Kremlius

Politinės intrigos

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas baigė dviejų dienų vizitą, per kurį jis darė rimtą spaudimą Kijevui, kad palenktų ukrainiečius pasirinkti Maskvą, o ne Europos Sąjungą kaip artimiausią ekonominę partnerę“, – rašo Romanas Olearčikas Financial Times tinklaraštyje.

Jau kitą dieną po vizito Ukrainos vadovybei staigiai buvo priminta, kas gali nutikti, jeigu ji ignoruos V.Putino žodžius, – ir greičiausiai tai bus prekybinis karas, pažymi autorius.

Continue reading „Vladimiras Putinas didina spaudimą Ukrainai” →

Politinės intrigos

Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.

Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.

Continue reading „Rusijos krikštas ir „teisingos“ orientacijos prievarta Ukrainai” →

Aktualijos

Rusijos kosminis sektorius patyrė aštuonetą nesėkmių mažiau kaip per 8-erius metus. Ar tai reiškia, kad Rusijos karinės pramonės komplekso puošmena gyvena paskutines dienas? Žinoma, ne, įsitikinęs "Le Monde" žurnalistas Žanas Fransua Ožero.

Tai įrodo Vladimiro Putino pažadas iki 2020 metų investuoti į kosminę programą 40 mlrd. eurų, kad Rusija būtų sugrąžinta į pirmąsias tarptautinės kosmonautikos gretas, sakoma straipsnyje.

Tačiau vien tik politinės valios ir milžiniškų finansinių injekcijų nepakanka, kad Rusijos kosmosui grįžtų buvusi įtaka, mano straipsnio autorius. Pirmiausia šaliai, tapusiai SSSR žlugimo padarinių auka, reikia susidoroti su korupcija, kuri trukdo kelti šio sektoriaus kokybę.  

Daugelį metų Rusijos kosminis sektorius buvo priverstas išgyventi, pasikliaudamas dviem išskirtinėmis raketomis – nešėjomis „Sojuz“ ir „Proton“, suprojektuotomis dar septintajame dešimtmetyje. 

Continue reading „Norima reanimuoti Rusijos kosminį sektorių” →

Politinės intrigos

Surentęs naują sistemą, žinomą kaip Politinis biuras 2.0, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudarė sąlygas, galinčias palengvinti valdžios perdavimą. Tačiau toji sistema lieka nepatikrinta. Kol kas neaišku, ar ateis nauja karta, galinti pakeisti V.Putiną ar ką kitą iš jo Politinio biuro narių.

Asmenybės kultas

Nepaisant Politinio biuro 2.0 atsiradimo, Rusijos sistema kaip ir anksčiau tebėra sukoncentruota aplink V.Putino asmenybę. Tai, matyt, pagrindinė jos struktūrinė rizika. Ta pati problema buvo aktuali ir Stalino politinių biurų laikais. 1953 metais, kai mirė Stalinas, šalyje formaliai egzistavo sistema, kuri teoriškai turėjo palaikyti balansą tarp trijų pagrindinių figūrų: Nikitos Chruščiovo (pramonė), Lavrentijaus Berijos (specialiosios tarnybos) ir nacionalisto Viačeslavo Molotovo (tarptautiniai santykiai).

Continue reading „Rusija po Vladimiro Putino: miglota ateitis” →

Aktualijos

Liepos 5 d. Seime, Konstitucijos salėje, įvyko konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Konferencijos metu savo įžvalgomis apie prieš Lietuvą vykdomą slaptą informacinį karą pasidalino gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis („Informacinio karo prieš Lietuvą raida ir tikslai“), Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius („Matomas ir nematomas informacinis karas“), portalo „Delfi.lt“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė („Skaitytojų komentarai kaip juodosios valstybės menkinimo technologijos“), portalo „Lrytas.lt“ aktualijų skyriaus redaktorius Dovydas Pancerovas („Informacinės grėsmės per Lietuvos pirmininkavimą ES“), Seimo narys Mantas Adomėnas ir Demokratinės politikos instituto ekspertas Petras Katinas („Radikalizuojantys tinklai – nauja politinės subversijos forma?“), Europos humanitarinio universiteto prorektorius Bernardas Gailius („Ezoterika kaip atskira informacinė erdvė“), Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) namų direktorius Justas Šireika („Strateginiai energetikos projektai informacinio karo lauke“).

