Organizuota valstybine veikla pasaulietinė propaganda tapo visai neseniai, tačiau primityvi jos forma atsirado tuo pat metu, kai žmogus išmoko keistis mintimis su kitais žmonėmis.
Jos griebėsi Gideonas, kai jam pavyko įtikinti Mido karius, kad jo 300 vyrų būrys gausesnis už didžiulę jų armiją. Ja naudojosi Van Minas Kinijoje ir Femistoklas Atėnuose.
NSA pripažino, kad duomenų rinkimo iš telefonų ir interneto mastai didesni, nei buvo žinoma anksčiau. Jeigu NSA neįstengia prieiti prie įrangos, pasitelkiama CŽV „juodųjų krepšių komanda“, pasakoja specialistas. Paviešinimas padarys milžinišką žalą Amerikos žvalgybai – štai kodėl JAV taip trokšta susigrąžinti Edvardą Snoudeną ir jo kompiuterius.
Edvardas Snoudenas ir Glenas Greenwaldas sugalvojo, kaip atsikirsti tiems, kas juos vadina išdavikais ir pornografais, rašo tinklaraštyje Foreign Policy žurnalistas Elias Grollis. Jis siūlo pavadinti tai „Didele Snoudeno „įsukimo“ kampanija“. Jos pavyzdėlis – G.Greenwaldo interviu praėjusį savaitgalį apie tai, kad E.Snoudenas turi NSA metodų „detalias schemas“ ir gali padaryti Jungtinėms Amerikos Valstijoms apokalipsinės žalos.
Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.
Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.
Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.
Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną”
Pabėgus į Rusiją, Edvardą Snoudeną ištiks toks pat tragiškas likimas, kaip ir daugelį amerikiečių disidentų
Tikriausiai Edvardas Snoudenas to nesuvokė, išskrisdamas iš Honkongo, bet jis tapo dalimi daugiametės tradicijos, kuri atsirado dar prieš pradedant rinkti duomenis internete, iki Wikileaks‘o ir iki pačios Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) atsiradimo. Jis tapo Amerikos disidentu, keliavusiu į Rusiją.
Šiandien jau ketvirta savaitė, kai E.Snoudenas pakibęs ore, ir tas žmogus, atskleidęs pasauliui NSA programos „Prizma“ paslaptis, tikriausiai jaučia nerimą dėl jo priėmimo, kuris nėra nei šiltas, nei šaltas, o kažkoks keistas, nei šis, nei tas. Jeigu jis susipažintų su kitų amerikiečių, kuriuos abejotinai gynė Kremlius, istorija, tada jam tai nebūtų netikėta.
Kilęs iš Aleksandrijos (Egiptas), arabų kalbos ir papročių žinovas, Elis Koenas tapo vienu iš sėkmingiausių "Mossado" žvalgų per visą Izraelio istoriją. Jis taip pat buvo pirmas Izraelio pilietis, nubaustas mirtimi apkaltinus šnipinėjimu.
E.Koenas (Elijahu ben Šaulis Koenas, Eli Cohen, Eliahu ben Shaoul, 1924 – 1965)emigravo į Izraelį 1957 metais. Jis kaip politiškai aktyvus žydas buvo išsiųstas iš Egipto po Sueco kampanijos 1956-aisiais metais. 1955 metais jis slapta lankydavosi Izraelyje, kur išėjo radisto ir diversanto parengimą.
Izraelyje E.Koenas neilgą laiką tarnavo armijoje. 1960 metų gegužę jis buvo užverbuotas "Mossado" ir gavo užduotį įsiskverbti į valdančiąją Sirijos partiją "Baas". Palikęs namie žmoną ir vaikus, E.Koenas 1962 metų pradžioje nuvyko į Damaską, turėdamas rankose Argentinos pasą ir prisistatydamas esąs Kamalis Aminas Taabetas.
Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: „Mes turime daug tokių, kaip Elis Koenas””
Vakarų žiniasklaida atkreipia dėmesį į komiškąjį amerikiečių agento sulaikymo aspektą: „Perukai ir kompasas? Jūs rimtai?“
Buvęs CŽV bendradarbis teisinasi: „Jei tu po ranka neturi maskavimosi padėjėjo, tai ir atrodysi kaip kvaištelėjęs netradicinės orientacijos mokslininkas“.
Ekspertų nuomone, Rajeno Kristoferio Foglio areštas reikalavo Vladimiro Putino pritarimo ir turėjo parodyti: Amerikos ir Rusijos bendradarbiavimas, kaip ir anksčiau, turi ribas.
