Gazprom

Politinės intrigos

Turime unikalią galimybę Europos Sąjungos lygiu kurti instrumentus, kurie įtikintų Rusiją nesiimti veiksmų prieš kurią nors ES šalį.

Bet pirmiausia noriu nuoširdžiai pasidžiaugti Lietuvos krepšinio pergale. Perfrazuojant savaitgalį nuskambėjusią vieną garsią frazę apie tai, kas kam skolingas ar neskolingas, galėčiau pajuokauti, kad mes, visa Lietuva, šiai krepšinio komandai ir jos treneriui esame skolingi nuoširdžią, vyrišką padėką, o jie lieka mums skolingi aukso medalius. Tikiu, kad artimiausiu metu šios skolos bus atlygintos.

Sveikinu Vokietijos kanclerę Angelą Merkel su nuostabia pergale rinkimuose. Tai Europos taupumo, santūrumo ir europinės atsakomybės pergalė.

Continue reading „Turime unikalią galimybę…” →

Aktualijos

Dariui Valiui tapus generaliniu prokuroru iš senojo sovietinio okupacinio raugo prokurorų ir jų augintinių apkabos savo ar ne savo noru iššoko bent keli aukšto rango prokurorai.

Vieni komentatoriai rauda, kad prokuratūra netenka aukštos kvalifikacijos profesionalų, kiti džiaugiasi, tikėdamiesi, kad jų vietas užims mažiau su senąja, iš esmės kagėbistine, prokuratūros nomenklatūra susiję jauni prokurorai, kad procesas vyks prokuratūros sužmogėjimo kryptimi.

Bet turbūt niekam nekyla abejonių, kad ta senoji kagėbistinė nomenklatūra savo pozicijų taip lengvai nepaliks.

Continue reading „Eglės Kusaitės byla. Ar įvyks virsmas teisėsaugoje ir koks” →

Politinės intrigos

Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.

„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.

Continue reading „Skalūnų dujos – nesantaikos energija” →

Aktualijos

Praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos energetikos pramonė yra visiškai priklausoma nuo subyrėjusios Maskvos imperijos.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusiteikusi pakeisti šią padėtį. Juodąjį karatė diržą turinti ir tiesą į akis drąsiai sakanti politikė entuziastingai pritaria susitarimui, pagal kurį prie šios mažytės salos bus priplukdytas laivas, atgabenantis gamtines dujas Lietuvos gyventojams ir įmonėms.

Tai padėtų ištrūkti iš Rusijos Vyriausybės valdomos dujų eksporto monopolininkės „Gazprom", kuri tiekia visas Lietuvai reikalingas dujas, gniaužtų.

Continue reading „Lietuva tikisi išsivaduoti nuo Rusijos dujų monopolio” →

Politinės intrigos

Surentęs naują sistemą, žinomą kaip Politinis biuras 2.0, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudarė sąlygas, galinčias palengvinti valdžios perdavimą. Tačiau toji sistema lieka nepatikrinta. Kol kas neaišku, ar ateis nauja karta, galinti pakeisti V.Putiną ar ką kitą iš jo Politinio biuro narių.

Asmenybės kultas

Nepaisant Politinio biuro 2.0 atsiradimo, Rusijos sistema kaip ir anksčiau tebėra sukoncentruota aplink V.Putino asmenybę. Tai, matyt, pagrindinė jos struktūrinė rizika. Ta pati problema buvo aktuali ir Stalino politinių biurų laikais. 1953 metais, kai mirė Stalinas, šalyje formaliai egzistavo sistema, kuri teoriškai turėjo palaikyti balansą tarp trijų pagrindinių figūrų: Nikitos Chruščiovo (pramonė), Lavrentijaus Berijos (specialiosios tarnybos) ir nacionalisto Viačeslavo Molotovo (tarptautiniai santykiai).

Continue reading „Rusija po Vladimiro Putino: miglota ateitis” →

Ekonomika ir finansai

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo daugiau kaip du dešimtmečiai, bet šalis tebėra susaistyta su Maskva ir dėl dujų tiekimo yra priversta kliautis Rusijos valstybės valdoma energetikos kompanija „Gazprom“. Dabar, pasinaudodama naujomis Europos Sąjungos taisyklėmis, Lietuva bando atsikratyti „Gazprom“ gniaužtų.

