Gintaras Visockas

Žvalgyba

Rytų kaimynė stengiasi Lietuvą įvelti į sudėtingus žvalgybinius karus. Šių metų gegužės 19-ąją Maskvoje sulaikytas Aristidas Tamošaitis, o birželio 24-ąją Sovetske (Kaliningrado sritis) – Eugenijus Mataitis. Rusijos spauda nesiliauja džiūgauti: per vieną mėnesį šalies kontržvalgyba sučiupo net du Lietuvos pasiųstus šnipus.

Konkretesnės informacijos apie šiuos incidentus – beveik jokios. Žinome tik tiek, kad abu lietuviai sučiupti neva nusikaltimo vietoje, neva talkino Lietuvos karinėms struktūroms, neva pripažino kaltę ir duoda parodymus…

Continue reading „Rusijos slaptųjų tarnybų pasakos” →

Žvalgyba

Rusijos spauda džiūgauja: neprabėgo nė mėnuo, o FSB sulaikė dar vieną Lietuvos šnipą.

Didesnių ar mažesnių pranešimų apie Rusijoje demaskuotą antrąjį Lietuvos slaptųjų tarnybų darbuotoją rasite visuose rusiškuose leidiniuose. Pradedant gazeta.ru ir baigiant vesti.ru. Rusijos leidiniai demonstratyviai noriai skelbia sensacingą žinią: šių metų gegužės 19-ąją į budrių Rusijos kontržalgybininkų pinkles Maskvoje su rimtais įkalčiais pateko Aristidas Tamošaitis, o birželio 24-ąją su neginčijamais įkalčiais FSB kontržvalgybininkai sučiupo jau ir Eugenijų Mataitį.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Rusija įrodinėja: Baltijos šalių žvalgybos aktyvesnės net už Kinijos slaptąsias tarnybas” →

Žurnalisto užrašai

Ginčytis su oponentais – būtina. Kuo aštriau – tuo geriau. Ir vis tik kritikuojant politinį priešininką nedera pamiršti sąžiningumo, padorumo principų. Negalima politiniui konkurentui priskirti nuodėmių, dėl kurių jis nekaltas. Ypač negražu, kai oponentui stengiamasi primesti atsakomybę analizuojant skaudžios nelaimės priežastis.

Nemanau, jog socialdemokratas Juozas Olekas – tinkamiausias krašto apsaugos ministras. Jam negalima atleisti vien dėl raginimų „ramiai miegoti“, kai turėjo skambėti bent jau raginimai „nepraraskime budrumo“.

Continue reading „Piktosios Kremliaus dvasios nėra abstrakčios” →

Žurnalisto užrašai

Turime neabejotinai viltingą žinią: JAV greičiausiai dar šiemet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuos karinius dalinius, apginkluotus moderniausiais tankais bei toliašaudžiais pabūklais.

Nuolatinės amerikiečių karinės bazės Baltijos valstybėse – puikus sprendimas. Kuo daugiau tose bazėse bus tankų, tuo ramiau miegosime ir mes, ir visa Europos Sąjunga. Tuo įtikinamesnis bus 5-asis NATO straipsnis. O Vladimiras Putinas bus priverstas tapti … padoresniu, sąžiningesniu.

Continue reading „Amerikiečių karinės bazės belaukiant” →

Žurnalisto užrašai

Prieš keletą dienų rusiška televizija „NTV MIR“ parodė dokumentinį filmą „Saakašvilio priešas“. Kodėl jį peržiūrėjau nuo pradžios iki pabaigos?

Nepaisant kryptingos dezinformacijos rusiškos televizijos retsykiais pateikia žinių, kurios vertingos siekiant atspėti būsimus Kremliaus propagandos taikinius. Gausiai meluodamos rusiškos televizijos net ir nenorėdamos paskelbia faktų, kurie žlugdo Vladimiro Putino administracijos versijas. Tereikia atidžiau pasižiūrėti, ir dauguma rusiškų tendencingumų, net ir patys subtiliausi, – tarsi ant delno.

