Kalnų Karabachas

Aktualijos

Kai  epinio užmojo kino kūriniais pagarsėjęs rusų režisierius Nikita Michalkovas žurnalistams pranešė statysiąs filmą apie rusų dramaturgą ir diplomatą Aleksandrą Gribojedovą, pasigirdo ne tik pritarimo, bet ir pasipiktinimo balsų.

Neatsakingu buvo pavadintas N.Michalkovo pasakymas, esą Gribojedovas 1828-aisiais metais, pasibaigus Rusijos-Persijos karui, Kalnų Karabache apgyvendino iš Persijos perkeltus armėnus. Režisierių kaltino neišmanant Armėnijos istorijos: pagal Michalkovą išeitų, kad iki tol armėnų Karabache nebuvo ir tik Gribojedovas juos ten apgyvendino.

Continue reading „Jeigu Gribojedovas būtų žinojęs, ką daro!” →

Aktualijos

Lietuvoje nūnai madinga ieškoti prorusiškų politikų, žurnalistų, verslininkų.

Tokios paieškos prasmingos, bet nesudėtingos. Dažnusyk užtenka žvilgtelėti į kai kurias lietuviškas ginčų laidas, atsiversti neva nuomonių įvairovę gerbiančius internetinius portalus, ir Rusijos klastos tiek dėl Ukrainos, tiek dėl Gruzijos, tiek ir dėl Baltijos kraštų ganėtinai lengvokai atpažįstamos.

Tačiau turime ir žymiai painesnių situacijų, kada nėra lengva susigaudyti, kur teisioji pusė.

Continue reading „Europoje gausu įšaldytų konfliktų mylėtojų” →

Politinės intrigos

Azerbaidžane minimi 1990 metų „juodojo sausio“ įvykiai. Po metų Lietuvą ir Latviją taip pat užklupo tragiški įvykiai. Kaip iš šiandieninių politinio Olimpo aukštumų vertinama kruvinų įvykių reikmė, įvykių, kuriuos sukėlė sovietų kariuomenės įvedimas į Baku, Vilnių ir Rygą? Ar jų galima buvo išvengti? Ar yra vilties, kad Karabacho konfliktas bus sureguliuotas ir Azerbaidžano teritorinis vientisumas bus atkurtas?

Kokį pavojų skleidžia mūsų šalims neoimperinis revanšizmas ir kas pasikeis Rusijos politikoje poputiniškoje eroje?

Į šitą ir kitus klausimus interviu leidiniui haqqin.az atsako buvęs Lietuvos prezidentas Vytautas Landsbergis.

Continue reading „Vytautas Landsbergis: „Nemanau, kad tik Armėnija okupavo Karabachą. Tai – Rusijos darbas“” →

Politinės intrigos

Lietuviai – drąsi tauta. Nebijome kritikuoti nei pačių didžiausių, nei pačių agresyviausių valstybių. Vieni iš mūsų kritikuoja Rusiją, kiti peikia JAV, treti priekaištauja Europos Sąjungai. Jeigu reikia, lietuviai išbars net Kiniją… Įspūdis toks, kad Lietuva elgiasi kaip tikrai laisva šalis.

Draudžiama tema

Ir vis dėlto pasaulio žemėlapyje esama valstybės, kuri mums – tabu. Vengiame ją kritikuoti. Nenorime jos kritikuoti. Apie ją – arba gerai, arba nieko. Jeigu ir piktinamės, tai atsargiai, švelniai, girdi, ji „kitaip negalinti“, mat gyvena šalia pikto, neva ją bet kada užpulti galinčio kaimyno.

Continue reading „Kada liausimės pataikavę Armėnijai” →

Aktualijos

Mes vis dažniau analizuojame savąją informacinę erdvę, bandydami išsiaiškinti, kokie leidiniai yra Lietuvos pusėje, o kurie – slapta, pusiau slapta arba net visiškai atvirai palaiko agresyviosios Rusijos interesus. Ši tema – svarbi. Budrumo prarasti nevalia net tuomet, kai padangėje nematyti nė mažiausio juodo debesėlio.