Tai, kaip šalis tai daro, parodo sunkumus, Rusijos energetikos milžinei gresiančius Europoje, jos didžiausioje rinkoje. Lietuva restruktūrizuoja dujų įmonę „Lietuvos dujos“, kurios 37 proc. akcijų valdo „Gazprom“, ir rengiasi atskirti jos dujotiekių tinklą į naują įmonę, kurią valdys valstybė. Tai daroma vadovaujantis ES taisyklėmis, kuriomis siekiama priversti įmones atskirti tiekimą nuo perdavimo ir tokiu būdu padidinti konkurenciją energetikos sektoriuje.

Continue reading „Kepurė „Gazprom” ambicijoms” →

Politinės intrigos

Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Žodžiu, atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Taip pat puiki proga dar kartą prisiminti tiek VSD kritikų, tiek VSD simpatikų publikacijas.

Kai analizuojamos viešos slaptųjų tarnybų atsakaitos, skubėt užimti kategorišką poziciją, – ne visuomet dėkinga taktika. Pirmieji įspūdžiai – ne visuomet tikslūs ir teisingi. Ypač kai kalbama apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą, kurioje, be jokios abejonės, nežinomųjų elementų žymiai daugiau nei žinomųjų. Ne veltui iki šiol gyva patarlė apie karštakošius, "kurie labai skubėjo ir todėl prajuokino pasaulį".

Žinoma, visus labiausiai domina toji lietuviškosios ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai ir atvirai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Continue reading „Bičiuliavimosi su Rusijos FSB atvejai” →

Ekonomika ir finansai

Ne­pa­ten­kin­tas ne­aiš­kiais Lie­tu­vos pla­nais

Lie­tu­vo­je lan­kę­sis Es­ti­jos pre­zi­den­tas To­mas Hen­dri­kas Il­ve­sas tei­gė, jog Lie­tu­vai pa­tei­kus ge­rą pa­siū­ly­mą Es­ti­ja da­ly­vaus stei­giant ben­drą įmo­nę Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­to plė­to­ji­mui.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je Es­ti­jos pre­zi­den­tas sa­kė: „Jei tas pa­siū­ly­mas ka­da nors bus pa­teik­tas, pre­zi­den­tė apie tai jau kal­bė­jo, mes lau­kia­me pa­siū­ly­mo. Man bū­tų sun­ku ką nors pa­sa­ky­ti spe­ku­liuo­jant, ką mes da­ry­tu­me, jei pa­siū­ly­mas bus pa­teik­tas. Bet aš pa­sa­ky­čiau, jei tai bus ge­ras pa­siū­ly­mas, mes to im­si­mės“.

Ja­po­ni­jos ben­dro­vė „Hi­ta­chi“ stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju į ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą bu­vo pa­si­rink­ta 2011 me­tų va­sa­rą, o įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­teik­ti 2012 me­tų ru­de­nį, prieš pat Sei­mo rin­ki­mus. Pa­gal anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą pla­ną, ben­dra­dar­biau­jant su „Hi­ta­chi“, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, Vi­sa­gi­ne bū­tų sta­to­mas 1380 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo re­ak­to­rius.

Continue reading „Estai nesuprato Lietuvos pozicijos dėl AE” →

Atsargiai

Visuomenės aktualijų portalas SLAPTAI.LT dar sykį grįžta prie, mūsų manymu, itin svarbios temos – kokius bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos susitarimus neseniai pasirašė Lenkijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai? Kam tie susitarimai naudingi? Koks čia Lenkijos premjero Donaldo Tusko vaidmuo? Ar tai nėra Lenkijos interesų išdavystė? Kuo tokie susitarimai pavojingi Lietuvai?