Rusijos valdžia išsiuntė šnipinėjimu apkaltintą amerikietį, praneša "The Wall Street Journal", vertindamas skandalą kaip „potencialų naują smūgį neseniems JAV bandymams atstatyti santykius su Maskva“.
Continue reading „Dar sykį apie Rajeno Kristoferio Foglio areštą”
„Vienoje kelionėje specialiajame traukinyje naktį į vieną vyriausybinį kupė įleido švedę, kitoje – prancūzę. Hamburge į liukso numerį dažniausiai ateidavo žurnalistė, Berlyne – moteris iš Jugoslavijos, Paryžiuje – garsi publicistė. Prostitutės irgi ateidavo“, – taip "Die Welt" aprašo dosjė, pateiktą 1974 metų gegužės 1 dieną VFR kancleriui Viliui Brantui.
Pasak žurnalisto Villio Kulkės, kancleris buvo šokiruotas, bet ne dėl turinio, o dėl to, kad tie faktai buvo išvardyti raštu oficialiame protokole. Faktai jam buvo ne naujiena, rašo straipsnio autorius, nes buvo kalbama apie jį patį.
Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Vilis Brantas ir jo erotinis dosjė”
Ši istorija labai panaši į šnipų trilerį. Jo centre – anoniminis kalinys, kuris buvo laikomas ypatingajame kalėjimo korpuse griežčiausiai saugomas. Tas žmogus turėjo ryšių su „Mossadu“. Bet paskui jis arba nusižudė, arba buvo nužudytas. Bet oficialiai niekas apie tą kalinį nieko nepranešė. Taip pasakoja “The New York Times”.
Continue reading „Izraelyje nutylėta “Mossado” bendradarbio istorija iškilo į paviršių Australijoje”
Kanadoje Karinių jūrų laivyno karininkas Džeffris Dilailas federaciniame teisme nuteistas 20 metų kalėti už savo šalies išdavystę, parduodant karines paslaptis Rusijai, rašo “The Globe and Mail”.
Rūstus nuosprendis apstulbino 41-rių karininką. Tačiau griežtam nuosprendžiui pritarė valstybės kaltintojai ir ekspertai valstybės saugumo klausimais, kurie mano, kad tai pasitarnaus perspėjimu kitiems žmonėms, kurie pagalvoja apie šnipinėjimą kitų šalių naudai.
Džoną Gilmorą galima laikyti meninių polinkių turinčia asmenybe. Jis buvo ir rašytojas, ir dailininkas, ir tuo pačiu šnipas, slapta tarnavęs sovietams.
Tikroji jo pavardė – Villis Hiršas. Gimė Vokietijoje, bet 14-os metų nukeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas pas giminaičius.
Continue reading „Džonas Gilmoras – rašytojas, dailininkas ir šnipas”
Bundesnachrichtendienst – Federacinės Vokietijos žvalgybos tarnyba. Ši Vakarų Vokietijos žinyba buvo atsakinga už užsienio žvalgybą.
Įsteigta 1956 metais nacistinės agentūros, veikusios antrojo pasaulinio karo metais prieš Sovietų Sąjungą vadovaujant generolui Reinhardui Gelenui (Reinhard Gehlen), pagrindu.
Šeštajame dešimtmetyje Amerikos CŽV kontroliavo per R.Geleną visos Vakarų Vokietijos žvalgybos veiklą. Laikui bėgant jis įgijo savarankiškumą. Kaip ir BFV (kontržvalgybos tarnyba), BND istorijoje galima išskirti du pagrindinius etapus: „šaltojo karo“ ir susivienijusios Vokietijos po 1990 metų.
Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: BND nesėkmės”
Džonas Buchmanas – produktyvus škotų rašytojas ir žvalgas. Džonas Buchanas (John Buchan, Baron Tweedsmuir, 1875–1940) rašė įvairiausiomis temomis, pradedant kelionėmis ir baigiant religija.
Bet labiausiai išgarsėjo nuotykių ir šnipinėjimo romanais.
Viename savo kūrinyje, pasirodžiusiame 1915 metais, kalbama apie „Trisdešimt devynis žingsnius“ (Thirty Nine Steps): Ričardas Hannejus išgelbėja Didžiąją Britaniją. Išgelbėja nuslėpdamas nuo vokiečių karinę paslaptį, kurią turėjo pristatyti anglams vienas teatro aktorius, pasižymėjęs fenomenalia atmintimi.
