Estijos saugumo policijos generalinis direktorius Raivo Aegas teigia, kad už valstybės išdavimą nuteisto Aleksejaus Dresseno svarbiausias bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) motyvas buvo pinigai.
„Svarbiausiais A. Dresseno veiklos motyvais buvo pinigai, asmeninės ambicijos ir nusivylimas karjera. Visi šie motyvai veikė kartu, bet svarbiausias iš jų buvo pinigai“, – sakė R. Aegas.
Continue reading „Aleksėjus Dresenas šnipinėjo dėl materialinių paskatų”
Kaip praneša Varšuvos laikraštis SE gegužės 8 dienos numeryje, Lenkijos parlamento deputatas iš šalies pagrindinės opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ Janušas Voicechovskis paskelbė sensacingą žinią.
Jis nurodė, jog faktas, kad Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio mobilusis telefonas buvo aktyvuotas 10 val. 45 min. Rusijos laiku, t. y. praėjus penkioms minutėms po katastrofos, įrodo, esą Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis tuo metu dar buvo gyvas. 5 minutės po sprogimo pernelyg mažas laiko tarpas, kad koks nors pašalinis asmuo spėtų paimti Kačinskio telefoną.
„Teroristės“ Eglės Kusaitės bylos kaltinamojoje išvadoje jai mestas kaltinimas, kad ji siekė prisijungti prie neva tarptautinės teroristinės organizacijos „Kaukazo Emyratas“ (Šiaurės Kaukazo sukilėlių paskelbtos atkuriamos nepriklausomos valstybės pavadinimas) ir paaukoti savo gyvybę pagal šios organizacijos nurodymą Rusijos karinėje bazėje, ją susprogdindama (tiesa, nežinia nei kur, nei kada). Teigiama, kad ji pati dalyvavo teroristinės grupuotės su bendrininkais Maskvoje, susijusiais su „Kaukazo Emyratu, sukūrime.
Kadangi kiekviena baudžiamoji byla šalies viduje, ypač susijusi su teisminio proceso dalyviais – kitų šalių piliečiais, yra ir tarptautinės teisės dėmesio ir vertinimo objektas, už Lietuvos Respublikos tarptautinius santykius atsakinga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo pačiu tarsi oficialiai pripažino Šiaurės Kaukazo sukilėlius tarptautiniais teroristais.
Continue reading „Saugumiečiai ir prokurorai įlindo į Prezidentės sodą”
Štai ir atėjo metas, kai tapo beprasmiška vaikščioti į spaudos konferencijas ir protesto mitingus. Ne už kalnų – rinkimai į Lietuvos parlamentą. Lietuva akivaizdžiai susirgusi priešrinkimine karštlige.
Todėl dažnusyk keblu atskirti, kada spaudos konferencijos ar protesto akcijos organizatoriai nuoširdžiai ieško tiesos, o kada vien reklamuoja savo politines grupuotes. Įtartiniausi, žinoma, tie, kurie dabar garsiausiai šaukia “pergyvenantys dėl valstybės reikalų”.
Prisiminkime terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą. Esu iš tų, kuriems lietuviškosios Temidės pozicija šioje byloje atrodo neįtikinama, o mūsų VSD bendradarbiavimas su Rusijos FSB – tiesiog įtartinas. Sveiku protu sunku suvokti: pas merginą nerasta jokių konkrečių įkalčių – sprogstamųjų įtaisų, bombų, šaudmenų, galų gale mergina nesučiupta konkrečioje nusikaltimo vietoje.
Continue reading „Dabar beprasmiška vaikščioti į protesto mitingus”
Viena iš specialiųjų Latvijos tarnybų, omenyje turimas Konstitucijos apsaugos biuras, kovo 27 dieną pateikė ataskaitą, kurioje kalbama ir apie Rusijos slaptųjų tarnybų ardomąją veiklą.
Ši ataskaitos dalis verta ypatingo dėmesio. Viešojoje jos dalyje analizuojama, kokios taktikos nūnai laikosi Rusija. Ogi pagrindinis Rusijos užsienio politikos tikslas Latvijos atžvilgiu – Latvijos diskreditacija visose srityse bei nuskurusios šalies įvaizdžio kūrimas. Maža to, kad bandoma įpiršti pasauliui nuomonę, esą Latvija – skurdi, niekuo neįdomi valstybė.
