Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.
Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.
Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.
Kovo 28-ąją Vilniaus apygardos teisme buvo toliau narpliojama Medininkų žudynių byla. Tiesa, kovo 28-osios teismo posėdis buvo itin trumpas.
Teismo posėdžio metu tepranešta, jog gautas oficialus Latvijos generalinės prokuratūros atsakymas, ar Ryga leidžia lietuviams teisti buvusį omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną už karo nusikaltimus.
Po šio pranešimo paskelbta pertrauka iki balandžio 25-osios. Pertrauka reikalinga tam, kad tiek kaltintojai, tiek gynėjai, tiek pats buvęs Rygos OMON milicininkas K.Michailovas – Nikulinas galėtų deramai susipažinti su oficialia Latvijos pozicija.
Beje, Latvijos teisėsaugos pozicija – nepalanki Lietuvos prokurorams. Latvijos prokurorų atsakymas – labai konkretus. Oficialioji Ryga leidžia lietuviams teisti K.Michailovą – Nikuliną už karo nusikaltimus. Bet persekioti leidžia tik už tuos karo nusikaltimus, kurie padaryti Lietuvos teritorijoje. Pridėti karo nusikaltimų, kurie neva padaryti Latvijos Respublikos teritorijoje, – draudžia.
Continue reading „Latviai neleido buvusio Rygos omonininko teisti už karo nusikaltimus”
Kovo 28-ąją Lietuvos Apeliacinis teismas nagrinės skandalingąją Medinininkų žudynių bylą. Ši diena – tokia svarbi, kad greičiausiai pateks į Lietuvos istoriją. Bent jau į Lietuvos teismų praktikos suvestines.
Mat tądien bus aiški kaimyninės Latvijos pozicija. Tąsyk mes žinosime, ar oficialioji Ryga leidžia buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną patraukti baudžiamojo atsakomybėn pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už karo nusikaltimus.
Portalas Slaptai.lt primena, jog buvęs Rygos omonininkas K.Michailovas – Nikulinas Vilniaus apygardos teismo kolegijos jau nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Pati griežčiausia iš šiuo metu galiojančių bausmių buvusiam omonininkui skirta “dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis”. Būtent tokio verdikto, atiduodami bylą į teismą, ir siekė oficialieji kaltintojai – Lietuvos prokurorai.
Continue reading „Medininkų žudynių byloje – beprasmės karo nusikaltimo paieškos”
Mūsų skaitytojai tikriausiai pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt neskuba veltis į pastarųjų dienų skandalą dėl FNTT vadovų atleidimo. Taip elgiamės sąmoningai. Kol kas mums trūksta informacijos, kad galėtume užimti aiškesnę poziciją vertindami atleistųjų FNTT vadovų nuopelnus ar klystkelius.
Tiesiog kol kas turime per mažai žinių apie Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado nuveiktus darbus. Tiek prasmingus, tiek galimai neteisingus. O aklai pasitikėti viešojoje erdvėje pasirodančia informacija – per daug rizikinga. Karti gyvenimiška patirtis byloja, jog panašiais atvejais vienintelis veiksmingas vaistas nuo galimų apsirikimų – kruopštus faktų tikrinimas. Ir ypatingai atsargus, rezervuotas žvilgsnis į politikus, komentatorius, žurnalistus bei visuomenininkus, kuriems visuomet viskas aišku ir kurie turi susidarę itin kategorišką nuomonę.
Šis viešas advokato Arūno Marcinkevičiaus laiškas išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentei, LR Seimo Pirmininkei, LR Seimo Vicepirmininkams, LR Ministrui Pirmininkui, LR Seimo, Nacionalinio Saugumo, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų Pirmininkams, LR Seimo nariams, Europos Parlamento nariams, LR Generaliniam prokurorui, LR Vidaus reikalų ministrui, LR Teisingumo ministrui, Lietuvos Advokatų Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos Pirmininkui, Lietuvos Žurnalistų etikos Inspektoriui, Lietuvos žiniasklaidos priemonėms ir visuomenei.
Kreiptis į Tamstas ir Lietuvos visuomenę paskatino nuo 2012 m. vasario 17 d. prasidėjusi kryptinga visuomenės klaidinimo ir poveikio darymo Teismui bei nepagrįstai ir neteisėtai apkaltintojo asmens Medininkų žudynių byloje gynėjams bei šmeižto kampanija.
