Teatro paslaugos

Skaitytojas be vargo prisimins detektyvus apie šnipus, kurių pagrindiniai epizodai rutuliojasi teatre. Didžiajam baletui šiuo atžvilgiu pasisekė labiau už kitus. Teatras iš tiesų nepaprastai patogus konspiratyviems susitikimams ir kitokiems šnipų reikalams: minioje lengva pranykti, pastate daug įvairių patalpų ir išėjimų. Bet tai, ką sugalvojo Tonis, buvo unikaliai sumąstytas planas, reikalavęs subtilaus įvykdymo.

Trupė ne kartą repetavo savo vaidmenis Vašingtono teatruose. Dabar ji turėjo suvaidinti spektaklį publikai.

Continue reading „Šnipas iš požemio (2-oji dalis)”

„Kaip išaiškėjo, Rusijos kibernetinių šnipų keliamas pavojus privertė britų kareivius, dalyvaujančius pratybose Lenkijoje, visus mobiliuosius telefonus ir kompiuterius palikti namie“, – praneša Debora Heinz laikraštyje The Times.

„Nors ir suprantu, kad tai apsunkino bendravimą su artimaisiais, turiu pabrėžti, jog keletą savaičių pabūti atskirtam nuo bevielio ryšio gana naudinga visiems, nes tai priverčia mus daugiau bendrauti tarpusavyje“, – pareiškė Karališkojo husarų pulko vadas papulkininkis Džastinas Kingsfordas.

Continue reading „Didžiosios Britanijos armija priešinasi Rusijos kibernetiniams šnipams”

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko viešai pareiškė, jog ukrainiečių tauta pasirengusi pačiam blogiausiam scenarijui – „plataus masto Rusijos puolimui“. Net jei tai nėra visiškai tikslus apibūdinimas turint omenyje sunkią šalies ekonominę padėtį, Ukrainos vadovo drąsa – pagirtina.

O ar Lietuva pasirengusi visiems blogiausiems scenarijams? Ar mes sugebame numatyti mus tykančias bėdas ir pavojus? Vieną iš galimų liūdnų scenarijų įvardijo „The Economist“ apžvalgininkas Edvardas Lukasas, portale delfi.lt atkreipdamas dėmesį į Rusijos tranzito per Lietuvos teritoriją keliamas grėsmes. Kaip pasielgtume, jei ir vėl prie Kauno stabtelėtų rusiškas traukinys, važiuojantis į Kaliningradą, o Rusija pareikalautų įsileisti kuopą rusiškų „karinių inžinierių“, neva sugebančių operatyviai ir kokybiškai suremontuoti transporto priemones?

Continue reading „Pats blogiausias scenarijus”

Po 2013-ųjų metų rudens vizito į Baku tarptautinį humanitarinį  forumą ėmiau domėtis, kas rašoma apie Azerbaidžano valstybę tiek Lietuvos, tiek užsienio spaudoje. Imtis šios darbo skatino žurnalistinis smalsumas – noras kuo giliau pažinti šį puikų įspūdį palikusį musulmonišką kraštą.

Žinoma, visko aprėpti, kas rašoma apie Azerbaidžaną, – neįmanoma. Todėl negaliu savęs priskirti žurnalistams, kuriems viskas aišku bei akivaizdu. Juolab kad puikiai prisimenu sparnuotąjį posakį: „Rytai – subtilus dalykas“.

Tačiau per metus, stengiantis nepraleisti nė vieno straipsnio azerbaidžanietiška tema, man regis, pavyko apčiuoti keletą tendencijų. 

Continue reading „Apie Azerbaidžaną kalbėkime be išankstinio priešiškumo”

Donatas Banionis  – nuoširdžios pagarbos vertas aktorius. Donato Banionio užmiršti – neįmanoma. Jo sukurti vaidmenys – spalvingi, įsimenantys.

Bet kaip deramai pagerbti Donato Banionio atminimą?