Continue reading „Lietuviai nėra kamikadzės” →

Žvalgyba

Tikriausiai visiems mums būtų įdomu žinoti, kas tas Aristidas Tamošaitis, kurį gegužės 19-ąją Rusijos slaptoji tarnyba FST sulaikė Maskvoje. Bet neginčijamos informacijos – labai mažai. Žinome tik tiek, kad sulaikytas Aristidu Tamošaičiu pavadintas asmuo. Visa kita – svarstymai, versijos, įtarimai. Net negalime pasakyti, ar nurodyta tikroji jo pavardė ir vardas.

Žinoma, Intefax tvirtina, jog lietuvis – pats tikriausias šnipas. Esą sučiuptas su neginčijamais įkalčiais – kai iš vieno Rusijos piliečio pasiėmė įslaptintų rusiškų dokumentų. Galėjo taip nutikti? Žvalgybos istorijoje panašių atvejų – milijonai.

Continue reading „Maskvoje sulaikyto lietuvio paslaptis” →

Aktualijos

Liūdna, bet, regis, turime dar vieną „ekspertą“, teisinantį nenorinčius tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Omenyje turiu sociologą Artūrą Tereškiną, portale delfi.lt neseniai paskelbusį straipsnį šokiruojančiu pavadinimu: „Šauktiniai nekovos už valstybę, kuri iš jų tyčiojasi“.

Kur, kada ir kaip mūsų valstybė tyčiojosi iš šauktinių? Gal ponas sociologas malonėtų pateikti konkrečių netinkamo valstybės bendravimo su šauktiniais pavyzdžių? Lietuvos kariuomenės temomis domiuosi dar nuo 1998-ųjų, kai leidau specializuotą priedą „Vardan Lietuvos“. 

Continue reading „Lietuviškoje spaudoje – dar vienas šiuolaikinio karo „ekspertas“” →

Azerbaidžanas

Kur ir kaip norėčiau praleisti gegužės 28-ąją?

Atsakymas skaitytojui tikriausiai pasirodys neįprastas. Bet jis – nuoširdus.

Gegužės 28-ąją norėčiau būti Azerbaidžane. Jei tik atsirastų galimybė, nedvejodamas skrisčiau į Azerbaidžaną pažiūrėti, kaip šios rytietiškos, musulmonikos šalies žmonės švenčia Nepriklausomybės dieną. Tą šventę norėčiau pamatyti savo akimis.

Continue reading „Gegužės 28-oji – ne vien Azerbaidžano šventė” →

Žurnalisto užrašai

Tenka sutikti, jog Prezidentė Dalia Grybauskaitė padarė klaidą. Į netikėtus, provokacinius, su tema nesusijusius žurnalistų klausimus nedera atsakyti taip, kaip ji atsakė Latvijos nacionalinės TV žurnalistui Gundarsui Rederiui.

Žurnalistas – ne pareigūnas, besielgiantis griežtai pagal instrukcijas ar reglamentą. Naivu tikėtis, jog žurnalistas praleistų progą iš kaimyninės šalies vadovo išspausti kuo daugiau atsakymų net ir į pačius keisčiausius klausimus.

Continue reading „Latviškas akibrokštas” →

Žurnalisto užrašai

Tikriausiai daug kas iš mūsų perskaitėme Stasio Jakeliūno publikaciją „V.Putinas pavėlavo – Lietuva jau okupuota“ (tekstas pasirodė gegužės 13-ąją lrytas.lt portale).

Tiems, kurie nėra susipažinę su minimu straipsniu, rekomenduojame perskaityti.

Tačiau siūlydami susipažinti su buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo įžvalgomis norime pabrėžti, jog publikacija mums paliko keistą įspūdį.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie tai, kas keistina – kituose rašiniuose?” →

Azerbaidžanas

Armėnijos prezidento interviu nėra pirmojo svarbumo įvykis Lietuvai. Tačiau neturėti jokio supratimo, kokios nuotaikos vyrauja Jerevane, – vis tik būtų didelis aplaidumas.