Šiandien savo skaitytojams pateikiame keletą ištraukų iš Varšuvos opoziciniame leidinyje "wPolityce" pasirodžiusio interviu su žymiu lenkų politologu, publicistu, ekspertu saugumo klausimais Piotru Bončeku. Politologas ir ekspertas Piotras BONČEKAS mano, jog šis Varšuvos žingsnis – mažų mažiausiai įtartinas, keliantis itin daug klausimų bei abejonių.

Taigi ką mes žinome apie rusų ir jų tarnų – polševikiškos (rusiškas naujadaras iš žodžių „bolševikas“ ir – rus. – „Polša“ – Lenkija, – vert. pst.) Donaldo Tusko vyriausybės – bičiuliavimosi  ypatumus bei specifiką? 

Continue reading „V.Putinas ir polševikai kuria naują Varšuvos paktą” →

Ekonomika ir finansai

Europos Sąjungos energetikos reikalų komisaras Giuntheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) teigia, kad naujienų dėl Rusijos koncerno „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi gali tekti laukti metus.

„Ne, šiuo metu tai sprendžiama ne politiniame lygmenyje, tai objektyviai sprendžia mūsų ekspertai ir mes turime laukti rezultatų. Mes nenorime daryti įtakos šiam procesui – jis turi būti objektyvus, teisingas ir nepriklausomas. Aš sakyčiau, po šešerių – dvylikos mėnesių – tai priklauso nuo mūsų ekspertinio lygmens – mes ir pamatysime jų patarimus“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G. Oettingeris.

Continue reading „„Gazprom” antimonopolinis tyrimas truks maždaug vienerius metus” →

gazprom
Ekonomika ir finansai

Ilgą laiką Rusijos dujų giganto AAB "Gazprom" reikalai klostėsi puikiausiai, rašo Vokietijos "Die Welt" apžvalgininkas Eduardas Steineris: „Dėl viešpataujančios padėties koncernui pavyko visur pelnyti pagarbą, nors kai kur jis vis dėlto buvo niekinamas už nuolankumą Kremliui ir puikavimąsi prieš vartotojus“.

Šiaip ar taip, kompanija galėjo dar labai ilgai išlaikyti pirmaujančias pozicijas pasaulinėje rinkoje – 2011 metais ekonominis leidinys "Fortune" pripažino ją pelningiausia kompanija pasaulyje. Tada, uždirbusi 34 mlrd. eurų gryno pelno, AAB "Gazprom" aplenkė "Exxon Mobil ir Industrial&Commercial Banko f China".

Continue reading „Gazprom‘o pelnas sumažėjo 15 mlrd. eurų” →

Ekonomika ir finansai

Kol anglies gavyba ir naudojimas Jungtinėse Amerikos valstijose yra ženkliai sumažėjęs, Europoje „išgyvename kažkokį anglies „aukso amžių““, sako Anne-Sophie Corbeau iš Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency, IEA).

Elektros energijos kiekis, pagaminamas anglį deginančiose elektrinėse, sparčiai auga. Kai kuriose Europos valstybėse šis augimas siekia 50 proc. per metus. Ir, kadangi deginant anglį CO2 tarša elektros kilovatvalandei ženkliai lenkia kitas iškastinio kuro rūšis, tokia tendencija bado pirštais į Europos aplinkosauginius siekius. Taigi, kas nutiko?

 

Continue reading „Taršioji Europos paslaptis: neprašytas anglies renesansas” →

Fotoreportažai

« ‹ 1 iš 2 › »

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gegužės 2-ąją įvyko įdomus pokalbis su Rusijos opozicijos atstovais Borisu Nemcovu, Vladimiru Ryžkovu, Ilja Ponomariovu, Leonidu Gozmanu, Vladimiru Milovu ir kt. Politikai išsamiai ir įdomiai nušvietė padėtį Putino Rusijoje.

Autokratinis režimas vis labiau siautėja, įžūlėja, galimas daiktas, geruoju jis nepasitrauks. Visi  jaučia, kad šios epochos pabaiga gali būti skausminga, – tada visiems maža nepasirodys. Vakarai trypčioja vietoje, nežino, ką daryti.  Svečiai kalbėjo apie „demokratinius” rinkimus, „laisvąją” spaudą, Putino santylius su Lukašenkos režimu, kitomis NVS šalimis, Baltijos valstybėmis. 

