisas interneto įstatymui, leidžiančias be teismo sprendimo blokuoti „žalingas internetines svetaines“.

Dar iki tol valdžia sugriežtino įstatymą dėl susirinkimų ir pasiūlė iš užsienio finansuojamoms nekomercinėms organizacijoms (NKO) priskirti „užsienio agentų“ statusą. O tai rusams atitinka sąvokas „šnipas“ ir „liaudies priešas“. Apie tai daug rašo užsienio žiniasklaida, pateikdama kritiškų pastabų bei palyginimų. Slaptai.lt pateikia keletą labiausiai įsiminusių publikacijų santraukų, atskleidžiančių, kur link ritasi Rusija.

Continue reading „Kremlius bando atkirsti Rusijos gyventojus nuo interneto ir užsienio agentų įtakos”

cenzura_2

Rusijos Valstybės Dūma antruoju ir iš karto trečiuoju, galutiniu, svarstymu pritarė pataisytam įstatymui dėl draudžiamą informaciją skelbiančių tinklalapių ir interneto puslapių „juodųjų sąrašų“.

Priimtu įstatymu ribojama prieiga prie neteisėtos, socialiai pavojingos vaikų gyvybei, sveikatai ir vystymuisi informacijos, skelbiamos internete.

Pataisose pateikiami keturi domenų vardų ir IP adresų sąrašai, taip pat numatoma blokuoti visą tinklalapį, pavyzdžiui, facebook.com arba twitter.com dėl keliančio grėsmę vaikų sveikatai pranešimo bent vienoje iš milijardų jo paskyrų.

Protestuodama prieš tai viena didžiausių interneto bendrijų rusų kalba antradienį parai blokavo prieigą prie 3 mln. puslapių turinčios populiarios interneto enciklopedijos „Wikipedia“.

Continue reading „Kokias internetines svetaines Kremlius įtrauks į “juoduosius sąrašus”?”

visockas-gintaras-portretas

Štai ir sulaukėme pirmųjų viešų ištraukų iš Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitos apie 2011-aisiais metais atliktas operatyvinio pobūdžio veikas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ištęsėjo duotą žodį.

Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą mūsų VSD, Seimo NSGK vadovybė nusprendusi kasmet viešai skelbti kai kurių specialiai atrinktų duomenų apie mūsų slaptųjų tarnybų veiklą.

Sumanymo planas aiškus – kad visuomenė susidarytų kuo objektyvesnę nuomonę, kuo gi užsiima mūsų žvalgybinės bei kontržvalgybinės institucijos. Mat lietuvių pasitikėjimas savaisiais “džeimsais bondais” pastaruoju metu labai smukęs. Taigi prarastą pasitikėjimą bandoma susigrąžinti.

Continue reading „Atsinaujinimas įmanomas tik analizuojant savas klaidas”

meskauskaite_1

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išskirtinį Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojos, advokatės Liudvikos MEŠKAUSKAITĖS interviu.

Pagrindinė pokalbio tema – iššūkiai, su kuriais susiduria šiandieninė mūsų žiniasklaida. Tie iššūkiai – labai rimti. Esama požymių, jog Lietuvoje bandoma užčiaupti burnas kritiškai rašantiems žurnalistams, kėsinamasi į žodžio laisvę. Su advokate Liudvika MEŠKAUSKAITE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Lietuvos įstatymuose vis dar įteisinta nuostata, jog žurnalistai gali būti baudžiami privataus kaltinimo tvarka. Tiksliau tariant, prilyginami kriminaliniams nusikaltėliams. Taip, žurnalistai, ypač tie, kurie rašo kritiškai ir dažnai, turi užtektinai priešų, kurie, pasitaikius pirmai progai, norėtų ne tik atkeršyti, bet ir užčiaupti jiems burnas. Bet ar žurnalistams už jų profesinę veiklą galima taikyti pačias griežčiausias bausmes? 

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: “žurnalistų tikrai negalima bausti už tai, ką gali pamanyti statistinis skaitytojas””

juskaitis

Kiek laiko ir kaip Jums sekėsi “tarnauti” anuometiniame “Literatūros ir meno” savaitraštyje? Kas ir kaip ten dirbo?

