Ilja Laursas, prieš dvejus metus Europos verslo laikraščių asociacijos pripažintas geriausiu Europos metų vadovu, yra taikliai pasakęs, jog didžiausia Lietuvos bėda ta, kad čia nesilaikoma bendrų visiems taisyklių. Anot I.Laurso, tokiu atveju jau geriau laukinis kapitalizmas, nes ten visi žino, jog visiems nėra jokių taisyklių. Lietuvos atveju tie, kurie laikosi taisyklių, iškart pralaimi tiems, kurie jų nesilaiko ar kuriems jos netaikomos.

Andriaus Kubiliaus vyriausybei nusprendus ignoruoti Aukščiausiojo Teismo nutartį griauti neteisėtus Preilos botelius, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybei tai pradėjus įgyvendinti, gauname tiesiog chrestomatinį iš visų pusių neigiamą dvigubų taisyklių pavyzdį. Iš vienos pusės, po tokio sprendimo akivaizdu, kad Preilos botelio statytojai, nesilaikydami Kuršių nerijos generalinio plano, jau laimėjo prieš tuos, kurie jo laikėsi ir nepasistatė ten, kur planas neleido.

Continue reading „Jums butą su vaizdu į marias ar į jūrą?”

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ne­si­kuk­li­no pa­si­gir­ti, kad per pir­mą­sias 100 die­nų jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė nu­vei­kė dau­giau nei anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė per ket­ve­rius dar­bo me­tus.

LRT te­le­vi­zi­jos lai­dos „LRT eko­no­mi­kos fo­ru­mas“ fil­ma­vi­me prem­je­ras bė­rė kom­pli­men­tus sa­vo va­do­vau­ja­mam Mi­nist­rų ka­bi­ne­tui. „Per tris mė­ne­sius pa­da­rė­me dau­giau ne­gu anks­tes­nė vy­riau­sy­bė per ket­ve­rius me­tus“, – sa­kė jis. Ar­ti­muo­se Vy­riau­sy­bės pla­nuo­se – ši­lu­mos ūkio per­tvar­ky­mas, ku­riam ras­ta 50 mln. li­tų.

Continue reading „A.Butkevičius didžiuojasi Vyriausybės darbštumu, o A.Kubilius – peikia”

Pa­aiš­kė­jo, kad iš 18 iš­kel­tų kan­di­da­tų į Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) pir­mi­nin­ko pos­tą tik ke­tu­ri pa­reiš­kė no­rą da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se – vie­nas žy­miau­sių Lie­tu­vos po­li­ti­kų eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Land­sber­gis, eu­ro­par­la­men­ta­rė Lai­ma An­dri­kie­nė, da­bar­ti­nis pir­mi­nin­kas An­drius Ku­bi­lius ir pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Va­len­ti­nas Stun­dys.

TS-LKD par­ti­jos na­rio Nag­lio Pu­tei­kio kan­di­da­tū­ra ir­gi bu­vo iš­kel­ta, ta­čiau TS-LKD par­ti­jos Prie­žiū­ros ko­mi­te­to spren­di­mu, jis ku­rį lai­ką ne­ga­lės ei­ti va­do­vau­jan­čių pa­rei­gų vi­sų ly­gių par­ti­jos or­ga­nuo­se. Ki­ti iš­kel­ti be­veik 20 kan­di­da­tų, net ir bu­vu­si Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė, at­si­sa­kė kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­ras. Tai, kad be­veik kiek­vie­nas kon­ser­va­to­rių sky­rius kė­lė sa­vo kan­di­da­tą, ro­do, jog par­ti­jo­je su­bren­do pa­si­prie­ši­ni­mas vien­val­diš­kai Andriaus Ku­bi­liaus bei jo ša­li­nin­kų gru­pe­lės po­li­ti­kai ir no­ri­ma per­mai­nų. 