Lietuvoje peržengtos trys ribos: taikaus ir ginkluoto pasipriešinimo okupacijai aukų giluminės prasmės vertinimas, šio pasipriešinimo istorinių teisių ir reikšmingumo fundamentalus istorinės pamokos ignoravimas ir atlaidus požiūris į okupaciją bei santykis su Rusijos FSB kaip netiesioginis švelnus nurodytų pirmųjų dviejų ribų išplovimo mandagus ir tylus pateisinimas.
Absoliučiai materialistinės, savanaudiškos, kolaborantinės – stribinės, politinės, teisinės, istorinės ir moralinės sąmonės dideliu mastu legitimuotos. Klaikų neišgyventą ir neatjaustą požiūrį į pasipriešinimo istoriją atspindi sveiku protu sunkiai suvokiamas didvyrių ir budelių nepagarsinimas ir pastarųjų ,,saugojimas“.
Continue reading „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę ( 4 )”
Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FSB (FST) atsisakė įvardyti Valstybės dūmos deputatus, kuriuos įstatymų leidybos klausimais konsultavo Didžiosios Britanijos žvalgybos bendradarbis Markas Dou, tapęs pagrindine figūra vadinamajame „akmens skandale“.
Atitinkamą užklausimą parlamentarai pasiuntė FST vadovybei 2012 metų sausio pabaigoje po to, kai FST generolas Sergejus Sorokinas per televiziją papasakojo, kad kai kurie deputatai konsultavosi su Marku Dou apie tai, kokius įstatymus reikia priimti.
Laikraščio “Kommersant” duomenimis, Ukrainos tyrėjai mano, kad jeigu garsiojoje byloje dėl pasikėsinimo į Rusijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną figūruojantys asmenys ir ketino rengti sprogdinimus Rusijoje, tai greičiau dėl ekonominio pobūdžio diversijų, o ne tam, kad sunaikintų konkrečius asmenis.
Ukrainos saugumo tarnybos (UST, rus. – SBU) Odesos srities valdybos vadovas Igoris Skurtovas “Kommersantui” papasakojo, kad pastarosios dienomis „tyrime nėra jokių esminių permainų“. Ir jis negalėjo atsakyti, ar UST turi kitų įtariamųjų prisipažinimų, išskyrus tuos, kurie jau buvo parodyti per TV Pirmąjį kanalą.
Kritiškai apie savo krašto kultūrą kalba amerikiečių rašytojas Vidalas Goras, buvusio JAV viceprezidento Alo Goro pusbrolis: „Mes viešpataujame reklamos srityje, žinome, kaip kurti įvaizdį. Dabartinė diktatūra neateina juoda ar ruda uniforma. Mes išnešiojame ją televizija, pramogomis, pasilinksminimais. Ir auklėjimu, kvailinančiu tautą” („Literaturnaja gazeta”, 2000 12 03, p. 14). Šiame brukamame globalizmo pasaulyje vertėtų tai apmąstyti ir mums prieš klaupiantis globalistinei kultūrai.
Galima ginčyti, kad laikas eina, viskas susitvarkys. Kiek mes gyvename Berluskonio politinės kultūros erdvėje, automobilių ir pastatų niokojime Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje, judėjimo dėl bankų godumo ir galingumo „Užimk Volstritą” prasmingume, kiek mums tinka amerikiečių Guantanamo belaisvių kankinimo demokratijos modelis, analogiškai Vakarų legitimuotos Rusijos vykdomos skerdynės Čečėnijoje?
Continue reading „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę ( 3 )”
Buvęs Maskvos slaptasis agentas, perėjęs į JAV pusę, pranešė, kad už Lenkijos vadovybės žūties ties Smolensku 2010 metų balandį slypi Vladimiras Putinas, praneša Stefania Maurizzi ekskliuzyvinėje medžiagoje, paskelbtoje savaitraščio L‘Espresso svetainėje.
„2010 metų balandį Rusijoje sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis ir jo artimiausia aplinka. Po kelių dienų buvęs Maskvos agentas, perėjęs į JAV pusę, pranešė, kad tai Kremliaus rankų darbas. 2010 metų birželis: slaptasis agentas miršta paslaptingomis aplinkybėmis, ir FTB (Federalinis tyrimų biuras) įslaptina su jo mirtimi susijusias detales. Neįtikėtina istorija susiklosto iš paskutiniųjų WikiLeaks bylų“, – rašo leidinys.
