GRU

Politinės intrigos

Internete pasirodė planas, kaip Moldovai bus grąžinta atplėšta Padniestrė. Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi nepripažintos Padniestrės KGB (Valstybės saugumo komitetas) informacija, teigia, kad yra labai rimtai analizuojama Moldovos vidaus reikalų ministro Dorino Rečano konfidencialaus laiško kopija, adresuota vicepremjerui Jevgenijui Karpovui.

Toje kopijoje neva minimas slaptas Padniestrės prisijungimas prie Moldovos. Laiško kopijoje tvirtinama, kad pagal šį planą (Reintegracijos strategijos 2012–2014 m. įgyvendinimo planas) sudarytos sąlygos Benderų miestui ir jo apylinkėms pereiti į Moldovos pavaldumą.

Pateiktoje laiško kopijoje taip pat rašoma, kad su Moldovos slaptųjų tarnybų pagalba bus trukdoma priimti kai kuriuos įstatymus Padniestrėje.

Continue reading „Dėl separatistinių judėjimų, slaptųjų tarnybų intrigų ir ilgakojų gražuolių” →

Aktualijos

Liepos 5 d. Seime, Konstitucijos salėje, įvyko konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo įžvalgomis apie prieš Lietuvą vykdomą slaptą informacinį karą pasidalino gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis („Informacinio karo prieš Lietuvą raida ir tikslai“), Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius („Matomas ir nematomas informacinis karas“), portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė („Skaitytojų komentarai kaip juodosios valstybės menkinimo technologijos“), portalo „Lrytas.lt“ aktualijų skyriaus redaktorius Dovydas Pancerovas („Informacinės grėsmės per Lietuvos pirmininkavimą ES“), Seimo narys Mantas Adomėnas ir Demokratinės politikos instituto ekspertas Petras Katinas („Radikalizuojantys tinklai – nauja politinės subversijos forma?“), Europos humanitarinio universiteto prorektorius Bernardas Gailius („Ezoterika kaip atskira informacinė erdvė“), Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) namų direktorius Justas Šireika („Strateginiai energetikos projektai informacinio karo lauke“).

Man, 20 metų dirbusiam Seimo informaciniame padalinyje, analizavusiame pasaulio žinias, kėlusias pavojų Lietuvos saugumui arba atvirkščiai, fiksavusias jos saugumo didėjimo ženklus, atrinkinėjusiam dezinformacines žinias, konferencija, kurią pavadinčiau labai svarbiu Seimo kuruojamu viešu įvadu į problemą, paliko gerą įspūdį.

Continue reading „Informacinis karas prieš Lietuvą” →

Politinės intrigos

Šiandien puiki proga prisiminti maždaug dvidešimties metų senumo istoriją, kurios liudininku tapau, dirbdamas žurnalistu tuometinėje generolo Džoharo Dudajevo valdomoje Čečėnijoje.

Taigi 1994-ųjų vasaros pabaigoje beveik nebeliko vilčių, jog Kremlius su nepriklausomybę paskelbusiu Groznu tęs derybas naudodamas taikias priemones. Tačiau ilgėliau pagyvenus nepriklausomybės idėjomis susižavėjusioje Čečėnijos sostinėje buvo akivaizdu, jog rusiškų ultimatumų čečėnai neišsigąs, ir jeigu nebus kitos išeities, tikrai ginsis. Ginsis atkakliai, narsiai, pasiaukojančiai.

Tuomet Grozne tvyrojusios nuotaikos buvo ypatingos: visi suprato, jog karas – neišvengiamas. Bet karo niekas nebijojo. Atrodė, kad čečėnus labiausiai kamavo neapibrėžtumas: karas ar taika? Jie lyg ir nebijojo pačio blogiausio varianto. Juos  labiausiai vargino tebesitęsianti nežinomybė, kaip pakryps tai nutrūkstančios, tai vėl atnaujinamos Kremliaus – Grozno derybos.

Continue reading „Nejaugi Vilnius tėra Maskvos priemiestis?” →

Žvalgyba

Genadijus F. Zacharovas – Sovietų Sąjungos misijos prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) bendradarbis, kurio areštas apkaltinus šnipinėjimu 1986 metais iššaukė atsakomąjį žingsnį – Maskvoje buvo areštuotas amerikiečių žurnalistas. O tai, savo ruožtu, sukėlė pavojų, kad gali žlugti numatytas viršūnių – Prezidento Ronaldo Reigano ir sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo – susitikimas.