Lietuva privalo išmokt atskirti imperinių ambicijų kamuojamas valstybes nuo separatizmo liga nesergančių šalių. Nesugebėdami atpažinti okupantų mes rizikuojame patys pakliūti į keblią situaciją, nes norom nenorom tampame okupantų rėmėjais.

Continue reading „Ko norėčiau paklausti Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano?” →

Politinės intrigos

Labiausiai šį kartą suglumino Vytenio Andriukaičio elgesys. Šis didelį darbo stažą turintis politikas socialdemokratų partijos suvažiavime pažėrė sveiku protu sunkiai besuvokiamų išvadų.

Pasirodo, Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, todėl – saugi visais požiūriais ir visomis prasmėmis. O svarstymai, jog greta esama „teroristinių požymių turinčios valstybės, kuri galbūt labai rimtai svarsto galimybę, kaip mus okupuoti“, – tėra prezidentės Dalios Grybauskaitės išsigalvojimai.

Continue reading „Akivaizdžiausių reiškinių nematantys politikai – pavojingi” →

Azerbaidžanas

Europos Sąjunga spaudžia Turkiją į kampą. Europa nori, kad Turkija pripažintų 1915-aisiais metais netinkamai pasielgusi su armėnais.

Tokia Europos pozicija – vienpusiška. Vienpusiška todėl, kad turkų ir azerbaidžaniečių nesutarimai su armėnais – žymiai sudėtingesnė tema nei agresyvūs Kremliaus išpuoliai prieš Baltijos valstybes 1940-aisiais ar Kremliaus agresija prieš Moldovą, Gruziją ir Ukrainą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Reikalaudamas iš Turkijos prisipažinimo oficialusis Briuselis pamiršta, jog bandant likviduoti šį jau mažiausiai šimtą metų egzistuojantį nesantaikos kamuolį reikalingas ypatingas subtilumas. Be abipusių kompromisų nepajudėsime iš vietos.

Continue reading „Apie separatizmą ir istorines falsifikacijas ( 1 )” →

Politinės intrigos

Kai kurių Lietuvos politikų, komentatorių, signatarų tekstus siūlau skaityti „aukštyn kojom“. Tų, kurių tekstuose peršamas teigiamybes derėtų suvokti kaip blogį, o kritiką – kaip pagyrimus, – vos keletas.

Tačiau šie „išminčiai“ visomis išgalėmis kuria įvaizdį, esą jų, kaltinančių Lietuvą „žaidžiant valstybę“, – gausus būrys.

O kad būtų dar solidžiau, jie visomis priemonėmis stengiasi pabrėžti esantys rimti istorikai, įtakingi garsių universitetų profesoriai, įžvalgūs slaptųjų tarnybų analitikai, kurių nuomonė – pati teisingiausia. Jei kas drįsta ginčytis su jais, tai, suprask, vien tik primityvai ir neišmanėliai.

Continue reading „Tik nepirškite mums kapituliantiškų nuotaikų” →

Žurnalisto užrašai

Lietuvoje visada buvo daug žmonių, kurie vykdė svetimųjų primestą politiką. Vykdė vien todėl, kad tai daryti kur kas lengviau ir paprasčiau nei kurti savąją.

Savosios politikos nepripažįstanti lietuvių grupė ne tik uoliai tarnavo svetimiesiems. Ji visąlaik slopino, menkino lietuvius, kurie bandydavo įgyvendinti lietuviškąją politiką.

Lietuviškąją politiką kuriančius lietuvius svetimųjų interesų gynėjai laikė savo asmeniniais priešais. Svetimųjų interesų puoselėtųjų gretos Lietuvoje visuomet būdavo gausios, o lietuviškuosius interesus ginančiųjų būriai skaitlingumu nepasižymėdavo…

Continue reading „Santūrus optimizmas” →

Aktualijos

Šiandien ryte išgirdau liūdną žinią: sekmadienio vakarą po sunkios ligos mirė rašytojas Petras Dirgėla. Rašytojui Petrui Dirgėlai tebuvo 68 metai…

Mano žurnalistinėje karjeroje rašytojas Petras Dirgėla atliko svarbų vaidmenį.