Keista tik tai, kodėl informacinių karų specialistai tokių analizių nerašė žymiai anksčiau. Sakykim, prieš dešimt metų. Nes Lietuvos priešų interesus ginančios žiniasklaidos Lietuvoje būta visais laikais. Nuo pat 1990-ųjų Kovo – 11-osios Akto paskelbimo. Tokių leidinių esama ir dabar, tokių leidinių bus ir po šimto metų.

Continue reading „Lietuviams šiandien negalima keliauti į Kalnų Karabachą” →

Aktualijos

Šių metų liepos 7 dieną Azerbaidžano valstybės užsienio reikalų ministras ponas Elmaras MAMEDJAROVAS šalies informacinei agentūrai APA davė išsamų interviu „Europos teismo sprendimas turi reguliuoti ir pirmininkų veiklą“. 

Kodėl jį išsivertėme į lietuvių kalbą, kodėl skelbiame be sutrumpinimų? Minėtasis Azerbaidžano URM vadovo interviu svarbus Lietuvai. Jame rasime naujų argumentų bei faktų, bylojančių, jog armėnai Kalnų Karabachą ir septynetą gretimų aplinkinių rajonų iš Azerbaidžano atėmė neteisėtai, pažeidžiant visus tarptautinius įstatymus.

Continue reading „Europos Žmogaus Teisių Teismo verdiktas: būtent Armėnija atsakinga už neteisėtą Azerbaidžano teritorijų okupaciją” →

Azerbaidžanas

Kur ir kaip norėčiau praleisti gegužės 28-ąją?

Atsakymas skaitytojui tikriausiai pasirodys neįprastas. Bet jis – nuoširdus.

Gegužės 28-ąją norėčiau būti Azerbaidžane. Jei tik atsirastų galimybė, nedvejodamas skrisčiau į Azerbaidžaną pažiūrėti, kaip šios rytietiškos, musulmonikos šalies žmonės švenčia Nepriklausomybės dieną. Tą šventę norėčiau pamatyti savo akimis.

Continue reading „Gegužės 28-oji – ne vien Azerbaidžano šventė” →

Azerbaidžanas

Armėnijos prezidento interviu nėra pirmojo svarbumo įvykis Lietuvai. Tačiau neturėti jokio supratimo, kokios nuotaikos vyrauja Jerevane, – vis tik būtų didelis aplaidumas.

Lietuva privalo išmokt atskirti imperinių ambicijų kamuojamas valstybes nuo separatizmo liga nesergančių šalių. Nesugebėdami atpažinti okupantų mes rizikuojame patys pakliūti į keblią situaciją, nes norom nenorom tampame okupantų rėmėjais.

Continue reading „Ko norėčiau paklausti Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano?” →

Azerbaidžanas

Lietuvos Respublikos Seimas – keistas. Lyginant su didžiosiomis pasaulio valstybėmis turime itin mažai parlamentarų. Vos tris milijonus gyventojų teturinčiai valstybei užtenka 141 parlamentaro. Tačiau kodėl mūsų politikai pasišovę draugauti su visu pasauliu?

Tas neturi nė vieno tikro draugo…

Sakote, bičiuliavimosi troškulys – gražus bruožas? Ieškoti politinių, ekonominių, kultūrinių kontaktų visuomet geriau nei pyktis. Bet ar siekis turėti ypač daug prietelių byloja kokybę? Senolių išmintis primena: kas turi daug bičiulių – tas neturi nė vieno tikro draugo.