Šiandien, kai laidojamas didis aktorius, Slaptai.lt nusprendė prisiminti filmą, vaizdavusį Šaltojo karo šnipų intrigas. Mūsų dėmesio centre – sovietiniais laikais sukurta meninė juosta „Ne sezono metas“.

Vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka Donatas Banionis. Būtent jis vaidino aukšto rango sovietinį saugumietį. Vaidino įtikinamai, profesionaliai, patraukliai.

Tiesa, į Šaltojo karo šnipų intrigas tame filme žvelgiama Kremliaus akimis. O kaip kitaip? Anuomet kitokios nuomonės Sovietų Sąjungoje negalėjo būti…

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Donato Banionio atminimui”

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – išskirtinis Edvardo Lukaso (Edward Lucas) interviu, duotas mūsų portalui. Sulaukęs prašymo atsakyti į keletą slaptai.lt klausimų žymus britų apžvalgininkas, politikos ekspertas, „The Economist“ redaktorius apgailestavo per parą gaunąs nepaprastai daug laiškų, todėl niekaip nepajėgiantis į juos visus atsakyti.

Ir vis tik portalas slaptai.lt po kelių dienų sulaukė britų žurnalisto Edwardo Lucaso atsakymų. Su žymiu britų žurnalistu, sensacingų knygų apie šnipus autoriumi Edwardu Lucasu kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Dėmesio centre – Rusijos agresija, informaciniai karai ir šnipų intrigos.

Pirmiausia norėčiau padėkoti Jums už knygą „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“. Paliko gilų įspūdį. Taip pat stengiuosi nepraleisti nė vieno Jūsų straipsnio, pasirodančio lietuviškoje spaudoje. Man patinka Jūsų pozicija. Tačiau skaitant Jūsų analizes apima gilus pesimizmas. Juk Rusija sėkmingai tebemausto Vakarus. Ar Jūs matote prašviesėjimų?

Continue reading „Edvardas Lukasas: „Nesu tikras, kad šį kartą laimėsime“”

Tikriausiai jau girdėjome, jog laikraščiai The Guardian ir The Washington Post pelnė Pulitcerio premiją už JAV slaptosios tarnybos NSA demaskavimus.

Tik pamanyk: The Guardian ir The Washington Post gavo aukščiausią JAV žurnalistikos premiją! Pulitcerio premija skirta leidiniams, nominuotiems „už tarnavimą visuomenei“, o konkrečiai – už publikacijas, pagrįstas Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojo Edvardo Snoudeno išdavystės dėka!

JAV valstybės paslaptys šį sykį tikrai plačiai išgarsintos. Paskutinį kartą JAV paslaptys į paviršių tokiais milžiniškais mastais iškilo tik 1971-aisiais. Tuomet Amerikos visuomenė sužinojo apie vadinamuosius „Pentagono popierius“, atskleidžiančius Vietnamo karo ypatumus. Po to Amerikos slaptosios tarnybos nepatyrė didesnių informacijos nutekėjimų iki Rusijon pasprukusio E.Snoudeno kiaulystės.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ironiškas žvilgsnis į Pulitcerio premijos laureatus”

1961 metų balandį buvo atliktas karinio įsiveržimo į Kubą bandymas – katastrofiškų padarinių turėjęs išsilaipinimas Kočinos užutekyje. Apie 1400 kubiečių emigrantų, užverbuotų ir specialiai parengtų CŽV, mėgino prasiskverbti į tėvynę ir organizuoti sukilimą prieš Fidelio Kastro režimą.

Rengiant ir planuojant tą didelę operaciją dalyvavo Ričardas Biselis (Richard Bissell) ir E. Hovardas Hantas (E. Howard Hunt), tik šį kartą jų darbo rezultatai buvo gana apgailėtini.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: kaip CŽV nesugebėjo įveikti Fidelio Kastro”

Vėl lipame ant grėblio, kuris ne sykį mums skaudžiai trinktelėjo, demonstruodamas, jog primityvūs politiniai žaidimai atneša daugiau žalos nei naudos. Tik šitaip derėtų vertinti kilusį triukšmą dėl rusų dainininko Olego Gazmanovo dainos apie Sovietų Sąjungą.