Informacijos apie sužlugdytą pasikėsinimą į Rusijos prezidento Vladimiro gyvybę – apstu pačiuose įvairiausiuose leidiniuose. Versijų, kas, kaip ir kodėl galėjo siekti V.Putino mirties, – daugiau nei reikia.
Vieni tvirtina, jog pranešimai apie susektą pasikėsinimą – tai viso labo sumaniai surežisuotos rinkiminės kampanijos dalis. Kiti įrodinėja, jog pasikėsinimo būta rimto. Tik ginčijasi, kas gi iš tiesų rengė planus susprogdinti galingą sprogstamąjį užtaisą. Borisas Berezovskis, Doku Umarovas, Michailas Chodorkovskis?
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia keletą skirtingų komentarų, pasirodžiusių tiek rusiškoje, tiek užsienio spaudoje.
Continue reading „Ką mes žinome apie rengtą pasikėsinimą į Vladimiro Putino gyvybę”
Visuomenės aktualijų portale Slaptai.lt jau išsamiai rašyta apie paskutiniąsias dvi sėkmingas Estijos kontržvalgybos operacijas, kurių metu buvo išaiškinti Rusijos slaptosioms tarnyboms tarnavę pareigūnai.
Omenyje turime oficialiai Estijos slaptosiose tarnybose dirbusius Hermaną Simmą ir Aleksėjų Dresseną, kurie, remiantis šių dienų informacija, iš tiesų slapta talkino Rusijos FSB struktūroms. Portalas Slaptai.lt taip pat apgailestavo, jog Lietuvos slaptosios tarnybos ženkliai atsilieka nuo savo kolegų estų.
Continue reading „Kiek Rusijos FSB agentų darbuojasi valstybinėse Latvijos struktūrose?”
Lietuvos spaudoje kaip niekad daug buvo rašoma apie neseniai Latvijoje įvykusį referendumą dėl antrosios valstybinės kalbos. Šio referendumo priežastys, rezultatai bei pasekmės buvo analizuojamos itin įvairiai.
Mūsų politikus, politologus, žurnalistus galima sąlyginai suskirstyti į keletą grupių. Vieni tvirtino, jog latviai pasiekė įtikinamą pergalę, kiti gi perspėdavo, esą karas dėl latvių kalbos statuso išsaugojimo dar tik prasideda. Tiesa, būta ir tokių lietuvių komentatorių, kurie šaukte šaukė, esą Latvijos rusakalbiai savo interesus gina išskirtinai civilizuotomis, teisinėmis priemonėmis. Suprask, Rusijos slaptųjų tarnybų intrigos čia nieko dėtos.
Continue reading „Valerija Novodvorskaja: rusai turi atgailauti prieš Latviją”
Kai kurie rusiški leidiniai pastaruoju metu pradėjo eskaluoti mintį, esą Latvijoje galimi etniniai neramumai ir net – pilietinis karas.
Štai kad ir portalo regnum.ru publikacija “Ar pavyks Latvijai išvengti pilietinio karo?” Straipsnyje pasakojama apie šiomis dienomis Latvijoje augančią įtampą. Teigiama, jog konfliktai Latvijos Respublikoje gali kilti tuo pačiu metu ir dėl socialinių, ir dėl etninių priežasčių. Įvairiai traktuojamas Latvijos politologas Vladimiras Lindermanas įsitikinęs, esą socialinio pobūdžio protestai šalyje nekyla tik dėl dviejų tramdančių aplinkybių.
Tikriausiai sutiksite: per pastaruosius keliolika metų Lietuvos slaptosios tarnybos taip ir nesugebėjo išbristi iš klampaus skandalų liūno.
Vaizdžiai tariant, nepajėgė iki galo išnarplioti nė vienos rezonansinės bylos, nepajėgė demaskuoti nė vieno šalyje veikiančio užsienio šalių agento. Lietuvos slaptųjų tarnybų pasiekimai ypač apgailėtini, kai žvelgiame į savo kaimynus estus.