Lietuvos Apeliaciniam Teismui
Konstantino Michailovo, neteisėtai nuteisto ir nepagrįstai laikomo suimtu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime,
P A R E I Š K I M A S – dėl nesutikimo su perkvalifikavimu ir teismo procesu pagal naują kaltinimą Lietuvos Respublikos BK 100 str. pagrindu.
O dabar dar sykį prisiminkime svarbiausius apkaltinamojo nuosprendžio momentus.
2003 metų kovo 12-ąją Vilniaus OMON štabo viršininko Vladimiro Razvodovo asmeninis vairuotojas Tadeušas Gudaniecas davė parodymus, kad žudynių išvakarėse, tiksliau tariant – vėlai vakare, jis asmeniškai vežė tris kažkokius nežinomus asmenis į Medininkų postą. T.Gudaniecas – tai tas pats Vilniaus specialiosios paskirties milicijos būrio vairuotojas, kuris tuo pačiu tvirtino, jog niekad niekada į Medininkus nevežė K.Michailovo – Nikulino. Maža to, T.Gudaniecas pabrėžė, jog Konstantino niekad nėra regėjęs akyse.
Continue reading „Ką byloja apeliacinis prokurorų skundas Medininkų žudynių byloje (2)”
Šių metų sausio 26 dieną Lietuvos Apeliacinis teismas pradės svarstyti buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino skundą.
Buvęs Rygos omonininkas kategoriškai nesutinka su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų verdiktu, esą jis kaltas dėl Medininkų skerdynių ir todėl nusipelno pačios griežčiausios bausmės – įkalinimo iki gyvos galvos. K.Michailovas tebetvirtina neturįs nieko bendro su Medininkų posto užpuolimu ir septynių Lietuvos pareigūnų nužudymu. K.Michailovo tvirtinimu, tą lemtingąją naktį jis niekur nebuvo išvažiavęs iš tuometinės Vilniaus OMON bazės Antakalnio miškuose.
Continue reading „Ką byloja apeliacinis prokurorų skundas Medininkų žudynių byloje (1)”
Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę. Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.
Ir vis dėlto kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domiuosi, paženklintos keistu bruožu. Tą bruožą pavadinčiau noru kuo greičiau teisti, smerkti, bausti. Beje, persekiojama, baudžiama beveik neatsižvelgiant į gynybos argumentus. Įrodymai, kurių pagrindu persekiojami įtariamieji arba kaltinamieji, vis rečiau atrodo įtikinami. Kartais neginčijamais įrodymais pavadinami vien žodiniai įslaptintų liudininkų pareiškimai. O juk bausmės, baudos – realios, milžiniškos.
Continue reading „Savo garbę pradeda ginti net specialiosios tarnybos”
Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę.
Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tačiau kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domisi visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt, paženklintos keistu bruožu.
“Galiu drąsiai pareikšti: jeigu mėgstate satyrą, jeigu šis žanras jums prie širdies, tai skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis, ir visąlaik turėsite iš ko juoktis. Tai – ne mano pastebėjimas. Šiuos žodžius ištarė rašytojas Vytautas Petkevičius. Nesu didelis V.Petkevičiaus kaip rašytojo ir kaip politiko gerbėjas. Ypač po jo knygos “Durniškės” pasirodymo. Tačiau būtent šiame palyginime įžvelgiu daug karčios tiesos.
Šiuos V.Petkevičiaus kadaise ištartus žodžius prisiminiau nūnai perskaitęs BNS pranešimą, jog “Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas penktadienį išnagrinėjo Generalinės prokuratūros prašymą už akių skirti kardomąjį suėmimą trims įtariamiesiems Medininkų žudynių byloje – Aleksandrui Ryžovui, Česlavui Mlynikui ir Andrėjui Laktionovui”. Puiku, sveikintina, pagirtina. Tačiau kokiais duomenimis remiantis mūsų prokuratūra grindžia šį prašymą?
Continue reading „“Jeigu mėgstate satyros žanrą, skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis””
Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, esą lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų – nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas narpliojant amžiaus bylą.
1991-aisiais metais tuoj po žudynių iki tol nežinoma “Saugumo tarnyba”, ginanti Baltijos valstybių rusakalbių teises (“Služba bezopastnosti” zaščity prav ruskojazyčnogo naselenija Pribaltiki) buvo viešai paskelbusi esanti atsakinga už Medininkuose pralietą kraują. Apie tai buvo net spaudoje rašyta. Tame tarpe – ir rusiškoje, ir lietuviškoje. Tuo skambiu vardu pasivadinusieji tvirtino, jog būtent jie ėmėsi drastiškų veiksmų, siekdami įbauginti bei pamokyti nepaklusniuosius “litovcus”. Bent jau taip toji “Služba bezopastnosti” prisistatė žurnalistei iš to meto “Nezavisimaja gazeta”.
Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą (Nikuliną) ginančio advokato Arūno Marcinkevičiaus viešą laišką, adresuotą Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Manome, kad laiškas sudomins visus, kurie domisi Medininkų žudynių bylos tyrimo peripetijomis ir nuoširdžiai nori išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų kaltas dėl mūsų pareigūnų mirčių. Ši tema ypač aktuali šiandien, praėjus dviems dešimtmečiams. Mat į kai kuriuos klausimus vis dar neturime konkrečių, išsamių atsakymų.
Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamosios ir gerbiamieji. Perskaitėme 2011 07 30 publikaciją „Medininkų tragedija: kaip viskas įvyko” (BNS inf.), šaltinis: http://www.diena.lt/dienrastis/tema/medininku-tragedija-kaip-viskas-ivyko-367227 ).
Susipažinus su publikacijos tekstu iškilo keletas esminių klausimų, į kuriuos neatsakius, Lietuvos visuomenė iš esmės yra klaidinama. Tai, mūsų supratimu, tikimės pritarsite, nėra ir negalėtų būti toleruotina Valstybės istorijos, o juolab Žmogaus likimo atžvilgiu.
Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Lietuvos visuomenė yra klaidinama””
Medininkų nelaimės minėjimas – čia pat. Liepos 31-ąją ir vėl prisiminsime tragiškąją naktį, nusinešusią septynių mūsų muitinės ir pasienio pareigūnų gyvybes. Prisiminsime jau dvidešimtąjį kartą.
Bet ir ši iškilminga ceremonija bus be deramo džiugesio, kuris ateina žinant, jog tikrieji kaltininkai vis dėlto sulaukė pelnytos bausmės. Ir šis minėjimas vargu ar atneš Lietuvai pasitikėjimo savo jėgomis. Juk per dvidešimt metų nesugebėjome nubausti nei tų, kurie užsakė skerdynes, nei tų, kurie atliko šią kruviną užduotį. Tiksliau tariant, mes vis dar tiksliai nežinome, kas tikrieji užsakovai, o kas – iešmininkai ir žudikai.
Continue reading „Medininkų tragedijos minėjimo išvakarėse – keistas prokurorų žingsnis”
Pirmiausiai norėčiau prisiminti keletą esminių teiginių iš Lietuvos Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Stundienės liepos 16-ąją po pietų atsiųsto pranešimo.
Lietuvos Generalinėje prokuratūroje gauta informacija, kad liepos 14 d. Austrijoje, Vienos oro uoste, pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis Michail Golovatov. Jis įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), padarymu 1991 metų sausio įvykių byloje. Apie minėto asmens sulaikymą ir prašymą Austrijos Respublikos kompetentingai institucijai buvo skubiai pateikti Europos arešto orderio vertimas ir informacija apie tai, koks buvo M.Golovatov vaidmuo jam inkriminuojamoje veikoje.
Continue reading „Kodėl Austrija neatidavė Lietuvai KGB pulkininko Michailo Golovatovo”
Tikriausiai nieko nuostabaus nepasakysiu pabrėždamas, jog žurnalistą, prieš pradedant rašyti analitinį straipsnį apie sudėtingas, painias, su slaptosiomis tarnybomis susijusias bylas, visuomet apninka abejonės. Abejonės – neišvengiamos.
Pavyzdžiui, nuolat savęs klausdavau, ar nedarau grubios klaidos, prieštaraudamas oficialiai Lietuvos teisėsaugos versijai. Nuolat kirbėdavo mintis: o jei po kelių ar keliolikos metų paaiškės, jog klydau, jog buvau mulkinamas, jog gyniau visai ne tuos, kuriuos derėtų ginti? Kaip tada reikės pažvelgti į akis tiems, kuriuos nepelnytai kritikavau? Be kita ko, narpliodamas kai kurias rezonansines bylas dažnusyk sulaukdavau ne itin draugiškų replikų, net pašaipų. Girdi, prokurorai klysta, teisėjai klysta, saugumo pareigūnai klysta, tik štai Slaptai.lt žurnalistai viską išmano ir viską žino.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius pagarsėjęs savo keistomis nutartimis ir nuosprendžiais. Štai tik keli paskutinieji atvejai: Vilniaus Apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė sudėtingoje terorizmo byloje akivaizdžiai trukdo liudininkei išdėstyti visas aplinkybes, kurias ji norinti papasakoti teismui, o to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis milžiniška bauda baudžia žurnalistą ne už tai, ką šis konkrečiai parašė, bet už tai, ką galėjo pamanyti kažkokie “statistiniai skaitytojai”.