Continue reading „Vytautas Landsbergis – pajėgiausias vadovauti TS – LKD”

Praėjusios kelios savaitės labai panašios į ankstesnes dienas. Spaudos puslapiuose, televizijos ekranuose, internetinėse erdvėse gausu triukšmingų diskusijų, kodėl mums reikalingos arba nereikalingos skalūninės dujos, kokią derėtų pasirinkti pensijos kaupimo formą, verta ar neverta turėti eurą, kaip vertintinas naujosios Vyriausybės šimtadienis…

LRT žurnalistės Agnės Skamarakaitės diskusijose įsimintina daug sykių skambėjusi pastaba, jog Lietuvos valdžios per dažnai kaitalioja senatvės pensijų skaičiavimo formules, ir didžiąjai visuomenės daliai, būtent tai, kuri negali pasigirti turėjusi solidžius atlyginimus, keblu atskirti pensijų kaupimo formulių privalumus nuo trūkumų. Ir nėra jokių garantijų, kad tos formulės artimiausiu metu vėl nebus patobulintos sunkiai besiverčiančiųjų sąskaita. Be to, Europos Sąjungos visuomenė sensta, tad pensininkų nuolat daugės, o dirbančiųjų – atvirkščiai. Argi pesimistinės prognozės nėra realiausios?

Continue reading „Didysis lietuviškas paradoksas”

Mes jau ne­be­su­vo­kia­me, jog nor­ma­lio­je vals­ty­bė­je nor­ma­lus pi­lie­čių gy­ve­ni­mas ir jų pa­grin­di­nė tei­sė yra gy­ven­ti sa­vo kil­mės vals­ty­bė­je. Čia žmo­nės gims­ta, sau ar­ti­mų žmo­nių ap­lin­ko­je au­ga, bręs­ta, mo­ko­si ir vė­liau dir­ba (grą­žin­da­mi tė­vams ir vals­ty­bei į juos įdė­tas in­ves­ti­ci­jas), kar­ta po kar­tos stip­rin­da­mi ir gau­sin­da­mi sa­vo vals­ty­bės dva­si­nį, in­te­lek­ti­nį, kul­tū­ri­nį, eko­no­mi­nį bei so­cia­li­nį po­ten­cia­lą. Bet apie tai da­bar ga­li­me tik pa­sva­jo­ti. Klau­si­mas – „ką per­duo­si­me at­ei­nan­čioms kar­toms?“ –  vis la­biau tam­pa re­to­ri­niu.

Jau ne kar­tą sa­kiau, kad esu prieš Lie­tu­vą, ku­ri bū­tų už­si­tvė­ru­si nuo pa­sau­lio. Nor­ma­li emig­ra­ci­ja ne­tu­ri vir­šy­ti pa­sau­li­nio vi­dur­kio – 3 proc. To­kios apy­kai­tos vi­siš­kai pa­kan­ka vals­ty­bei, kad van­duo ba­lo­je ne­pra­dė­tų pel­kė­ti, kad ša­lis nor­ma­liai vys­ty­tų­si ir ak­ty­vai da­ly­vau­tų pa­sau­li­niuo­se pro­ce­suo­se, pro­tin­gai pa­si­nau­do­tų glo­ba­li­za­vi­mo pro­ce­so tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis.

Continue reading „Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?”

la_00_m

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų (TS-LKD) Po­li­ti­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Land­sber­gis tę­sia pa­stan­gas su­šauk­ti ne­ei­li­nį par­ti­jos su­va­žia­vi­mą. Jis bū­tų svar­bus tuo, kad par­ti­jos va­do­vy­bė tu­rė­tų pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę dėl pra­lai­mė­tų Sei­mo rin­ki­mų.

Lap­kri­čio 19-ąją, šeš­ta­die­nį, po­sė­džia­vęs TS-LKD Po­li­ti­kos ko­mi­te­tas, ku­riam va­do­vau­ja par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­kas V. Land­sber­gis, ne­gai­lė­jo kar­čių žo­džių esą ne­pa­si­tei­si­nu­siai TS-LKD par­ti­jos rin­ki­mų tak­ti­kai ir jos kū­rė­jams, griež­tai įver­ti­no po Sei­mo rin­ki­mų su­si­da­riu­sią pa­dė­tį, pa­ren­gė „el­ge­sio tai­syk­les“ par­la­men­ti­nei TS-LKD frak­ci­jai.