Man, 20 metų dirbusiam Seimo informaciniame padalinyje, analizavusiame pasaulio žinias, kėlusias pavojų Lietuvos saugumui arba atvirkščiai, fiksavusias jos saugumo didėjimo ženklus, atrinkinėjusiam dezinformacines žinias, konferencija, kurią pavadinčiau labai svarbiu Seimo kuruojamu viešu įvadu į problemą, paliko gerą įspūdį.

Continue reading „Informacinis karas prieš Lietuvą” →

Aktualijos

„Naujienos iš spaudos konferencijos turi pakliūti į antraštes, bet birželio 5-ąją dieną Ženevoje aš daviau dingstį paskelbti šiek tiek daugiau naujienų negu ketinau“, – taip pradeda savo straipsnį laikraštyje "The Daily Beast" Garis Kasparovas. Jis paaiškina, kad atvyko į Ženevą pasiimti Moriso B. Ebremo teisių gynimo premijos.

„Spaudos konferencijoje vienas žurnalistas uždavė klausimą, kurį girdėjau šimtus kartų – ar aš nesibaiminu dėl savo saugumo ir laisvės Vladimiro Putino Rusijoje. Bet aš atsakiau ne taip, kaip paprastai, girdi, gyvenime apskritai negalima būti dėl nieko garantuotam. Aš atsakiau, kad jei grįšiu į Rusiją, tai man kils rimtų abejonių, ar galėsiu vėl išvažiuoti, nes vasarį jau buvo akivaizdu, kad mane palies tebesitęsiantys politinių protestų dalyvių persekiojimai. Taigi, kol kas, apibendrinau (jeigu tik turiu teisę pats save cituoti, kad viskas būtų tikslu) – aš susilaikysiu ir negrįšiu į Rusiją“, – rašo G.Kasparovas. 

Continue reading „Garis Kasparovas: aš negrįšiu į niūrią V.Putino Rusijos realybę” →

Aktualijos

Rusijos Tyrimo komiteto Vyriausioji tyrimų valdyba baigė tirti baudžiamąją bylą, iškeltą penkiems asmenims, kaltinamiems žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymu: Lom Ali Gaitukajevui, jo sūnėnams broliams Rustamui, Ibrahimui ir Džabrailui Machmudovams ir Sergejui Chadžikurbanovui.

Jie kaltinami įvykdę nusikaltimus pagal RF BK 105 str. („Nužudymas“) ir RF BK 222 str. 3 d. („Neteisėtas ginklo naudojimas“).

Continue reading „Tyrimo komitetas baigė tirti žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo bylą” →

Aktualijos

REKA: pusė įstatyminių iniciatyvų kelia grėsmę interneto plėtrai Rusijoje

Rusijos elektroninės komunikacijos asociacija (REKA) atliko 2012–2013 m. kovą Valstybės Dūmai pateiktų įstatymo projektų, skirtų reguliuoti internetą veiklą, konteksto analizę. Ataskaitoje pažymima, kad minėtu laikotarpiu Valstybės Dūmą pasiekė 47 įstatymo projektai.

Ekspertų vertinimu, 49 proc. šių iniciatyvų turės neigiamą poveikį interneto veikimui, 23 proc. – teigiamą, o 28 proc. – turės mažai įtakos.

agentura.ru

Continue reading „Žinios iš Rusijos: „Baltijos šalyse toliau pažeidžiamos rusakalbių teisės”” →

Atsargiai

Didžiosios Britanijos detektyvai, tiriantys nepaaiškinamą oligarcho Boriso Berezovskio mirtį, susidomėjo numanomu sąmokslu siekiant nužudyti dar vieną išvytąjį rusų magnatą, gyvenantį Didžiojoje Britanijoje, tvirtina "The Sunday Times".