Šių metų birželio 23-osios dienos Vilniaus apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Viktoro Dovidaičio, Vladislavo Lenčiko ir Artūro Pažarskio pasirašyta nutartis, mano manymu, taip pat priskirtina prie sveiku protu sunkiai suvokiamų sprendimų. Atvirai sakant, klausiausi tądien Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V.Dovidaičio skelbiamos nutarties rezonansinėje Medininkų žudynių byloje ir negalėjau patikėti savo ausimis.
Continue reading „Kas nulėmė nuosprendį Medininkų byloje: Temidės grimasos ar intrigos?”
Medininkų bylos tyrimo keistenybės – ne vien Lietuvos vidaus reikalas. Turiu pagrindo manyti, jog šią temą gali pradėt eskaluoti įtakingi Rusijos leidiniai, įskaitant ir populiarias televizijas, ir milijoninius tiražus skaičiuojančius internetinius portalus.
Jei taip atsitiktų, sukeltas rusiškas triukšmas Lietuvai būtų itin nemalonus. Medininkų bylos tyrimo ypatumų narpliojimas rusiškoje žiniasklaidoje taptų skandalingas būtent dėl teisminių niuansų. Juk byloje įrodymų, kas konkrečiai nužudė mūsų pareigūnus, – nėra. Juolab nėra nei tiesioginių, nei šalutinių įrodymų, jog šį nusikaltimą padarė būtent kalėjimu iki gyvos galvos baudžiamas Konstantinas Michailovas – Nikulinas.
Continue reading „Ar Rusija paliks neprofesionaliai ištirtą Medininkų bylą politikos užribyje?”
Būta laikų, kai įtariai žiūrėdavau į advokatų pastangas ginant kaltinamuosius visuomeniškai svarbiose, rezonansinėse bylose. Suprask, už pinigus advokatai pasiruošę liaupsinti kad ir patį Velnią.
Šiandien ši nuostata keičiasi. Keičiasi kardinaliai. Ne teisėjų ir prokurorų labui.
Advokatų veikla ieškant kaltinamiesiems palankių, juos teisinančių aplinkybių jau nebeatrodo visuomeniškai nereikalinga, juolab – visuomeniškai kenksminga. Advokatų gildijai palankios nuostatos pradėjo formuotis atidžiai stebint čečėnų Gatajevų, neva žiauriai pasielgusių su savo globotiniais, ar terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės, neva ketinusios skristi į Maskvą ir ten susisprogdinti, teismo procesus. Beje, advokatų darbas, kai jie kliento interesus gina pasiraitoję rankoves, o ne atmestinai, ne formaliai, – įtemptas, sudėtingas, alinantis. Kai kada – net pavojingas. Ypač kai narpliojami politiškai aktualūs nutikimai. Pavyzdžiui, Medininkų žudynių byla.
Continue reading „Lietuviškosios Temidės bandymai nutildyti principingai dirbančius advokatus”
Puikiai prisimename posakį apie neteisingoje vietoje padėtą kablelį, kuris kardinaliai pakeitė įtariamojo likimą. Vietoj išteisinamojo nuosprendžio kaltinamąjam buvo pritaikyta griežčiausia – mirties – bausmė.
Užuot išėjęs į laisvę jis neteko gyvybės. Sušaudytas buvo tik dėl to, kad kažkas, gal teisėjas, gal sekretorė, tyčia ar netyčia, ne toje vietoje padėjo kablelį. Derėjo parašyti “nuteisti negalima, išteisinti”, o buvo parašyta “Nuteisti, negalima išteisinti”. Šios klaidos laiku niekas nepastebėjo, ir Temidė žmogaus likimą apvertė aukštyn kojomis. Neteisingai pasmerkė myriop. Šis pavyzdys rodo, jog smulkmenų teisminėse batalijose nėra ir negali būti. Čia kiekviena detalė, kiekvienas niuansas – aukso vertės.
Continue reading „Kai teismo sprendimas “absoliučiai nesuprantamas””
