Beprasmiška spėlioti, ar per pastaruosius 25-erius metus buvo bent menkutė atkarpėlė, kada Rusija mums tikrai nekėlė pavojaus. Tokiomis viltimis gyventi vargu ar galėjome net tuomet, kai griūnant Sovietų Sąjungai mus palaikė Borisas Jelcinas.

Lipdamas ant tanko Maskvos centre ar pasirašydamas sovietinę kariauną nešdintis iš Lietuvos įpareigojančius dokumentus B.Jelcinas greičiausiai nebuvo nuoširdus. Taip elgtis jį vertė aplinkybės, o ne vidiniai įsitikinimai. Jei nenorėjo prarasti valdžios, privalėjo remti politinius pokyčius Rusijoje. O palaikydamas demokratinius pasikeitimus Rusijoje negalėjo nepalaikyti Baltijos valstybių sprendimo siekti laisvės. Štai tokia karti paslaptis.

Continue reading „Demaskuoti finansines Rusijos gijas – svarbiausia”

Andrejus Soldatovas – apie Boriso Nemcovo žudikų profesionalumą ir opozicijos vykdytą sekimą

Rusų opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymas buvo ypač įžūlus: jį nušovė pačiame Maskvos centre, šalia Kremliaus, ant Didžiojo Moskvorecko tilto.

Daugelis nelaukdami oficialaus tyrimo rezultatų stengiasi patys išnarplioti aplinkybes ir suprasti, kas galėjo įvykdyti nusikaltimą.

Continue reading „GRU specnazo parengties čia būtų nepakakę”

Sveiki, gyvi ir laisvi sulaukėme dar vienos Vasario 16-osios. Gražių, prasmingų, vertingų renginių matėme visoje Lietuvoje. Vasario 16-ąją šventė net Havajuose gyvenantys ar poilsiaujantys lietuviai. Bet nuotaikos – nepanašios į šventines. Kiek dar sykių šią datą minėsime sveiki, gyvi ir laisvi?

Taikliai pastebėjo prof. Vytautas Landsbergis, tądien iš Signatarų namų Vilniaus senamiestyje pasakęs, jog „Ukraina gina mus visus“. Tikra tiesa. Ukrainai turime būti dėkingi, kad ji, gindama savo teritorinį vientisumą ypatingai sudėtingomis sąlygomis, suteikia Europai solidžią laiko atkarpą … suvokti savo lemtingas klaidas. 

Bet Europa nenori suvokti savo didžiausios bėdos. Europa nemoka gintis ir net nenori išmokt bent kelių universalių savigynos pratimų. Suvienytos ir tuo pačiu tautiškumo nenaikinančios, demokratiškos ir dvigubų standartų nepripažįstančios, verslumą puoselėjančios, bet taupyti mokančios Europos idėja – puiki. Visom keturiom – už tokią Europą.

Continue reading „Rusijos slaptosios tarnybos vėl bando įpiršti klaidingą versiją”

Niujorke suimtas Užsienio ekonomikos banko (VEB) bendradarbis Jevgenijus Buriakovas, o du numanomi jo talkininkai jau išvykę iš JAV. Jie kaltinami slapta rinkę informaciją apie Niujorko fondo biržą, JAV energetikos išteklius ir sankcijas Maskvai, rašo užsienio žiniasklaida.

FTB ilgą laiką klausėsi pokalbių ir išsiaiškino, pavyzdžiui, kad „rusų džeimsai bondai“ bandė užverbuoti vieno universiteto studentes.

Continue reading „Kokios informacijos apie rusų šnipus turi FTB”

Londone prasideda viešas Aleksandro Litvinenkos, mirusio 2006 metų lapkričio 23 dieną, mirties tyrimas, praneša Newsweek. Žurnalistės Meri Deževski nuomone, pats tyrimas ir tyrimo statusas – asmeninė velionio našlės Marinos Litvinenko pergalė.

Ji stengiasi iki galo išsiaiškinti, kaip ir dėl ko mirė jos vyras, o taip pat, ar galėjo Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos ką nors padaryti, kad jį išgelbėtų. Vyriausybė nepatvirtina ir nepaneigia ponios Marinos Litvinenko tvirtinimų, kad jos vyras gaudavo iš Britanijos žvalgybos tarnybų reguliarų piniginį darbo užmokestį.