„Policija pareiškė, kad tęsia tyrimą po to, kai jai buvo pranešta apie sąmokslą siekiant nužudyti bankininką milijardierių Andrejų Borodiną“, – rašo žurnalistas Deividas Leppardas. Pranešimą apie sąmokslą gavo specialiosios tarnybos MI-5.

„Turima žinių, kad sąmokslo egzistavimas buvo vienas iš veiksnių, dėl kurių Didžiosios Britanijos VRM vasarį netikėtai nusprendė suteikti politinį prieglobstį A.Borodinui“, – rašo laikraštis.

Pasak neįvardytų šaltinių iš „saugumo sektoriaus“, „Temzės Slėnio policija pernai gruodį gavo informacijos, kad įtakingos politinės figūros Čečėnijoje kreipėsi į potencialų žudiką ir pasiūlė jam didelę sumą – manoma, iki 1 mln. svarų – už A.Borodino nužudymą“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „„Naujajam Berezovskiui“ grasinama mirtimi” →

Atsargiai

„Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas – neturinti sau varžovų valdžia ir autoritetas šioje respublikoje Rusijos pietuose“, – taip prasideda Anos Nemcovos straipsnis leidinyje "Foreign Policy". Jo gyvybę saugo tūkstančiai vyrų, pramintų kadyroviečiais, – tęsia autorė.

„Metodai, kuriuos naudoja Kadyrovo kariauninkai, dažnai smurtiniai. Visiems žinoma, kad jie sutelkia dėmesį į šeimas, grobia giminaičius – toks jų būdas įkalbėti kovotojus islamistus pasiduoti“, – sakoma straipsnyje.

Pasak A.Nemcovos, kadyroviečių metodai jau persimeta į Maskvą: „net sostinėje jie veikia nebaudžiami“, o FSB ir Tardymo komitetas „nenoriai tiria nusikaltimus, padarytus ištikimų Kadyrovo šalininkų, atsižvelgiant į jų vaidmenį stabilizuojant kadaise pavojingą sprogimais Čečėniją“. 

Continue reading „Čečėnų bosas” →

Gordijo mazgas

Ar tikrai savo noru iš šio pasaulio iškeliavo skandalingasis Borisas Berezovskis? Ar tikrai šis milijardierius buvo taip nuskurdęs, jog nematė jokių kitų prošvaisčių, išskyrus savižudybę? Ar jis parašė atsiprašymo laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir nuoširdžiai siekė grįžti į Rusiją? Nejaugi jis tikėjosi, kad Kremlius atleis jam visus akibrokštus? O gal turtuolio atsiprašymo laiškas – vien tik graži legenda?

Ar galima manyti, jog B.Berezovskio mirtis buvo naudinga Didžiosios Britanijos slaptosioms tarnyboms, bijojusioms, kad neišaiškėtų konfidenciali informacija apie Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone detales? O gal dera manyti, jog tai – Rusijos FSB kerštas už V.Putino kritiką, trukusią ilgiau nei dešimt metų? 

Tad kas gi iš tiesų dedasi Didžiosios Britanijos sostinėje, kur vienas po kito miršta iš Rusijos pabėgę žvalgybininkai, turtuoliai bei teisybės ieškotojai?

Portalas Slaptai.lt savo skaitytojų dėmesiui pateikia keletą užsienio spaudoje pasirodžiusių versijų.

Continue reading „Keletas versijų apie milijardieriaus Boriso Berezovskio mirtį” →

Politinės intrigos

„Kapitalistai pasirengę parduoti mums virvę, su kuria mes juos pakarsime“, – sakė Vladimiras Leninas. Jo įpėdiniu Kremliuje Vladimirui Putinui Kipras patvirtina, kad toks posakis teisingas“, – rašo Edvardas Lukasas leidinio "Daily Mail" straipsnyje.

„Vakarų finansinės problemos tapo jų Achilo kulnu. Godumas ir naivumas įtraukė ES narį, užimantį svarbią strateginę vietą, į riziką atsidurti Rusijos rankose“, – mano Edvardas Lukasas.