Niekaip nesuprantu, kodėl kilo diskusija, verta ar neverta rusų atlikėją įvardinti nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje. Gal galite pasakyti, ką blogo O.Gazmanovas padarė Lietuvai? Tą nostalgišką dainą apie SSRS, kuriai priklausė ir trys Baltijos valstybės, jis atliko Rusijoje.

Be kita ko, kas girdėjo O.Gazmanovo dainą apie SSRS, vargu ar drįs tvirtinti, jog dainos žodžiuose apart nostalgijos dar esama ir agresyvumo, naujų imperinių užmačių. Nėra jokių užuominų, jog SSRS reikia atgaivinti. Dainoje tiesiog liūdnai konstatuojama, jog buvo tokia SSRS, kad jai priklausė ir Lietuva, ir kad daugelis iš mūsų gimėme būtent SSRS laikais…

Continue reading „Naujos lietuviškos kvailionės”

Sun-Czy (g. apie 510 m. iki mūsų eros) – kinų generolas, gyvenęs IV amžiuje iki mūsų eros ir labai vertinęs žvalgybos būtinybę. Sun-Czy yra klasikinio traktato „Pin-fa“ („Karo menas“) autorius.

Tai – seniausias iš žinomų karinės teorijos ir žvalgybos vadovėlių, kurį ir šiandien būtinai privaloma perskaityti daugelio Vakarų ir Rytų šalių karinėse mokyklose.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: kinų generolas Sun-Czy”

Sovietmečiu nevertinome kolektyvinių laiškų. Puikiai žinojome, kaip jie organizuojami. Tik pabandyk nepritarti komunistų partijos pozicijai – nedelsiant būsi išbrauktas iš studentų sąrašo ar išmestas iš bent kiek padoresnės darbovietės. Atgimimo metais kolektyviniai laiškai įgavo pažangią prasmę. Kolektyvinių laiškų pagalba įrodinėjome Kremliui ir jo vietininkams, kodėl esame nepatenkinti sovietine santvarka, kodėl mums nepriimtina rusifikacija. Dabar, prabėgus daugiau nei dviems dešimtmečiams, kolektyvinių laiškų vertė vėl smukusi. Jei Sąjūdžio laikais kolektyviniai laiškai bylojo daugumos poziciją, dabar – dažnusyk prieštaringai vertinamų, ne itin skaitlingų grupių nuomonę.    

Tačiau Gruzijos inteligentų kolektyvinis laiškas "Gerbkite mūsų tradicijas" – maloni išimtis. Specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hammarbergui adresuotas kolektyvinis Gruzijos rašytojų, režisierių, poetų, kompozitorių, verslininkų, politikų laiškas  – vertas visų mūsų, ne tik lietuvių, dėmesio (laiškas pirmiausiai buvo paskelbtas Gruzijos laikraštyje "Kviris palitra", paskui jį persispausdino Православие.Ru, po to jo vertimai į lietuvių kalbą atsidūrė lietuviškuosiuose internetiniuose portaluose). 

Continue reading „„Jeigu jūs tikrai gerbiate pasaulio tautų ir tradicijų įvairovę…””

Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Žodžiu, atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Taip pat puiki proga dar kartą prisiminti tiek VSD kritikų, tiek VSD simpatikų publikacijas.

Kai analizuojamos viešos slaptųjų tarnybų atsakaitos, skubėt užimti kategorišką poziciją, – ne visuomet dėkinga taktika. Pirmieji įspūdžiai – ne visuomet tikslūs ir teisingi. Ypač kai kalbama apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą, kurioje, be jokios abejonės, nežinomųjų elementų žymiai daugiau nei žinomųjų. Ne veltui iki šiol gyva patarlė apie karštakošius, "kurie labai skubėjo ir todėl prajuokino pasaulį".