Continue reading „Asmeninė Marinos Litvinenko pergalė”

Borisas Berezovskis ir jo draugai finansininkai audringame Londone turėjo viską: pinigų, gražių moterų, automobilių, prašmatnių namų, pasakiškas atostogas.

Ir štai dabar visi jie negyvi. Šešetas „nelaimingų atvejų“ negali nekelti įtarimų, rašo žiniasklaida. Kur link veda žmogžudysčių pėdsakai? Maskvos pusėn? Pagrindinis įtariamasis – Rusijos mafija ar Rusijos slaptosios tarnybos?

Continue reading „„Milijonierių klubas“ ir šešetas įtartinų mirčių – pėdsakai veda į Rusiją”

Redakcijai Slaptai.lt į rankas pateko 7-asis šių metų „Soversenno sekretno“ numeris. Atsitiktinai pateko.

Savaitraštį padovanojo traukiniu važiavęs plepus rusakalbis bendrakeleivis. Įteikdamas primygtinai ragino „atidžiai viską perskaityti“. Suprask, mes, lietuviai, esame amerikietiškai propagandai neatspari tauta, nė neįsivaizduojame, kas dedasi Ukrainoje…

Rusiškas melas ir dezinformacija

„Dovanos“ neišmečiau į šiukšlių kibirą. Smalsumo vedinas perskaičiau. Atvirai kalbant, net nežinau, kaip apibūdinti savąjį įspūdį. Žodis „nustebęs“ būtų per daug korektiškas. Nejaugi galima taip begėdiškai meluoti?

Continue reading „Kodėl netikiu nė viena oficialia Kremliaus versija?”

Taip, Rusijos slaptosios tarnybos trina iš džiaugsmo rankomis. Ne tik ploja katučių, bet ir tyčiojasi iš mūsų.

Agresyvusis Kremlius negali nedžiūgauti, negali nesišaipyti, nes mes, lietuviai, ir vėl griebėmės ne tų darbų, kurių reikėtų imtis.

Lietuvos Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius pranešė, jog birželio 23-iąją Lietuvos Temidei vertinti perduotas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento kontroliuotas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos atliktas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo.

Žvelgiant iš šalies, skamba solidžiai. Bet pirmiausiai įsigilinkime, kas gi ten rašoma.

Continue reading „Rusijos slaptosios tarnybos ir vėl džiaugiasi”

Lenkijos savaitraštis „Vprost“ atsisakė atskleisti aplinkybes, kaip gavo neteisėtai (slapta) užrašytą Lenkijos Vidaus reikalų ministerijos vadovo ir Lenkijos nacionalinio banko direktoriaus pokalbio įrašą.

Vyriausiasis „Vprost“ redaktorius Silvestras Latkovskis pareiškė, jog redakciją aplankė Vidaus saugumo agentūros darbuotojai. Saugumo institucijos darbuotojai paprašė, jog redakcija jiems perduotų slapta padaryto konfidencialaus pokalbio įrašą bei nurodytų, kas jį redakcijai perdavė. Bet „Vprost“ vadovybė atsisakė: neperdavė nei įrašo, nei nurodė aplinkybes, kaip tas įrašas jiems pateko į rankas.

Continue reading „„Vprost” redakcija nepanoro bendradarbiauti su Lenkijos kontržvalgyba”

Vokietijos generalinė prokuratūra nusprendė aiškintis, kaip, kodėl ir kada Amerikos slaptosios tarnybos klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu.

Beje, Vokietija nustebusi, jog generalinis prokuroras Haraldas Rangė iškėlė šią baudžiamąją bylą. Juk oficialios Vašingtono ir Berlyno derybos leido manyti, jog nei Amerikai, nei Vokietijai nenaudingas „incidentas bus tiesiog pamirštas“.

Continue reading „Vokietijos prokuratūra vis tik pradėjo tyrimą…”

Po plataus ir išsamaus Edvardo Snoudeno interviu Amerikos kanalui NBC dvejopas požiūris į šį perbėgelį tik sustiprėjo. JAV valdžia iškart perėjo į puolimą. Perėjimas į puolimą – pagrįstas. NSA klausia, kodėl demaskuotojas E.Snoudenas, pastebėjęs Amerikos slaptųjų tarnybų neteisėtus veiksmus, nepasidalino savo nuogąstavimais su vadovybe, o iškart pasirinko išdavystės kelią…

Juk galėjo būti kiek kitaip, nei nutiko. Išvydęs, kaip Amerikos slaptosios tarnybos nusispjauna į pagrindines savo piliečių teises, per daug uoliai užsiimdamos sekimu, E.Snoudenas kreipiasi į savo vadus išdėstydamas priekaištus. Amerikos slaptųjų tarnybų vadovybė į E.Snoudeno pastabas nereaguoja. Tiesiog pataria nesikišti, kur nereikia. Arba dar blogiau: pagrasina sankcijomis.