Sovietų žvalgybos bendradarbis Genadijus F.Zacharovas išvyko iš Maskvos į Niujorką dirbti kaip patarėjas mokslo klausimais Mokslo ir technologijų plėtros centre, kuris įėjo į JTO sekretoriato sudėtį.

Bet tai buvo jo „stogas“. Iš tikrųjų jam buvo iškeltas uždavinys verbuoti agentūrą. Paprastai verbuoti agentūrą ir dirbti su ja pavedama tiems KGB ir GRU darbuotojams, kurie turi diplomatinį imunitetą, kaip, pavyzdžiui, sovietų atstovybės prie JTO štabo būstinės bendradarbiams. Tai labai patogu. Jeigu toks žmogus bus sugautas su įkalčiais ir apkaltintas šnipinėjimu, jį tebus galima išsiųsti iš JAV. Diplomatinės neliečiamybės statusas neleidžia jo nei areštuoti, nei teisti.

Continue reading „Galėjo žlugti Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo susitikimas” →

top_secret_plius
Žvalgyba

Jevgenijus Ivanovas, 1-ojo rango kapitonas (1926–1994) – sovietų karinio jūrų atašė Londone padėjėjas 1960–1963 metais, suvaidinęs esminį vaidmenį garsiojoje Didžiosios Britanijos karo ministro Džono Profiumo byloje (Dž.Profiumas buvo kaltinamas išdavyste rusų labui).

J.Ivanovas gimė kariškių šeimoje. Jo tėvas – Raudonosios armijos karininkas, kilęs iš valstiečių, o motina – iš dvarininkų. J.Ivanovas nuo vaikystės žavėjosi karyba ir 1943 metais įstojo į Ramiojo vandenyno aukštąją karinę jūrų mokyklą Vladivostoke.

Continue reading „GRU karininkas, į šnipinėjimo aferą įtraukęs nepilnametes prostitutes” →

Žvalgyba

Igoris Guzenka (1919 – 1982) – SSSR ambasados Otavoje (Kanada) šifruotojas, pabėgęs į Vakarus ir suteikęs Vakarų slaptosioms tarnyboms daug informacijos apie sovietų to meto užsienio žvalgybos veiklą. Tada rusai labiausiai stengėsi gauti informacijos apie atominės bombos kūrimą.

I.Guzenka mokėsi Maskvos Inžinerijos akademijoje ir Maskvos Architektūros institute. 1941 metais jis buvo pasiųstas mokytis į Karinės žvalgybos mokyklą, kurią baigęs gavo paskyrimą į GRU (Raudonosios armijos vyriausioji žvalgybos valdyba).

Dalyvaudamas antrajame pasauliniame kare, išsitarnavo iki karininko laipsnio. 1943 metų vasarą buvo pasiųstas į Otavą dirbti šifruotoju Sovietų ambasadoje. I.Guzenka išskrido lėktuvu, o jo nėščia žmona (kuriai taip pat buvo leista išvykti į Kanadą) keliavo jūra.

I.Guzenka greitai apsiprato naujoje vietoje ir sėkmingai tvarkėsi savo naujose pareigose. Jam ir jo žmonai labai patiko gyvenimas Vakaruose. Bet 1944 metų rugsėjį jis netikėtai gavo iškvietimą į Maskvą. Paskui pradiniai išvykimo terminai buvo nukelti, bet I.Guzenkos nutarė visai nebegrįžti į tėvynę.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Kanadoje pasilikęs Igoris Guzenka” →

Žvalgyba

Kuo ypatinga Didžiosios Britanijos karo ministro Džono D.Profiumo išdavystės byla? Karo ministrą suviliojo žavi prostitutė, palaikiusi ryšius su žvalgybininku iš Sovietų Sąjungos. Taigi Profiumo byla – tai šnipų skandalas seksualiniu pagrindu, kurio svarbiausias rezultatas – pirmalaikis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Haroldo Makmilano atsistatydinimas.