Žinoma, visus labiausiai domina toji lietuviškosios ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai ir atvirai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. 

Continue reading „Bičiuliavimosi su Rusijos FSB atvejai”

Jauna, įžūli, nieko nepaisanti Ana Čapman simbolizuoja šiandieninę Rusiją, kokią norėtų matyti Vladimiras Putinas.

Taip savo naujoje knygoje “Apgaulė: šnipai, melas ir tai, kaip Rusija kvailina Vakarus” teigia Edvardas Lukasas.

Šios knygos ištraukas paskelbė Daily Mail (Deception: Spies, Lies and How Russia Dupes the West by Edward Lucas)”. Knyga pasirodo šių metų kovo mėnesį.

“Vakaruose į Anos Čapman nuotykius reaguojama su nuostabiu atsainumu, sumišusiu su geraširdiškumu”, – pastebi autorius. Edvardo Luko nuomone, ji buvo netikusi šnipė: “firma, kurią ji įsteigė Londone kaip priedangą, su klaidomis rašė savo netikrą adresą oficialiuose dokumentuose”.

Continue reading „Kai Jūsų kaimynai – tikri šnipai”

Netrukus Vokietija pirmą kartą nuo Berlyno sienos griuvimo galės organizuoti Maskvai ir Vašingtonui apsikeitimą šnipais, sako Jozefas Hufelschulte Vokietijos leidinyje "Focus".

Šiame „sunkiame ir panašiame į pokerio lošimą apsikeitime agentais“ pagrindiniai veikiantieji asmenys – įtariamieji šnipinėjimu Rusijos naudai žvalgai nelegalai Andreas ir Heidrun Anschlagai, išsilaikę Vokietijoje 23 metus, ir FSB pulkininkas Valerijus Michailovas, nuteistas 18-ai metų griežtojo režimo už šnipinėjimą CŽV naudai.

Tokie atvejai unikalūs, pažymi leidinys. Paskutinis buvo šaltojo karo laikais, apsikeitimas vyko ant Glienicko tilto Potsdame. Kol kas Rusijos šnipai, rinkę duomenis apie Amerikos priešraketinę gynybą (PRG) ir NATO operacijas Afganistane ir Libijoje, laukia Štutgarto teismo nuosprendžio. Jeigu verdiktas bus kaltinantis, šnipams gresia iki 10 metų kalėjimo.

Continue reading „Lošiamas pokeris: apsikeitimas šnipais – vunderkindais”

Kas keista amerikiečių šnipo, kuris neva tai sugautas su įkalčiais Maskvoje, byloje? „Niekas netiki, kad tai tiesa, ir tik žvalgybinė bendruomenė patikėjo“, – pastebi "The Independent" apžvalgininkas Džonas Volšas (Johnas Wolschas).

Vaizdo įrašą, parodytą per Rusijos televiziją, žurnalistai iš pradžių palaikė inscenizacija. Nevykęs tariamo šnipo Rajeno Kristoferio Foglio perukas, laiškas su žodžiais „Sveiki, gal norite būti mūsų šnipas?“ – visa tai žadina mintį: Rusija vaizduoja reikalus taip, tarsi Amerika šnipinėja Kaukaze, nes nenori, kad pačią Rusiją įtarinėtų sąsajomis su sprogimais Bostone.

Continue reading „Rašytojas Oskaras Vaildas ir detektyvas Čarlis Čenas viename flakone”

Skandalas dėl publikacijos “Wall Street Journal”, kurioje tvirtinama, kad jeigu ne patys nelegalai, tai bent jau jų vaikai galėjo tapti veiksmingais šnipais, nurodant vienos Rusijos Išorinės žvalgybos tarnybos nelegalų poros sūnų, – puikus įrodymas, koks siaubingas anachronizmas buvo visa šita operacija.