Continue reading „Draugystė su šiandieniniu Kalnų Karabachu – pavojingas precedentas” →

Azerbaidžanas

Aktualijų portalas Slaptai.lt tęsia pasakojimų apie sudėtingus turkų, azerbaidžaniečių santykius su armėnais ciklą. Šiandien Jūsų dėmesio centre – istoriko Gintaro Vaičiūno straipsnis, analizuojantis Nadžibos Mustafajevos monografiją „Tarptautinės teisės principai ir Kalnų Karabacho konfliktas“.

Nadžibos Mustafajevos monografija „Tarptautinės teisės principai ir Kalnų Karabacho konfliktas“ – aktuali tiems, kurie domisi Azerbaidžano Respublikos teisine kova už savo teritorinį vientisumą. Šioje monografijoje išsamiai nagrinėjami tokių tarptautinės teisės principų kaip jėgos nenaudojimo, valstybinių sienų neliečiamumo, teritorinio vientisumo, žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo teoriniai pagrindai bei jų veikimas praktikoje.

Continue reading „Istorikas Gintaras Vaičiūnas: „Kas neleista Irakui, Libijai ir Jugoslavijai, tas leidžiama – Armėnijai“” →

Azerbaidžanas

Ilgai svarsčiau, nuo ko derėtų pradėti publikaciją azerbaidžanietiška – turkiška tema.

Apsispręsti tapo lengviau, kai viename iš Vilniaus knygynų aptikau į lietuvių kalbą išverstą Franco Verfelio (Franz Werfel) romaną „Keturiasdešimt Musa Dago dienų“.

Dienos šviesą romanas išvydo „Versus Aureus“ leidyklos dėka 2014-aisiais metais.

Kas bent mažumėlę domisi sudėtingais turkų – armėnų santykiais, be abejo, bus girdėję, jog šiame romane pasakojama, kaip „žiaurūs turkai 20-ojo amžiaus pradžioje masiškai žudė vargšus armėnus“.

Kuo ypatingas Franco Verfelio romanas?

Continue reading „Europa nemoka bendrauti su taikiais musulmonais” →

Azerbaidžanas

Tarptautinės teisės principai – visuotinai pripažintos teisės normos. Jas pripažįsta visos pasaulio tautos –  jie įtvirtinti JT įstatuose. Deja, agresoriai dažnai jais naudojasi kaip širma pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

Tas gerai matoma ir sprendžiant Armėnijos kariuomenės ir vietinių separatistų užimto Karabacho krašto klausimą. Pagrindinis agresorius Europoje – Rusijos Federacija, visose kaimyninių šalių užgrobtose teritorijose organizavo referendumus, pradedant Moldovos Padniestre ir baigiant Krymo, Luhansko, Donecko sritimis Ukrainoje. 

Tai ne vieną kartą sovietų okupuotose šalyse taikyta bei praktiškai gerai patikrinta taktika naudojant neva laisvų rinkimų techniką.

Continue reading „Istorikas Gintaras Vaičiūnas: “Keista draugystė su agresoriumi”” →

Politinės intrigos

Vargu ar žinomas architektas Lorencas Džardinis, pagal kurio projektą pastatyti Burbonų rūmai, kuriuose dabar posėdžiauja Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, galėjo numatyti, kad ateis tokia diena, kai Paryžiaus širdyje, būtent šituose rūmuose, Prancūzijos parlamentarai ramiai stebės, kaip mušama mergina.

To žvėriško jos užpuolimo priežastis ta, kad ji azerbaidžianietė ir išdrįso išrėkti visą tiesą apie armėnus ir Chodžali genocidą.

2013 metų vasario 26 dieną Azerbaidžano namų Paryžiuje vadovė Mirvari Fatalijeva ir studentas Viusalas Huseinovas buvo žiauriai sumušti per armėnų bendruomenės atstovų surengtą Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje renginį „25 metai po Sumgaito įvykių: Kalnų Karabacho tautos dabartinė situacija ir ateities perspektyvos“.