Esu atidžiai perskaitęs beveik visus jo kūrinius, įskaitant „Vėtrungiškąją dalią“, „Šermenų vyną“, „Minijos žemę“, „Kūlgrindą“, „Tranų pasaulyje“, „Joldijos jūrą“, „Anciliaus ežerą“…

Ano meto spaudoje parengiau dešimtis interviu su rašytoju. Nė su vienu Lietuvos rašytoju nesu padaręs tiek daug interviu kaip su P.Dirgėla. Žavėjo rašytojo atvirumas – apie Lietuvos skaudulius jis pasakojo ne tik giliai, bet ir konkrečiai.

Continue reading „Gintaras Visockas: „Petras Dirgėla buvo mėgstamiausias mano rašytojas“” →

Žurnalisto užrašai

Vienas iš svarbesnių pastarųjų dienų klausimų – kas pakeis dabartinį VSD vadovą? Naujojo Valstybės saugumo departamento direktoriaus kandidatūrą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė žada paskelbti tuoj po šv.Velykų. Taigi ilgai laukti neteks – balandžio pradžioje žinosime, kas taps atsakingas už vienos iš svarbiausių Lietuvos slaptųjų tarnybų veiklą.

Kad iki šiol nežinome, ką šalies vadovė norėtų matyti vietoj jos lūkesčių nepateisinusio Gedimino Grinos, – teisingas. Saugumietiškuose reikaluose per didelis atvirumas – nereikalingas. Elgsiesi atlapaširdiškai, turėsi silpnas slaptąsias tarnybas ir tuo pačiu – silpną valstybę.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Rusija – taip pat nesnaudžia” →

Žurnalisto užrašai

Beprasmiška spėlioti, ar per pastaruosius 25-erius metus buvo bent menkutė atkarpėlė, kada Rusija mums tikrai nekėlė pavojaus. Tokiomis viltimis gyventi vargu ar galėjome net tuomet, kai griūnant Sovietų Sąjungai mus palaikė Borisas Jelcinas.

Lipdamas ant tanko Maskvos centre ar pasirašydamas sovietinę kariauną nešdintis iš Lietuvos įpareigojančius dokumentus B.Jelcinas greičiausiai nebuvo nuoširdus. Taip elgtis jį vertė aplinkybės, o ne vidiniai įsitikinimai. Jei nenorėjo prarasti valdžios, privalėjo remti politinius pokyčius Rusijoje. O palaikydamas demokratinius pasikeitimus Rusijoje negalėjo nepalaikyti Baltijos valstybių sprendimo siekti laisvės. Štai tokia karti paslaptis.

Continue reading „Demaskuoti finansines Rusijos gijas – svarbiausia” →

Žurnalisto užrašai

Kremliaus fronte – rimta intriga. Maždaug savaitę niekas tiksliai nežinojo, kur dingo ir kodėl dingo Rusijos diktatorius.

V.Putinas atsirado tik šį pirmadienį. Kovo 17-ąją kartu su Kirgizijos prezidentu jis dalyvavo Sankt Peterburge surengtoje spaudos konferencijoje. Šiek tiek išblyškęs, šiek tiek pavargęs.

O gal ten buvo tik V.Putino antrininkas, kaip rašo Facebook tinklaraštininkai?

Continue reading „Blogiausiam variantui besiruošiantys pergalę švenčia dažniausiai” →

Žurnalisto užrašai

Kovo 11-osios proga tikriausiai nederėtų prisiminti bjaurių momentų. Bet ar įmanoma pamiršti tai, kas temdo šventinę nuotaiką? Kaip atsikratyti blogos nuotaikos, jei kapituliantiškos erzelynės gausu ir aplink Lietuvą, ir pačioje Lietuvoje?

XXX

Nesuvokiu, kodėl per Lietuvą nuvilnijo nepasitenkinimo banga dėl šauktinių kariuomenės atgaivinimo. Girdi, sumanymas atgaivinti šauktinių kariuomenę – niekam tikęs, beprasmis ar biurokratiškas.

Continue reading „Dažnai dainuojame ne tai, ką reikėtų dainuoti” →