„Tikėtinas rezultatas bus nauda Kremliui, kuris pasiruošė gauti karinę jūrų bazę ir priėjimą prie dujų telkinių. Europai tai bus pažeminimas“, – tvirtina straipsnio autorius E.Lukasas.

Vieninga valiuta turi prisidėti prie Europos politinės ir ekonominės integracijos. Dabar ji stumia vieną iš savo silpniausių valstybių į režimo, kuris tik kalba apie demokratinius idealus, glėbį, rašo leidinys.

Continue reading „Edvardas Lukasas: Vakarai pralaimės pirmąjį mūšį naujame šaltajame kare” →

Politinės intrigos

Internetinis portalas Slaptai.lt skelbia interviu su žymia Rusijos žurnaliste Valerija NOVODVORSKAJA. Minėtas interviu nuskambėjo per RTVi televizijos laidą “Osoboje mnenije”. Pokalbiui su politikos apžvalgininke Valerija NOVODVORSKAJA vadovavo žurnalistas Aleksandras Pliuščevas.

Pokalbio temos: Venesuelos ateitis, Stalino palikimas, Kremliaus intrigos Gruzijoje, sovietinės simbolikos draudimas Baltijos valstybėse, karas Afganistane ir niekam nereikalinga Sočio olimpiada.

A. Pliuščevas: Sveiki, aš Aleksandras Pliuščevas. Čia programa “Ypatingoji nuomonė”. Mūsų viešnia – Valerija Novodvorskaja. Aš susimąsčiau, kad Jūsų kaip nors neįžeisčiau – ar galima Jus pasveikinti su kovo 8-osios švente?

Continue reading „Valerija Novodvorskaja: “Štai FSB sąmokslą mes jau ir atskleidėme…”” →

Aktualijos

Slaptai.lt dėmesys ir vėl nukreiptas į RTVi televizijos ir radijo “Echo Moskvy” laidą “Osoboje mnenije”. Šį kartą skelbiame sutrumpintą žurnalo “The New Times” vyriausiosios redaktorės Jevgenijos ALBAC komentarą. “Osoboje mnenije” viešnią Jevgeniją Albac kalbina žurnalistė Olga Žuravliova. Pagrindinė pokalbio tema – niūri Rusijos tikrovė.

Olga Žuravliova: Tai programa „Ypatinga nuomonė“, aš – Olga Žuravliova, šiandien mano pašnekovė – Jevgenija Albac, žurnalo “The New Times”vyriausioji redaktorė.

Pirmasis klausimas, kuris mane rimtai domina. Kaip Jums atrodo iš paskutiniųjų naujienų, kokį svarbiausią uždavinį šiuo metu sprendžia dabartinė valdžia Rusijoje?

Continue reading „Jevgenija Albac: “Štai kas yra katastrofa”” →

Aktualijos

Rimta istorija, nuo kurios aš noriu pradėti, istorija, kuri atsitiko Rusijos jūrininkams Nigerijoje, ten laukiantiems teismo. Atmenate Adeno įlankos problemą? Ten vienu metu siaubingai siautėjo piratai, JTO jau trynė rankas, nes ruošėsi išnaudoti milijardus kovai su tais nelaimingais piratais, kaip su Palestina, ir staiga viskas išsisklaidė (piratavimo problema).

Išsisklaidė, nes atėjo privačios agentūros, pradėjo saugoti laivus ir stojo tvarka. Bet pasaulyje dar yra daug tokių baisių vietelių, ir baisiausia – Gvinėjos įlanka. Ji ne tokia gyva kaip Adeno, bet ten Nigerija – tai specifinė šals, ten apskritai gali pagrobti į ją nuvykusį baltąjį žmogų.

Continue reading „Rimta istorija” →

Gordijo mazgas

Tikriausiai ne visi susipažinę su itališkame laikraštyje “L‘Occidentale” neseniai pasirodžiusia Lašos Zilpimiani publikacija “Stalinizmo šešėlis virš Kaukazo”. O susipažinti – vertėtų.