Savo nuomonės turėti negalėjai. Tik “pagal partinę liniją”. O su ta linija būdavo didžiausias vargas. Kiekvieną įtartiną straipsnelį nešk Juozui Žiugždai, Kostui Korsakui, Romui Šarmaičiui, kam kitam arba į Centro Komitetą. Nunešu Kazio Ambraso varomas Žiugždai kažkieno apie G.Lukačą. “Kas tas Lukačas?” – “Vengras, revizionistas.” – “Kad jį velniai, nuo savų gali nuplikti, o dar su vengru terliokis. Kur apie jį pasiskaityti?” Arba redaktorius Vacys Reimeris siunčia su Vytauto Svetulaičio straipsniu apie Liudą Girą pas Korsaką. “Kad man atrodo aišku, nežinau, ką Korsakui sakyti.” – “Tau visada viskas aišku, bet kitiems neaišku. Jei nežinai, papasakok jam viską apie Liudą Girą. Ką žinai.”

Continue reading „Savo nuomonės turėti negalėjai”

kolpakidi

Garsus istorikas ir leidėjas, knygos “GRU imperija“ bendraautorius Aleksandras Kolpakidis pasakoja apie šiuolaikinės literatūros, skirtos specialiųjų tarnybų temai, ypatumus.

Taip pat pateikia mažai žinomų faktų, kaip Rusijos jėgos struktūros subtiliai “bendradarbiauja” su leidyklomis, istorikais, žurnalistais, į pensiją išėjusiais žvalgybų bei kontržvalgybų veteranais.

Slaptai.lt mano, kad šis 2010-aisiais Marinos Latyševos parengtas interviu aktualumo neprarado ir šiandien. Juolab kad daugelis iš mūsų tikriausiai manome, jog sensacingų knygų rašymas apie slaptąsias tarnybas – prestižinis, pelningas ir beveik nepavojingas užsiėmimas.

Continue reading „Aleksandras Kolpakidis: “niekas nenori spausdinti knygų apie slaptąsias tarnybas””

cenzura_2

„Atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Nacionalinio dramos teatro aktorių pasirodymus Garliavoje vykstančiame koncertų maratone, Kultūros ministerija pareiškia, kad yra kategoriškai prieš valstybinių teatrų aktorių, kitų meno pasaulio atstovų viešus pasisakymus  bei dalyvavimą renginiuose, susijusiuose su šiuo metu vykstančia rezonansine bei kontroversiškai vertinama byla.“

Ne, tai ne juodasis humoras. Ir net ne Juozo Erlicko kreipimasis į tautą šeštadienio „Lietuvos ryte“. Tai – tiksli citata iš Kultūros ministerijos internetinio puslapio. Netgi su kontraversiška rašybos klaida. Toks yra ministerijos pranešimas spaudai, datuotas 20012.04.19. ir pavadintas „Kultūros ministerija atsiriboja nuo Nacionalinio dramos teatro aktorių pasisakymų Garliavoje“.

Continue reading „Atgal į valstybininkų SSSR”

cenzura_2

Prieš pusę metų perskaičiau Jūsų straipsnį portale Slaptai.lt “Kodėl Lietuvos jaunimas bijo politikos?” – Gintarui Visockui rašo Jūratė Matulevičienė iš Miroslavo. –  Skaičiau kelis kartus. Nesu nei jokia “buvusi”, nei “esama”, neragavusi jokių aukštųjų mokslų. Bedarbė. Esu dirbusi tik paprastus fizinius darbus. 2003 metais Miroslavo seniūnas įdarbino seniūnijoje. Tikriausiai neblogai dirbau, jeigu tų pačių metų rudenį patarė įsigyti krosnių kūriko teises.

Taip tapau pirmąja pečkūre naujai įrengtoje seniūnijos katilinėje. Aštuonerius metus žiemomis dirbau katilinėje, vasaromis – viešuosius darbus. Seniūnija įsigijo benzopjūklą, bet nebuvo žmogaus, turinčio leidimą su juo dirbti. Išmokau. Vasarą man vienai būdavo priskirtas traktoriukas: daug kartų reikėdavo šienauti. Nuosavu autobusiuku vežiodavau dirbančiuosius į kitas seniūnijos gyvenvietes, su jais kartu dirbdavau, paskui juos parveždavau namo. Nors kuras brangus, bet tuos patarnavimus atlikdavau negalvodama apie atlygį. Norėjau, kad mūsų krašte būtų gražiau.

Continue reading „Ne tik jaunimas bijo politikos”