Vienas iš pagrindinių šios gana painios istorijos dalyvių tapo profesionalus sovietų priėmimų lankytojas osteopatas Stivenas Vordas (Steven Ward) ir dvi jo protežė – jaunutės prostitutės Kristin Kiler ir Mandi Rais-Devis. Beje, centrinė vieta „Profiumo byloje“ skirta būtent K.Kiler, kuri turėjo intymių santykių su Didžiosios Britanijos karo ministru Džonu D. Profiumu (John Profumo) ir sovietų ambasados Londone karinio atašė padėjėju, 3-ojo rango kapitonu Jevgenijumi Ivanovu.

Continue reading „Seksualinė britų karo ministro Dž.D. Profiumo byla” →

litvinenka_3
Aktualijos

Preliminariuose klausymuose Londone Koronierių teisme paskelbta, kad nunuodijimo momentu Aleksandras Litvinenka dirbo MI 6 naudai ir Ispanijos specialiajai tarnybai CNI ir kad Didžiosios Britanijos vyriausybė turi neginčijamų įrodymų, jog Rusija susijusi su jo mirtimi.

Tai „naujas diplomatinis karas“, rašo žiniasklaida. Kremlius pirmą kartą leido suprasti, kad nori tapti „suinteresuota šalimi“ būsimajame tyrime.

Kuo daugiau A.Litvinenkos nunuodijimo smulkmenų išplaukia į paviršių, tuo tamsesnė ir purvinesnė atrodo toji byla, rašo “The Times” redakciniame straipsnyje. Neseniai išankstiniuose klausymuose Koronierių teisme Londone buvo pasakyta: „Sprendžiant iš įrodymų, kuriuos turi Didžiosios Britanijos vyriausybė, už A.Litvinenkos nužudymą atsakomybė tenka Rusijos vyriausybei“. Tokiu būdu, matyt, patvirtintas priešmirtinis A.Litvinenkos pareiškimas.

Continue reading „Polonio pėdsakai veda į Kremlių, bet įmantriu keliu” →

seks_snipai
Žvalgyba

Kuo ypatinga Didžiosios Britanijos karo ministro Džono D.Profiumo išdavystės byla? Karo ministrą suviliojo žavi prostitutė, palaikiusi ryšius su žvalgybininku iš Sovietų sąjungos. Taigi Profiumo byla – tai šnipų skandalas seksualiniu pagrindu, kurio svarbiausias rezultatas – pirmalaikis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Haroldo Makmilano atsistatydinimas.

Vienas iš pagrindinių šios gana painios istorijos dalyvių tapo profesionalus sovietų priėmimų lankytojas osteopatas Stivenas Vordas (Steven Ward) ir dvi jo protežė – jaunutės prostitutės Kristin Kiler ir Mandi Rais-Devis. Beje, centrinė vieta „Profiumo byloje“ skirta būtent K.Kiler, kuri turėjo intymių santykių su Didžiosios Britanijos karo ministru Džonu D. Profiumu (John Profumo) ir sovietų ambasados Londone karinio atašė padėjėju, 3-ojo rango kapitonu Jevgenijumi Ivanovu.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: seksualinė karo ministro Dž.D. Profiumo byla” →

stalins_spy
Aktualijos

Valteris Krivickis – pirmasis aukštas Sovietų žvalgybos bendradarbis, pabėgęs į Vakarus.

Lenkijos žydas Valteris Krivickis (tikroji pavardė Ginzberg) savąją šnipo karjerą pradėjo Sovietų karinėje žvalgyboje – GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije).

1923-aisiais metais, būdamas Vokietijoje, jis dalyvavo komunistų maište.

Po to dirbo Raudonosios Armijos štabe ir GRU štabe Maskvoje. 1934 metais V.Krivickis perėjo į NKVD (išorės žvalgybos valdybos veikė abiejose žinybose). Vėliau kaip NKVD rezidentas Nyderlanduose V.Krivickis buvo atsakingas už Sovietų karinės žvalgybos operacijas Vakarų Europoje. 1937 metų rugsėjį jis gavo iškvietimą į Maskvą.

Continue reading „Generolo Valterio Krivickio mirtis” →

vine_portretas
Žvalgyba

Grevilas Vinas – britų biznierius, buvęs tarpininku tarp Amerikos ir Anglijos specialiųjų tarnybų, iš vienos pusės, ir Vakarų slapto agento sovietų karinėje žvalgyboje (GRU) pulkininko Olego Penkovskio, – iš kitos.