Continue reading „TS – LKD Politikos komitetas nerimauja”

grybauskaite_8-k

Tai, kas vyks­ta vi­są mė­ne­sį po rin­ki­mų, ver­ta me­ni­nio fil­mo, net­gi dau­gia­se­ri­ji­nio, su in­tri­go­mis, pa­pir­ki­nė­ji­mais, aša­ro­mis ir džiaugs­mais. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, at­ro­do, pa­si­ren­gu­si aiš­kiai kon­fron­ta­ci­jai su su­da­ry­ta nau­ją­ja val­dan­či­ą­ja ko­a­li­ci­ja. Pa­skir­ta­jam prem­je­rui A. But­ke­vi­čiui pa­rin­kus be­veik vi­sus mi­nist­rus, ji pa­reiš­kė, jog nė­ra ga­vu­si mi­nist­rų są­ra­šo, ku­riam ga­lė­tų pri­tar­ti.

Tai ji pa­da­rė ne ku­rio­je nors ofi­cia­lio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ar ko­kia­me nors val­džios ren­gi­ny­je, bet lan­ky­da­ma­si sa­vo bu­vu­sio­je mo­kyk­lo­je.

Pa­klaus­ta, ar jau ga­vo kul­tū­ros mi­nist­ro kan­di­da­tū­rą, Pre­zi­den­tė nu­ta­rė apie A. But­ke­vi­čiaus for­muo­ja­mą ko­man­dą pa­si­sa­ky­ti pla­čiau. „Gal su­for­mu­luo­kim klau­si­mą taip: ar Pre­zi­den­tė ga­vo mi­nist­rų ka­bi­ne­to są­ra­šą, ku­riam pri­ta­ria? No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, to­kio ben­dro są­ra­šo ne­ga­vau. Ir to­dėl vi­siš­kai ne­svar­bu, ar kul­tū­ros, ar koks ki­toks mi­nist­ras. Kol kas dek­re­to pa­si­ra­šy­ti dėl Vy­riau­sy­bės sky­ri­mo ne­ga­liu tol, kol ne­gau­siu vi­sų kan­di­da­tū­rų, ku­rios yra su­de­rin­tos ir man tin­ka­mos. Ir apie tai ži­no ger­bia­ma­sis prem­je­ras“.

Continue reading „Konfrontacija”

gaidys_vilmorus_1

Kodėl į Seimą šį kartą pateko tiek mažai naujų politinių darinių? Kodėl nesėkmę patyrė tautininkai? Kur slypi LLRA stiprybė? Kokio įvaizdžio konservatoriams būtų sunku atsikratyti, net jeigu jie to norėtų? Kokią klaidą televiziniuose debatuose padarė Neringa Venckienė?

Kodėl lietuviai dabar nepritaria AE statyboms? Ar tikrai mus įbaugino Fukušimos tragedija? Ar „juodosios buhalterijos” byla suteikia Darbo partijai populiarumo? Kodėl smuktelėjo Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai?

Į šiuos klausimus atsako Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS. Su “VILMORUS”  vadovu Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys: “Lietuvos rinkėjų susidomėjimas politikos naujokais ženkliai sumažėjęs””

uspaskich_rekl_m

Pra­ėjus pir­ma­jam Sei­mo rin­ki­mų tu­rui Dar­bo par­ti­ja, so­cial­de­mok­ra­tai bei par­ti­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ su­sku­bo pa­reikš­ti ke­tinančios for­muo­ti val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas pa­si­bai­gus pir­ma­jai rin­ki­mų die­nai tei­gė, kad „tvar­kie­čiai“, Dar­bo par­ti­ja ir so­cial­de­mok­ra­tai jau prieš rin­ki­mus yra ap­ta­rę, ku­rias mi­nis­te­ri­jas no­rė­tų pa­si­da­lin­ti.

R. Pa­ksas taip pat ne­at­me­tė ga­li­my­bės, kad prie tri­jų par­ti­jų ko­a­li­ci­jos ga­lė­tų pri­si­jung­ti Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) ar­ba Li­be­ra­lų są­jū­dis. Apie li­be­ra­lų da­ly­va­vi­mą bū­si­mo­jo­je kai­rių­jų ko­a­li­ci­jo­je kal­bė­jo ir V. Us­pas­ki­chas, tei­gęs, kad nau­ją val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją ga­li su­da­ry­ti ir dau­giau ne­gu trys par­ti­jos, o jis pats as­me­niš­kai la­biau­siai no­rė­tų, kad jo­je bū­tų Li­be­ra­lų są­jū­dis.