Publikacija aktuali ir Lietuvai. Čia galimos plačios paralelės.

Pagrindinė rašinio tema – Kaukazas, akivaizdžiausiai pereinantis į Rusijos Federacijos rankas, ir Vakarų Europa, praranda politinę įtaką šiame strategiškai svarbiame regione. Analitiniame straipsnyje tvirtinama, kad Kaukaze vėl šeimininkauja Kremlius.

Continue reading „“Paduok pirštą, tai nukąs visą ranką”” →

liudmila_putina
Politinės intrigos

Liudmila Putina, Vladimiro Putino žmona, pastaruoju metu, anot “The Daily Beast”, tapo „dar didesnė nematomoji, negu kada nors“.

„Tokios aplinkybės išprovokavo kai kokius gandus, bet jie daugiausia sutinkami abejingai“, – rašo žurnalistė Anna Nemcova.

55-asis Liudmilos Putinos gimtadienis (sausio 6-ąją) šiemet praėjo nepastebimai: „Nei šventimo gatvėse, nei įsimenančių koncertų, nei fejerverkų. Pagrindinėje žiniasklaidoje – nė žodžio“, – pastebi autorė. Net internete Rusijos gyventojai paprasčiausiai neužsiminė apie Liudmilą Putiną.

Continue reading „Vladimiro Putino žmona praktiškai dingo, bet rusų tai nejaudina” →

anzi_
Atsargiai

Komandą finansuoja užslėptas milijardierius, moka savo futbolo žvaigždėms iki 350 tūkst. svarų per savaitę.

O į naminius mačus skraido net už 1200 mylių, – taip apibūdina “The Independent” futbolo klubą „Anži“.

Žurnalistas Timas Ričas nusprendė papasakoti anglų aistruoliams, koks gi tas klubas, kuris viešėjo Didžiojoje Britanijoje ir žaidė su „Liverpuliu“. Autorius aptiko ir kitokių „Anži“ keistenybių: komanda hipotetiškai turi kelti Machačkalos įvaizdį, bet žaidėjai tame mieste būna „tik mačų dienomis ir kaustomi griežtų saugumo priemonių“, o taip pat „rungiasi dėl čempiono titulo šalyje, iš kurios daugelis Dagestano gyventojų nori išvažiuoti“.

Continue reading „„Anži” (Machačkala) – keisčiausias futbolo klubas pasaulyje” →

leonid_razvozajev
Atsargiai

Rusijos opozicijos aktyvistas Leonidu Razvozžajevas pareiškė, kad jam tris dienas nedavė nei valgyti, nei į tualetą nueiti.

Ir grasino nužudyto jo vaikus, todėl jis apšmeižė save.

„Tai kaip 1937 metais – rimta“, – sako Georgijus Satarovas. Vladimiras Putinas, žinoma, ne Josifas Stalinas, komentuoja Vakarų žiniasklaida, bet tie, kas nori matyti Rusiją laisvą ir demokratinę, suvokia, kad dabartinė „potvynio banga“ ritasi į priešingą pusę.

Continue reading „Jeigu tikėsime Leonidu Razvozžajevu, “jį pagrobė, kankino ir grasino nužudyti”” →

soversenno_sekretno_d
Aktualijos

„Atsimerkite! Progresas ir regresas Rusijoje“ – būtent tokia antraštė puošia naują žurnalo „Osteuropa“, kurį leidžia Vokietijos Rytų Europos tyrimų draugija, numerį. 

Publikacijos internetinėje svetainėje “Die Presse” autorius – Bišopas Burkhardas. 

Visas naujas numeris skirtas Rusijai.

35-iuose straipsniuose pasakojama apie esamą padėtį Rusijos užsienio ir vidaus politikoje, šalyje vykstančius „lūžius“ ir socialinės ir ekonominės politikos trūkumus. „Po skardiniu Putino stabilumo dangteliu viskas jau seniai užvirė ir kunkuliuoja“, – rašo žurnalo autoriai, vardindami krizinius Rusijos tikrovės reiškinius.

Continue reading „Žinių apie Rusiją vis mažiau” →