Grinas Vinas (Greville Wynne, 1919 – 1990) įgijo išsilavinimą Notingemo universitete ir per antrąjį pasaulinį karą tarnavo karinėje žvalgyboje. 1950 metais jis pradėjo nuosavą verslą – eksportavo sunkiuosius pramonės įrenginius. Pradėjo dažnai važinėti su reikalais į užsienį, ne kartą lankėsi Sovietų Sąjungoje.

Continue reading „KGB kalėjime laikymo sąlygos buvo ypatingai sunkios” →

sverige
Žvalgyba

Stigas Venestriomas – Švedijos Karinių oro pajėgų (KOP) karininkas, tapęs sovietų šnipu.

Stigas Venestriomas (Stig Vennestrom, 1906 – 2006) karinę tarnybą pradėjo 1929 metais. Po metų įstojo į skraidymo mokyklą.

Ją baigęs išmoko rusų kalbą ir išėjo žvalgybinę parengtį. 1939 metais buvo pakeltas į kapitonus ir išsiųstas Maskvą dirbti Švedijos ambasadoje aviacijos atašė pareigose. 1940 metais S.Venestriomas buvo įtrauktas į Švedijos ginkluotųjų pajėgų centrinio štabo oro žvalgybos valdybą.

1945 metais S.Venestriomas gavo majoro laipsnį. Tačiau jis manė, kad iki tol jis jau nusipelnė daugiau. Jam atrodė, kad jo nevertina ir „užspaudžia“ tarnyboje. Grįžęs į Maskvą 1948 metais turėdamas pulkininko laipsnį, jis jau nebesistengė slėpti savo nepasitenkinimo. Tai patraukė sovietinės žvalgybos bendradarbių dėmesį, jie pradėjo ruoštis verbuoti jį į agentus.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: švedų pulkininko Stigo Venestriomo išdavystės” →

kgb
Žvalgyba

Donaldas Altanas gimė Brukline (Niujorkas), dirbo JAV ambasadoje Vienoje. Septintajame dešimtmetyje jį bandė užverbuoti sovietų specialiosios tarnybos. D.Altanas buvo šifruotojas. Tokiems kaip jis, KGB ir GRU (Rusijos karinė žvalgyba) tradiciškai skyrė ypatingą dėmesį.

D.Altano verbavimo operacija buvo gana sudėtinga ir neįprasta. Sovietų agentas, natūralizavęsis vienos Vakarų valstybės pilietis, kavinėje pavaišino gėrimu D.Altano artimą draugą. Be to, prisistatė kaip beveik pasitraukęs nuo reikalų belgų biznierius, nors iš tikrųjų buvo KGB bendradarbis.

Continue reading „Belgų versilininku prisistatęs vyriškis iš tiesų buvo KGB bendradarbis” →

oldric-eims_1
Žvalgyba

Oldričas Eimsas – CŽV Kontržvalgybos valdybos bendradarbis, šnipinėjęs iš pradžių Sovietų Sąjungos naudai, o jai žlugus – Rusijos naudai.

1994 metais, kai O.Eimsas pagaliau buvo suimtas, CŽV oficialūs atstovai pripažino, kad jo šnipinėjimas Centrinei žvalgybos valdybai padarė daugiausia nuostolių per visą jos istoriją. Per devynerius darbo rusams metus O.Eimsas perdavė jiems informacijos apie daugiau kaip 100 slaptų operacijų ir daugiau kaip 30-imt CŽV ir kitų Vakarų specialiųjų tarnybų bendradarbių. Bent jau 10 jo išduotų slaptų agentų buvo nužudyti SSSR ir Rytų Europos šalyse (tarp jų – generolas majoras Dmitrijus Poliakovas, sovietų karinės žvalgybos GRU karininkas, dirbęs Amerikai beveik 20 metų ir teikęs neįkainojamą informaciją).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Oldričo Eimso išdavystės padarė daugiausiai nuostolių” →

sukhoi_
Žvalgyba

Vyriausioji Rusijos žvalgybos valdyba (GRU) neatmeta galimybės, kad lainerio Suchoj SuperJet-100 katastrofos Indonezijoje gegužės 9 dieną priežastis yra amerikiečių pramoninis sabotažas, rašo “The Christian Science Monitor”, remdamasis laikraščiu “Komsomolskaja pravda”.