Continue reading „Mirvari Fatalijeva: „Būtent deputatas Rošbluanas įžeidinėjo mane“” →

Videonaujienos

Slaptai.lt skelbia 30-ies minučių trukmės videointerviu su Bairamu Safarovu – Azerbaidžano Kalnų Karabacho azerbaidžaniečių bendruomenės pirmininku.

Vienas iš svarbiausiųjų Bairamo Safarovo (Bayram Seferov) vadovaujamos visuomeninės organizacijos tikslų – suburti visus iš Armėnijos okupuotų žemių pasitraukusius pabėgėlius. 

Tai – sudėtingas uždavinys. Pabėgėlių, kurie nukentėjo nuo Armėnijos ir jos sąjungininkės Rusijos agresijos, – per milijoną.

Kitas B.Safarovo organizacijos tikslas – kuo greičiau susigrąžinti prieš dvidešimt metų prarastas teritorijas.

Continue reading „Bairamas Safarovas: „Prarastas žemes Azerbaidžanas susigrąžins bet kokiu atveju“” →

Videonaujienos

Orkhanas Akbarovas (Orkhan Akbarov) – Azerbaidžano Respublikos Kalnų Karabacho azerbaidžaniečių bendruomenės koordinacinės tarybos pirmininkas.

Ši organizacija Azerbaidžanui labai svarbi ir reikalinga. Ji jungia apie 90 tūkst. azerbaidžaniečių, išvytų iš Kalnų Karabachui priklausančių Hodžaly, Hodžavend ir Šuša rajonų.

Bet iš viso iš gimtųjų žemių išvytų azerbaidžaniečių – žymiai daugiau. Daugiau nei vienas milijonas.

Mat Armėnijos karinės pajėgos, remiamos Rusijos armijos, be Kalnų Karabacho okupavo dar papildomus septynis Azerbaidžano rajonus, nesusijusius su Juoduoju Sodu (Kalnų Karabacho pavadinimą išvertus į lietuvių kalbą, turėtume Juodąjį Sodą, t.y. tvirtą, stiprų, sveiką sodą).

Taigi organizacijos, kuriai priklauso O.Akbarovas, vienas iš svarbiausių tikslų, – rūpintis priverstiniais azerbaidžaniečių pabėgėliais, kurie šiuo metu išsibarstę po visą Azeraidžaną (jie apgyvendinti 60-yje rajonų). Šios organizacijos veikla – sudėtinga.

Continue reading „Orkhanas Akbarovas: „Deja, Vakarai taiko dvigubus standartus“” →

Videonaujienos

Šiandien portalo slaptai.lt svečias – Baku muzikos akademijos rektorius prof. Farhadas Badalbeili (Ferhad Bedelbeyli).

Lietuviams prof. F.Badalbeili labiau žinomas kaip profesionalus pianistas, dirigentas, daug koncertavęs Austrijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Rusijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Turkijoje…

Mes taip pat jį pažįstame kaip aktyvų Azerbaidžano kultūros bičiulių fondo narį, principingą Azerbaidžano muzikų rėmimo centro įkūrėją, aistringą Azerbaidžano muzikinės kultūros misionierių.

Tačiau Lietuva nežino, jog prof. F.Badalbeili dar yra ir Azerbaidžano Respublikos Kalnų Karabacho azerbaidžaniečių bendruomenės narys.

Ši visuomeninė organizacija – nei politinė, nei karinė. Tačiau jos uždaviniai – ir kilnūs, ir tuo pačiu – sudėtingi. Ji trokšta susigrąžinti prieš du dešimtmečius iš Azerbaidžano klasta ir jėga atimtas žemes, įskaitant ir Kalnų Karabachą.

Continue reading „Prof. Farhadas Badalbeili: „Mano didžiausia svajonė – sugrįžti į gimtąjį Šušos miestą“” →

Azerbaidžanas

Azerbaidžano sostinę Baku ir Hodžavendo rajoną skiria maždaug trijų šimtų kilometrų atkarpa. Įveikti ją galima maždaug per penkias valandas.