Continue reading „Postai jau dalijami?”

v.visockas_slaptai.lt

Kokie bebūtų antrojo turo rezultatai, jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs. Tarsi būčiau bandęs patekti į Seimą ir negavęs nė vieno balso. Nes iš tų, kurie pateko, pateks į Seimą, nieko gero nesitikiu, o tų, į kuriuos dėjau šiokias tokias viltis – Seime nebus ir šį kartą. 2008-ųjų – 2012-ųjų Seime vienas kitas dar buvo, dabar ir tų neliko. Kodėl?

Kodėl susirinkimai Mokslų Akademijos salėje, mitingai prie Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, eitynės Gedimino prospektu ir Laisvės alėja buvo bevaisiai? Tik Garliava šį tą laimėjo. Gal kas išsamiai atsakys į šiuos klausimus, kurie tik iš pirmo žvilgsnio paprasti. Aš bandau atsakyti pats sau, nepretenduodamas į išminčius, kurie viską žino ir viską supranta.

Continue reading „Jaučiuosi triuškinamai pralaimėjęs”

puola_1

Pagaliau prieš savaitę sulibdyta valdančiųjų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programa teigia, kad mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir suteikti daugiau lengvatų nereikia, tai reiškia, kad jog ir toliau nepagrįstai bus didinamos kainos ir paslaugos, kurios ir šiaip kyla kas mėnesį.

Taip pat atsisakoma didinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiamos nuolaidos milijonieriams ir kitokiems oligarchams. Pabrėždami, kad nesiūlo įvesti progresinių mokesčių (t.y. atsisakydami iš daug darbo pajamų gaunančių asmenų nurėžti didesnę jų dalį per mokesčius), konservatoriai vėlgi yra turtingųjų pusėje.

Continue reading „Partijos puola į mūšį”

KubiliusDegutiene

Dau­giau­sia lė­šų iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­rin­kę kon­ser­va­to­riai tei­gia, kad pa­na­šią su­mą iš­lei­do su tuo su­si­ju­siai in­for­ma­ci­nei kam­pa­ni­jai.

Ne­ofi­cia­lio­mis ži­nio­mis, val­dan­čio­ji kon­ser­va­to­rių par­ti­ja tam iš­lei­do apie 700 tūkst. li­tų.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pra­ėju­sią sa­vai­tę pra­ne­šė, kad par­ti­joms gy­ven­to­jų skir­ta mo­kes­čio da­lis sie­kia 1 mln. 946 tūkst. 915 li­tų, o TS-LKD su­rink­ta da­lis di­džiau­sia – jai 1 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) sky­rė 7,8 tūkst. žmo­nių, ben­dra su­ma sie­kia 504 tūkst. 984 li­tus. Va­di­na­si, iš­lai­dos re­kla­mai buvo ge­rokai didesnės už gau­tas pa­ja­mas.

Continue reading „Konservatorių reklaminei kampanijai pinigų netrūksta”

dumbliauskas_m_vytautas

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS. Mykolo Riomerio universiteto doc. V.Dumbliauskas studentams dėsto politikos mokslus. Su politologu Vytautu Dumbliausku kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas. Pagrindinė pokalbio tema – artėjantys Seimo rinkimai.

Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?

Vienas iš pagrindinių panašumų lyginant su ankstesniaisiais rinkimais – atsirado naujų partijų. Naujų partijų atsirasdavo ir praėjusiųjų, ir dar ankstesniųjų rinkimų išvakarėse. Omenyje turiu Artūro Paulausko, Viktoro Uspaskicho, Rolando Pakso, Arūno Valinsko partijas. Todėl nenuostabu, jog ir 2012-ųjų metų rinkimų išvakarėse turime naujų politinių darinių, kurie siekia patekti į šalies parlamentą.