Slaptojo agento R.Hanejaus, sugėdinančio vokiečius ir „Žaliojoje mantijoje“ (Greenmantle, 1916), ir „Misteryje Stendfaste“ (Mr. Standfast, 1919), paveikslą autoriui įkvėpė realaus žmogaus – generolo sero Edmundo Aironsaido (Edmund Ironside), anglų–būrų ir pirmojo pasaulinio karo herojaus, vėliau tapusio Didžiosios Britanijos imperijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku, žygdarbiai.
Continue reading „Atsakingas už Didžiosios Britanijos karinę propagandą”
Hektoras Baivuoteris – britų žurnalistas, buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos slaptasis agentas, dar trečiajame dešimtmetyje nusakęs bendrą japonų karinę jūrų strategiją, kurią paskui japonai pademonstravo per antrąjį pasaulinį karą.
Hektoras Baivuoteris (Hector Baywater, 1884 – 1940) gimė Anglijoje, bet jaunystėje keletą metų gyveno Brukline (Niujorke, JAV). 19-metis jis jau tapo laikraščio “New York Herald” reporteriu. Savo žurnalistinę karjerą H.Baivuoteris pradėjo nuo to, kad sudarinėjo informacinius intarpus į dideles medžiagas, skirtas 1904–1905 metų rusų–japonų karo įvykiams vertinti. Jis lengvai rašė, nes gerai išmanė karinius laivus ir nuo vaikystės gyvai domėjosi ta tema.
Continue reading „Tikri ir prasimanyti žurnalisto Hektoro Baivuoterio karai”
Vienoje gyvenvietėje šalia Maskvos gyvena pensininkas, vadina jis save Georgijumi Ivanovičiumi, pasakoja “The Independent”.
„Jis beveik aklas ir vaikščioja pasiramsčiuodamas lazdele, bet išlikęs elegantiškas ir išsaugojęs skvarbų protą“, – rašo korespondentas Šonas Vokeris, pažymėdamas, kad šiomis dienomis apybraižos herojui sukaks 90 metų. Bet tai nėra paprastas vasarnamio gyventojas, o „vienas iš nepaprasčiausių personažų šnipinėjimo istorijoje ir vienas iš nelemtai išgarsėjusių žinomų britų išdavikų“, kaip išsireiškia autorius.
Continue reading „Šnipas, kuris liko šalti: 90-metis Džordžas Bleikas”
RF Valstybės Dūma išplėtė “valstybės išdavystės” sąvoką, priimdama naują įstatymo projektą, rašo Michaelis Liudvigas “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose. Dabar, kad taptum Tėvynės išdaviku, užtenka kontakto su užsienio organizacija, neva tai „grėsminga Rusijos saugumui“.
Taip pat reikia saugotis nevyriausybinių organizacijų, finansuojamų iš užsienio, ir neapgalvoto žinių, sudarančių valstybės paslaptį, pagarsinimo. „Beje, tos žinios gali tapti tokiomis jau po jų publikavimo“, – perspėja Michaelis Liudvigas.
Continue reading „Rusijos valstybės Dūma priėmė naują įstatymą dėl valstybės išdavystės”
„Rusijos Valstybės Dūma priima naują įstatymą, pagal kurį netrukus kiekvienas Rusijos gyventojas, bendraujantis su užsieniečiais ar užsienio organizacijomis, gali būti apkaltintas valstybės išdavyste, – rašo “Die Welt” apžvalgininkė Julija Smirnova. – Juk dabar „Tėvynės išdaviku“ galima tapti ne tik perdavus slaptas žinias užsienio valstybėms“.
Kaip praneša žurnalistė, nuo šiol kaltinimą šnipinėjimu ar Tėvynės išdavyste, kurie pagal Rusijos įstatymus baudžiami 20-čia metų kalėjimo, galima „nusipelnyti“, jeigu konsultuoji arba suteiki materialinę, finansinę ir bet kokią „kitokią“ pagalbą užsienio ir tarptautinėms organizacijoms, kurių veikla „grėsminga Rusijos saugumui“.
Continue reading „Nuo šiol kiekvienas Rusijos gyventojas gali tapti Tėvynės išdaviku”
Ričardas Velčas (Richard Welch, 1929–1975) – Centrinės žvalgybos valdybos atstovas Atėnuose, nužudytas 1975 metų gruodžio 23-ąją po to, kai buvęs CŽV agentas Filipas Eidžis (Philip Agee) viešai paragino atskleisti ir „neutralizuoti“ savo buvusius kolegas, dirbusius įvairiose pasaulio šalyse.