Šiandieninis kelias, vedantis į Hodžavendą, – tai senasis Šilko kelias, kuriuo iš Vakarų į Rytus ir atgal kadaise keliaudavo viduramžių prekeivių karavanai.

Dabar anuos laikus mena prie prabangių pakelės restoranų pastatytos stilizuotos kupranugarių varovų skulptūros.

Daugiau nei milijonas pabėgėlių  

Kodėl važiuoju į Hodžavendą? Nusigauti į šį regioną norėjau seniai. Ten gyvena apie 12 tūkst. nuo Armėnijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų agresijos nukentėjusių azerbaidžaniečių pabėgėlių.

Continue reading „Ilga kelionė į Hodžavendą” →

Azerbaidžanas

Po 2013-ųjų metų rudens vizito į Baku tarptautinį humanitarinį  forumą ėmiau domėtis, kas rašoma apie Azerbaidžano valstybę tiek Lietuvos, tiek užsienio spaudoje. Imtis šios darbo skatino žurnalistinis smalsumas – noras kuo giliau pažinti šį puikų įspūdį palikusį musulmonišką kraštą.

Žinoma, visko aprėpti, kas rašoma apie Azerbaidžaną, – neįmanoma. Todėl negaliu savęs priskirti žurnalistams, kuriems viskas aišku bei akivaizdu. Juolab kad puikiai prisimenu sparnuotąjį posakį: „Rytai – subtilus dalykas“.

Tačiau per metus, stengiantis nepraleisti nė vieno straipsnio azerbaidžanietiška tema, man regis, pavyko apčiuoti keletą tendencijų. 

Continue reading „Apie Azerbaidžaną kalbėkime be išankstinio priešiškumo” →

Azerbaidžanas

Nieko ypatingo nepasakysiu, jei priminsiu, jog Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, tad, iš pirmo žvilsnio, turinti užtektinai ir draugų, ir partnerių. Tačiau neapsigaukime.

Priklausymas šioms politinėms bei ekonominėms sąjungoms – puiki saugumo garantija. Tačiau tai nereiškia, kad visos NATO ir ES valstybės – nuoširdžios mūsų sąjungininkės. Puikiai žinome pavadinimus NATO ir ES valstybių, kurios tik apsimeta, tik vaizduoja, jog savuosius interesus derina su mūsiškiais lūkesčiais. Jei tik galėtų, tai visai neatsižvelgtų į teisėtus mūsų norus…

Azerbaidžanas galėtų tapti rimtu Lietuvos sąjungininku

Tikrųjų sąjungininkų Lietuva teturi keletą. Ši karti tiesa sako, jog privalome ne tik ypatingai kruopščiai branginti draugystę su JAV ir Didžiąja Britanija, bet ir ieškoti naujų partnerių. Visomis kryptimis, visuose regionuose. Net ten, kur nesitikime jų rasti. Draugų per daug nebus.

Continue reading „Kodėl Kalnų Karabachas – Azerbaidžano žemės” →

Azerbaidžanas

Tikriausiai dar visi prisimename vasario mėnesį kilusį triukšmą dėl Vilniaus mieste iškabintų 40-ies plakatų, skelbiančių oficialų Azerbaidžano požiūrį į 1992-ųjų vasario 26-osios tragediją Chodžaly mieste.

Nepadarė nieko smerktino

Šia tema nieko nerašiau, kadangi priklausau lietuviams, manantiems, jog Azerbaidžanas, sumanęs būtent tokiu būdu atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į jam svarbius įvykius, nepadarė nieko smerktino. Jei Lietuva – vis dar civilizuota, demokratinė valstybė, kodėl oficialusis Baku mūsų žemėje apie savo skaudulius negali pasakoti ant troleibusų ir gatvės stendų iškabindamas informacinio pobūdžio plakatus?

Continue reading „Priekaištai, kurių Azerbaidžanas nenusipelnė” →