Kai kurie oratoriai mus ramino, kad Rusijoje nėra rimtų ketinimų Baltijos šalis susigrąžinti į imperiją. Ukraina, Baltarusija, Armėnija, kai kurios Azijos šalys, priklausiusios imperijai – kas kita, o mes ištrūkome galutinai.  Politinių kalinių Rusijoje daugiau nei Baltarusijoje. Putinas save laiko vyresniuoju Lukašenkos broliu, iš tiesų jis tik jaunesnysis jo mokinys. Lukašenka labai sumaniai ir ilgai ekonomiškai  „melžia” Rusiją.

Kodėl Rusijoje vis dar toks populiarus Stalinas? Taip, jis žudė, bet nevogė. Dabar ir žudoma, ir vagiama. Žmonės ilgisi tokio „Stalino”, kuris nežudytų, bet ir neleistų taip sauvaliauti, vogti, kaip vagiama šiandien. Paklydimas, absurdas, tačiau reikia laiko, kad žmonės suvoktų demokratijos privalumus. Laisvos žiniasklaidos Rusijoje beveik nebeliko. Išnaikino ją pasirinktinai milžiniškomis dotacijomis, reklama, bet šie pinigai tik tiems, kurie pataikauja Putino režimui. Medvedevą , tą marionetę, „pridurką” kritikuokite kiek netingite, o vado, kurio portretas redaktoriaus kabinete ant sienos – nelieskite. Ir gerai gyvensite. Opozicijos žiniasklaida neįtakinga, ji nepasiekia žmonių, kuriems būtų labiausiai reikalinga.

„Gazpromas” –  Putino projektas – kasmet ženkliai netenka tarptautinio energetinio svorio, jo saulutė jau sparčiai leidžiasi. Artėja laikai, kai  Europa išsivers ir be Rusijos dujų, ne už kalnų laikai – Amerikos laivai su skalūninėmis dujomis  plauks prie Europos krantų.

Rusijos opozicija pageidautų, kad Putino režimą kuo stipriau spaustų Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kurių narė Rusija yra, bet piktybiškai nesilaiko įsipareigojimų…

Skelbiame kai kurias Vytauto Visocko nuotraukas iš minėto Rusijos opozicijos lyderių susitikimo su Lietuvos politikais, politologais, studentais. Plačiau ir išsamiau svečių iš Maskvos mintis atpasakosime artimiausiu metu.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.05.04

gazprom
Politinės intrigos

Lie­tu­vos prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius prieš tris sa­vai­tes Sankt Pe­ter­bur­ge su­si­ti­ko su Ru­si­jos mi­nist­ru pir­mi­nin­ku Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu ir tei­gė iš­gir­dęs, kad ru­sai pui­kiai su­pran­ta Lie­tu­vos ap­si­spren­di­mą dėl Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to.

Tei­gia­mai A. But­ke­vi­čius įver­ti­no ir D. Med­ve­de­vo as­me­ny­bę. Jis aiš­ki­no, kad vie­nas svar­bių klau­si­mų bu­vo ener­ge­ti­ka ir pra­de­dant kal­bė­ti D. Med­ve­de­vas pats pa­sa­kė, kad jis pui­kiai su­pran­ta, jog tai yra Lie­tu­vos ap­si­spren­di­mas dėl Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to. Ne­bu­vo ke­lia­ma jo­kių rei­ka­la­vi­mų, kad Lie­tu­va pa­keis­tų po­zi­ci­ją. 