Continue reading „Edvardo Snoudeno išdavystė ir Krymo okupacija”

Rusijos slaptosios tarnybos nesiliauja šnipinėjusios Vokietijoje. Nemažina tempų šnipinėjant ir kitose NATO valstybėse. Šnipinėjimo dydžiai ir intensyvumas nė kiek nesumažėjęs ir, regis, nėra jokių požymių, jog sumažėtų ateityje.

Pagrindinis Rusijos žvalgybos dėmesys sukoncentruotas į NATO užsienio ir vidaus politiką bei Vokietijos užsienio politikos ypatumus.

Tokią oficialią išvadą paskelbė Vokietijos žvalgyba – Vokietijos Konstitucijos apsaugos biuras. Šios išvados oficialiai paskelbtos įtakingame Vokietijos leidinyje Handelsblatt. Minėta ataskaita apima 2013-ųjų metų laikotarpį.

Continue reading „Rusijos slaptosios tarnybos tebešnipinėja…”

Lietuvos Seime pristatytoje VSD veiklos ataskaitoje – nieko netikėto. Rusijos slaptosios tarnybos atkakliai bando verbuoti Lietuvos piliečius, prieinančius prie nacionaliniam saugumui jautrios informacijos.

Verbavimo srityje itin aktyvūs Rusijos ambasados Vilniuje ir Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai, turintys diplomatinės neliečiamybės statusą.

Continue reading „VSD nepranešė nieko netikėto: Rusija ir toliau sėkmingai šeimininkauja Lietuvos teritorijoje”

Kovo 3 dieną Stambulo teismas pradėjo nagrinėti Gruzijos piliečio Temuro Machaurio bylą. Jis kaltinamas 2009 metais nužudęs „Kaukazo emirato“ vietinio skyriaus lyderį Alį Osajevą, praneša The Daily Beast apžvalgininkas Tomas Seibertas.

Šioje byloje už akių figūruoja du numanomi FSB agentai. Turkijos prokuratūros duomenimis, jie likvidavo dar tris čečėnų diasporos Turkijoje atstovus ir paliko šalį, pasinaudoję suklastotais pasais.

Čečėnų asociacijose šis procesas vadinamas parodomuoju ir tikimasi, kad jis padės atskleisti tinklą rusų agentų, medžiojančių čečėnų nepriklausomybininkus užsienyje, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Rusų šnipai teisiami už žmogžudystes Turkijoje”

Štai sulaukėme naujos Rusijos informacinės atakos. Lapkričio 25-ąją Rusijos televizija NTV parodė ilgoką interviu "Ypatingas įvykis. Tyrimas", kurio metu prostitutė iš Kaliningrado į šuns dienas deda Lietuvos valstybės saugumo departamentą.

Minėtoji laida – primityvi. Tokių "sensacijų" įmanoma sukurpti apie bet kurios valstybės slaptąją tarnybą. Juk prostitutė nepanoro atskleisti savo tikrosios tapatybės. Todėl mes nežinome svarbiausiojo – kas iš tiesų slepiasi po prostitutės iš Kaliningrado kauke. Gal šis personažas – išgalvotas? Gal tokia prostitutė niekad neegzistavo?

O gal Lietuvoje prieš dešimt metų ir buvo į meilės žaidimus įsivėlusi mergina iš buvusio Karaliaučiaus, gal ji tikrai atvyko į NTV redakciją papasakoti savo nuotykių. Bet ar tai reiškia, kad jos žodžiais galima aklai tikėti? Nejaugi įmanoma atmesti versiją, kad jos teiginiuose – ypač daug susireikšminimo?

Continue reading „Nejaugi susimausime ir dėl Kaliningrado prostitutės pasakojimo?”

„Neįtikėtina, bet išsyk po skandalo dėl Amerikos specialiųjų tarnybų vykdyto Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono pasiklausymo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir šalininkų, ir priešininkų nuomonės sutapo“, – rašo Der Spiegel.