Continue reading „Politologas Vytautas Dumbliauskas: “Iš konservatorių tikėjausi žymiai daugiau””

uspaskich_rekl_m

Spa­lio 14 die­ną Lie­tu­vo­je vyks Sei­mo rin­ki­mai. Po­li­ti­kai, o tiks­liau jais be­si­de­dan­tys as­me­nys, sieks pa­si­ro­dy­ti su­si­rū­pi­nę vals­ty­bės pa­dė­ti­mi, Tau­tos li­ki­mu. Jų tiks­las – vėl pa­tek­ti į par­la­men­tą ir pra­temp­ti ket­ve­rius me­tus, nie­ko rim­to ne­nu­vei­kiant.

Vi­są mė­ne­sį vyks van­gi, nuo­bo­di rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, kurios metu tiek po­li­ti­kai, tiek rin­kė­jai ne­iš­ven­gia­mai ro­dys apa­ti­ją ir abe­jin­gu­mą. Kaip pa­tar­ti rin­kė­jams, už ką bal­suo­ti, ku­rią par­ti­ją pa­si­rink­ti, ku­rios par­ti­jos at­sto­vams pri­tar­ti? Tai su­dė­tin­gas klau­si­mas, ku­rį nag­ri­nė­si­me iš­ti­sas pen­kias sa­vai­tes iki rin­ki­mų.

Įvai­rias sub­ti­ly­bes ver­ta bus pa­svars­ty­ti, kai DIDŽIOSIOS par­ti­jos ri­kiuo­ja­si į DIDŽIĄJĄ KOVĄ, at­mes­da­mos bet ko­kį pa­do­ru­mą, dažnai siek­da­mos tik sa­vo siau­rų egois­ti­nių tiks­lų. Fak­tiš­kai ki­toms par­ti­joms ga­li­my­bes pa­tek­ti į Sei­mą ir į val­džią DIDŽIOSIOS par­ti­jos yra pa­nai­ki­nu­sios ga­na sub­ti­liais, bet vis dėl­to de­ma­go­giš­kais me­to­dais.

Continue reading „Į val­džią – bet ku­rio­mis prie­mo­nė­mis”

Saulius-Stoma

Ne, tai ne rinkimų propaganda. Juolab kad sprendimą dėl nemokamo važiavimo miesto transportu turėtų priimti savivaldos politikai, o ne Seimas ar Vyriausybė.

Dar geriau, kad taip nuspręstų patys miestiečiai, kaip neseniai atsitiko Taline.

Geras pavyzdys užkrečiamas. Ir štai apie nemokamą miesto transportą jau diskutuoja Rygos Dūmos deputatai. Pasirodo, tai jokia utopija. Pasaulyje yra apie šimtas miestų, kurie mažindami eismo kamščius ir oro taršą, skatina naudotis viešuoju transportu, darydami jį nemokamą.

Continue reading „Nemokamas miesto transportas – realu!”

akcentai_111

Rugpjūčio 17-ąją su­ka­ko trys mė­ne­siai, kai iš sa­vo glo­bė­jos na­mų bu­vo per prie­var­tą iš­plėš­ta ma­ža mer­gai­tė. Kur ji, koks jos li­ki­mas? Nei bu­vu­siai glo­bė­jai, nei vi­suo­me­nei jo­kie at­sa­ky­mai apie vai­ko gy­ve­ni­mo są­ly­gas, jos psi­cho­lo­gi­nę ir fi­zi­nę būk­lę ne­pa­tei­kia­mi.

Mer­gai­tei ne­lei­džia­ma su­si­tik­ti nei su bu­vu­sia glo­bė­ja, ku­rią ji la­biau­siai my­lė­jo ir su ku­ria są­mo­nin­gai rin­ko­si gy­ven­ti, nei su se­ne­liais, ku­rių na­muo­se pra­lei­do be­veik vi­są sa­vo vai­kys­tę. Kas jai li­kę, kas su­da­ro šian­die­ni­nio jos gy­ve­ni­mo tu­ri­nį? Nu­ma­ny­ti ga­li­ma ne­sun­kiai. Ne links­mi Lie­tu­vos vai­kai, ne žai­di­mų aikš­te­lės, ne sau­lė­tas pa­jū­ris, kaip pri­klau­so ma­žie­siems va­sa­rą, ir ne sva­jo­nių mo­kyk­la bal­tais lan­gais, kur su­kle­gės bend­ra­klasiai ru­de­nį, ne­ši­ni gla­dio­lių ir ast­rų žie­dais sa­vo mo­ky­to­jai.