Tik bu­vo pri­min­ta, kad ji pa­si­rin­ko pa­čią griež­čiau­sią po­zi­ci­ją net­gi ly­gi­nant su Len­ki­ja ir Vo­kie­ti­ja. Fak­tiš­kai bu­vo pri­pa­žin­ta, kad ši­tas spren­di­mas pri­im­tas, ir tai Lie­tu­vos vals­ty­bės rei­ka­las. Dvi­ša­lis prem­je­rų ly­gio su­si­ti­ki­mas vy­ko po tre­jų me­tų per­trau­kos, kai 2010 me­tų ko­vą Mask­vo­je dvi­ša­lius klau­si­mus ap­ta­rė tuo­me­ti­niai mi­nist­rai pir­mi­nin­kai An­drius Ku­bi­lius ir Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

Continue reading „Ar Lietuva pasiduos „Gazprom” malonei?” →

Aktualijos

Rusijos naftos eksportas artimiausią dešimtmetį gali smukti, priklausomai nuo to, kaip JAV gausina skalūninių degalų gamybos apimtis, nurodė pranešime Energetinių tyrimų institutas RAN, „nepaprastai atvirai pripažindamas, kad Šiaurės Amerikos skalūninių dujų bumas kelia grėsmę Rusijos ekonomikai, kuri maitinama angliavandenilio“, – rašo "The Wall Street Journal".

Pavyzdžiui, pranešime sakoma, kad jei „skalūnų proveržis“ sustiprės, tai gali nusmukdyti prognozuojamą Rusijos eksportą 50 mln. tonų per metus iki 2040 metų. Pernai Rusija eksportavo 240 mln. tonų naftos, praneša korespondentas.

Continue reading „„Skalūnų revoliucija“ pavojinga Rusijos ekonomikai” →

Politinės intrigos

Rusija nebesvarstys paties griežčiausio ES trečiojo energetikos paketo realizavimo Lietuvoje klausimo, kuris numato dujų tiekėjo atskyrimą nuo dujų transportavimo sistemos savininko. Ilgas „Gazprom“ ginčas su Lietuva, kurio metu Vladimiras Putinas, tada vadovaudamas Rusijos vyriausybei, Lietuvos veiksmus pavadino vagyste, baigėsi Rusijos kapituliacija.

„Kai Lietuva jėga, remdamasi Briuseliu, atplėšė nuo „Gazprom“ didžiąja dalimi priklausančios įmonės „Lietuvos dujos“ dujų tiekimo sistemą. Po to, kai „Gazprom“ vadovai apkaltino Lietuvą, kad ji faktiškai palaidojo milijonines Rusijos investicijas Lietuvoje, kai nusprendė atimti dujotiekį iš „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ visą tą laiką stiprino tinklą, tiesė Lietuvoje naujas atšakas, modernizavo jas, remontavo. Po to, kai „Gazprom“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą, o Lietuvai ėmė grėsti didelės baudos. Po to, kai pati Lietuva kreipėsi dėl „Gazprom“ į tarptautinį arbitražą ir pareikalavo milijardų eurų kompensacijos už neva sumokėtą per didelę kainą už dujas. Po daugelio viešų įžeidimų, išsakytų visų pirma buvusios Lietuvos valdžios atstovų, kuriuose Rusija ir „Gazprom“ vadinama siaubūnu, smaugiančiu Lietuvą, ignoruojant faktą, kad dujų Lietuvai kaina yra tokia, kokia numatyta pačios Lietuvos pasirašytose sutartyse. Po viso šito Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas netikėtai patiems lietuviams suteikė Lietuvai visišką amnestiją“, rašoma Olego Michailovo straipsnyje "Kodėl D.Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?" (regnum.ru).

Continue reading „Olegas Michailovas: kodėl Dmitrijus Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą?” →

kastis
Aktualijos

JAV skalūnų dujų gavybos dėka gamtinių dujų kainos vietinėje rinkoje ženkliai krito, dabar 1000 m3 dujų kainuoja 100 dolerių, tai kelis kartus pigiau negu Lietuvoje, kurioje pagrindinis dujų tiekėjas yra Rusija.

Einanti JAV keliu Lenkija intensyviai vykdo skalūnų dujų žvalgybą ir 2015 metais tikisi pradėti pramoninę jų gavybą.