Andrejaus Berzrukovo ir Jelenos Vavilovos vyresnysis sūnus, žinomas kaip Timas Foulis, tapo problema Amerikos valdžiai nuo pat šnipų skandalo pradžios – 2010 metais jam jau buvo 20 metų, jis jau buvo spėjęs paduoti dokumentus į Džordžo Vašingtono universitetą (George Washington University).

Continue reading „Šnipų vaikai: rusiškoji realybė”

nikolia_sarkozy

Prancūzijos savaitraščio “Express” duomenimis, kompiuterinio viruso pagalba buvo šnipinėjama Prancūzijos prezidento aparate. Taip rašo Marta Serafini laikraščio “Corriere della Sera” svetainėje.

„Istorija tarsi parašyta filmų apie šnipus scenaristo. Prancūzijos savaitraštis “Express” papasakojo, kad įsilaužėlis (matyt, amerikietis) sugebėjo pramušti „skylę“ Eliziejaus rūmų kompiuterinėje sistemoje. Ataka buvo įvykdyta tarp dviejų prezidento rinkimų turų, o tai politiniu požiūriu gana delikatus laikotarpis Prancūzijai“, – rašo leidinys.

Continue reading „Amerikietis įsilaužėlis prasiskverbė į Eliziejaus rūmų kompiuterius iki Fransua Hollando išrinkimo”

haidrun

Šnipai perdavinėjo į Maskvą slaptus duomenis: naujų rūšių ginklų projektus, politinius dosjė, dokumentaciją apie NATO pajėgas. Taip rašo Gvido Olimpio laikraščio “Corriere della Sera” portale.

„Kai 2011 metų spalį Vokietijos policija įsiveržė į Haidrun Anšlag namus, niekas negalvojo, kad ją užklups netikėtai. Bet būtent taip ir atsitiko. Tuo momentu 46-rių rusų šnipė perdavinėjo duomenis per trumpųjų bangų radijo stotį, sujungtą su kompiuteriu. Po kelių valandų buvo suimtas jos vyras, 52-jų metų Andreas.

Continue reading „Rusų šnipai, prasiskverbę į Vakarus, užkoduotiems pranešimams perduoti naudojo “Youtube””

moteris_tyrinetoja

„Sûreté Générale“ – išvertus iš prancūzų kalbos būtų “visuotinis saugumas”. Taip buvo pavadinta Prancūzijos policijos tarnyba, į kurios pareigas įėjo vidaus žvalgyba (kontržvalgyba).

Šitos organizacijos istorijos ištakos siekia Napoleono epochą. 1804 metais policijos prefektas Žozefas Fušė prie savo ministerijos įsteigė slaptosios policijos valdybą „Siurtė“ („Sûreté“). Naujoji struktūra greitai įgijo didelį svorį bei įtaką ir išlaikė didelę agentūrą ir Prancūzijoje, ir už jos ribų. Ji teikė Napoleonui žinias apie jo politinius priešus (ir viduje, ir išorėje).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: „Sûreté générale“”

gelen_reinhard

Geleno organizacija – žvalgybos tarnyba, Jungtinių Amerikos Valstijų įsteigta po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Vokietijos teritorijoje informacijai apie sovietų ginkluotąsias pajėgas rinkti. 1946 metų liepą, po metų konsultacijų su Amerikos armijos žvalgybos atstovais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Reinhardas Gelenas (Reinhard Gehlen) grįžo į Vakarų Vokietiją tikėdamasis ten atkasti žvalgybos archyvus, kuriuos jis paslėpė dar per karą, ir vėl surinkti buvusio Vokietijos Generalinio štabo 12-ojo skyriaus bendradarbius – Rytų užsienio armijas.

R.Geleno organizacija gyvavo kontroliuojama ir vadovaujama JAV armijos, kuri finansavo jos veiklą, tiekė materialinę bei techninę, o prireikus ir kitokią pagalbą. Organizacijos štabo būstinė nuo 1947 metų pabaigos įsikūrė Pulache, už penkių mylių į pietus nuo Miuncheno.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Geleno (Gehlen) organizaciją vadino “nacistine šnipų kontora””