Continue reading „Lie­tu­va, ne­nu­tilk!”

g.visockas-portretas

Nūnai Lietuvos televizijos, neišskiriant ir visuomeninio transliuotojo LRT, vis dažniau parodo įdomių laidų istorinėmis temomis. Omenyje pirmiausiai turiu Lietuvos tematiką. Sakykim, “XX amžiaus slaptuosius archyvus”.

Sunku nesutikti, jog tai – pirmasis išsamus lietuviškas istorinės dokumentikos serialas. Be to, turįs keletą itin svarbių privalumų. Jis parengtas išradingai, patraukliai, įtikinamai, naudojant vaidybinius elementus.

Žodžiu, “sukaltas” be nuobodumo, be primityvumo elementų. Kūrėjų išradingumo dėka jis turėtų tapti patraukliu ir mūsų jaunimui. Už serialo pasirodymą viešumoje privalome dėkoti dr. istorikui Arvydui Anušauskui bei TV žurnalistei Gražinai Sviderskytei.

Continue reading „Švediško akibrokšto pasekmės”

rubavicius-rubavicius

Aiškesnis nacionalinio tapatumo kaitos vaizdas reikalingas ne tik mūsų pačių savivokai, bet ir eurointegracinių vyksmų skatinimo politikai, taip pat ieškant deramų atsakų į vis naujus ne tik mums, bet ir Europos Sąjungai kylančius iššūkius bei grėsmes. Europiniam tapatumui (europinimo ar europeizacijos vyksmas) kurti pasitelkiamas nuo nacionalumo apraiškų apvalytas pilietinis europietiškumas.

Tačiau ir europinimui, ir pilietinio europietiškumo sklaidai reikalingi nacionalinių kultūrų “mechanizmai”, taip pat europinių komunikacijos ir informacijos tinklų plėtra. Drįstume teigti, kad norėdami sukurti veiksmingas ES plėtros, europinio pilietiškumo ugdymo programas, o ypač bandydami įveikti ES būdingas demokratijos, visuomenės ir kitokias stokas, turime pasitelkti nacionalinių jausenų “klijus” socialinei sanglaudai stiprinti – laisvoje demokratinėje Europoje nacionalinių tapatumų savikūra ir raiška turi laiduoti europinio bendrumo jausenos ugdymą, o ne skatinti tautinį uždarumą ir priešiškumą.

Continue reading „Nacionalinio tapatumo politika strategijoje “Lietuva 2030””

vilmorus_gaidys_1

Ką Lietuvai žada 2012-ųjų metų Seimo rinkimai? Kokios partijos švęs pergalę, o kokios bus priverstos atsisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelio?

Ar šie rinkimai bus skalsūs vadinamosioms nesisteminėms, naujai besikuriančioms partijoms?

Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą – čia pat. Bet rinkiminės kampanijos lyg ir nematyti. Kaip vertinate šių metų politinius ginčus, kokios partijos vertos pakliūti į Seimą? 2012-ųjų metų rinkiminė kampanija – rami, niekuo neišsiskirianti, gal net nuobodi?

Continue reading „“Vilmorus” direktorius Vladas GAIDYS: “Lietuvoje – pati tikriausia politinė sausra””

andrikiene_laima

Į Lietuvą atvykusiems aštuoniems Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto nariams Lietuvos pareigūnai stengėsi įrodyti, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti Europos Sąjungos pinigai nėra iššvaistyti ar išgrobstyti.

IAE uždarymo projektams yra iškilusi grėsmė: vėluojama, beveik ketvirtadalis milijardo litų iš anksčiau skirtų pinigų nepanaudota. Susipažinę su padėtimi elektrinėje, europarlamentarai vizitą baigė ultimatumu: Lietuva iki liepos 17-osios turėjo išspręsti ginčus su Rusijos kapitalo įmone “Nukem”, kitaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas bus stabdomas.

Continue reading „Europarlamentarė Laima Andrikienė primena, kad “Nukem” – jau nebe Vokietijos, o Rusijos kompanija”