Nors dauguma šiandien apklaustųjų Rusijos aviacijos ekspertų atmetė sabotažo teoriją, jie sako, kad klausimas, kaip moderniškiausias Rusijos civilinis lėktuvas, kurio visos sistemos veikė idealiai, atsitrenkė į mylios aukščio vulkano šlaitą per planuotą demonstracinį skrydį, atrodo vis gilesnė mįslė“, – pažymi Freidas Veiras.

Continue reading „Rusijos žvalgyba įtaria JAV prisidėjus prie lėktuvo SuperJet katastrofos” →

kolpakidi
Žvalgyba

Garsus istorikas ir leidėjas, knygos “GRU imperija“ bendraautorius Aleksandras Kolpakidis pasakoja apie šiuolaikinės literatūros, skirtos specialiųjų tarnybų temai, ypatumus.

Taip pat pateikia mažai žinomų faktų, kaip Rusijos jėgos struktūros subtiliai “bendradarbiauja” su leidyklomis, istorikais, žurnalistais, į pensiją išėjusiais žvalgybų bei kontržvalgybų veteranais.

Slaptai.lt mano, kad šis 2010-aisiais Marinos Latyševos parengtas interviu aktualumo neprarado ir šiandien. Juolab kad daugelis iš mūsų tikriausiai manome, jog sensacingų knygų rašymas apie slaptąsias tarnybas – prestižinis, pelningas ir beveik nepavojingas užsiėmimas.

Continue reading „Aleksandras Kolpakidis: “niekas nenori spausdinti knygų apie slaptąsias tarnybas”” →

gru_estija_gru
Žvalgyba

Estijos saugumo policijos (KAPO) paskelbtoje metinėje ataskaitoje tvirtinama, kad Rusija šiandien vykdo kur kas aktyvesnę žvalgybos veiklą nei prieš keliolika ar net keletą metų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos dėmesio centre – planuojamas NATO priešraketinės gynybos skydas, Vakarų ginkluotės eksportas į Rusiją ir bandymai nustatyti agresyvumo tendencijas Aljanso veikloje.

KAPO analitikai savo ataskaitoje rašo, kad „neabejotinai prognozuojamas karinės žvalgybos aktyvumo augimas, todėl Rusijos kariuomenės Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) veikla Estijoje gali dar labiau sustiprėti“.

Continue reading „“Bandymai nustatyti agresyvumo tendencijas”” →

mac 010
Atsargiai

Daug kartų rašėme apie pragaištingą informacijos monopolio įtaką visuomenės ir žmonių grupių sąmonei. Juoba, kad tai prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 44 str., draudžiančiam  politinėms partijoms, organizacijoms ir privatiems asmenims monopolizuoti informaciją.

Deja, tokia situacija jau kelerius metus egzistuoja Vilniaus regione, kuriame informacija lenkų kalba turi visus ne tiktai monopolio, bet netgi informacinio teroro bruožus, kai žmonių mažumos grupė, glaudžiai gyvenanti nedidelėje teritorijoje, laikoma uždarai, nepasirengusi permainoms, neturinti pakankamo išsilavinimo, yra veikiama vienašalės, nepaprastai koncentruotos propagandos.

Continue reading „Anūkėlis. Naujas veidas ir naujos praktikos “lenkiškoje žurnalistikoje”” →

milijardas_virselism
Politinės intrigos

Perskaičiau įdomų veikalą. Omenyje turiu Manto Dubausko knygą “Snoras žaliems: kaip pradanginti milijarą”. Galima būtų net taip pasakyti: UAB “Gimtojo žodžio” išleista knyga ne vien įdomi, ne vien lengvai perskaitoma. Knyga dar ir reikalinga.

Reikalinga mums, norintiems rimčiau gaudytis sudėtinguose finansiniuose korporacijų, akcinių bendrovių, bankų žingsniuose ir bent jau apgraibomis suvokti, kodėl bankrutuoja “po laiminga žvaigžde” gimę verslininkai, kodėl žlunga jų valdomi “perspektyvūs bankai”.

Sutikite, stebint viešojoje erdvėje pasirodančius politikų, apžvalgininkų, žurnalistų komentarus, kodėl Lietuvos Vyriausybė neturėjo kito kelio kaip tik nacionalizuoti “Snorą”, lengviau pasiklysti informacijos gausoje, nei susigaudyti, kuri iš pateikiamų versijų – arčiausiai tiesos.

Continue reading „Pasakojimas, kaip pradanginti milijardą” →