Šiais metais Lenkija planuoja išleisti skalūnų dujų gavybos įstatymą, kuris turėtų atverti kelią skalūnų dujų pramoninei gavybai. Naujojo įstatymo projekte skalūnų dujų gavybos įmonėms numatytas apie 40 proc. mokestis nuo grynojo pelno. Dėl tokio didelio mokesčio žvalgybą vykdančios bendrovės, kurioms suteikta teisė ir į pramoninę gavybą, sukluso ir ėmė mažinti tyrimo darbų apimtis laukdamos, koks bus naujasis įstatymas. Bet manoma, kad kompromisas bus pasiektas.

Tuo metu, kai Lenkija artėja prie skalūnų dujų gavybos, Lietuva, kaip parodė paskutiniai įvykiai, tvirtai neapsisprendė net dėl žvalgybos.

Continue reading „Skalūnų dujos Lietuvoje. Bręsta tarptautinis skandalas?” →

Politinės intrigos

Kaip žinoma, pasaulio vaizdą sukuria žiniasklaida. Ji skleidžia vertybes, daro įtaką žmonių nuotaikoms, cementuoja ir griauna ideologijas. Todėl kiekvieno diktatoriaus svajonė – ją kontroliuoti. Tačiau laisvoji spauda, kaip rašo Vokietijos "Tagesspiegel" vedantysis redaktorius Malte Lemingas, nepakenčia propagandos. Ir tie, kas tai užmiršta, paprasčiausiai nesugeba suprasti, kodėl „Rusijos tarptautinės televizijos kompanijos RT (anksčiau – Russia Today) pasaulinė sėkmė yra nepaprastai svarbus politinis įvykis“. RT, pabrėžia žurnalistas, šiandien yra „veiksmingiausias Rusijos užsienio politikos instrumentas, tolygus energetikos gigantui Gazprom‘ui ir prekybai ginklais“.

Maskva, rašo M.Lemingas, norėjo „sukurti valstybinę atsvarą CNN ir BBC“. Ir jai tai pavyko, – pažymi autorius. – Šiuo metu RT auditorija – jos pačios duomenimis – 630 mln. žmonių daugiau nei šimte šalių“. Daugiau kaip 2000 korespondentų iš viso pasaulio ištisą parą transliuoja anglų, ispanų ir arabų kalbomis.

Continue reading „Masiniai ryšiai: vaizdelių karas, kova dėl proto” →

Atsargiai

VRM atstovai pranešė, kad Rusijos valdžia ketina pateikti kaltinimus buvusiam investuotojui Billui Brauderiui dėl neteisėto Gazprom‘o akcijų įsigijimo už 70 mln. dolerių, perduoda “Financial Times”.

Amerikos fondo vadovas pareiškė, kad tie kaltinimai yra dar vienas bandymas jį įbauginti, kai tuo metu jis siekia, kad Europa priimtų įstatymą prieš Rusijos valdininkus, kaltinamus žmogaus teisių pažeidimu. Tiksliau tariant, panašų į “Amerikos Magnickio įstatymą“, praneša leidinys.

„Tiesą sakant, kaltinimai sukoncentruoti į tai, ar Bilas Brauderis pažeidė Rusijos įstatymus, kai jo fondas “Hermiyage Capital” išnaudojo Rusijos kompanijas, registruotas Kalmykijoje, kad įsigytų dujų monopolininko akcijas 2001–2004 metams.

Continue reading „Rusija kaltina Bilą Brauderį išgrobsčius 70 mln. dolerių” →

Atsargiai

Jau kuris laikas futbolo mėgėjams, stebintiems UEFA Čempionų lygos žaidynių transliacijas, tenka matyti tai, kas negali nedirginti: dažnai šmėkščiojantį “Gazpromo” logotipą. Kaip žinoma, šį sezoną Rusijos energetikos koncernas yra prestižinio Europos turnyro rėmėjas.

Iš tiesų nemalonu, rašo Christianas LüscherisŠveicarijos “Tagesanzeiger”: tas koncernas išgarsėjo korupcija bei giminystės ryšiais ir neretai vadinamas “ilga Kremliaus ranka” bei “jėgos instrumentu Vladimiro Putino rankose”, – pakanka prisiminti dujų karus su Ukraina ir Baltarusija, kai šalo pusė Vidurio Europos.

Continue reading „“Ilga Kremliaus ranka”” →