Visi Kremliaus šeimininką laiko – mažų mažiausiai – genijum, pažymi žurnalistas Benjaminas Bideris (Bejamin Bidder). Abi barikadų pusės įsitikinusios, kad V.Putino FSB tarnybos „ėjimas“ genialus: perdavusi Vakarų žiniasklaidai demaskuotojo Edvardo Snoudeno dokumentus, tokiu būdu pasėjo priešiškumą tarp sąjungininkių – Amerikos ir Europos.

Continue reading „Slaptas Vladimiro Putino džiaugsmas”

Liepos 3 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda pranešė, kad yra parašęs pareiškimą trauktis iš pareigų nuo liepos 26 dienos, kad pasitraukęs iš Generalinės prokuratūros, galbūt, užsiims advokato praktika.

Nevalstybiniai advokatai gyvena iš klientų honorarų.

O honoraras garantuotai laimėtoje Strasbūre Eglės Kusaitės byloje, spėju, būtų nemažas. Nes labai jau daug ką E. Kusaitei reikėtų kompensuoti. Advokatui M. Dūdai apginti E. Kusaitę Europos Žmogaus teisių teisme būtų labai lengva, turint omeny tai, kad prokuroro M. Dūdos pateiktų kaltinimų E. Kusaitei pagrįstumas, jos žmogaus teisių pažeidimo klausimai jam turėtų būti labai gerai žinomi.

Continue reading „Eglei Kusaitei Strasbūre advokataus Mindaugas Dūda?”

Aleksandro Litvinenos našlė „beveik visiškai prarado pasitikėjimą“ vyro mirties aplinkybių tyrimu ir atsisakys dalyvauti procese, jeigu tyrimas nebus pakeistas viešu nagrinėjimu, rašo "The Independent".

Marinos Litvinenko, kurios vyras buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu Londone 2006 metais, advokatai pareiškė išankstiniuose klausymuose Aukštajame teisme Londone, kad vyriausybė vykdo kampaniją, siekdama „priversti“ ją atsisakyti bandymų išsiaiškinti, kodėl jis buvo nužudytas.

Jie apkaltino Didžiosios Britanijos vyriausybę bandymu sutrukdyti išsiaiškinti tiesą apie įvykį. 

Continue reading „Pasak našlės, Londonas nenori aiškintis, kodėl nunuodytas jos vyras šnipas”

Jei tik būtų mano valia, ypatingai daug dėmesio nūnai neskirčiau renginiams, analizuojantiems išties įspūdingą mūsų Atgimimo pradžią – šimtatūkstantinius mitingus Vingio parke, Sąjūdį, Baltijos kelią ar pergalę gūdžią Sausio 13-osios naktį. Tokia pozicija galbūt kai kam pasirodys net šventvagiška. Juk anuomet tikrai buvome drąsūs, vieningi, išmintingi. Šito neatimsi, neišbrauksi, nepaneigsi.

Ir vis dėlto per dažnai mėgautis anų dienų didybe nederėtų. Man regis, kad tie, kurie nesiliauja pasakoję, kaip pasiaukojančiai saugojo tuometinę Aukščiausiąją Tarybą ar tvirtai susikibę rankomis stovėjo Baltijos kelyje, tiesiog bijo galvoti apie niūrią dabartį ir miglotą ateitį.

Žinoma, maloniau mėgautis gražia praeitimi, nei atvirai žvelgti į šiandienines klaidas. Be abejo, lengviau prisiminti, kokie šaunūs buvome Atgimimo, Sąjūdžio dienomis, nei prisipažinti, kad, prabėgus dviems dešimtmečiams, nebežinome, ko griebtis, siekdami sušvelninti globalizacijos, asimiliacijos ir emigracijos pasekmes.

Continue reading „Kai trūksta drąsos ir ryžto imtis didelių darbų”

„Amerikiečių juristas ir buvęs JAV teisingumo ministerijos bendradarbis išvarytas iš Rusijos šį mėnesį po to, kai jis, matyt, atsisakė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – rašo Financial Times Maskvos korespondentas Karlas Kloveris (Charles Clover).

Tomas Fairstaunas (Thomas Firestone) gavo Teisingumo ministerijos paskyrimą į Amerikos ambasadą Maskvoje, bet paliko valstybės tarnybą dėl darbo privačioje juridinėje kompanijoje Baker & McKenzie, praneša leidinys.

Continue reading „Amerikiečių juristas deportuotas iš Rusijos apkaltinus šnipinėjimu”