Per pastaruosius kelerius metus Estijos kontržvalgyba, skirtingai nei Lietuvos kontržvalgybininkai, išaiškino net du Rusijos slaptosioms tarnyboms talkinusius savo darbuotojus. 2009-aisiais buvo nuteistas Hermanas Simmas. 2012-aisiais įtarimai bendradarbiavus su Rusijos FSB pareikšti Aleksėjui Dressenui.
Aleksandro Litvinenkos tėvas, vadinęs teroristą Achmedą Zakajevą savo „broliu“ ir kaltinęs Rusijos valdžią dėl sūnaus mirties, kardinaliai pakeitė savo nuomonę bei poziciją. Jis dabar viešai teigia ir prisipažįsta, kad juo buvo pasinaudota.
Taigi paprašė jam atleisti ir priimti atgal į Tėvynę. Žodžiu, Valteris Litvinenka norėtų sugrįžti atgal į Rusiją. Jis prašo, kad oficialioji Maskva jam atleistų – leistų sugrįžti namo. Nes jis, Valteris Litvinenka, buvo labai neteisus. Italijoje 73 metų Valteris Litvinenka gyvena skurde, o Borisas Berezovskis ir Vakarų žurnalistai juo nebesidomi.
2012 metų sausio 19 dieną Džonatanas Pauelas, buvęs Didžiosios Britanijos ekspremjero Tonio Bleiro kanceliarijos vadovas, interviu BBC pripažino „šnipinėjimo akmens“ egzistavimą.
„Tai buvo nemalonu. Mus sučiupo už rankos. Įsitikinęs, jie (FST – Rusijos Federalinė saugumo tarnyba) apie tai sužinojo gerokai iki skandalo, bet politiniais sumetimais kurį laiką informacijos neskelbė“, – pareiškė Dž.Pauelas.
Continue reading „Skandalas, kilęs dėl vadinamojo “šnipinėjimo akmens””
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės kasacinį skundą, adresuotą Rusijos Federacijos Aukščiausiajam Teismui. Kasacinis skundas – labai įdomus. Ir – unikalus.
Lietuvos teisminėje praktikoje toks atvejis, berods, – vienintelis. Šiame skunde smulkiai ir detaliai išdėstomi E.Kusaitės argumentai, kodėl ji nesanti nei teroristė, nei mirtininkė, nei nusikaltėlė.
RUSIJOS FEDERACIJOS AUKŠČIAUSIAJAM TEISMUI
Dėl Krasnogorsko miesto Maskvos srities teismo 2011-12-26 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 2-33/11
Oficialus Lietuvos statusas – demokratinė valstybė. Tačiau kai kurie pastarojo meto lietuviškosios Temidės žingsniai tarsi byloja, jog Lietuva tampa labiau panaši į represinę valstybę. Tokią nuomonę susidaryti leidžia garsiausios, daugiausiai triukšmo sukėlusios paskutiniųjų metų baudžiamosios bylos. Kad lietuviškoji Temidė persekioja, baudžia, – nieko nuostabaus. Tokia jos paskirtis. Tokia jos prievolė. Tam jai ir skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto.
Ir vis dėlto kai kurios rezonansinės bylos, kuriomis šiuo metu domiuosi, paženklintos keistu bruožu. Tą bruožą pavadinčiau noru kuo greičiau teisti, smerkti, bausti. Beje, persekiojama, baudžiama beveik neatsižvelgiant į gynybos argumentus. Įrodymai, kurių pagrindu persekiojami įtariamieji arba kaltinamieji, vis rečiau atrodo įtikinami. Kartais neginčijamais įrodymais pavadinami vien žodiniai įslaptintų liudininkų pareiškimai. O juk bausmės, baudos – realios, milžiniškos.
Continue reading „Savo garbę pradeda ginti net specialiosios tarnybos”
Maždaug prieš trejetą mėnesių šiandieninis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė specialųjį įsakymą Nr. 1075. Kuo įdomus ir svarbus šis dekretas?
Prezidentiniame dekrete konkrečiai nurodyta, kokią informaciją apie savo veiklą oficialiuose internetiniuose portaluose privalo skelbti šalies slaptosios tarnybos, įskaitant ir Federalinę saugumo tarnybą FST (rusiškai – FSB). Minėtame prezidentiniame dekrete smulkiai išdėstyta, ką Rusijos slaptųjų tarnybų vadovybė privalo parodyti savo oficialioje internetinėje svetainėse.