CŽV kadrinis bendradarbis Ričardas Velčas dirbo šios žinybos biuro Graikijos sostinėje šefu, prisidengdamas Amerikos ambasadoriaus specialiesiems pavedimams padėjėjo pareigomis. Bet Atėnuose niekam nebuvo paslaptis, kuo jis užsiiminėjo iš tikrųjų.
1975 metais priešiškai Centrinei žvalgybos valdybai nusiteikusiame žurnale „CounterSpy“ (kontržvalgybininkas) Filipas Eidžis išspausdino straipsnį, kuriame rašė, kad slaptus CŽV bendradarbius ar agentus būtina visur atskleisti ir „neutralizuoti“. Kitoje medžiagoje tame pačiame žurnale buvo kalbama, kad R.Velčas iš tikrųjų yra CŽV atstovas Atėnuose. Remdamasis publikacijomis žurnale „CounterSpy“, laikraštis „Athens News“ 1975 metų lapkritį taip pat pavadino R.Velčą Amerikos šnipu ir paminėjo jo namų adresą.
Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: mįslinga žmogžudystė Atėnuose”
Kristoferis M.Kukas – JAV KOP karininkas, tarnavęs strateginių raketų paleidimo centre. Kristoferis M.Kukas atėjo į Sovietų ambasadą Vašingtone ir savo noru pasisiūlė bendradarbiauti su Sovietų žvalgyba – parduoti informaciją apie JAV strateginių raketų ginkluotę.
Prieš tai jis mažų mažiausiai kartą skambino į ambasadą, bet su juo nepanorėta kalbėti. Matyt, rusai nusprendė, kad jis – agentas provokatorius. Tada, 1980 metų gruodžio 23-ąją, jis apsilankė Sovietų ambasadoje Vašingtone ir perdavė jo bendradarbiams paties sudarytą ranka rašytą slaptų dokumentų kopijų konspektą. Už tai jis gavo iš rusų 50 dolerių.
Continue reading „Kaip įkliuvo šnipas slapyvardžiu “Skorpionas””
Du JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) bendradarbiai, pabėgę į SSSR, pakeitė „Šaltojo karo“ eigą. Iki gyvenimo pabaigos jie stengėsi grįžti namo…
Vunderkindai ir propaganda
Amerikos specialiųjų tarnybų istorijos tyrėjai rašo, kad Martinas ir Mičelas buvo save mylintys idealistai ir romantikai, kurie įsivaizdavo SSSR remdamiesi informacija iš Sovietų propagandinio žurnalo „Soviet Life“, o po pabėgimo nusivylė socialistine realybe.
Sovietinė propaganda tučtuojau savo stiliumi išnaudojo perbėgėlių atvirumą. Straipsnis apie spaudos konferenciją laikraštyje „Pravda“ išėjo su sprindžio dydžio antrašte „Dar viena Amerikos žvalgybos nesėkmė“. Laikraštis „Trud“ papasakojo apie įvykius antrašte „Nusikalstami Amerikos žvalgybos veiksmai“, o „Selskaja žizn“ – antrašte „Juodi Amerikos žvalgybos darbai“.
Lenas Deitonas (Len Deighton, g. 1929) – rašytojas, kuriantis „šnipinėjimo romano“ žanru. Skirtingai nuo tokių savo „plunksnos brolių“ kaip Janas Flemingas (Ian Fleming), Gremas Grinas (Graham Greene) ir Džonas Le Karee (John le Carré) pats L.Deitonas niekada netarnavo žvalgyboje.
Savo darbo karjerą jis pradėjo valdininku geležinkelyje. Paskui buvo pašauktas į ginkluotąsias pajėgas.
Įgijo karinio fotografo specialybę ir buvo paskirtas į Karališkųjų KOP Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Po demobilizacijos 1949 metais lankė Meno mokyklą. Tuo pačiu metu uždarbiavo kaip oficiantas restorane ir taip susižavėjo kulinarija, kad net tapo sekmadieniais Observer‘e leidžiamos linksmos komiksų serijos ta tema autoriumi, taip pat parašė dvi virėjų knygas. Vėliau L.Deitonas spėjo padirbėti apipavidalintoju Niujorke ir meniniu direktoriumi vienoje reklamos agentūroje Londone.
Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Lenas Deitonas niekad netarnavo žvalgyboje”
